- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2018-01-12
- Bylos Nr.
- A14-70-795/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-01315-2017-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Kristina Baškienė
- Pažeidėjas
- A. J.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. J., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), Norvegijoje, gyvenamąją vietą deklaravusiam (duomenys neskelbtini), dirbančiam (duomenys neskelbtini), Norvegija, nesusituokusiam, surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 351 straipsnio 5 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. J. surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl to, kad 2017 m. rugsėjo 25 d., (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiame A. J., pradėtas statyti neypatingos kategorijos vieno buto gyvenamasis namas, kurio išorės pamatų išmatavimai yra apie 8,95x10,25m². Atlikti statybos darbai: įrengti pamatai ir išmūrytos betoninių blokelių sienos. Statybos darbai atlikti neturint statybą leidžiančio dokumento. Šios aplinkybės fiksuotos 2017 m. gruodžio 7 d. faktinių duomenų patikrinimo akte Nr. FAK-3500 ir 2017 m. gruodžio 12 d. savavališkos statybos akte Nr. SSA-30-171212-00090. Tokiais veiksmais pažeistas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 27 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 22 punktas, 16 dalies 1 punktas, 18 straipsnio 7 dalies 3 punktas, 14 straipsnio 1 dalies 4 punktas. Tokiu būdu A. J. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 351 straipsnio 5 dalyje.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. J. pripažino padaręs administracinį nusižengimą ir paaiškino, kad gyvena ir dirba Norvegijoje, norėjo turėti namą Klaipėdoje, kur galėtų sugrįžti, todėl įgaliojo asmenį, per kurį 2017 m. gegužės 25 d. sudarė sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl projekto parengimo ir leidimo statybai gavimo. Pagal sutartį bendrovė įsipareigojo gauti leidimą statybai ir paruošti projektą per 70 darbo dienų. Atsižvelgiant į minėtos sutarties terminus A. J. įgaliotas asmuo su jo žinia sudarė sutartis su asmenimis, kurie turėjo pradėti darbus. Sutartys sudarytos atsižvelgiant į sutartyje su UAB „(duomenys neskelbtini)“ numatytus terminus. Nutraukus sutartis su darbus turėjusiais vykdyti asmenimis A. J. kiltų dideli nuostoliai, todėl statybos darbai vykdyti neturint leidimo. Gyvenamasis namas pradėtas statyti A. J. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Prašo atsižvelgti į tai, kad pripažįsta padaręs klaidą, pradėdamas statybą žinojo, kad nėra gautas statybą leidžiantis dokumentas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažeidus sutartinius įsipareigojimus, neapgalvojo dėl to kilsiančių pasekmių. Prašo neskirti piniginės baudos, kadangi jau statybų įšaldymas yra didelė bausmė, valstybei ir niekam kitam, išskyrus save, nuostolio nepadarė. Prašo įvertinti aplinkybę, jog dėl sustabdytų darbų turi mokėti delspinigius, Norvegijoje dirba statybininku, nors turi ekonomisto išsilavinimą, gauna apie 2000 Eur darbo užmokestį, 600 Eur moką už būsto nuomą, rūpinasi Lietuvoje gyvenančiais tėvais, turi sugyventinę, kuri gyvena Lietuvoje ir gauna senatvės pensiją, be to, statybų įvertinimui jau sumokėjo apie 1500 Eur.
2017 m. gruodžio 7 d. faktinių duomenų patikrinimo akte užfiksuota, jog (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, esančiame žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), pradėti statybos darbai, įrengti pamatai ir didžioji dali pastato sienų, statybos darbai nevykdomi. Pamatai blokuojasi su gretimame žemės sklype (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, rengiamais betoniniais pamatais (b. l. 6).
Foto nuotraukoje užfiksuotas pradėtas 2017 m. gruodžio 7 d. faktinių duomenų patikrinimo akto priede užfiksuotas (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, pradėtas statyti gyvenamasis namas (b. l. 7).
Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašu nustatyta, jog žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso A. J. (b. l. 8-9).
2017 m. gruodžio 12 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos savavališkos statybos akte Nr. SSA-30-171212-00090 užfiksuota, jog aktas surašytas A. J. dėl to, kad žemės sklype (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), pradėtas statyti vieno buto gyvenamasis namas , kurio išorės pamatų išmatavimai yra apie (8.95x10.25)m². Įrengti pamatai ir išmūrytos betono blokelių sienos. Statybos darbai atlikti neturint statybą leidžiančio dokumento (b. l. 14-16).
Iš 2017 m. gruodžio 13 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius matyti, jog A. J. surašytas privalomas nurodymas iki 2018 m. birželio 12 d. nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę savavališkai pradėto statyti gyvenamojo namo žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 10-13).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atsakomybė už naujo statinio savavališką statybą numatyta ANK 351 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už naujo neypatingo statinio savavališką statybą. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597; TAR, 2016-07-13, Nr. 2016-20300) (toliau – Įstatymas) 1 straipsnio 46 dalyje nurodyta, jog savavališka statyba – statinio ar jo dalies statyba neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius.
Įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, jog statytojo teisė įgyvendinama turint statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas). Statytojas privalo šio įstatymo nustatyta tvarka gauti statybą leidžiantį dokumentą (Įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Statybos darbai vykdomi pagal statinio projektą, statybos taisykles (statybos taisyklės pateikiamos statytojui (užsakovui) prieš pradedant statybos darbus), taip pat aplinkos ministro nustatytais atvejais pagal rangovo parengtą statybos darbų technologijos projektą (jeigu randama statinio projekto ar statybos darbų technologijos projekto ir statybos taisyklių neatitikimų ar prieštaravimų, turi būti vadovaujamasi statinio projektu ar statybos darbų technologijos projektu), vadovautis teisės aktais, vykdyti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos privalomuosius nurodymus, statinio saugos ir paskirties reikalavimų valstybinės priežiūros institucijų nustatytus reikalavimus, statinio projekto vykdymo priežiūros vadovų (šios priežiūros dalių vadovų) ir statinio statybos techninės (bendrosios ir specialiosios) priežiūros vadovų nurodymus (Įstatymo 18 straipsnio 7 dalies 3 punktas). O statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, kai jis privalomas, draudžiama (Įstatymo 27 straipsnio 22 dalis). Įstatymo 27 straipsnio 16 dalies 1 punkte nustatyta, jog 27 straipsnyje nurodytos statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūros neatliekamos ir statybą leidžiantis dokumentas neišduodamas, jeigu iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos gauta informacija, kad žemės sklype (ar žemės sklypo dalyje, jeigu žemės sklypą nuosavybės ar kita teise valdo keli asmenys), dėl kurio prašoma išduoti statybą leidžiantį dokumentą, yra nustatytas savavališkos statybos faktas ir savavališkos statybos padariniai teisės aktų nustatyta tvarka nepašalinti. Tokiu atveju gali būti išduodamas statybą leidžiantis dokumentas tik su savavališkos statybos padarinių šalinimu susijusiems statybos darbams atlikti. Įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyta, jog statybą leidžiantis dokumentas - leidimas tęsti sustabdytą statybą, išskyrus atvejus, kai statyba tęsiama pašalinus savavališkos statybos padarinius.
Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, jog A. J., neturėdamas leidimo vykdė neypatingo statinio – gyvenamojo namo savavališką statybą žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, kurio kadastrinis Nr. Nr. (duomenys neskelbtini). Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. J. pripažino apdaręs administracinį nusižengimą, teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad gyvenamojo namo statyba jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype pradėta neturint statybą leidžiančio dokumento. Nors gyvenamojo namo statybos darbus vykdė A. J. įgalioto asmens pasamdyti asmenys, tačiau darbai buvo vykdomi su A. J. žinia. Administracinio nusižengimo protokole nurodyta, jog savavališka statyba pradėta 2017 m. rugsėjo 25 d. (b. l. 4-5). 2017 m. gruodžio 7 d. faktinių duomenų patikrinimo akte užfiksuota, jog statybos darbai pradėti (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, esančiame žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra įrengti pamatai ir didžioji dali pastato sienų (b. l. 6). Minėtas žemės sklypas nuosavybės tiese priklauso A. J. (b. l. 8-9). 2017 m. gruodžio 12 d. A. J. surašytas savavališkos statybos aktas (b. l. 14-16). Taigi administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veikoje yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 351 straipsnio 5 dalyje, sudėtis. Jam skirtina administracinė nuobauda.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. J. nors ir pripažino padaręs administracinį nusižengimą, tačiau prašė neskirti jam baudos, atsižvelgti į tai, jog dirba Norvegijoje, gauna apie 2000 Eur darbo užmokestį, iš kurio 600 Eur skiria būsto nuomai, rūpinasi Lietuvoje gyvenančiais garbaus amžiaus tėvais. A. J. nuomone, jam didelė bausmė jau vien tai, kad statybos sustabdytos, didelius pinigus (1500 Eur) jis sumokėjo už statybų įvertinimą, o pažeidimas padarytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesilaikant 2017 m. gegužės 25 d. sutarties įsipareigojimų per 70 darbo dienų gauti leidimą statybai ir parengti projektą.
Pažymėtina, jog teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, gali priimti vieną iš ANK 635 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose numatytų sprendimų, pripažinti asmenį kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo ir skirti administracinę nuobaudą; nutraukti administracinio nusižengimo teiseną arba grąžinti bylą institucijai administracinio nusižengimo tyrimui atlikti, kai yra esminių įrodymų trūkumų, kurių negalima nustatyti teisme, tačiau administracinio nusižengimo faktas nekelia abejonių. Taigi, pripažinęs asmenį kaltu, teismas neturi teisinės galimybės neskirti administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui nuobaudos. Administracinis nusižengimas, numatytas ANK 351 straipsnio 5 dalyje užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų iki dviejų tūkstančių keturių šimtų eurų. Nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą teismas nenustatė ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatytų pagrindų skirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta atsakomybę numatančio ANK straipsnio sankcijoje. Todėl A. J. prašymas neskirti baudos netenkinamas.
Nustatyta, jog A. J. padarė vieną tyčinį administracinį nusižengimą. Byloje negauta duomenų apie A. J. baustumą administracine tvarka, taigi A. J. administracinį nusižengimą padarė pirmą kartą. Administracinėn atsakomybės traukiamas asmuo darbingo amžiaus, dirba statybose. A. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, jog prisipažino padaręs nusižengimą ir gailisi dėl to (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Esant tokioms aplinkybėms bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 34 straipsnio 1 dalimi, 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pagrįstai manytina, jog administracinės nuobaudos tikslai A. J. atžvilgiu bus pasiekti už šį pažeidimą jam paskyrus minimalią, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 351 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
A. J. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 351 straipsnio 5 dalyje ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) baudą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant registro objekto numerį ROIK: 17076052905 ir įmokos kodą 1001.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos išsiuntimo (išdavimo) dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.