- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-30
- Bylos Nr.
- AN2-83-875/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-00114-2020-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Nerijus Masiulis (pirm.)
- Pažeidėjas
- R. J.
- Institucija
- Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyrius
- Advokatai
- Arnoldas Blaževičius
- Kategorijos
- 16.9.3Kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas (ANK 417 str.)
- 21.19.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Nerijus Masiulis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. J. atstovo advokato Arnoldo Blaževičiaus apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gegužės 11 d. nutarties, kuria netenkintas R. J. skundas ir paliktas nepakeistu Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2020 m. sausio 10 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Priimtų sprendimų esmė
1. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyriausiojo specialisto D. M. 2020 m. sausio 10 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Nutarimas), R. J. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau –ANK) 417 straipsnio 3 dalį už tai, kad jis 2019 m. lapkričio 17 d. 9.12 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį naudojosi mobiliojo ryšio priemone - telefonu rankomis. Šiais savo veiksmais R. J. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 20 punktą. R. J. paskirta administracinė nuobauda – 75 Eur bauda.
Šalies argumentai
2. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R. J. skundu apylinkės teismo prašė panaikinti minėtą Nutarimą, tačiau Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gegužės 11 d. nutartimi buvo atsisakyta tenkinti R. J. skundą ir Nutarimas paliktas nepakeistu. Nutartyje apylinkės teismas nurodė, kad R. J. poziciją, jog jis vairuodamas automobilį nesinaudojo mobilaus ryšio priemone, teismas vertina kaip gynybinę versiją, siekį išvengti administracinės atsakomybės, nes priešingai nei teigia administracinėn atsakomybėn patraukas asmuo, teismo nuomone, vertinamo administracinio nusižengimo faktui ir jo kaltei dėl šio administracinio nusižengimo pagrįsti byloje surinktų įrodymų pakanka.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
3. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. J. atstovas advokatas A. Blaževičius prašo panaikinti skundžiamą 2020 m. gegužės 11 d. nutartį ir priimti naują nutartį, tenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. J. skundą ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną.
3.1. Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas formaliai įvertino bylos medžiagą ir selektyviai vadovavosi administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nepalankiomis aplinkybėmis ir įrodymais. Nagrinėjamu atveju kyla klausimas, ar pareigūnas M. K. matė nurodomas faktines aplinkybes, ar jas tik preziumavo, kadangi iš esmės R. J. administracinėn atsakomybėn patrauktas vadovaujantis M. K. paaiškinimais. Apklausiamas liudytoju teisme M. K. nurodė, kad aiškiai matė, kad vairuotojo dešinė ranka pakelta, joje laikomas telefonas pridėtas prie ausies. Pareigūno teiginių nepatvirtina jokie kiti byloje esantys įrodymai - pareigūnė Ž. U. paaiškino nemačiusi, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo naudojosi mobiliuoju telefonu. Pažymėta ir tai, kad kartu su R. J. vykę asmenys V. B. ir V. V. nebuvo apklausti, nors betarpiškai dalyvavo įvykyje ir matė visas aplinkybes. V. B. buvo apklausiamas tik bylą nagrinėjant policijoje, tačiau liudytojo parodymai buvo vertinami kritiškai, kadangi jis yra administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pažįstamas, teismas, nagrinėdamas skundą liudytojo neapklausė iš viso dėl Lietuvos Respublikoje paskelbto karantino, o liudytojo paaiškinimų, duotų policijoje, visai nevertino.
3.2. Apeliantas teigia, jog teismas nepagrįstai ir visiškai neargumentuodami atmetė R. J. paaiškinimus kaip nepatikimus, motyvuojant tik tuo, kad R. J. nori išvengti atsakomybės. R. J. paaiškinimai ir pozicija išliko nuosekli - tiek sustabdžius automobilį, tiek duodant paaiškinimus policijoje, tiek apklausos teismo posėdžio metu. Teismas nenurodo, kokios priežastys lėmė, kad atsisakė vertinti šiuos parodymus kaip patikimus.
3.3. Apeliaciniame skunde argumentuojama, jog apylinkės teismas netinkamai vertino byloje pateiktus duomenis apie apelianto naudojamus telefonus ir TELE2 pateiktą detalią informaciją apie apmokestintas paslaugas. Telefonas, kurio abonentinis numeris (duomenys neskelbtini) yra išmanusis, liečiamu ekranu ir naudojamas įvairioms programėlės ir internetui. Kaip nurodoma šio numerio detalioje informacijoje apie apmokestinamas paslaugas, įvykio metu, t. y. 2019 m. lapkričio 17 d. 8.12 val. interneto duomenys telefone nebuvo naudojami, išeinančių ir įeinančių skambučių išklotinėje tuo metu taip pat nėra užfiksuota. Teismas nutartyje taip pat klaidingai nurodo, kad 9.11 val. buvo užfiksuota 3 GB duomenų naudojimas, tačiau išklotinėje yra užfiksuotas 3 KB naudojimas. Pažymėtina, kad toks duomenų kiekis (3 KB) yra itin nedidelis duomenų kiekis, kokį telefonas naudoja, pavyzdžiui, telefonui atnaujinant buvimo vietą, gaunant informacinius programėlių pranešimus, etc., tačiau naudojant tokį duomenų kiekį nėra įmanoma atlikti kažkokių funkcijų telefone, naudojant mobilųjį internetą. Apeliantas teisme pateikė apžiūrai kitą turimą telefoną, kurio abonentinis numeris (duomenys neskelbtini) - šis telefonas nėra išmanus, neturi liečiamo ekrano ir jame nėra naudojamas mobilusis internetas, numerio išklotinėje nėra užfiksuoti nei įeinantys, nei išeinantys skambučiai. Teismas nurodė, kad iš pateikiamų duomenų padarė išvadą, kad R. J. naudodamas mobilųjį telefoną naudojosi mobiliuoju internetu, tačiau pažymėtina, kad liudytoju apklaustas M. K. pažymėjo, kad matė, jog R. J. laikė telefoną prie ausies, tai reikštų, kad pagal liudytojo teiginius apeliantas naudojo telefoną pokalbiui, o ne naršymui internete ar kitų programėlių naudojimui.
Atsiliepimas
4. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus viršininko L. D. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašoma skundžiamą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gegužės 11 d. nutartį palikti nepakeistą ir R. J. apeliacinio skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Apeliacinis skundas atmetamas.
5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje patikrina priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą.
Žemesnės instancijos teismas
6. Pažymima, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) formuojamą praktiką teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, todėl atmesdamas skundą teismas gali tiesiog pritarti žemesniojo teismo priimto sprendimo motyvams (EŽTT sprendimas byloje Nr. 20772/92, Helle v. Finland). Iš aptartos EŽTT praktikos daroma išvada, jog teismas neprivalo detaliai atsakyti į kiekvieną skundo argumentą, nes jam yra keliama pareiga išanalizuoti tik esminius ir teisingam procesinio teismo sprendimo priėmimui reikšmingus argumentus.
7. ANK 417 straipsnio 3 dalyje nustatyta atsakomybė už reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymą, įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, apsisukimą geležinkelio pervažose, vietose, kur kelio matomumas bent viena kryptimi mažesnis kaip 100 metrų, draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis (išskyrus atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas), nesilaikymą, bei užtraukia baudą vairuotojams nuo šešiasdešimt iki devyniasdešimt eurų.
8. Nutarimu R. J. pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį buvo nubaustas už tai, kad padarė vieną iš ANK 417 straipsnio 3 dalyje įvardytų alternatyvių veikų – KET 20 punkto pažeidimą, kuris nustato, kad motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojams draudžiama naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, jeigu jomis naudojamasi rankomis, išskyrus tuos atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas. Transporto priemonių vairuotojai turi vengti bet kokių su transporto priemonės vairavimu nesusijusių veiksmų.
9. Apeliantas prašydamas panaikinti apylinkės teismo nutartį ir Institucijos nutarimą, nesutinka su apylinkės teismo sprendimu vadovautis pareigūnų parodymais, o jo (apelianto) ir kartu važiavusio apelianto draugo parodymus vertinti kritiškai, kaip suinteresuotų asmenų siekį R. J. išvengti atsakomybės. Taip pat apelianto manymu, byloje buvo padarytos netinkamos išvados dėl pateikto mobiliojo ryšio operatoriaus duomenų vertinimo.
10. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.
11. Pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-2-2013, 2AT-9-2014).
12. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas nagrinėjant bylą yra organo (pareigūno), šiuo atveju teismo, išimtinė teisė. Kiti teismo proceso dalyviai, tarp jų ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, gali tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Proceso dalyvių išsakomos nuomonės dėl įrodymų vertinimo atmetimas savaime nėra ANK normų pažeidimas, jeigu nutarimas yra pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų.
13. Apygardos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą bei apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, jog skundžiama apylinkės teismo nutartis, kuria paliktas galioti nepakeistas Nutarimas, yra teisėta ir R. J. pagrįstai pripažintas kaltu pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį bei jam paskirta administracinė nuobauda yra teisinga ir proporcinga.
14. Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju R. J. neigia savo kaltę motyvuodamas tuo, jog jis nekalbėjo telefonu. Apygardos teismas pritaria apylinkės teismo išvadai, jog R. J. versija prieštarauja surinktiems įrodymams, o būtent liudytojo (pareigūno) M. K. parodymams ir rašytinei bylos medžiagai, t. y. pritaria apylinkės teismo padarytai išvadai, jog policijos pareigūnas M. K. iš ties matė R. J. vairuojantį ir rankoje laikantį mobiliojo ryšio telefoną. Pareigūno M. K. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad pastebėjo kaip iš galo važiuojantis automobilio vairuotojas naudojosi mobiliojo ryšio priemone, dėl ko vairuotojas buvo sustabdytas ir surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Šiuos savo tarnybiniame pranešime užfiksuotus duomenis, apklausiamas kaip liudytojas, pirmosios instancijos teisme M. K. patvirtino visa apimtimi ir papildomai nurodė, kad vairuotojas telefoną laikė prie ausies ir lenkdamas tarnybinį automobilį nuleido. Iš kompaktinių CD vaizdo įrašų matyti, kad pareigūnams M. K. ir Ž. U. važiuojant tarnybiniu automobiliu, pareigūnas M. K. dairosi ir galimai pamato BMW markės automobiliu važiuojantį ir telefonu besinaudojantį asmenį, po ko, pastarajam aplenkus pareigūnų tarnybinį automobilį, pareigūnas M. K. sustabdo minimą automobilį, tokiu būdu patvirtinami pareigūno tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys. Iš Tele2 išklotinės matyti, kad R. J. naudojamo mobiliojo ryšio tel. Nr. + (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo protokole nurodytu pažeidimo padarymo laikotarpiu 9.12 val., 09:11:03 buvo išnaudota 3 KB. Iš R. J. naudojamo kito mobiliojo ryšio tel. Nr. + (duomenys neskelbtini) Tele2 išklotinės matyti, kad 08:36:45 buvo išnaudota 2,09 MB, kai pažeidimas padarytas 9.12 val. Šie duomenys patvirtina, kad pažeidimo padarymo metu, R. J. mobilaus ryšio telefonas Nr. + (duomenys neskelbtini) buvo aktyvus. Pažymėtina ir tai, kad pažeidimas fiksuotas šviesiu paros metu, iš santykinai nedidelio atstumo, esant nedideliam automobilių judėjo greičiui bei atstumui (tai matyti iš vaizdo medžiagos), tai rodo, kad pareigūnas galėjo aiškiai matyti kas vyksta važiuojančio automobilio salone. Šios aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad egzistavo visos objektyvios aplinkybės pareigūnui M. K. matyti ir įsitikinti, kad R. J. vairuodamas automobilį laiko rankose mobiliojo ryšio telefoną. Šių aptartų įrodymų visuma, aukštesniojo teismo vertinimu, patvirtina apylinkės teismo padarytą išvadą, jog R. J. vairavo automobilį ir naudojosi telefonu naudodamas rankas. Apelianto argumentai dėl to, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių tokį jo veikimą, ar jo kaltė būtų grindžiama tik subjektyvia policijos pareigūnų nuomone, atmestini kaip nepagrįsti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaip matyti iš administracinio registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus, be įvairių KET pažeidimų, R. J. jau yra baustas ir už analogiškų pažeidimų padarymą: 2018 m. sausio 17 d. baustas pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį , 2017 m. rugpjūčio 3 d. baustas pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį, ir nors ankstesni pažeidimai nėra tiesiogiai susiję su šia byla, tačiau patvirtina R. J. neigiamą požiūrį į kelių eismo taisyklių laikymąsi. Apygardos teismas taip pat sutinka su apylinkės teismo argumentu, kad byloje nėra pagrindo įžvelgti pareigūno M. K. suinteresuotumu, to nenurodė ir pats apeliantas.
15. Apibendrinant išdėstytus motyvus konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas, tikrindamas apskųsto Institucijos nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, teisingai įvertinęs byloje esančių ir nagrinėjimo apylinkės teisme metu patikrintų įrodymų visetą, padarė pagrįstą išvadą, kad byloje yra pakankamai įrodymų R. J. kaltei dėl administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 417 straipsnio 3 dalyje, padarymo pagrįsti, t. y., nagrinėjamu atveju ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą patvirtina ne tik policijos pareigūnų parodymai (M. K. nurodė matęs, kaip R. J. dešine ranka laikė mobilaus ryšio telefoną prie dešinės ausies, o ranką su telefonu nuleido tik tuomet, kai lenkė patrulinį automobilį), bet ir objektyvūs duomenys apie R. J. naudojamų telefono numerių išklotinę. Tai, kad ši aplinkybė (telefono naudojimas) nėra užfiksuota byloje esančiame vaizdo įraše, įvertinus tiek policijos pareigūnų parodymus, tiek juos patvirtinančią informaciją apie R. J. pateiktą Tele2 išklotinę, nepaneigia R. J. kaltės dėl ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo.
16. Dėl skundo argumento, kad teisme nebuvo apklausti liudytojai V. B. ir V. V. pažymėtina, kad liudytojas V. B. buvo apklaustas policijos pareigūnų priimant nutarimą. Be to, iš 2020 m. gegužės 6 d. apylinkės teismo posėdžio protokolo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad pats R. J. teisme nurodė, kad liudytojas V. B. yra išvykęs į užsienį ir dėl karantino negalėjo grįžti, todėl teismo prašė remtis ankstesniais liudytojo parodymais, duotais policijos nuovadoje. Iš 2020 m. vasario 26 d. apylinkės teismo posėdžio protokolo matyti, kad R. J. nurodė, kad V. V. nėra Lietuvoje ir nežino gyvenamosios vietos. Atsižvelgiant į proceso koncentruotumo principą, byla buvo išnagrinėta nedalyvaujant minėtiems liudytojams ir apygardos teismas šioje vietoje pažeidimų nenustatė. Apylinkės teismo vertinimu byloje buvo pakankamai R. J. kaltę pagrindžiančių įrodymų, o minėtų liudytojų parodymai nebūtų turėję esminės lemiamos reikšmės, kadangi kaip ir nurodė pats R. J., liudytojas V. B. būtų tik patvirtinęs tyrimo metu duotus parodymus, kad jis nesinaudojo mobiliojo ryšio priemone.
17. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gegužės 11 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta – R. J. atžvilgiu pagrįstai pritaikytos ANK 417 straipsnio 3 dalies nuostatos, todėl šio sprendimo naikinti ar keisti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gegužės 11 d. nutartį palikti nepakeistą ir R. J. atstovo advokato Arnoldo Blaževičiaus apeliacinio skundo netenkinti.