- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2014-10-20
- Bylos Nr.
- A2.6.-5950-358/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-05172-2014-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Audronė Levinskienė
- Pažeidėjas
- G. M.
- Kategorijos
- 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo teisėja Audronė Levinskienė, sekretoriaujant Vaivai Paulauskaitei, Ramunei Bulavaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam G. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo G. M., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. M. 2014-07-03 apie 0.23 val. Kaune, Žeimenos g. ties namu Nr. 107, vairavo automobilį Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, nustatytas 0,67 (± 5 %) promilių girtumas, tuo pažeidė KET 14 p. reikalavimus, t. y. padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo G. M. kaltu prisipažino iš dalies. Paaiškino, kad 21 val. jis buvo išgėręs alaus butelį, policijos pareigūnai jį sustabdė 01.00 val. Prieš pat sustabdymą buvo išgėręs dvi stiklines sidro. Mano, kad turėjo teisę pusę valandos nebūti tikrinamas alkotesteriu bei mano, kad išgerto alkoholio kiekis negalėjo būti 0,67 promilių girtumas. 02.00 val. jo kraujuje buvo rasta 0,18 promilės alkoholio. Gailisi, kad nepalaukė dar šiek tiek laiko ir tik tuomet privalėjo vairuoti automobilį.
Motyvuojamoji dalis
Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog įrodinėjimo procesas negali būti begalinis – įrodymų turi būti surenkama tiek, kad jų pakaktų atsakomybėn traukiamo asmens kaltei pagrįsti.
Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami neabejotinai išvadai ,kad G. M. padarė teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje.
Ekspertė M. K. paaiškino, kad neblaivumo laipsnis nuo 0,67 iki 0,18 promilių yra galimas, jei buvo išgerta nedidelis kiekis nestipraus alkoholio. Šioje byloje alkotesterio parodymai nekelia abejonių, nes laikai atitinka ir jeigu buvo išgerta nedaug ir nestipraus alkoholio, tai per tą laiką nuo 0,67 promilių galėjo sumažėti iki 0,18. Alkotesteris rodo alkoholio kiekį ne kraujuje, o iškvepiamame ore ir alkotesterio parodymai gali šiek tiek skirtis nuo kraujo parodymų ir per tą laiką 2-3 val. jau galėjo eliminuotis iki 0,18 promilių, atsižvelgiant, kad jaunas žmogus, nėra geriantis.
Liudytojas K. B. parodė, kad pastebėjo nuo baro Žeimenos gatvėje nuvažiuojantį automobilį. Šio automobilio vairuotojas buvo patikrintas alkotesteriu. Vairuotojas ilgai ieškojo dokumentų, sakė, kad alkoholio nevartoja visiškai. Tik patikrinus alkotesteriu, pripažino, kad alkoholį vartojo. Šis vairuotojas bandė gudrauti, buvo užkišęs liežuvį ir pūtė pro šonus. Yra išlaikęs alkotesterio naudojimo įskaita ir jam žinoma šio prietaiso naudojimo instrukcija. Nuo sustabdymo iki patikrinimo buvo praėję 20 ar 30 min., nes vairuotojas vengė pasitikrinti.
Liudytojas M. P. parodė, kad jis bendravo su vairuotoju, automobilyje buvo daug žmonių, sklido alkoholio kvapas. Vairuotoją patikrinus alkotesteriu, buvo viršyta neblaivumo norma. Pirmo pūtimo metu vairuotojas tinkamai nepūtė, aparatas nesuveikė. Vairuotojui buvo paaiškinta, todėl iš antro karto procedūra buvo atlikta tinkamai.
Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė ir pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d. faktas įrodytas administracinio teisės pažeidimo medžiaga : administracinio teisės pažeidimo protokolo duomenimis (b. l. 1-2), asmens blaivumo testu, iš kurio matyti, kad 2014-07-03 0.40 val. G. M. nustatytas 0,67 promilių girtumas (b. l. 3), tarnybiniais pranešimais (b. l. 5, 6), pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (b. l. 7), transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu (b. l. 8).
Šių įrodymų visuma nustatyta, kad G. M. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 1 dalyje – vairavo transporto būdamas neblaivus, kai nustatomas lengvas (nuo 0,41 iki 1,5 promilės) neblaivumo (girtumo) laipsnis, todėl yra baustinas. Aplinkybė, kad po kurio laiko neblaivumas sumažėjo iki 0,18 promilių nėra teisiškai reikšminga. Svarbi aplinkybė, koks buvo užfiksuotas neblaivumo laipsnis vairavimo momentu. Nagrinėjamojoje byloje teismui nekyla abejonių nei alkotesterio rodmenų teisingumas, nei šio prietaiso panaudojimo procedūra. G. M. abejonės dėl išgerto kiekio alkoholio ir nustatyto jo neblaivumo laipsnio yra tik prielaidomis grįsta versija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės.
ATPK 30 straipsnis, reglamentuojantis nuobaudos už administracinį teisės pažeidimą skyrimo taisykles, nurodo, kad teismas, skirdamas nuobaudą, įvertina pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę ir atsakomybę sunkinančias bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Teismas, vertindamas pažeidėjo asmenybę, pažymi, kad pažeidėjas administracine tvarka baustas, turi galiojančių administracinių nuobaudų. Lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs pažeidimą, nuoširdžiai gailisi, sunkinančios aplinkybės – per metus padarytas tokios pat rūšies pažeidimas, už kurį buvo skirta administracinė nuobauda.
Teismas konstatuoja, kad siekiant administracinės nuobaudos tikslų (ATPK 20 str.) pažeidėjas už Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d. pažeidimą baustinas sankcijoje numatyta administracine nuobauda – bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30 str., 30 ² str., 286, 287 str. teismas
nutaria:
G. M., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d. ir skirti jam administracinę nuobaudą – 1250 Lt (vieno tūkstančio dviejų šimtų penkiasdešimties Lt) baudą su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones 1 (vieneriems) metams 2 (dviem) mėnesiams.
Teisės vairuoti transporto priemones atėmimą laikyti netekusiu nuo nutarimo priėmimo dienos.
Nutarimą išsiųsti vykdymui Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybai.
Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300 AB banke ,,Swedbank“, (banko kodas 73000), įmokos kodas 6030.
Nesant galimybės sumokėti baudą iš karto, pažeidėjas turi teisę, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 str. 3 d. nustatyta tvarka, kreiptis į baudą paskyrusį teismą dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo.
Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas išsiunčiamas vykdyti antstoliui (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d.).
Nutarimas per 20 d. nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.