Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Evaldo Burzdiko, kolegijos teisėjų Birutės Bobrel ir Rūtos Palubinskaitės, sekretoriaujant Vaidai Urbanavičienei, dalyvaujant atsakovui Č. K. , jo atstovui advokatui Elmarui Urbonui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo Č. K. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. gegužės 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-5103-774/2007 pagal ieškovo UAB „PZU Lietuva“ ieškinį atsakovui Č. K. dėl žalos regreso tvarka priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas. 2007-10-10 gautas ieškovo atstovo advokato Andriaus Beniušio prašymas nagrinėti bylą ieškovui nedalyvaujant.

Teismo posėdžio metu atsakovas ir jo atstovas apeliacinį skundą prašė patenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2004 m. balandžio 1 d. ieškovas UAB „PZU Lietuva“ ir A. K. sudarė transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo paprastosios draudimo sutarties draudimo liudijimą (polisą) serija AHA Nr. 0313710, kuriuo buvo apdrausta automobilio savininko ir teisėtų valdytojų civilinė atsakomybė vairuojant automobilį „Audi 80“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) , draudimo sutartis galiojo nuo 2004-04-01 iki 2005-03-31 (b. l. 8, 33, 26-32). 2004 m. rugpjūčio 25 d. atsakovas Č. K. , pagal transporto priemonės perdavimo – priėmimo aktą, iš A. K. įsigijo transporto priemonę „Audi 80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) . 2004 m. rugpjūčio 28 d. įvyko eismo įvykis, kurio metu atsakovo Č. K. vairuojamas automobilis „Audi 80“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į V. M. priklausiusį automobilį „MB 300“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir pastarąjį apgadino (b. l. 10, 34, 35). Dėl šio eismo įvykio kaltu pripažintas atsakovas Č. K. , kuris pažeidė Kelių eismo taisyklių 158 punktą (b. l. 10, 60-63). 2004 m. rugsėjo 9 d. ieškovas UAB „PZU Lietuva“ žalą nukantėjusiąjam atlygino – išmokėjo 1 910 Lt draudimo išmoką (b. l. 11).

Teisėjų kolegija sprendžia, jog nepagrįstas apelianto argumentas, kad nei draudimo sutarties sudarymo metu galiojusi Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo redakcija, nei Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėse nebuvo reglamentuojama veiksmų, kurie turi būti atlikti pasikeitus transporto priemonės savininkui, nes tokios nuostatos jau įsigaliojo po draudimo sutarties sudarymo ir nesant specialių nuorodų atgal negalioja. Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (įstatymo redakcija nuo 2004 m. gegužės 1 d.) 8 str. 1 d. nustatyta, kad jei pasikeitė apdraustos transporto priemonės savininkas, draudėjas privalo perduoti naujam transporto priemonės savininkui dokumentus, patvirtinančius sudarytą draudimo sutartį. Tokiu atveju naujajam transporto priemonės savininkui atitenka draudėjo teisės bei pareigos pagal sudarytą draudimo sutartį ir naujasis transporto priemonės savininkas nedelsdamas, ne vėliau kaip per 15 dienų nuo nuosavybės teisės į transporto priemonę perėjimo dienos, privalo raštu pranešti draudikui apie nuosavybės teisės į transporto priemonę perėjimą, taip pat savo duomenis. Jei naujasis transporto priemonės savininkas nepranešė draudikui apie nuosavybės teisės į transporto priemonę perėjimą, draudikas gali vertinti tai kaip pareigos pranešti apie draudimo rizikos pasikeitimą nevykdymą. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas autoįvykio metu jau buvo transporto priemonės - automobilio „Audi 80“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininkas, nes atsakovas transporto priemonę įsigijo 2004 m. rugpjūčio 25 d. (iki autoįvykio), taigi nuo šios datos atsakovui atiteko ir visos su minėtos transporto priemonės draudimo sutartimi susijusios draudėjo teisės, bei pareigos, t. y. pagal tuo metu galiojusią LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo redakciją, jis privalėjo informuoti ieškovą apie apdraustos transporto priemonės („Audi 80“) savininko pasikeitimą. Atsižvelgiant į tai, kad automobilio „Audi 80“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininku atsakovas tapo jau galiojant aukščiau nurodyto įstatymo naujai redakcijai, taip pat vadovaujantis LR CK 1.6 str., kuriame nustatyta, kad įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas neatleidžia nuo juose numatytų sankcijų taikymo ir nepateisina įstatymų reikalavimų nevykdymo ar netinkamo vykdymo, teisėjų kolegija konstatuoja, jog atsakovas neįvykdė jam įstatymo nustatytos pareigos, todėl ieškovo reikalavimas dėl žalos atlyginimo regreso tvarka yra teisėtas ir pagrįstas.

Nepagrįstas apelianto argumentas, kad teismo sprendime nėra nurodyta, koks priežastinis ryšys sieja nepranešimą apie transporto priemonės savininko pasikeitimą su žalos padarymu bei jos dydžiu, o taip pat kuo pasireiškė draudimo rizikos padidėjimas, pasikeitus transporto priemonės savininkui. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių 56.2 p., nustatyta, kad jeigu draudimo sutarties galiojimo metu padidėjus sutartyje numatytai draudimo rizikai draudėjas apie tai neinformavo draudiko draudimo sutartyje nustatyta tvarka, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų iki 50 procentų išmokėtos išmokos. Teisėjų kolegija pažymi, kad A. K. pardavus atsakovui automobilį „Audi 80“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su galiojusiu transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimu (polisu), padidėjo draudimo sutartyje numatyta draudimo rizika, turinti įtakos draudimo įmokos paskaičiavimui ar padidinimui, kadangi pirmasis automobilio savininkas ir draudėjas buvo pensininkas (b. l. 8), dėl ko jam buvo sumažinta draudimo įmokos suma, tuo tarpu nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta, kad atsakovas būtų pensijinio amžiaus.

Vadovaujantis aukščiau išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovo ieškinį dėl žalos regreso tvarka priteisimo.

Kiti apeliacinio skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Todėl apeliacinis skundas atmestinas, o sprendimas nekeistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. gegužės 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.