Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas Ž. M. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2023 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą Nr. 3R-882 (2.13-1.E).
Nurodo, kad Valstybinėje duomenų apsaugos inspekcijoje (toliau – ir Inspekcija) 2023 m. gegužės 26 d. gautas pareiškėjo 2023 m. gegužės 25 d. skundas. Skundė lygių galimybių kontrolierės B. S. (toliau ir – skundžiamas asmuo) veiksmus neteisėtai Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos (toliau – ir Tarnyba) tinklapyje https://lygybe.lt atskleidžiant pareiškėjo asmens duomenis (apie jo (duomenys neskelbtini) ir kt.) jų nenuasmeninus.
Inspekcija, pagal savo kompetenciją išnagrinėjusi skundą, nusprendė jį atmesti.
Inspekcija sprendė, kad tiriamas ADSP negali būti pripažintas sisteminiu. Vertindama skundo medžiagą, Inspekcija daro išvadą, kad, sužinojęs apie ADSP, skundžiamas asmuo ėmėsi veiksmų, kad ateityje tokio pobūdžio pažeidimai nepasikartotų, todėl papildomos poveikio priemonės ir nurodymai šiuo atveju nėra skiriami. Su tokiu Inspekcijos sprendimu pareiškėjas nesutinka, mano, kad jis nepagrįstas.
Inspekcijai turint pripažinti skundą pagrįstu nereikia, kad pažeidimas būtų sisteminis. Ne lygių galimybių kontrolierė ėmėsi aktyvių veiksmų, kad būtų nutrauktas asmens duomenų skelbimas, bet pareiškėjas aktyviai siekė, kad būtų nutrauktas jo nenuasmenintų jautrių duomenų skleidimas. Ir tai buvo padaryta ne gegužės 26 d. 8.00 val., kai tarnyba pradeda darbą, bet tik gegužės 26 d. 9.20 val. Nors Tarnyba su Inspekcija skelbia, kad pareiškėjui jokios žalos nepadaryta, tai yra netiesa, nes iš karto dėl duomenų paviešinimu padaryto poveikio sveikatai jis buvo gydomas (duomenys neskelbtini).
Pareiškėjas (duomenys neskelbtini). Dėl neteisėto asmens duomenų paviešinimo ilgą laiką turi tęsti sveikatos sutrikdymo gydymą.
Atsiliepimas
Atsakovė Inspekcija pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame prašo skundą atmesti.
Pažymi, kad BDAR 33 straipsnis nurodo, kad ADSP atveju duomenų valdytojas nepagrįstai nedelsdamas ir, jei įmanoma, praėjus ne daugiau kaip per 72 valandoms nuo tada, kai jis sužino apie ADSP, apie tai praneša priežiūros institucijai, nebent ADSP neturėtų kelti pavojaus fizinių asmenų teisėms ir laisvėms. Jeigu priežiūros institucijai apie ADSP nepranešama per 72 valandas, prie pranešimo pridedamos vėlavimo priežastys.
Inspekcija, kad sprendime pažymėjo, jog tiriamas ADSP negali būti pripažintas sisteminiu, kadangi nurodytos įvykusio ADSP aplinkybės Tarnyboje yra išskirtinės (nekasdienės), t. y. kad pareiškėjo asmens duomenys buvo atskleisti dėl įvykusios žmogiškosios klaidos, o Tarnyba ėmėsi veiksmų, kad ateityje tokio pobūdžio pažeidimai nepasikartotų, todėl sprendė, kad papildomos poveikio priemonės ir nurodymai šiuo atveju Tarnybai nėra skiriami. Ši aplinkybė sprendime buvo vertinama sprendžiant dėl papildomų poveikio priemonių ir nurodymų, numatytų BDAR, skyrimo tikslingumo Tarnybai.
Sutiktina su pareiškėju, kad būtent jis pastebėjo ir Tarnybai pranešė, jog dėl tinkamai nenuasmeninto sprendimo, įvyko ADSP, tačiau, Inspekcijos nuomone, būtent Tarnyba ėmėsi aktyvių ADSP valdymo veiksmų, kaip to reikalauja BDAR nuostatos.
Vadovaujantis ADTAĮ, Nuostatais ir juose nustatytomis kompetencijos ribomis (ADTAĮ 7 straipsnis, Nuostatų 14.2 papunktis), Inspekcijai nesuteikti įgaliojimai vertinti atsiradusią žalą. Taip pat pažymėtina ir tai, kad privataus gyvenimo gynimo klausimai ir reikalavimų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos civilinio kodekse, pažeidimai, nagrinėjami Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, todėl kiekvienas suinteresuotas asmuo (taip pat ir pareiškėjas) turi teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas, taip pat ir dėl turtinės ir neturtinės žalos nustatymo bei atlyginimo. Pareiškėjas informacijos apie patirtą žalą Inspekcija neteikė.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Tarnyba pateikė atsiliepimą, kuriame prašo palikti galioti atsakovės sprendimą ir pareiškėjo skundą atmesti, bylą nagrinėti trečiojo suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.
Pažymi, kad 2023 m. balandžio 6 d. buvo priimtas lygių galimybių kontrolieriaus sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini). Tyrimas Tarnyboje buvo atliekamas pareiškėjo skundo pagrindu. Nuasmenintas sprendimas nustatyta tvarka buvo įkeltas į Tarnybos svetainę. Šis sprendimas po rašybos klaidų ištaisymo 2023 m. gegužės 25 d. buvo pakartotinai įkeliamas į Tarnybos interneto svetainę www.lygybe.lt. Sprendimas buvo įkeltas į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos interneto svetainę 2023 m. gegužės 25 d. vakare, apie 19.30 val. įkeltame sprendime dėl žmogiškosios klaidos liko pareiškėjo vardas ir pavardė.
Įvykęs incidentas, sąlygotas žmogiškosios klaidos, Tarnyboje buvo fiksuotas raštu. Dėl šio incidento 2023 m. gegužės 26 d. Tarnybos darbuotojos buvo surašytas tarnybinis pranešimas, adresuotas lygių galimybių kontrolierei. Lygių galimybių kontrolierė šį tarnybinį pranešimą vizavo raštu reaguodama į įvykusį incidentą.
Apie situaciją darbuotoja nedelsiant informavo už duomenų apsaugą atsakingą darbuotoją. Remdamasis šiuo pranešimu lygių galimybių kontrolierė kaip įmanoma greičiau aptarė situaciją su už duomenų apsaugą atsakingu darbuotoju, imtasi prevencinių veiksmų užtikrinant, kad ateityje tokios situacijos nepasikartotų.
Tarnyboje galioja Asmens duomenų tvarkymo lygių galimybių kontrolieriaus tarnyboje taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos lygių galimybių kontrolieriaus 2018 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-23, kuriomis Tarnybos darbuotojai yra įpareigoti saugoti ir neatskleisti tarnybinių pareigų atlikimo metu gautų asmens duomenų, šios tvarkos darbuotojai privalo laikytis.
Šiuo atveju įvyko žmogiškoji klaida, dėl kurios sprendimas su pareiškėjo vardu, pavarde, buvo viešinamas Tarnybos interneto svetainėje, tačiau itin trumpą laiką – nuo 19.30 val. vakaro iki kitos dienos ryto 9.20 val., iš esmės daugiausia nedarbo, vakaro, nakties ir ankstyvo ryto metu.
Norėdami išsiaiškinti, kiek www.lygybe.lt svetainės vartotojų galėjo perskaityti, pasiekti nurodytu laiku svetainės turinį ir susipažinti su pareiškėjo vardu, pavarde, Tarnyboje atliko svetainės lankomumo analizę. „Google Analytics“ duomenimis, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos interneto svetainės „Lygybe.lt“ puslapyje, kuriame publikuojami lygių galimybių kontrolieriaus (-ės) sprendimai ištyrus skundus dėl galimos diskriminacijos (duomenys neskelbtini) pagrindu, 2023 m. gegužės 25–26 d. apsilankė 12 vartotojų, puslapyje, kuriame publikuojami sprendimai dėl galimos diskriminacijos (duomenys neskelbtini) pagrindu – taip pat 12 vartotojų (angl. users). Vartotojas (angl. user) apibrėžiamas kaip lankytojas, konkrečiame puslapyje per apibrėžtą laiką apsilankęs bent kartą.
Minėtuose dviejuose puslapiuose 2023 m. gegužės 25–26 d. lankėsi ir bent 9 Tarnybos darbuotojai (-os), (abiejose skiltyse – (duomenys neskelbtini)), atlikdami tarnybines pareigas ar aiškindamiesi įvykusį duomenų paviešinimo incidentą, todėl realus puslapiuose apsilankiusių trečiųjų asmenų skaičius yra itin mažas ir gerokai mažesnis, nei matoma statistikoje. Kiek žmonių pamatė konkretų sprendimą (jie įkeliami į puslapius kaip dokumentai) patikrinti nėra galimybės. „Google Analytics“ ataskaitos pridedamos.
Inspekcija apie ADSP pažeidimą neinformuota, nes priimtas vidinis sprendimas, jog ADSP mažareikšmis, kuris neturėjo kelti pavojaus fizinių asmenų teisėms ir laisvėms. Paskelbti duomenys apie pareiškėją (apie (duomenys neskelbtini)) yra taip pat viešai prieinami žiniasklaidos priemonėse, pareiškėjas yra aktyvus visuomenės dalyvis, savo veiklą ir duomenis apie save teikia žiniasklaidos priemonėms, pareiškėjo socialinio tinklo „Facebook“ paskyra yra vieša, joje jis teikia duomenis apie save.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ginčas byloje kilo dėl Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2023 m. rugpjūčio 28 d. sprendimo Nr. 3R-882 (2.13-1.E) (toliau – ir skundžiamas sprendimas) teisėtumo ir pagrįstumo.
Nustatyta, kad pareiškėjas pateikė skundą Tarnybai dėl galimos diskriminacijos (duomenys neskelbtini) pagrindais. Tarnyba, išnagrinėjusi skundą, 2023 m. balandžio 6 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nusprendė skundą pripažinti nepagrįstu nepasitvirtinus jame nurodytiems pažeidimams.
Pareiškėjas lankydamasis Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos interneto tinklalapyje pastebėjo, kad jame yra paskelbtas nenuasmenintas Tarnybos 2023 m. balandžio 6 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini).
Tarnybos 2023 m. balandžio 6 d. sprendime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodomi šie pareiškėjo duomenys: (duomenys neskelbtini).
Pareiškėjas 2023 m. gegužės 25 d. pateikė skundą Inspekcijai, kuriame nurodė, jog lygių galimybių kontrolierė tinklalapyje https://lygybe.lt nenuasmeninusi paskelbė pareiškėjo ypatingus duomenis apie jo (duomenys neskelbtini) ir t. t. Pažymėjo, kad tokiam duomenų skelbimui sutikimo nedavė ir jokiomis sąlygomis nebūtų davęs, joks teisės aktas nesuteikia teisės lygių galimybių kontrolierei skelbti jo ypatingus duomenis.
Inspekcija, išnagrinėjusi skundą, 2023 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu Nr. 3R-882 (2.13-1.E) pareiškėjo skundą atmetė.
Pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Inspekcijos 2023 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą Nr. 3R-882 (2.13-1.E). Nurodo, kad Inspekcijai pripažinti jo skundą pagrįstu nereikia, kad pažeidimas būtų sisteminis. Pažymi, jog ne lygių galimybių kontrolierė ėmėsi veiksmų, kad būtų nutrauktas asmens duomenų skelbimas, o pareiškėjas to aktyviai siekė. Nesutinka su Inspekcijos išvada, kad žala pareiškėjui nebuvo padaryta.
Byloje nėra ginčo, kad išnagrinėjus pareiškėjo skundą Tarnyboje, buvo pažeisti procedūriniai reikalavimai, susiję su nuasmenintų sprendimų skelbimu viešai Tarnybos interneto tinklalapyje.
Nagrinėjamu atveju ginčo teisinius santykius reguliuoja 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (toliau – ir BDAR), Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas (toliau – ir ADTAĮ).
ADTAĮ 2 straipsnio 3 dalis nustato, kad šiame įstatyme vartojamos sąvokos (išskyrus sąvokas „tiesioginė rinkodara“ ir „valdžios institucijos ir įstaigos“) suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas).
BDAR 3 straipsnio 1 dalis nustato, kad šis reglamentas taikomas asmens duomenų tvarkymui. BDAR teisinis pagrindas yra Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – ir SESV) 16 straipsnis, kuriame įtvirtinta kiekvieno asmens teisė į asmens duomenų apsaugą. Šio reglamento 1 konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad „fizinių asmenų apsauga tvarkant asmens duomenis yra pagrindinė teisė“, ir primenama, kad Chartijos 8 straipsnio 1 dalyje ir SESV 16 straipsnio 1 dalyje numatyta kiekvieno asmens teisė į savo asmens duomenų apsaugą (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2021 m. birželio 15 d. sprendimo Facebook Ireland ir kt., C-645/19, 44 punktas).
Pagal BDAR 4 straipsnio 1 punktą asmens duomenys tai bet kokia informacija apie fizinį asmenį, kurio tapatybė nustatyta arba kurio tapatybę galima nustatyti (duomenų subjektas). Fizinis asmuo, kurio tapatybę galima nustatyti, yra suprantamas kaip asmuo, kurio tapatybę tiesiogiai arba netiesiogiai galima nustatyti, visų pirma pagal identifikatorių, kaip antai vardą ir pavardę, asmens identifikavimo numerį, buvimo vietos duomenis ir interneto identifikatorių arba pagal vieną ar kelis to fizinio asmens fizinės, fiziologinės, genetinės, psichinės, ekonominės, kultūrinės ar socialinės tapatybės požymius.
Vadovaujantis BDAR 4 straipsnio 2 punktu, duomenų tvarkymas – bet kokia automatizuotomis arba neautomatizuotomis priemonėmis su asmens duomenimis ar asmens duomenų rinkiniais atliekama operacija ar operacijų seka, kaip antai rinkimas, įrašymas, rūšiavimas, sisteminimas, saugojimas, adaptavimas ar keitimas, išgava, susipažinimas, naudojimas, atskleidimas persiunčiant, platinant ar kitu būdu sudarant galimybę jais naudotis, taip pat sugretinimas ar sujungimas su kitais duomenimis, apribojimas, ištrynimas arba sunaikinimas.
BDAR 77 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad kiekvienas duomenų subjektas turi teisę pateikti skundą priežiūros institucijai, jeigu tas duomenų subjektas mano, kad su juo susijęs asmens duomenų tvarkymas atliekamas pažeidžiant šį reglamentą.
Remiantis ADTAĮ 7 straipsnio 1 dalimi, Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija stebi, kaip taikomas Reglamentas (ES) 2016/679 ir šis įstatymas, ir užtikrina, kad šie teisės aktai būtų taikomi, išskyrus šio įstatymo straipsnius, kurių taikymas pagal šio straipsnio 2 dalį yra žurnalistų etikos inspektoriaus kompetencija.
Pagal BDAR 4 straipsnio 7 punktą duomenų valdytojas – fizinis arba juridinis asmuo, valdžios institucija, agentūra ar kita įstaiga, kuris vienas ar drauge su kitais nustato duomenų tvarkymo tikslus ir priemones; kai tokio duomenų tvarkymo tikslai ir priemonės nustatyti Sąjungos arba valstybės narės teisės, duomenų valdytojas arba konkretūs jo skyrimo kriterijai gali būti nustatyti Sąjungos arba valstybės narės teise.
Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas yra duomenų valdytojas ir tvarkytojas BDAR 4 straipsnio 7–8 punktų prasme. Todėl jis turi pareigą remiantis BDAR 4 straipsnio 2 punkto, 5, 6 straipsnių reikalavimais tvarkyti asmens duomenis taip, kaip reglamentuoja teisės aktai.
Kaip minėta, pagal BDAR 4 straipsnio 2 punktą, atskleidimas persiunčiant, platinant ar kitu būdu sudarant galimybę duomenimis naudotis yra laikomas asmens duomenų tvarkymu.
Pagal BDAR 5 straipsnio 2 dalį, duomenų valdytojas yra atsakingas už tai, kad būtų laikomasi BDAR straipsnio 1 dalies, ir turi sugebėti įrodyti, kad jos laikomasi (atskaitomybės principas). Pagal BDAR 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą asmens duomenys duomenų subjekto atžvilgiu turi būti tvarkomi teisėtu, sąžiningu ir skaidriu būdu (teisėtumo, sąžiningumo ir skaidrumo principas).
BDAR 5 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas atskaitomybės principas, pagal kurį duomenų valdytojas yra atsakingas už tai, kad būtų laikomasi šio straipsnio 1 dalies, ir turi sugebėti įrodyti, kad jos laikomasi. BDAR numato, jog priežiūros institucija turi įgaliojimus imtis taisomųjų veiksmų, įskaitant papeikimo duomenų valdytojui arba duomenų tvarkytojui, kai duomenų tvarkymo operacijomis buvo pažeistos šio reglamento nuostatos, pareiškimą (58 straipsnio 2 dalies b punktas), nurodymą duomenų valdytojui arba duomenų tvarkytojui suderinti duomenų tvarkymo operacijas su BDAR nuostatomis, tam tikrais atvejais – nustatytu būdu ir per nustatytą laikotarpį (BDAR 58 straipsnio 2 dalies d punktas).
Valstybinės duomenų inspekcijos nagrinėjamų skundų nagrinėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos direktoriaus 2021 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. 1T-20 (1.12.E.), 15 punkte nustatyta, kad skundo ar jo dalies priėmimo faktas patvirtinamas Inspekcijos raštu, kuriame nurodoma skundo priėmimo data, skundą ar jo dalį nagrinėjančio Inspekcijos atstovo vardas, pavardė, telefono ryšio numeris, skundo registracijos numeris ir galimybė pareiškėjo teises ginti teisme. Pagal 34 straipsnį, skundas ar jo dalis turi būti išnagrinėta ADTAĮ 30 straipsnyje nustatytais terminais, išskyrus ADTAĮ 23 straipsnio 2 dalyje numatytus atvejus. Remiantis 37 punktu, išnagrinėjus skundą ar jo dalį, priimami ADTAĮ 31 straipsnio 1 dalyje numatyti sprendimai. 38 punkte nustatyta, jog Sprendimas turi atitikti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme nustatytus reikalavimus. Sprendimas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Sprendime turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo Inspekcija rėmėsi priimdama sprendimą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Sprendime neapsiribojama vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, turi būti aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jas susiejant su taikomomis teisės normomis.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Inspekcija 2023 m. liepos 21 d. raštu informavo pareiškėją, kad 2023 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. 3R-662 (2.13–1.E), vadovaudamasi ADTAĮ 27 straipsnio 1 dalies 1 punktu bei BDAR 57 straipsnio 4 dalimi, atsisakė nagrinėti jo skundą dėl neteisėto asmens duomenų tvarkymo, teisės gauti informaciją apie duomenų tvarkymą, teisės nesutikti su duomenų tvarkymu bei teisės reikalauti ištrinti duomenis įgyvendinimo pažeidimo. Pažymėjo, jog, atsižvelgiant į tai, kad skundu pateikė įrodymus, pagrindžiančius galimai neteisėtą asmens duomenų tvarkymą (atskleidimą), tačiau nepatikslino aplinkybių kada ir kaip (kokiais veiksmais ar neveikimu) pasireiškė teisės gauti informaciją apie tvarkomus duomenis ir (ar) teisės nesutikti su duomenų tvarkymu įgyvendinimo pažeidimai ir nepateikė įrodymų, kad dėl teisės reikalauti ištrinti duomenis kreipėsi į duomenų valdytoją, skundas priimamas nagrinėti tik dalyje dėl galimai neteisėto asmens duomenų tvarkymo. Paaiškino, kad šią skundo dalį nagrinėja Inspekcijos Priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė R. G.
Inspekcija 2023 m. liepos 24 d. raštu kreipėsi į Tarnybą ir nustatė terminą pateikti išsamius ir pagrįstus paaiškinimus dėl pareiškėjo skunde nurodytos veiklos, susijusios su jo asmens duomenų tvarkymu, t. y. įrodyti, kad pareiškėjo skundžiami veiksmai atitinka su asmens duomenų tvarkymu susijusius principus ir yra pagrįsti asmens duomenų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis (atskaitomybės principas); nurodyti kokiu tikslu ir kokiu teisiniu pagrindu (pagal BDAR 6 straipsnį ir (ar) kt. straipsnius bei kt. teisės aktus, nurodant teisės aktų dalis ir punktus) vadovaujantis pareiškėjo asmens duomenys buvo atskleisti tinklapyje https://lygybe.lt; tuo atveju, jei pareiškėjo asmens duomenys buvo atskleisti dėl žmogiškosios klaidos, nurodyti, ar įvykęs saugumo incidentas buvo įvertintas kaip asmens duomenų saugumo pažeidimas (toliau – ADSP)? Jeigu taip, ar ADSP buvo dokumentuotas, kaip tai numato BDAR 33 straipsnio 5 dalis ir atliktos kitos duomenų valdytojui tenkančios pareigos, numatytos BDAR 33 – 34 straipsniuose? Jeigu incidentas buvo dokumentuotas, pateikti turimą su ADSP susijusią dokumentuotą informaciją (tyrimo medžiagą, išvadas / ataskaitas, išrašą iš vidinio asmens duomenų saugumo pažeidimų registro / žurnalo ir kt.). Jeigu ne, teisiškai pagrįsti, dėl kokių priežasčių tai nebuvo padaryta, pateikite savo teiginius pagrindžiančius įrodymus; pateikti atsakymus pagrindžiančių dokumentų patvirtintas kopijas ar kitus turimus įrodymus.
Nustatyta, kad Tarnyba 2023 m. rugpjūčio 2 d. Inspekcijai elektroniniu paštu pateikė paaiškinimus ir juos patvirtinančius įrodymus, t. y. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos darbo reglamentą, 2023 m. gegužės 26 d. elektroninį laišką pareiškėjui, išrašą apie vartotojus, kurie lankėsi Tarnybos tinklalapyje 2023 m. gegužės 25 d. ir 2023 m. gegužės 26 d., 2023 m. gegužės 26 d. Tarnybos l. e. p. Teisės grupės vadovės tarnybinį pranešimą dėl sprendimo viešinimo; Asmens duomenų tvarkymo Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyboje taisykles, Asmens duomenų apsaugos priemonių sąrašą, Tarnybos 2023 m. gegužės 19 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl rašymo apsirikimo klaidos sprendime ištaisymo“, Asmens duomenų saugumo pažeidimų elektroninio žurnalo išrašą.
Inspekcija skundžiamame sprendime nurodė pareiškėjo skundo motyvus, taip pat pateikė Tarnybos paaiškinimus, pažymėjo, kad į interneto svetainę 2023 m. gegužės 25 d. apie 19.30 val. įkeltame sprendime dėl žmogiškosios klaidos liko pareiškėjo vardas ir pavardė.
Inspekcija, gavusi pareiškėjo skundą, kreipėsi tiek į pareiškėją, tiek į Tarnybą prašydama pateikti papildomus paaiškinimus.
Kaip minėta, pareiškėjos skundas Inspekcijoje gautas 2023 m. rugpjūčio 2 d., o sprendimas priimtas 2023 m. rugpjūčio 28 d., taigi, Inspekcija pareiškėjo skundą išnagrinėjo nepažeisdama ADTAĮ 30 straipsnyje nustatytų terminų.
Inspekcija, remdamasi surinkta ginčo medžiaga ir ADTAĮ 31 straipsnio 1 dalies 2 punktu, priėmė sprendimą pareiškėjo skundą atmesti.
Priimtas sprendimas pareiškėjui išsiųstas nepraleidus ADTAĮ 31 straipsnio 4 dalyje nustatyto termino – 2023 m. rugpjūčio 28 d.
Atsižvelgusi į pirmiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija nenustatė teisinio pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeistos esminės procedūros taisyklės, turinčios užtikrinti visapusišką, išsamų ir objektyvų skundų dėl asmens duomenų saugumo pažeidimo išnagrinėjimą.
Kaip minėta, Tarnybos 2023 m. balandžio 6 d. sprendime Nr. (duomenys neskelbtini), kurio nenuasmeninta versija buvo paskelbta Tarnybos interneto tinklalapyje, nurodomi šie pareiškėjo duomenys: (duomenys neskelbtini).
Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, jog atsakovė pagrįstai darė išvadą, kad Tarnybos vykdytam duomenų tvarkymui taikomi BDAR reikalavimai.
Pažymėtina, kad šioje byloje tarp šalių ginčas kilo ne dėl fakto, ar Tarnyba apskritai turėjo teisę tvarkyti pareiškėjo duomenis, bet dėl Tarnybos atlikto pareiškėjo asmens duomenų paviešinimo Tarnybos interneto tinklalapyje paskelbus jo skundo pagrindu priimtą nenuasmenintą sprendimą vertinimo.
Asmens duomenų saugumo pažeidimas (toliau – ir ADSP) – saugumo pažeidimas, dėl kurio netyčia arba neteisėtai sunaikinami, prarandami, pakeičiami, be leidimo atskleidžiami persiųsti, saugomi arba kitaip tvarkomi asmens duomenys arba prie jų be leidimo gaunama prieiga (BDAR 4 straipsnio 12 punktas).
Inspekcija skundžiamame sprendime padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju buvo padarytas ADSP, kaip jis apibrėžiamas BDAR 4 straipsnio 12 dalyje, kurio metu pareiškėjo asmens duomenys buvo atskleisti Tarnybos interneto svetainėje www.lygybe.lt įkeltame nenuasmenintame sprendime. Inspekcija sprendė, kad, įvykus ADSP, BDAR 5 ir 6 straipsnių nuostatos netaikytinos, tačiau taikytinos BDAR nuostatos, reglamentuojančios ADSP valdymą.
BDAR 33 ir 34 straipsniuose nustatytos duomenų valdytojų pareigos įvykus ADSP. Pagal BDAR 33 straipsnį, ADSP atveju duomenų valdytojas nepagrįstai nedelsdamas ir, jei įmanoma, praėjus ne daugiau kaip per 72 valandoms nuo tada, kai jis sužino apie ADSP, apie tai praneša priežiūros institucijai, nebent ADSP neturėtų kelti pavojaus fizinių asmenų teisėms ir laisvėms. Jeigu priežiūros institucijai apie ADSP nepranešama per 72 valandas, prie pranešimo pridedamos vėlavimo priežastys. BDAR 34 straipsnyje numatyta, kad kai dėl ADSP gali kilti didelis pavojus duomenų fizinių asmenų teisėms ir laisvėms, duomenų valdytojas nepagrįstai nedelsdamas praneša apie ADSP duomenų subjektui.
BDAR preambulės 85 punkte nurodoma, kad duomenų valdytojas neprivalo informuoti priežiūros institucijos apie įvykusį ADSP, jei duomenų valdytojas gali pagal atskaitomybės principą įrodyti, kad ADSP neturėtų kelti pavojaus fizinių asmenų teisėms ir laisvėms.
Pažymėtina, jog vertinant pavojų arba didelį pavojų fizinių asmenų teisėms ir laisvėms, turi būti atsižvelgiama į BDAR preambulės 75 ir 76 punktus, taip pat 29 straipsnio duomenų apsaugos darbo grupės 2017 m. spalio 3 d. patvirtintose Gairėse dėl pranešimo apie asmens duomenų saugumo pažeidimą pagal Reglamentą (ES) 2016/679 IV dalį „Pavojaus vertinimas ir didelio pavojaus nustatymas“, kurioje nurodyta, kad turi būti vertinami tokie veiksniai, kaip: pažeidimo pobūdis; asmens duomenų pobūdis, jautrumas ir kiekis; asmenų tapatybės nustatymo lengvumas; pasekmių rimtumas asmenims ir kt. (analogiškai ir Europos duomenų apsaugos valdybos 2022-10-10 Gairėse 9/2022 dėl pranešimo apie asmens duomenų saugumo pažeidimą pagal BDAR IV dalyje „Pavojaus ir didelio pavojaus nustatymas“ nurodyti aspektai, kurie turi būti vertinami, identifikuojant, ar kilo pavojus / didelis pavojus fizinių asmenų teisėms ir laisvėms).
Visais atvejais duomenų valdytojas turi dokumentuoti bei nagrinėti įvykusius ADSP, siekiant įvertinti jų poveikį duomenų subjektų teisėms ir laisvėms bei siekiant įgyvendinti BDAR 5 straipsnio 2 dalyje numatytą atskaitomybės principą.
Iš Tarnybos pateiktų paaiškinimų ir juos patvirtinančių įrodymų, teismas nustatė, jog įvykus ADSP, Tarnyba reagavo ir ėmėsi šių priemonių: sprendimas buvo nedelsiant pašalintas iš Tarnybos svetainės, apie tai raštu el. laišku nedelsiant informuojant duomenų subjektą (pareiškėją), apie įvykusį ADSP surašytas tarnybinis parnešimas, informuotas asmens duomenų saugumo pareigūnas, ADSP dokumentuotas Tarnybos Asmens duomenų saugumo pažeidimų elektroniniame žurnale. Nustatyta, kad Tarnyba ėmėsi prevencinių veiksmų užtikrinant, kad ateityje tokios situacijos nepasikartotų, t. y. ADSP buvo aptartas Tarnybos Teisės grupėje bei visoje Tarnybos komandoje.
Tarnyba Inspekcijai paaiškino, jog, atsižvelgiant į tai, kad sprendimas buvo nedelsiant pašalintas iš svetainės, kurios pasiekiamumas nurodytu laikotarpiu buvo itin mažas, ADSP metu atskleisti pareiškėjo duomenys taip pat yra viešai prieinami žiniasklaidos priemonėse, o pareiškėjas yra aktyvus visuomenės dalyvis, kuris savo veiklą ir duomenis apie save teikia žiniasklaidos priemonėms ir savo socialinio tinklo „Facebook“ viešoje paskyroje, tikėtina, jog ADSP negalėjo padaryti realios žalos pareiškėjo reputacijai ar asmeniniam gyvenimui. Nurodė, jog atsižvelgiant į tai, jog ADSP neturėjo kelti pavojaus fizinių asmenų (nagrinėjamu atveju – pareiškėjo) teisėms ir laisvėms, Tarnyboje buvo priimtas vidinis sprendimas apie įvykusį ADSP, kaip tai numato BDAR 33 straipsnio 1 dalis, Inspekcijai nepranešti.
Inspekcija skundžiamame sprendime padarė išvadą, jog nagrinėjamu atveju, įvykus ADSP, skundžiamas asmuo ėmėsi tinkamų pažeidimo valdymo veiksmų, todėl pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Inspekcija pažymėjo, jog atsižvelgiant į tai, kad nurodytos įvykusio ADSP aplinkybės Tarnyboje yra išskirtinės (nekasdienės), t. y. kad pareiškėjo asmens duomenys buvo atskleisti dėl įvykusios žmogiškosios klaidos, Inspekcija sprendžia, kad tiriamas ADSP negali būti pripažintas sisteminiu. Inspekcija padarė išvadą, kad sužinojęs apie ADSP, skundžiamas asmuo ėmėsi veiksmų, kad ateityje tokio pobūdžio pažeidimai nepasikartotų, todėl papildomos poveikio priemonės ir nurodymai šiuo atveju nėra skiriami.
Iš bylos duomenų nustatyta, kad apie galimą asmens duomenų apsaugos pažeidimą Tarnybą elektroniniu paštu 2023 m. gegužės 25 d. informavo pareiškėjas. Tarnyba, nustačiusi, jog dėl žmogiškosios klaidos viešai paskelbtame sprendime buvo likę pareiškėjo vardas ir pavardė, nedelsdama, t. y. 2023 m. gegužės 26 d. apie 9.20 val., šį sprendimą pašalino iš Tarnybos interneto tinklalapio ir 2023 m. gegužės 26 d. 10.23 val. elektroniniu paštu informavo pareiškėją apie atliktus veiksmus. Šių aplinkybių pareiškėjas neginčija ir tai patvirtina byloje pateikti dokumentai.
Iš sprendimo turinio bei bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovė pripažino pažeidimą, nurodė pažeidimo padarymo priežastis bei nurodė, kad nedelsdama ėmėsi veiksmų pažeidimui panaikinti ir sprendimas su pareiškėjo asmens duomenimis iš viešosios erdvės – Tarnybos interneto tinklalapio – buvo panaikinti. Kaip matyti iš bylos medžiagos, aplinkybes, kad pažeidimas buvo padarytas, lėmė ne Tarnybos darbuotojų tyčiniai veiksmai, o žmogiškoji klaida.
Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad atsakovė jame aiškiai išdėstė su konstatuotu pažeidimu susijusių atsakovės veiksmų teisinį ir faktinį pagrindus. Iš sprendimo turinio galima suprasti, kad gavusi duomenis apie galimai padarytą asmens duomenų pažeidimą Tarnyba nedelsdama veikė vadovaudamasi BDAR ir VDAI rekomendacijų nuostatose nustatyta tvarka (sprendimas nedelsiant pašalintas iš Tarnybos interneto svetainės, apie tai el. paštu informuotas pareiškėjas, apie įvykusį ADSP surašytas tarnybinis pranešimas, informuotas asmens duomenų saugumo pareigūnas, ADSP dokumentuotas Asmens duomenų saugumo pažeidimų elektroniniame žurnale, ADSP aptartas Tarnybos Teisės grupėje ir visoje Tarnybos komandoje).
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 10 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad administraciniame sprendime, be kita ko, turi būti nurodyta: administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; administracinio sprendimo motyvai; administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką; administracinį sprendimą priėmusio asmens vardas, pavardė ir pareigos.
Įvertinusi skundžiamo sprendimo turinį bei atsižvelgdama į LVAT suformuluotus išaiškinimus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovė Inspekcija pareiškėjo skundą išnagrinėjo tinkamai laikydamasi VAĮ reikalavimų.
Atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, byloje esančių įrodymų, pagrindžiančių ginčo dalyką, visumą, darytina išvada, kad Inspekcijos priimtas sprendimas atitinka VAĮ ir ADTAĮ straipsnyje nurodytus reikalavimus, sprendime nurodyti konkretūs faktai, kurie pagrįsti įrodymais, nurodytos taikomos BDAR nuostatos, aktualios ginčo atveju, paaiškinta, kaip pasireiškė BDAR nuostatų pažeidimas ir kodėl Inspekcija padarė išvadą, jog Tarnyba ėmėsi tinkamų pažeidimo valdymo veiksmų, pateiktas teisinis pagrindas, kuriuo Inspekcija vadovavosi priimdama sprendimą, išdėstytas išsamus visų aplinkybių vertinimas, todėl pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos.
Pareiškėjo skundą atmetus nėra pagrindo jam priteisti bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė į bylą nepateikė rašytinių įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Trečiasis suinteresuotas asmuo rašytinių įrodymų apie byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės teismui nepateikė.