- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-12-13
- Bylos Nr.
- II-134-633/2023
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Algis Vieraitis
- Pažeidėjas
- L. J.
sekretoriaujant Dalei Butkienei, dalyvaujant institucijos, atlikusios administracinio nusižengimo tyrimą, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Marijampolės departamento (toliau ir – tyrimą atlikusios institucijos, VMVT) įgaliotam atstovui Gediminui Gvazdaičiui, traukiamam administracinės atsakomybėn asmeniui L. J. nedalyvaujant (patenkinus prašymą bylą nagrinėti jai nedalyvaujant), viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens L. J. (toliau ir – pareiškėjos) skundą dėl tyrimą atlikusios institucijos nutarimo skirti jai administracinę nuobaudą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. 2023 m. rugsėjo 28 d. valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Marijampolės departamento įgalioto pareigūno nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. VMVT-MARI-ANR-N-106-2023 (ROIK : 23211775822) L. J. buvo pripažinta kalta dėl padarymo administracinių nusižengimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau ir - ANK) 346 straipsnio 1 ir 16 dalyse, ir jai paskirtos įstatymo sankcijų minimumus atitinkančių dydžių administracinės nuobaudos, atitinkamai 30 Eur ir 150 Eur, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi bei 38 straipsnio 1 ir 2 dalimis, galutine administracine nuobauda nustatyta – 150 Eur bauda be gyvūnų konfiskavimo (administracinio nusižengimo išaiškinimo metu ir vietoje gyvūnai perduoti (padovanoti) globojančiai gyvūnus viešajai įstaigai „Mindraja“). 2023 m. spalio 2 d. nutarimo sprendinys neskirti administracinio poveikio priemonės – gyvūnų konfiskavimo, sankcionuotas Marijampolės apylinkės teismo teisėjo. Administracinė nuobauda L. J. paskirta už tai, kad ji 2023 m. birželio 16 d. savo gyvenamojoje vietoje (namuose) laikė 22 mišrūnų veislės suaugusius privalomai nevakcinuotus nuo pasiutligės, nepaženklintus poodinėmis mikroschemomis ir neįregistruotus Gyvūnų augintinių registre šunis, neatskyrusi patelių nuo patinėlių ir tuo sudariusi sąlygas jų giminingam dauginimuisi, kas praktikoje prilyginama žiauriam elgesiu su gyvūnais, tuo pažeisdama Lietuvos Respublikos Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 7 straipsnio 2 dalies, 10 straipsnio 1 dalies, 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktų bei 4 dalies reikalavimus (b. l. 9-10).
Šalies argumentai
2. 2023 m. spalio 19 d. pareiškėja byloje pateikė skundą dėl 2023 m. rugsėjo 28 d. įgalioto pareigūno nutarimo, prašydama nutarimą skirti jai administracinę nuobaudą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, nes ji nepadariusi nei byloje inkriminuotų, nei jokio kito administracinio nusižengimo (b. l. 12-13). Skundas grindžiamas iš esmės dviem argumentais, pirma, kad VMVT patikrinimo metu rasti šunys nėra jos, jų savininke ir laikytoja buvusi jos velionė motina A. J., kuriai priklausančioje namų valdoje jos kartu gyvenę ir kurioje buvo laikomi šunys, dėl to ji, pareiškėja, neturėjusi teisės aktais nustatytų prievolių šunis skiepyti, ženklinti bei registruoti Gyvūnų augintinių registre, o taip pat pašalinti sąlygas (tai užtikrinti) šunų giminingam dauginimuisi. Antra, jog 2023 m. gegužės mėnesį A. J. stacionarizavus gydymui sveikatos priežiūros įstaigoje, ji, pareiškėja, šunimis rūpinosi – juos šėrė, ir ėmėsi veiksmų šunų perkėlimui į gyvūnų prieglaudą.
Atsiliepimas
3. Tyrimą atlikusi institucija 2023 m. lapkričio 14 d. byloje pateikė atsiliepimą į pareiškėjos skundą, su kuriuo visiškai nesutiko, prašo jį vertinti nepagrįstu ir atmesti, o jos įgalioto pareigūno nutarimą palikti nepakeistą, teismo posėdyje išklausytas institucijos įgaliotas atstovas pastarąją poziciją visiškai palaikė tais pačiais teisiniais argumentais. Į skundą institucijos atsikertama iš esmės tokiais dviem argumentais, pirma, kad pagal faktinę situaciją (savininkei ir pirmesnei laikytojai A. J. išvykus gydytis, o pareiškėjai (šeimos nariui) perėmus šunų šėrimą ir kt. jų priežiūrą) reikia spręsti, jog pareiškėja nuo 2023 m. gegužės, t. y. maždaug mėnesį laiko, buvo tapusi faktine šunų laikytoja bei realiai įgyvendino jų savininko teises, todėl privalėjo vykdyti ir gyvūnų savininko ir (ar) laikytojo pareigas, nustatytas teisės aktais. Antra, jog gyvūnų gerovės ir apsaugos pažeidimai pareiškėjos ir jos motinos namuose buvo tęstinio pobūdžio, jau įsisenėję, pareiškėja iki savininko ir laikytojo pareigų perėmimo ilgą laiką nevykdė Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 1 dalimi nustatytos pareigos tinkamai pasirūpinti gyvūnais pačiai ar apie susidariusią gyvūnų gerovę pažeidžiančią situaciją pranešti tyrimą byloje atlikusiai institucijai ar kt. kompetentingam asmeniui (b. l. 23-26).
Motyvuojamoji dalis
Traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens L. J. skundas pripažįstamas nepagrįstu, todėl atmetamas, nutarimas nekeičiamas.
4. ANK 641 straipsniu įstatymų leidėjo yra nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Pareiškėjai byloje inkriminuojamų ANK 346 straipsnio 1 ir 16 dalių normos yra blanketinės ir nukreipia į Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymą ar kitus specialiuosius teisės aktus. Lietuvos Respublikos Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo (toliau ir – Įstatymo) 7 straipsnio 2 dalimi įstatymų leidėjo nustatytas imperatyvas – šunys turi būti ženklinami mikroschemomis ir registruojami Gyvūnų augintinių registre, šioje normoje tiesiogiai nėra įvardinta, kam tenka ženklinimo ir registravimo pareiga, tačiau, teismo vertinimu, už tai, kad būtų įgyvendintas šis imperatyvas, atsako savininkas, jeigu jis yra ir laikytojas, arba tiek savininkas, tiek ir faktinis laikytojas, jeigu jie nesutampa viename asmenyje (faktinis gyvūno laikytojas prisiimdamas savo laikymui (priežiūrai, tame tarpe ir laikinai) tokį gyvūną, kuris neatitinka aptariamo įstatymo imperatyvo, arba turi išvis atsisakyti tai daryti (gyvūno neprisiimti), arba jeigu visgi situacija verčia tai daryti, - per protingą laiką pašalinti tokį įstatymo imperatyvo pažeidimą (pats organizuoti gyvūno žymėjimą ir registravimą), arba perduoti gyvūną kitam savininkui (laikytojui) kuris privalės ir galės prižiūrėti gyvūną pagal minimo įstatymo ir kt. teisės aktų reikalavimus (Įstatymo 20 straipsnio 6 dalis). Analogiška situacija yra ir su taip pat imperatyviu įstatymu nustatytu reikalavimu gyvūnų savininkams ar laikytojams užtikrinti augintinio šuns vakcinaciją nuo pasiutligės poįstatyminių teisės aktų nustatyta tvarka (Įstatymo 20 straipsnio 4 dalis). Įstatymo 10 straipsnio 1 dalimi įstatymų leidėjas yra nustatęs taisyklę, kad gyvūnų augintinių, taigi ir šunų, veisimas (dauginimasis) turi būti tikslinis, planuojamas ir neatsitiktinis (draudžiamas giminingas dauginimasis). Teismo vertinimu, pastarojo įstatyminio reikalavimo vykdymo prievolė tenka tiek gyvūno savininkui, tiek laikytojui, priklausomai nuo aplinkybių.
5. Byloje nėra ginčo dėl to, kad konkretūs pareiškėjos šeimos namuose rasti 22 suaugę mišrūnų veislės šunys nebuvo nei ženklinti mikroschemomis, nei registruoti Gyvūnų augintinių registre, nei skiepyti nuo pasiutligės. Nėra ginčo ir dėl kitos aplinkybės, kad tokia situacija, keičiantis (didėjant) tik augintinių šunų skaičiui, pareiškėjos šeimos namuose tęsėsi keletą metų, pareiškėja ir pati byloje neginčija šias aplinkybes mačiusi, suvokusi, tačiau nesiėmusi jokių veiksmų joms pašalinti (nutraukti), nes, jos teigimu, nenorėjusi pyktis su blogos sveikatos kartu gyvenančia motina, kuri pozicionavo save šių augintinių savininke ir laikytoja. Taigi, jau vien šiuo neveikimu ji pažeidė (nevykdė) Įstatymo 20 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Byloje nėra ginčo ir dėl dar vienos juridiškai reikšmingos aplinkybės – kad 2023 m. gegužės mėn. buvusi paskutinioji šunų augintinių faktinė savininkė ir laikytoja A. J. išvyko gydytis į ligoninę, šunis paliko pareiškėjos priežiūrai, o pastaroji šią priežiūrą (šunų laikymą) laisvanoriškai prisiėmė. Taigi, pareiškėja maždaug mėnesį laiko buvo faktinė šių konkrečių šunų laikytoja, o taip pat pagal susitarimą su paskutine savininke (savo motina) įgyvendino ir šunų savininko teises (galėjo spręsti dėl jų tolimesnės priežiūros, perdavimo kt. savininkui ar kt. įstatymams neprieštaraujančio likimo (Įstatymo 20 straipsnio 6 dalis). Todėl teismas sutinka su administracinio nusižengimo tyrimą byloje atlikusios institucijos pozicija, jog nustatytoje faktinėje šios šeimos situacijoje būtent pareiškėjai nuo 2023 m. gegužės mėn. (motinos išvykimo į sveikatos priežiūros įstaigą) iki patikrinimo, kaip faktinei gyvūnų laikytojai ir pagal motinos įgaliojimą (pavedimą) įgyvendinančiai jų, šių gyvūnų, savininko teises, teko ir gyvūnų (šunų) augintinių savininkų ir laikytojų pareigos, nustatytos aukščiau paminėtose ir kt. Įstatymo bei poįstatyminių aktų normose (Įstatymo 20 straipsnio 2 dalis, Gyvūnų augintinių ženklinimo ir registravimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 3D-959, Pasiutligės kontrolės reikalavimai, patvirtinti VMVT direktoriaus 2007 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. 463).
6. Kaip teismo jau spręsta aukščiau (punktas 4), pareiškėja laisvanoriškai perėmusi gyvūnų (šunų) savininko ir laikytojo teises bei pareigas, per protingą laiką privalėjo pašalinti jai žinomus Įstatymo ir poįstatyminių aktų reikalavimų pažeidimus. Nagrinėjamu atveju pareiškėja sąmoningai (tyčia) to nepadarė, todėl, teismo vertinimu, yra pagrįstai pripažinta kalta įvykdžiusi jai inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus, jos kaltas neveikimas ne tik pažeidė augintinių gerovę (jai kenkė), tačiau ir kėlė grėsmę visuomenei dėl rizikos gyvūnams susirgti patiems bei išplatinti pasiutligę. Teismo vertinimu, paskirtos pareiškėjai administracinės nuobaudos bei ir galutinė yra individualizuotos sankcijų minimumais tinkamai, prašymo jas dar labiau švelninti (ANK 34 straipsnio 6 dalis) byloje nėra pareiškusi ir pati pareiškėja bei skundo autorė. Dėl nustatytų faktinių šios konkrečios bylos aplinkybių ir jų visumos pagrindu padarytų aukščiau teismo išvadų naikinti ar keisti tyrimą atlikusios institucijos nutarimą pagrindo nėra, todėl nutarimas paliekamas galioti be pakeitimų, o pareiškėjos skundas pripažįstamas nepagrįstu ir atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 6 dalimi,
nutaria:
2023 m. rugsėjo 28 d. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Marijampolės departamento įgalioto pareigūno nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. VMVT-MARI-ANR-N-106-2023 (ROIK : 23211775822) palikti nepakeistą, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens L. J. skundo nepatenkinti.
Ši nutartis per 20 dienų gali būti apskųsta Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.