- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-01-24
- Bylos Nr.
- 2-2589-800/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-21-3-02058-2012-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Živilė Janavičienė
- Pareiškėjas
- R. Ž.
- Suinteresuotas asmuo
- Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, D. J.
Kauno apylinkės teismo teisėja Živilė Janavičienė, sekretoriaujant Ramintai Vainaitei, dalyvaujant pareiškėjui R. Ž., viešame teismo posėdyje išnagrinėjus civilinę bylą pagal pareiškėjo R. Ž. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, bei D. J. dėl termino palikimui priimti pratęsimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas pareiškimu prašo pratęsti R. Ž. terminą palikėjo K. Ž., mirusio 2000-06-03 Vandžiogalos mstl. Kauno r., palikimui pagal įstatymą priimti. Pareiškime nurodo, jog 2000-06-03 mirė pareiškėjo tėvas K. Ž.. Pareiškėjas, kaip pirmos eilės įstatyminis įpėdinis pagal tuo metu galiojusius Lietuvos Respublikos CK 573 str. bei 587 str. (1964-07-07 redakcija) turėjo teisę priimti tėvo palikimą, per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos su pareiškimu kreipiantis į vietos notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau šį terminą praleido dėl svarbių priežasčių. Dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė nes žinojo, jog tėvas mirties dieną jokio turto neturėjo. Tačiau 1994-03-18 Kauno rajono Vandžiogalos apylinkės tarybos sprendimu pareiškėjo tėvui buvo suteiktas 3,00 ha asmeninio ūkio žemės ūkio naudmenų plotas, už kurį po tėvo mirties jis mokėjo valstybei mokesčius, o iki 1996 metu vedė su tėvu bendrą ūkį. Tėvas iki mirties prašymo šio žemės sklypo privatizacijai pateikęs nebuvo ir jis buvo naudojamas nuomos pagrindais. Pagal iki 2001-08-17 galiojusio Žemės reformos įstatymo 15 str. 6 d. mirus asmeninio ūkio žemės naudotojui, gauti nuosavybėn neatlygintinai, pirkti iš valstybės ar nuomoti asmeninio ūkio žemę sklypą turėjo teisę tik mirusio šeimos nariai, o iki 2001-07-01 galiojusiame CK 329 str. buvo reglamentuota, kad šeimos nariais laikomi kartu gyvenantys sutuoktiniai, jų vaikai, tėvai, o taip pat vaikų sutuoktiniai ir vaikaičiai, jei jie turi bendrą ūkį. Tokiu būdu tėvo mirties dieną jis neturėjo teisės, gauti nuosavybėn neatlygintinai, pirkti iš valstybės ar nuomoti tėvo asmeninio ūkio žemės sklypą. Dėl šios priežasties nesikreipė dėl palikimo priėmimo į vietos notarą ir praleido kreipimosi dėl palikimo priėmimo terminą. Pasikeitus įstatymams, tai yra Žemės reformos įstatymui ir įsigaliojus naujam Civiliniam kodeksui pareiškėjas įgijo teisę gauti nuosavybėn neatlygintinai, pirkti iš valstybės ar nuomoti minėtą tėvo asmeninio ūkio žemę sklypą ir siekia ją realizuoti. Mano, kad nurodytos priežastys yra svarbios, todėl terminas palikimui priimti pagal įstatymą pratęstinas (CK 5.57 str. 1 d.).
Pareiškėjas R. Ž. pareiškimą palaikė ir teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad 2000 m. mirė tėvas K. Ž.. Tėvas mirties dienai turėjo arklį, kuris liko tetai. Tėvo vardu buvo žemės sklypas, tačiau jis nebuvo jo privatizavęs. Už šią žemę reikėjo mokėti mokesčius, raginimai mokėti ėjo jo, R. Ž., vardu. Mokant mokesčius kilo klausimas kodėl tenka mokėti, tačiau žemė nėra įregistruota jo vardu. Nuolat domėjosi kaip susitvarkyti žemę, taip laikas ir praėjo, be to po tėvo mirties gyveno Klaipėdoje. Nurodė, kad turi seserį, tačiau ji su viskuo sutinka, prašymui neprieštarauja.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo D. J. teismo posėdyje nedalyvavo, jai apie teismo posėdį pranešta tinkamai. Pateiktame teismui atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad pareiškėjas yra brolis ir jai gerai žinomos pareiškime išdėstytos aplinkybės, jos yra teisingos, o nurodytos termino praleidimo priežastys yra svarbios. Prašo pareiškimą tenkinti ir pratęsti terminą palikimui pagal įstatymą priimti ( b.l. 46).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas visiškai.
LR CK 5.50 straipsnio 2 dalis nustato, kad atsiradęs palikimas gali būti priimtas trim būdais: 1) pradėjus faktiškai jį valdyti, 2) kreipiantis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto aprašo sudarymo arba 3) įpėdiniui padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Minėto straipsnio 3 dalis nurodo, kad palikimo priėmimo veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Jeigu šis terminas yra praleistas, pagal CK 5.57 straipsnio 1 dalį, terminas teismo gali būti pratęstas, jeigu teismas pripažįsta, jog terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių. Pažymėtina, kad CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas nėra naikinamasis. Pagal CK 5.57 straipsnio 1 dalį teismas gali praleistą terminą atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių. Įstatyme nenurodyta, kokios priežastys pripažįstamos svarbiomis, taigi kiekvienoje byloje teismas, įvertinęs konkrečias byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, ar yra pagrindas pratęsti pareiškėjo praleistą terminą palikimui priimti.
Iš pareiškėjo paaiškinimų, byloje esančių įrodymų nustatyta, jog 2000-06-05 mirė K. Ž., ką patvirtina mirties liudijimas (b. l. 15). K. Ž. yra pareiškėjo R. Ž. tėvas, ką patvirtina byloje esantis gimimo liudijimas (b. l. 16). Kauno rajono savivaldybės administracijos Vandžiogalos seniūnijos pažyma patvirtina, kad pareiškėjas su tėvu iki 1996 metų vedė bendrą ūkį ( b. l. 17-18). Kauno apskrities viršininko įsakymas, dėl piliečių eilių tvirtinimo Kauno r., patvirtina, kad pareiškėjo tėvas K. Ž. buvo įrašytas į sąrašus piliečių, kuriems perduodami nuosavybėn neatlygintinai arba parduodami įstatymų nustatyta tvarka suteikti asmeniniam ūkiui žemės sklypai ( b. l. 10-11). Notarės Renatos Butkauskaitės raštas patvirtina, kad po K. Ž. mirties duomenų apie palikėjo paveldėjimo bylas arba sudarytus testamentus, nėra (b. l. 14). Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus raštai patvirtina, kad 1994-03-18 Kauno r. Vandžiogalos apylinkės tarybos papildomu sprendimu K. Ž. buvo suteiktas 3,00 ha asmeninio ūkio žemės ūkio naudmenų plotas (b. l. 12-13). Pareiškėjas R. Ž. yra K. Ž. sūnus, todėl yra teisėtas pirmos eilės įpėdinis po tėvo mirties. Pareiškėjas R. Ž. per 6 mėnesius (Lietuvos Respublikos CK 573 str. bei 587 str. LR CK 1964 m. redakcija) nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 str. 2 d.) dėl to, jog nežinojo apie savo tėvui priklausantį nekilnojamąjį turtą. Į notaro biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė nei vienas įpėdinis, ką patvirtina notarės išduota pažyma.
Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas pripažįsta, jog terminas palikimui priimti buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl R. Ž. pratęstinas terminas palikimui priimti po tėvo, K. Ž. mirties (CPK 578 str.).
Iš pareiškėjo priteistinos pašto išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str., 96 str.)
Rezoliucinė dalis
nutarė:
pareiškimą tenkinti visiškai.
Pratęsti R. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) terminą palikimui priimti po K. Ž., a.k (duomenys neskelbtini) mirusio 2000-06-03, mirties.
Priteisti iš R. Ž. a.k (duomenys neskelbtini) 28,35 Lt (dvidešimt aštuonis litus 35 ct) pašto išlaidų, susijusių su teismo procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai.
Nutartis per 7 dienas nuo priėmimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.