Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Audronės Jarackaitės ir Algirdo Gailiūno,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo akcinės bendrovės „Vilniaus gelžbetoninių konstrukcijų gamykla Nr. 3“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 18 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas, civilinėje byloje Nr.2-1823-565/2011 pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Balticlink“ ieškinį atsakovui akcinei bendrovei „Vilniaus gelžbetoninių konstrukcijų gamykla Nr. 3“, trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Falkona“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Teismas neįvertino aplinkybės, kad ginčo sandorio sudarymo metu ieškovas buvo pajėgus atsiskaityti su kreditoriais, nes ieškovo turimo turto vertė 2009-09-30 buvo 1 111 019 Lt, o pradelstų įsipareigojimų – 591 541,70 Lt. Be to, teismas 2010-03-18 nutartimi yra patvirtinęs 448 773,73 Lt kreditorių finansinių reikalavimų. Tai reiškia, jog teismas turėjo pasisakyti, ar ieškovo turto pakanka atsiskaityti su kreditoriais, ar ne.Teismas be pagrindo nusprendė, kad nemokus ieškovas suteikė jam pirmenybę prieš kitus kreditorius, nes nenustatė, ar koks nors kitas kreditorius yra pateikęs pretenzijas ieškovui, kad šis perleido turimą reikalavimo teisę. Tai yra esminė aplinkybė sprendžiant dėl kitų kreditorių galimo teisių pažeidimo. Vien tik administratoriaus teiginys, kad buvo pažeistos kitų kreditorių teisės minėtos aplinkybės neįrodo, nes jis tik siekia gauti lėšų administravimo išlaidoms padengti.Teismas padarė neteisingą išvadą, kad jis (atsakovas), sudarydamas ginčo Sutartį, buvo nesąžiningas. Nors teismas nurodė, kad sudarant ginčo Sutartį visas ieškovo turtas buvo areštuotas 2009-10-30 nutartimi, tačiau ji nebuvo pateikta vykdyti antstoliui, o reikalavimo perleidimo sutartis buvo sudaryta praėjus 30 dienų terminui po jos priėmimo. Tuo tarpu nepateikus teismo nutarties antstoliui per nurodytą terminą, areštas yra išregistruojamas iš Turto areštų registro. Dėl to jis pagrįstai laikė, kad ieškovo turtui nėra taikytas areštas. Jo sąžiningą elgesį patvirtina ir tai, kad jis iš ginčo Sutarties neturėjo naudos, t. y. trečiasis asmuo UAB „Falkona“ jam sumokėjo tik 1 000 Lt.

Teismas teisingai nustatė, kad ginčo Sutartis buvo sudaryta nemokiam ieškovui suteikus pirmenybę vienam iš savo kreditorių (atsakovui) ir taip sumažinus kitų bendrovės kreditorių galimybes gauti jų reikalavimų patenkinimą bankroto byloje. Jis įrodė, kad ieškovas tuo metu buvo nemokus ir nuo 2009 m. pradžios teismo sprendimų pagrindu buvo vykdomi išieškojimai iš bendrovės turto kitiems kreditoriams: VMI, UAB „Baltic Petroleum“, UAB „Metalo prekyba“, UAB „Movere“, UAB „Rietona“ ir kt. (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Be to, bankroto byloje ieškovo vadovas pripažino, kad bendrovė 2009-12-01 buvo nemoki.Apeliantas be pagrindo teigia, kad kreditorių teisių pažeidimą gali patvirtinti tik tai, jei bent vienas kitas kreditorius yra pareiškęs reikalavimą dėl savo teisių pažeidimo ginčo sandoriu. Šį argumentą paneigia įstatyme įtvirtinta imperatyvi administratoriaus pareiga patikrinti bendrovės sandorius ir pareikšti ieškinius teisme dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir galėjusių turėti įtakos nemokumui (ĮBĮ 11 str. 3 d. 8 p.).Apeliantas neteisingai teigia, kad buvo sąžininga sandorio šalis, nes Sutartis buvo sudaryta būtent dėl to, kad ieškovas dėl finansinių sunkumų negalėjo atsiskaityti su juo. Yra nepagrįsti atsakovo argumentai, kad teismo 2010-10-30 nutartis, kuria buvo areštuotas visas ieškovo turtas, ginčo Sutarties sudarymo metu turėjo būti išregistruota iš Turto areštų registro, nes tokia nutartis galioja iki nutarties iškelti bankroto bylą ar atsisakyti iškelti įsiteisėjimo dienos (ĮBĮ 9 str. 2 d. 5 p.). Aplinkybė, kad atsakovas pagal Sutartį gavo tik 1 000 Lt neturi jokios reikšmės atsakovo sąžiningumui, o byloje nėra jokių įrodymų, kad prieš sudarydamas Sutartį jis buvo rūpestingas ir atidus.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Kaip yra žinoma, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, o šio proceso paskirtis – patikrinti, ar teismas nustatė ir visapusiškai, išsamiai bei objektyviai ištyrė esmines bylos faktines aplinkybes, reikšmingas nagrinėjamai bylai, teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, tinkamai aiškino ir pritaikė proceso bei materialiosios teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą (CPK 263, 320 str.). Atsižvelgdama į paminėtus kriterijus, teisėjų kolegija nagrinėja ir vertina atsakovo AB „Vilniaus gelžbetoninių konstrukcijų gamykla Nr. 3“ apeliacinio skundo bei ieškovo BUAB „Balticlink“ atsiliepimo į skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus.

Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, patenkinęs ieškovo BUAB „Balticlink“ ieškinį, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą (CPK 263 str. 1 d.). Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė, todėl bylą nagrinėja neperžengdama skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 2 d.).

Kaip žinia, CK 1.5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, savo procesiniuose sprendimuose tokios kategorijos bylose itin pabrėžia ginčijamų sandorių šalių sąžiningumo aspektą. Nurodoma, kad pagal sutarčių teisės institutą kiekviena sutarties šalis visada privalo elgtis sąžiningai (CK 6.158 str. 1 d.). Sąžiningas elgesys turi būti tiek ikisutartiniuose santykiuose (CK 6.163 str.), tiek sudarant sutartį (CK 6.162 str.), tiek aiškinant jos turinį (CK 6.193 str.), tiek ją vykdant (CK 6.200 str.), tiek taikant restituciją (CK 6.222 str.). Sąžiningumo iš sutarties šalies reikalaujama ir kitais atvejais, kaip tai numatyta, pavyzdžiui CK 6.227 straipsnio 3 dalyje, kuri nustato teisę pareikšti ieškinį pripažinti sutartį negaliojančia, išvada dėl sandorio šalių sąžiningumo yra privaloma sąlyga sprendžiant klausimą dėl tokio sandorio pripažinimo negaliojančiu (CK 1.82 str., 6.66 str. 2 d.). Kasacinio teismo nutartyse pabrėžiama, kad sąžiningu gali būti laikomas tas įgijėjas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių ir ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Tai daroma iš dalies jo paties interesais, todėl iš turto įgijėjo pagal sandorį gali būti reikalaujama domėtis kita sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi, kiek normaliai reikia sudaryti sandoriui, nepažeidžiant įstatymų. Toks elgesys pripažintinas įgijėjo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje BUAB ,,Neringos žuvis“ v. A. P. individuali įmonė ,,Altana“, bylos Nr. 3K-3-168/2007; etc.).

Apeliantas AB „Vilniaus gelžbetoninių konstrukcijų gamykla Nr. 3“, nesutikdamas su skundžiamo teismo sprendimo argumentais bei išvadomis, teigia, jog, priešingai nei konstatavo teismas, byloje nepaneigta jo sąžiningumo prezumpcija, tai yra, ieškovas neįrodė, kad sudarydamas ginčo Sutartį jis buvo nesąžiningas. Taip pat nurodo, kad ieškovas BUAB „Balticlink“ ginčo Sutarties sudarymo metu buvo pajėgus atsiskaityti su kreditoriais ir jam – atsakovui, nebuvo suteikta pirmenybė prieš kitus kreditorius, kad skolininkas UAB ,,Falkona“ jam tėra sumokėjęs tik 1 000 Lt iš perimtos 18 447,23 Lt skolos. Pažymėtina, kad UAB ,,Falkona“ šioje byloje iš esmės sutiko su ieškovo BUAB „Balticlink“ reikalavimais, pripažino savo skolą, pareiškė, kad ją atiduos tam, kurio naudai bus priimtas teismo sprendimas ir apeliacinio skundo neteikė (124, 136-140 b. l.).

Teisėjų kolegija, atmesdama paminėtus apelianto AB „Vilniaus gelžbetoninių konstrukcijų gamykla Nr. 3“ teiginius, pažymi, kad pagal bylos medžiagą bei paties atsakovo viešoje erdvėje (internetiniame tinklalapyje) paskelbtą informaciją, ši įmonė veikia nuo 1990 m., o nuo 1992 m. ji yra akcinė bendrovė, turi išplėtotą bendrovės administravimo struktūrą, užsiima statybinių medžiagų, jų konstrukcijų (betonas, gipsas, cementas, akmuo, metalas, etc.) gamyba, bendrąja pastatų statyba ir kitu verslu, taip pat turi licenciją užsiimti keleivių bei bagažo vežimu geležinkelio transportu, jonizuojančios spinduliuotės šaltinių gaminimu, naudojimu ir kt., radioaktyviųjų atliekų tvarkymu. Taigi atsakovas yra labai patyręs verslininkas, su ieškovu jį siejo nevienkartiniai teisiniai santykiai ir, akivaizdu, jog 2009-12-01 sudarydamas ginčo Sutartį, turėjo galimybę bei privalėjo tinkamai įvertinti jam žinomas aplinkybes, tai yra, kad UAB „Balticlink“ su juo neatsiskaito nuo 2009-02-10 ir skola susiformavusi pagal pateiktas 18 PVM sąskaitų faktūrų (68 b. l.), kad pagal viešai skelbiamą Vilniaus apygardos teismo informaciją jau nuo 2009-10-28 šiame teisme buvo nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo UAB ,,Vakarų metalas“ ieškinį dėl bankroto bylos UAB „Balticlink“ iškėlimo (civilinė byla Nr. B2-7398-431/2009), kad ši bendrovė turi ir daugiau kreditorių, o skolos viršija pusę milijono litų tenkintinų kreditorinių reikalavimų (pagal finansinių reikalavimų sąrašą buvo patvirtinta 31 062,55 Lt pirma eile (įmonės darbuotojai), 153 233,53 Lt antra eile (VSDFV Vilniaus skyrius, AB Turto bankas). Pagaliau, apeliantui taip pat buvo arba turėjo būti žinoma apie tai, kad šio teismo 2009 m. spalio 30 d. nutartimi UAB „Balticlink“ turtui buvo uždėtas areštas ir Centrinės hipotekos įstaigos turto areštų registre 2009-11-04 įregistruojant šį aktą buvo vienareikšmiai nurodyta, kad disponavimas turtu apribojamas dėl bankroto bylos, taigi galioja iki nutarties iškelti šią bylą įsiteisėjimo dienos (reg. Nr. 0109007214) (ĮBĮ 10 str. 4 d. 2 p., 9 str. 2 d. 5 p., 13 str.). Pažymėtina, jog šios aplinkybės paneigia teiginį apeliaciniame skunde, kad, prieš sudarydamas ginčo sutartį, jis atliko visus protingus veiksmus, siekdamas įsitikinti sutarties teisėtumu (CPK 185 str.).

Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą spręsti, jog ieškovas BUAB „Balticlink“ įrodė savo ieškininius reikalavimus, tai yra pateikė įrodymus, patvirtinančius tai, jog sudarant ginčijamą sutartį buvo pažeistas įstatymas, kitų ieškovo kreditorių teisės, atsakovas AB „Vilniaus gelžbetoninių konstrukcijų gamykla Nr. 3“ buvo nesąžiningas, ir taikyti ĮBĮ 9 straipsnio 2 dalies 5 punkto, CPK 145 straipsnio 1 dalies 1 punkto, CK 1.80 straipsnio 1 dalies, 6.66 straipsnio 1 dalies nuostatas, o apelianto skundo argumentai nepaneigia teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo. Tarp jų motyvas, jog kiti ieškovo BUAB „Balticlink“ kreditoriai nereiškė jokių pretenzijų dėl jų teisių pažeidimo, jog byloje nepaneigtas skolininko UAB ,,Falkona“ sąžiningumas, taip pat nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo sprendimą. Dėl to atsakovo apeliacinis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 263 str. 1 d., 329 str. 1 d., 330 str.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.