Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2014-03-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1-24-404/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-03-12
Bylos Nr.
1-24-404/2014
Teisminio proceso Nr.
1-78-1-00009-2012-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Civilinis ieškovas
J. M.
Advokatai
Algis Staškūnas, Irmantas Motužis
Bau­džia­mo­ji by­la Nr. 1-24-404/2014
Proceso Nr. 1-78-1-00009-2012-1Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.1.7.2.5; 1.1.8.2; 1.2.4.5; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.5.
PLUN­GĖS RA­JO­NO AP­Y­LIN­KĖS TEI­SMASNUOSPRENDISLIE­TU­VOS RES­PUB­LI­KOS VAR­DU2014 m. kovo 12 d.Plun­gė
Plun­gės ra­jo­no ap­y­lin­kės tei­smo tei­sė­jas Vir­gi­ni­jus Ge­dei­kis,sek­re­to­riau­jant Vi­lijai Budrikienei,da­ly­vau­jant pro­ku­ro­rui Bronislovui Razmai,gynėjui advokatui Algiui Staškūnui,nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei J. M.,nukentėjusiosios atstovui advokatui Irmantui Motužiui,ekspertui G. P.,civilinio ieškovo atstovams D. V., J. M.,

viešame tei­sia­ma­ja­me po­sė­dy­je iš­nag­ri­nė­jo bau­džia­mą­ją by­lą, ku­rio­je R. J., gimęs 1964 m. spalio 31 d., Plungės r. sav., a/k (duomenys neskelbtini) lie­tu­vis, Lietuvos Respublikos pi­lie­tis, aukštesniojo išsilavinimo, išsituokęs, dirbantis pagal verslo liudijimą, gyvenantis (duomenys neskelbtini) g. 20, Plungės m., neteis­tas, kal­ti­na­mas pa­gal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2011 m gruodžio 31 d., apie 11⁰⁰ val., savo namuose (duomenys neskelbtini) gatvė Nr. (duomenys neskelbtini), Plungės mieste, tarpusavio konflikto su buvusia sugyventine J. M. metu, kaltinamasis R. J. tyčia ne mažiau aštuonis kartus sudavė kumščiu ir įspyrė kojomis į įvairias kūno vietas, peiliu vieną kartą įdūrė į kairės alkūnės sąnario sritį J. M., taip padarė nukentėjusiai sužalojimus: poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose, lydimą galvos smegenų sukrėtimo bei vestibulinio sindromo ir kaklo raumenų bei raiščių patempimo, poodines kraujosruvas kairės alkūnės sąnario srityje, dešiniame žaste, klubų srityje, dešinėje šlaunyje ir kairio kelio sąnario srityje, muštinę žaizdą kairėje plaštakoje, krūtinės ląstos užpakalinės sienos - kairės juosmeninės srities sumušimą, lydimą kairio inksto sumušimo, durtinę žaizdą kairės alkūnės sąnario srityje - nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis R. J. duodamas parodymus teisme kaltu neprisipažino dėl J. M. sužalojimo pagal jam pareikštą kaltinimą, motyvuodamas tuo, kad tai yra pačios nukentėjusiosios provokacija, kuri pasireiškė tuo, kad dar gruodžio mėnesio 30 dieną ji atsiklausė jo ar gali eiti į balių darbe, kam jis nepritarė, tačiau iš esmės ir neprieštaravo. Iš baliaus jam skambino daug kartų, nusišnekėdavo. Gruodžio mėnesio 31 dieną, prieš 8⁰⁰ valandą, J. M. jam skambino daugiau nei dešimt kartų, reikalavo jai padaryti masažą, buvo nervinga, todėl jai pasakė, kad namuose jos nepriims, o masažą darys apie 13⁰⁰ val. darbovietėje. Po 10⁰⁰ val., kai išgėrė vaistų "bičių duonelė", dar nespėjus užsigerti vandens, išgirdo lojant šunį, manydamas, kad nuo draugės grįžo dukra, nukabino durų grandinėlę, ir, įėjo J. M., kuri buvo apsiverkusi, vyzdžiai išsiplėtę, lūpose matėsi putos, veidas išmuštas dėmėmis. Norėjo ją išvyti, bet pasiprašė į tualetą, ir ją įleido. Vos įėjusi į kambarį pradėjo jį tempti į miegamąjį, ėmė nusirenginėti. Tam jis nepritarė, liepė atlikti savo gamtinius reikalus ir išeiti. Kai nukentėjusioji apsiverkė, pasiteiravo ką ji nutarė su kolegomis kontoroje, pasakius, kad neatsimena, liepė skambinti kolegoms ir paklausti, bet nelabai su ja kas kalbėjosi, tada liepė skambinti meilužiui, jis irgi nesikalbėjo. Jam palipus į viršų pasiimti daiktų, išgirdo kaip kažkas subildėjo, atsidarė langas vonioje. Nusileidęs į apačią pamatė išmėtytą rankinės turinį, J. M. pradėjo šaukti ant jo, dešinėje rankoje laikė peilį, kitoje puoduką, kurį sudaužė sau po kojom, pradėjo pulti ant jo su peiliu, o bandant išsisukti jam buvo nupjautas piršto galas. Kai išgirdo beldimą į duris ir prisistatė policija, tada pamatė, kad nėra rakto spynoje. J. M. įmetė peilį į kriauklę, jis iš nukentėjusiosios kailinių kišenės ištraukęs raktus atrakino duris. Vėliau J. M. prašė nerašyti pareiškimo ant jos, sutarė, kad taikiai išsiskirs. Jis atsisakė rašyti pareiškimą, todėl peilio nepaėmė, kurį jis padėjo į savo seifą ir saugojo dėl galimos ekspertizės. Po to, pamatęs, kad nukentėjusioji pasiėmė savo telefoną lauke ir išvažiavo, jis suprato, kad miegamajame jam buvo ruošiamasi „padaryti“ išprievartavimą. Nukentėjusioji ranką susižalojo pati, kai sudaužius puoduką šukė įkrito į rankovę. Jos kailiniai kruvini galėjo būti nuo jo sužaloto piršto. Jokių smūgių nesudavė, kadangi J. M. vis kalbėjo telefonu. Savo telefoną ji išmetė į lauką pati, nes toks elgesys buvo naudingas jai. Policiją iškvietė ne ji, galimai jos meilužis. Kai atvyko policija suprato, kad buvo bandoma jį įvelti į konfliktą siekiant materialinės naudos, nes nukentėjusioji pastoviai kartojo, kad jis bus sunaikintas, už prieštaravimus dėl ardomos G. šeimos. Šio įvykio metu jis buvo blaivus, nes po pietų turėjo dirbti. Jo kaltė neįrodyta todėl prašo išteisinti, o nukentėjusiosios, valstybinės ligonių kasos, SODROS ieškinius atmesti, kaip nepagrįstus.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltę įrodo kiti surinkti ir ištirti įrodymai:

ikiteisminis tyrimas inicijuotas J. M. protokolu – pareiškimu, kad 2011-12-31, apie 11⁰⁰ val., Plungės m., (duomenys neskelbtini) g. 20, ją sužalojo buvęs sugyventinis R. J. (b.l. 6).

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė J. M. teisme parodė, kad 2011 metų gruodžio 31 dienos rytą, apie 8⁰⁰ val., ji skambino kaltinamajam norėdama pasikalbėti apie visišką tarpusavio santykių nutraukimą, nes rugpjūčio mėnesį ji iš jo namų išsikėlė dėl R. J. panaudoto smurto prieš ją, kai ji buvo savo darbovietėje gruodžio 30 dienos vakarą, kaltinamasis girtas skambino jai ir jos darbdaviui, keikė ją necenzūriniais žodžiais, reiškė įvairius priekaištus, tai ją ir paskatino galutinai nutraukti santykius R. J.. Nepavykus prisiskambinti, nuvyko į jo namus. Kai kaltinamasis atidarė duris, matėsi, kad jis buvo pagiringas, kai įėjo į vidų jis pradėjo ją kolioti necenzūriniais žodžiais, nespėjus pakalbėti pradėjo ją mušti, pabėgti galimybės nebuvo. Kai ėjo nusiprausti kraujo, bandė pabėgti pro garažo duris, bet buvo sugriebta už plaukų ir vėl mušama. Namuose daugiau nieko nebuvo, todėl policiją iškvietė ji pati. Mušdamas kaltinamasis liepė skambini G. ir pasakyti, kad jis yra „juodas“ žmogus, tada ji ir paskambino į policiją. G. skambinti R. J. liepė kelis kartus, todėl trumpai kalbėjo ir su juo, pasakė tai ką kalbėti liepė kaltinamasis - jog jis „juodas“ žmogus. Kai atvyko policija, durys buvo užrakintos ir kaltinamasis pats įleido pareigūnus, kurie matė, kad ji buvo sumušta, kad buvo išmestas ir sudaužytas jos telefonas, kurį R. J. pagriebė ir išmetė per langą kai paskambino į policiją. Ją mušė kumščiais, sukinėjo rankas, spardė kojomis, pasiėmęs žarsteklį juo trenkė per kojas, mušimo metu buvo sužalotas inkstas, visas kūnas buvo mėlynas, rankoje buvo durtinė žaizda, nes kaltinamasis turėjo buitinį peilį vonioje, tuo metu ji buvo su kailiniais, jie buvo pradurti su peiliu, kailinius buvo paėmusi policija. Jai kaklo raiščiai buvo patempti mušant rankom ir kojom, už plaukų tempiant iš garažo į virtuvę. Po sumušimo iki sausio 17 dienos gydėsi ligoninėje, buvo stipriai sumušta, sunkiai judėjo, negalėjo šlapintis visą dieną po sumušimo. Tuoj po įvykio pareigūnai ją nuvežė į priėmimo skyrių, o pareiškimą parašė išėjusi iš ligoninės. Kai kaltinamojo paklausė dėl ko ją muša, išgirdo atsakymą, jog reikėjo anksčiau galvoti. Anksčiau kaltinamasis prieš ją fizinio smurto nevartojo, o psichologinį smurtą - nuo pat jų bendro gyvenimo pradžios. Atvykdama į kaltinamojo namus turėjo tikslą pasiimti savo sodo ir automobilio dokumentus. Pagal pareikštą ieškinį iš kaltinamojo prašo priteisti 1.678,26 Lt turinei žalai atlyginti, 15.000 Lt neturtinei žalai atlyginti, visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Specialisto išvadoje Nr. G 58/ 12 (07) konstatuoti sužalojimai J. M.: poodinė kraujosruva kairės akies vokuose, lydima galvos smegenų sukrėtimo bei vestibulinio sindromo ir kaklo raumenų bei raiščių patempimo, padaryta kieto buko daikto, turinčio ribotą paviršiaus plotą, poveikyje ne mažiau vieno smūgio pasėkoje, poodinės kraujosruvos kairės alkūnės sąnario srityje, dešiniajame žaste, klubų srityje, dešiniajame žaste, klubų srityje, dešinėje šlaunyje ir kairio kelio sąnario srityje, muštinė žaizda kairėje plaštakoje, krūtinės ląstos užpakalinės sienos-kairės juosmeninės srities sumušimas, lydimas kairio inksto sumušimo, padaryta kietais bukais daiktais ne mažiau aštuonių smūginių kontaktų pasekoje ir durtinė žaizda kairės alkūnės sąnario srityje padaryta duriančiu daiktu vieno trauminio faktoriaus pasėkoje bei galėjo gautis užduotyje nurodytu laiku. Sužalojimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, lydimos galvos smegenų sukrėtimo bei vestibulinio sindromo ir kaklo raumenų bei raiščių patempimo, nukentėjusiosios sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 d. (T.1, b.l. 13-14).

Teisiamojo posėdžio metu ekspertas G. P. patvirtino eksperto R. R. išvadą, kad J. M. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, esant daugetui sužalojimų sunkumo laipsnis nustatomas pagal sunkesnius, apimant švelnesnius, sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, nes individualizuojant sužalojimų padarymą spardant reikia tirti rūbus ir avalynę, kas nebuvo padaryta ir tai padaryti galimybės nėra, galvos smegenų sukrėtimas ir kaklo raiščių patempimas nustatyta iš gydymo stacionare istorijos, kuo netikėti pagrindo nėra, priešingu atveju turi būti pateikti kontrargumentai, dėl smegenų sukrėtimo, galima ankstesnė buvusi J. M. galvos trauma to neįtakoja, nes buvus smegenų sumušimui matytųsi pakitusi smegenų struktūra, o to šiuo atveju nesimatė, nedarbingumo laikotarpis patvirtintas kelių gydytojų įrašais, kuriais netikėti pagrindo nėra, gydymas buvo ilgas, gydė keli gydytojai.

Iš daiktų pateikimo protokolų matyti, kad J. M. pateikė žieminį paltą, kuris buvo apžiūrėtas ir konstatuota, kad paltas moteriškas, žieminis, rudos spalvos su gobtuvu, rankovės atlenktos, ant kairiojo rankogalio yra rudos spalvos dėmė, po apžiūros paltas grąžintas J. M. (T.1, b.l. 50-53); R. J. pateikė peilį, kuris buvo apžiūrėtas ir konstatuota, kad bendras jo ilgis – 216 mm, geležtės ilgis – 117 mm, prijungtas prie bylos ir saugomas Plungės rajono PK (T.1, b.l. 135, 136-137, 139).

Teisme apklaustas liudytoju E. G. parodė, kad aplinkybių nelabai pamena, budėtojas nurodė kur reikia vykti, buvo lyg tai smurto panaudojimas artimoje aplinkoje ir konfliktas. Nukentėjusiajai buvo kruvina ranka, ji buvo išsigandusi, patikrino jos girtumą, kaltinamasis atsisakė tikrintis. Iškvietė kriminalistą Balčiūną ir jis viską formino. Durys buvo užrakintos, kažkoks peilis kriauklėje buvo, ant R. J. kūno sužalojimų nematė, jautėsi, kad jie vienas ant kito buvo pikti, nes ir prie jų buvo žodinis konfliktas.

Teisme apklaustas liudytoju L. L. parodė, kad aplinkybių gerai nepamena, su patruliu E. G. buvo nuvykę dėl šeimyninio konflikto į kaltinamojo namus, ten rasta kruvina nukentėjusioji, kriauklėje buvo be kraujo žymių buitinis peilis, iškvietė kriminalistus.

Teisme apklaustas liudytoju A. B. parodė, kad ne viską pamena, tada dirbo operatyvinėje grupėje policijoje, gavo budėtojo nurodymą vykti į (duomenys neskelbtini) gatvę dėl smurto artimoje aplinkoje. Važiavo vienas, ten jau buvo pareigūnai Grikštas ir Lekavičius, įėjęs į vidų pamatė nukentėjusiąją, kuri buvo kruvina, mėlyna ranka, su rūbais. Patruliai ją išvežė į ligoninę. R. J. tikrintis girtumą atsisakė. Atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl smurto artimoje aplinkoje, nes jie kartu nebegyveno jau apie tris mėnesius. Kažkas buvo kalbama apie peilį, R. J. sakė, kad nukentėjusioji jam įpjovė, bet tai buvo tik įdrėskimas, peilio neišėmė. Savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus patvirtino, kuriuose užfiksuota, kad 2011-12-31 jis dirbo operatyvinėje grupėje Plungės rajono PK, apie 11²⁰ val., buvo gautas pranešimas apie smurtą artimoje aplinkoje, kad (duomenys neskelbtini) g. 20, Plungės m. moterį muša vyras. Nuvykus minėtu adresu pasitikusi moteris - J. M. paaiškino, kad ją sužalojo buvęs jos draugas R. J.. Akivaizdžiai matėsi, kad moteris yra sumušta, matėsi sumušta kairė ranka, matėsi kraujas. Namuose buvo R. J., kuris matėsi, kad yra neblaivus, tačiau girtumą tikrintis atsisakė. Tuo metu J. M. skundą rašyti atsisakė, todėl buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą. J. M. buvo labai susijaudinusi, apsiverkusi, su ja sunkiai ėjo susikalbėti. (T.1, b.l. 54-55).

Teisme apklaustas liudytoju D. G. parodė, kad 2011 metų pabaigoje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)" dirbo vadybininku, J. M. dirbo buhaltere, juos siejo asmeniniai santykiai. Gruodžio 30 dieną vyko darbe „baliukas“, dalyvavo ir J. M., buvo geriamas šampanas. R. J. jis pažinojo, gruodžio 31 dieną J. M. jam skambino verkdama, R. J. liepė kažką jam pasakyti, bet telefonas išsijungė ir nieko nebegirdėjo. Bandė jai prisiskambinti jis, bet nepavyko, nes telefonas buvo išjungtas. Nežinojo kur jos ieškoti tada, todėl ir neieškojo. Jo vadovas minėjo, kad gruodžio 30 dienos vakare jam R. J. skambino, sakė, kad buvo girtas ir kalbėjo nesąmones. Ar tai buvo siejama su J. M., negali pasakyti, tačiau pastaroji minėjo, kad važiuos pas R. kalbėtis, jai dėl to nieko nepatarinėjo.

Kaltinamasis R. J. kaltinamas tyčinio nusikaltimo padarymu, numatytu Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. Pagal BK 138 str. 1 d. atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 str. 1 d. nurodytų padarinių.

Kaltinamojo kaltė visiškai įrodyta teisme ištirtais ir nuosprendyje aptartais įrodymais. Specialisto R. R. išvada, teisme patvirtinta eksperto G. P., nukentėjusiosios J. M. parodymais, daiktų pateikimo protokolais, liudytojų A. B., E. G., L. L., D. G. parodymais, kurie yra nuoseklūs ir neprieštaringi, papildo vienas kitą ir kartu su kitais įrodymais sudaro loginę grandinę, neginčijamai patvirtinančią R. J. kaltę.

Kaltinamojo gynybinė versija, kad jis pats tapo nukentėjusiosios auka sužalojant jam pirštą peiliu, bandant padaryti kaltinamuoju dėl nukentėjusiosios išprievartavimo, J. M. taip siekiant turtinės naudos ir keršijant jam už nuolatinius priminimus apie ardomą G. šeimą, atmestina kaip neatitinkanti faktinių bylos aplinkybių, kurią paneigia teismo posėdyje ištirti ir nuosprendyje aptarti įrodymai. Teismas tokią pasirinktą kaltinamojo gynybinę taktiką vertina siekimu išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Iš ikiteisminio tyrimo metu surinktų, teisme ištirtų ir nuosprendyje aptartų įrodymų matyti, kad nukentėjusiąją kaltinamasis sužalojo veikdamas tiesiogine tyčia ir padarė jam inkriminuotą tyčinę nusikalstamą veiką, kuri atitinka požymius nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., todėl skirtina bausmė.

Bausmės skyrimas. Skiriant bausmę kaltinamajam teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, stadiją, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (BK 54 str.).

BK 41 str. 2 d. numatyta bausmės paskirtis sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikaltusius asmenis, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Nagrinėjant bylą teisme kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, jį charakterizuojančios medžiagos byloje nėra, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, anksčiau neteistas.

Vadovaujantis BK 55 str. nuostatomis, asmeniui, pirmą kartą teisiamam (R. J. ankstesnis teistumas išnykęs, todėl, vadovaujantis BK 97 str. 6 d., jis laikomas neteistu) už nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 138 str. 1 d. numatytas nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių (BK 11 str. 3 d.)), teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, kaltinamajam skirtina valstybinio kaltintojo pasiūlyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas.

Civiliniai ieškiniai. Ieškovo - valstybinės ligonių kasos, atstovaujamos Šiaulių teritorinės ligonių kasos, ieškinys tenkintinas visiškai. Nukentėjusioji J. M. buvo gydoma dėl patirtų sužalojimų padarytų kaltinamojo neteisėtais tyčiniais veiksmais. Gydymo išlaidas apmokėjo Ligonių kasos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, todėl jas atlyginti turi R. J. (CK 6.263 str.). Ieškinys pagrįstas rašytiniais įrodymais (T.1, b.l. 21).

Ieškovo - VSDFV Mažeikių skyriaus ieškinys tenkintinas visiškai. Ieškovo atstovė J. M. prašo iš kaltinamojo priteisti visą ieškinyje nurodytą sumą. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.249 str. žala yra turtiniai padariniai, sąlygoti kaltininko nusikalstamos veikos, kurią privalo atlyginti ją padaręs asmuo (CK 2.263 str.). Ieškovas J. M. išmokėjo 3.992,40 Lt ligos pašalpą už jos laikiną nedarbingumą nuo 2011-12-31 iki 20012-02-03, dėl patirtų sužalojimų padarytų kaltinamojo neteisėtais tyčiniais veiksmais. Pagal CK 6.280 str. 1 d. nuostatas, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi regreso teisę į žalą padariusį asmenį tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, todėl jas atlyginti turi R. J. (CK 6.263 str.). Ieškinys pagrįstas rašytiniais įrodymais (T.1, b.l. 108-115).

Ieškovės – J. M. ieškinys tenkintinas iš dalies: 1) ieškinio reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.249 str. žala yra turtiniai padariniai, sąlygoti kaltininko nusikalstamos veikos, kurią privalo atlyginti ją padaręs asmuo (CK 2.263 str.). Ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo pagrįstas rašytiniais įrodymais (T.1, b.l. 174-175); 2) reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų numatytais atvejais. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 44 str. 10 d. kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Neturtinė žala atsiranda nusikalstama veika pažeidus teisės saugomas ir ginamas asmenines ar neturtines vertybes ir kaip fizinio bei dvasinio pobūdžio praradimai ar pakenkimai gali būti įvertinta pinigais ir kompensuota. Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d. pateikiama neturtinės žalos samprata: neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. CK 6.250 str. 2 d. įtvirtinta nuostata, jog neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais, neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Patirtą neturtinę žalą ieškovė įvertino 15.000 Lt. Pareiga įvertinti kiekvienu konkrečiu atveju nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui, kadangi Civilinis kodeksas nenumato minimalios ir maksimalios sumos. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais ir nustatydamas jos dydį privalo atsižvelgti į neturtinės žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad nukentėjusiajai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (T.1, b.l. 13-14), dėl sužalojimo buvo gydoma gydymo įstaigoje stacionariai nuo 2011-12-31 iki 2012-02-03 (T.1, b.l. 108-115), neabejotinai nukentėjusioji patyrė skausmą ir laikinus nepatogumus. Tačiau ir įvertinus šias reikšmingas žalos dydžiui nustatyti aplinkybes, teismo manymu prašomos priteisti žalos dydis yra per didelis. Ieškovei nenustatytas nedarbingumo lygis, nepateikta medicininių duomenų apie liekamuosius reiškinius po sužalojimo. Nustatydamas ieškovei priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydį teismas atsižvelgia į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, sudarančius prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros, todėl nesutinka su ieškovės prašymu ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai; 3) reikalavimas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti tenkintinas visiškai. Advokatas I. Motužis pagal susitarimą atstovavo nukentėjusiosios interesus baudžiamojoje byloje nuo ikiteisminio tyrimo pradžios (T.1, b.l. 38), kartu su ieškiniu pateikė pinigų priėmimo kvitą apie turėtas už tai išlaidas (T.1, b.l. 176), nukentėjusiosios turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti dydis yra pagrįstas. Pagal BPK 106 str. 2 d. nuostatas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti, todėl teismas iš R. J. priteisia J. M. naudai 1.500 Lt turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Kiti klausimai. Išspręstinai daiktinių įrodymų klausimas juos sunaikinant.

Va­do­vau­da­ma­sis Lietuvos Respublikos BPK 297-307 str., tei­smas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. J. pri­pa­žin­ti kal­tu pa­gal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. ir jį nuteisti laisvės apribojimo bausme 1 (vienerius) metus. Įpareigoti nuteistąjį per 2 (du) mėnesius atlyginti nukentėjusiajai J. M. padarytą turtinę žalą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, baigti taikyti pradėjus bausmės vykdymą.

Valstybinės ligonių kasos, atstovaujamos Šiaulių teritorinės ligonių kasos, ieškinį tenkinti visiškai ir iš R. J. priteisti 750,10 Lt (septynis šimtus penkiasdešimt litų 10 ct) gydymo išlaidoms atlyginti Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (įmonės kodas 191351679).

VSDFV Mažeikių skyriaus ieškinį tenkinti visiškai ir iš R. J. priteisti 3.992,40 Lt (tris tūkstančius devynis šimtus devyniasdešimt du litus 40 ct) žalos atlyginimui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriui (įmonės kodas 191738576).

J. M. ieškinį tenkinti iš dalies ir iš R. J. priteisti 1.678,26 Lt (tūkstantį šešis šimtus septyniasdešimt aštuonis litus 26 ct) turtinei žalai atlyginti, 10.000 Lt (dešimt tūkstančių litų 00 ct) neturtinei žalai atlyginti, 1.500 Lt (tūkstantį penkis šimtus litų 00 ct) išlaidų advokato paslaugoms apmokėti J. M., a/k (duomenys neskelbtini) likusioje dalyje jos ieškinį atmesti.

Nuo­spren­dis per 20 die­nų nuo jo pa­skel­bi­mo die­nos ape­lia­ci­niu skun­du ga­li bū­ti skun­džia­mas Klai­pė­dos ap­y­gar­dos tei­smui per Plun­gės ra­jo­no ap­y­lin­kės tei­smą.

Tei­sė­jas (parašas) Vir­gi­ni­jus Ge­dei­kis