Kauno apygardos teismo nutartis

2016-05-25 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-676-327/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-05-25
Bylos Nr.
1S-676-327/2016
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Gytis Večerskas, Darius Kantaravičius, Viktoras Preikšas
Nuteistasis
R. L.
Kategorijos
Baudžiamosios bylos Nr. 1S-676-327/2016;
Teisminio proceso Nr. nesuteiktas;Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14; 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gegužės 25 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Vik­to­ro Preikšo (kole­gi­jos pirmininkas), Dariaus Kantaravičiaus ir Gyčio Večersko, rašy­ti­nio proceso tvarka iš­na­grinėjusi nuteistojo R. L. skundą dėl Kaišiadorių rajono apy­lin­kės teis­mo 2016 m. balandžio 19 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstai­gos komisijos Pra­vieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komi­sija) 2016 m. ba­lan­džio 4 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam R. L. lygtinį paleidimą iš pa­taisos įstaigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. L. nuteistas Panevėžio apygardos teismo pagal 1961 m. Lietuvos Res­pub­li­kos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 105 str. 8 p., 105 str. 12 p., 271 str. 3 d., vadovaujantis 1961 m. BK 42 str. 1-2 d., paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos su viso jam pri­klausančio turto konfiskavimu. Panevėžio apygardos teismas 2003-10-15 nutartimi, vadovaudamasis 2002-10-29 Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, patvirtinto 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymu Nr. VIII-1968, baudžiamojo proceso kodekso, patvirtinto 2002 m. kovo 14 d. įstatymu Nr. IX-785, ir bausmių vykdymo kodekso, patvirtinto 2002 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. IX-994, įsigaliojimo ir įgyv­endinimo tvarkos įstatymu Nr. IX-1162 pagal Panevėžio apygardos teismo 2000-02-04 nuos­pren­dį: veikas perkvalifikavo iš 1961 m. BK 105 str. 8 p. į 2000 m. BK 129 str. 2 d. 9 p., iš 1961 m. BK 271 str. 3 d. į 2000 m. BK 178 str. 2 d., iš 1961 m. BK 105 str. 12 p. į 2000 m. BK 129 str. 1 d. ir vadovaujantis BK 50 str. 2 d., 63 str., paskyrė R. L. galutinę subendrintą bausmę – 20 metų laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 1999 m. gegužės 27 d., pabaiga – 2019 m. gegužės 27 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 3 metai 1 mėnuo 26 dienos skaičiuojant nuo Komisijos posėdžio.

Nuteistasis pateikė prašymą Komisijai lygtinai paleisti jį iš pataisos įstaigos. Komisija įver­ti­nusi socialinio tyrimo išvadą, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės rea­bi­litacijos priemones ir jų vykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką, atliktą pagal OASys metodiką, nutarė taikyti R. L. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. balandžio 19 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą. Teis­mas konstatavo, kad R. L. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo.

Šalies argumentai

R. L. skunde prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. ba­lan­džio 19 d. nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodo, kad ir toliau vyk­do visus įsipareigojimus, laikosi Komisijos rekomendacijų, elgiasi nepriekaištingai, tęsia moks­lus, drausmine tvarka nebaustas, skatintas už gerą elgesį, dalyvauja socialinėje reabilitacijoje, fak­tiškai atlikęs 3/4 paskirtos bausmės, teismo priteistą civilinį ieškinį dengia. Nurodo, kad pripažino kaltę dėl padaryto nusikaltimo, tuometinį savo poelgį vertina neigiamai, veda sveikos gyvensenos būdą, kad pakartotinio nusikalstamumo riziką didinančių veiksnių nenustatyta. Nuteistojo teigimu, teismas neatsižvelgė į jo elgesio korekciją. Skunde taip pat teigiama, jog teismas antrą kartą sprendė nuteistajam paskirtos bausmės aplinkybes, kurios negali būti siejamos su lygtiniu paleidimu.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. L. skundas atmetamas.

BVK 157 str. 1 d. numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atė­mi­mo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabi­li­ta­cijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai pra­šymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pa­žan­ga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenu­sikals. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabi­litacijos plane nu­ma­tytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 str. 2 d. numatytą paskirtos laisvės atėmimo baus­mės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukš­čiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laiky­sis įstatymų ir nenu­si­kals. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įsta­tymų ir nenusikals, spren­džiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant.

BVK 164 str. 2 d. numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos prie­mo­nes ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 str. 8 d. nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lyg­tinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (Lietuvos Respublikos bau­džia­mojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 str. 2 d.).

Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. L. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas leidžia svarstyti sprendimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, kaip minėta, lyg­ti­nio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenu­si­kals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.

Pažymėtina, kad R. L. bausmės atlikimo metus 39 kartus pažeidė režimo reikala­vi­mus, 29 kartus baustas. Nors nuteistasis teigė, kad veda sveiką gyvenimo būdą, tačiau bausmės at­li­kimo metu drausmine tvarka buvo baustas už narkotinių, psichotropinių medžiagų vartojimą, alko­ho­linių gėrimų ir jų surogatų vartojimą. Taip pat išlieka aktualūs kriminogeniniai veiksniai – infor­macija apie teisės pažeidimus (nesilaikė režimo reikalavimų), gyvenimo stilius ir draugai (susirūpinęs dėl savo statuso draugų kompanijoje), mąstymas ir elgesys (siekdamas, kad kiti paklustų, naudojo smurtą, ne visuomet pasirenka tinkamas elgesio strategijas sprendžiant problemas), nuostatos (turi dvi­prasmišką nuostatą į jį prižiūrinčių pareigūnų priežiūrą). Visa tai rodo, kad nėra pagrindo jį vertinti teigiamai ir manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Šios išvados nepaneigia ir nu­teis­to­jo ryšių su artimaisiais palaikymas, ketinimas dirbti ir turėti pastovų pragyvenimo šaltinį.

Apeliantas skunde akcentuoja, jog jis bausmės atlikimo laikotarpiu mokėsi, dirbo, lankė so­cia­linės reabilitacijos programas. Nepaisant to, nuteistojo elgesio esminiai pokyčiai, kurie mažintų jo nusikalstamo elgesio riziką nagrinėjamu atveju nėra pakankamai akivaizdūs. Bylos duomenys pa­tvir­ti­na, kad individualų socialinės reabilitacijos planą R. L. vykdo. Atliktas nuteistojo pakar­to­tinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą buvo nustatyta, kad R. L. pakartotinio nusikals­ta­mu­mo rizika atitinka 47 balus pagal „OASys“. 2016 m. kovo 25 d. socialinio tyrimo išvadoje šis re­zul­tatas – 40 balų. R. L. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo minimaliai, kas rodo, jog nuteistasis rodo polinkį stengtis taisytis teigiama linkme, tačiau vertinant šią aplinkybę su visomis kitomis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad R. L. daro akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, o pagal BVK 157 str. 1 d. reikalavimus, tai yra būtina sąlyga, norint nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą.

Skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog Komisijos nutarime išdėstytos išvados iš dalies atitinka faktines aplinkybes, tačiau nuteis­tasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant jo nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį palei­di­mą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kaišiadorių rajo­no apy­linkės teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 364 str. 8 d. 1 p., 9 d.,

nutaria:

nuteistojo R. L. skundą atmesti ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Viktoras PreikšasDarius KantaravičiusGytis Večerskas