- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-12-27
- Bylos Nr.
- 1-2242-919/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-45392-2016-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aurelijus Rauckis
- Kaltinamasis
- R. L.
- Nukentėjusysis
- A. V.
- Advokatai
- Angelė Fominienė, Ramutė Budrytė
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
R. L., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 4 kartus:
1. 2008 m. spalio 16 d. Kauno m. apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį 10 MGL bauda;
2. 2009 m. rugpjūčio 11 d. Kauno m. apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį - laisvės apribojimu 1 m. 6 mėn., įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, per 6 mėn. neatlygintinai išdirbti 120 valandų, dirbant kas mėnesį 20 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;
3. 2013 m. liepos 2 d. Kauno apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 60 parų areštu;
4. 2017 m. spalio 5 d. Kauno apylinkės teismo pagal BK 281 straipsnio 7 dalį 30 parų areštu. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, bausmė sumažinta trečdaliu ir paskirta sumažinta bausmė - areštas 20 parų, taikytos baudžiamojo poveikio priemonės: uždraudimas 2 m. vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, 720 eurų sumos, atitinkančios vairuoto automobilio vertę, konfiskavimas; teistumui neišnykus,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje 178 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. L. 2016 m. rugsėjo 24 d. apie 20.30 val., veikdamas bendrininkų grupėje su D. S. (asmuo šiuo metu miręs), bendrais veiksmais betono gabalu išdaužė A. V. automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjusio daugiabučio namo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), bagažinės lango stiklą ir tokiu būdu įsibrovęs į automobilio saloną, atjungęs garsinio signalo laidus, nuėmęs užvedimo spynelės apatinį dangtį ir ištraukęs laidus, mėgino užvesti automobilio variklį ir pagrobti automobilį, 600 eurų vertės, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl aplinkybių nepriklausančių nuo jo valios, nes variklis neužsivedė dėl išsikrovusio automobilio akumuliatoriaus. Tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, iš automobilio bagažinės bendrais veiksmais paėmė 1 litro talpos butelį variklio alyvos 6 eurų vertės bei 300 ml talpos butelį aušinimo sistemos skysčio 5 eurų vertės ir tokiu būdu pasikėsino pagrobti svetimą, A. V. priklausantį, svetimą turtą, bendros 11 eurų vertės, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl aplinkybių nepriklausančių nuo jo valios, nes buvo sulaikytas policijos pareigūnų, tokiu būdu pasikėsino pagrobti svetimo turto, bendros 611 eurų vertės.
Kaltinamasis R. L. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad su D. S. pažįstamas iki įvykio buvo apie mėnesį laiko. Tą dieną pas jį namuose vartojo alkoholį, jiedu gėrė alų ir degtinę. D. pasiūlė eiti iki jo automobilio, nes norėjo jį užvesti, kitą dieną kažką priduoti į metalo laužą, tačiau sakė, kad pametęs automobilio raktus. Kad D. turi automobilį jis apie tai anksčiau nebuvo jam sakęs, o tą automobilį per savo namų langą yra matęs jau senai, tačiau patikėjo, kad tai D. automobilis. Kai susiruošė eiti, jau buvo tamsu. D. ant galvos užsidėjo prožektorių, (R. L.) akmeniu išdaužė automobilio galinį stiklą, nes jį lengviausia pakeisti, o jis (D. S.) per bagažinę įlindo atrakinti dureles. Po to jis atsisėdo ant keleivio sėdynės kampo, o D. S. krapštėsi po vairu, ką būtent jis darė, R. L. nematė, buvo tamsu. Išlipus iš automobilio, jis (R. L.) rūkė. D. vaikščiojo apie automobilį, jis kažką iš jo pasiėmė, ką būtent, nematė, bet lyg įrankius ar žibintuvėlį, Prie tos mašinos jie prabuvo 10-15 minučių, ir atvažiavo policija. D. jam buvo sakęs, kad tai jo mašina ir jam jokių abejonių nekilo. Po įvykio jiedu (R. L. su D. S.) buvo kartu išvykę į Angliją. Jis (R. L.) ten pabuvo nepilnus metus.
Nukentėjusiojo A. V. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu (teisminiame nagrinėjime nukentėjusysis nedalyvavo dėl ligos (t 2 b. l. 41), jį atstovavo advokatė A. Fominienė) nustatyta, kad jis automobilį „VW Passat“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 1993 metų laidos, tamsiai raudonos spalvos, nuo 2015 metų lapkričio mėnesio buvo pastatęs prie (duomenys neskelbtini), prie šaligatvio. Automobilis buvo paliktas tvarkingas, užrakintas, nesignalizuotas. Automobilyje – centrinis užraktas. Visą tą laiką automobiliu jis nesinaudojo, nes automobilis buvo sugedęs ir jis negalėjo praeiti techninės apžiūros, reikėjo jį suremontuoti. Automobilis buvo nevažiuojantis. Taip pat buvo nusėdęs automobilio akumuliatorius. A. V. kiekvieną dieną pro automobilį praeidavo. 2016 m. rugsėjo 24 d. apie 19 val. jis, eidamas iš parduotuvės pro savo automobilį, matė, kad jis buvo tvarkingas, išoriškai nesugadintas, savo vietoje, su nedaužytais stiklais. Apie 20.30 val. pas A. V. į namus atėjo policijos pareigūnas su kaimynu, kad išsiaiškinti kas automobilio „VW Passat“ savininkas. A. V. kartu su jais nuėjo prie savo automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pamatė, kad išdaužtas galinis lango stiklas, atitrauktas bagažinės uždangalas. Automobilio bagažinėje pasigedo 1 litro plastikinio butelio su varikline alyva, 6 eurų vertės ir 300 ml talpos metalinio buteliuko su aušinimo sistemos sandarinimo skysčiu, 5 eurų vertės. Apžiūrėjus automobilio saloną, daugiau nieko iš automobilio pavogta nebuvo. Dėl sudaužyto galinio stiklo jam padaryta 100 eurų turtinė žala. Naujas automobilio stiklas jam kainavo 25 eurus, automobilio remonto darbai kainavo 75 eurus. Taip pat apžiūrėjęs automobilio saloną, A. V. matė, kad po vairu buvo nuimtas dangtelis ir kyšojo laidai, kiek matė, nurautų laidų nebuvo. Taip pat buvo sugadinta vairuotojo pusės durelių spynelė, sunkiai rakinosi. Dėl sugadintos spynelės padaryta 10 eurų turtinė žala. Vairo viduryje nuplėštas dangtelis, nuimant šiek tiek apibraižytas, bet žala dėl apgadinimo nepadaryta. Automobilio priekyje, kairėje pusėje nuluptas garso kolonėlės tinklelis. Taip pat, kairėje pusėje ant panelės buvo įmontuotas tachometras, kuris buvo nurautas. Dėl jo apgadinimo padaryta 30 eurų turtinė žala. Dėl vagystės A. V. padaryta 11 eurų turtinė žala. Nuvežęs remontuoti savo automobilį papildomai pamatė, kad buvo įskeltas duslintuvo vamzdis, dėl kurio padaryta turtinė žala 20 eurų bei iš vidinės pusės nulaužta vairuotojo pusės lango rankenėlė, kadangi pats susitaisė, dėl jos žala nepadaryta. Dėl apgadinto automobilio jam padaryta bendra 160 eurų turtinė žala, kurią sudaro 85 eurai sugadintos detalės ir 75 eurai remonto darbai. Po kelių dienų po šio įvykio, yra girdėjęs iš aplinkinių žmonių, kad kažkas rado žolėje pavogtus abu jo bakelius su skysčiais, tačiau kas konkrečiai jam sakė, pasakyti negali, nes tas žmogus įvardintas nebuvo. A. V. automobilis pirktas 2015 metais, už jį mokėjo 600 eurų, todėl jo vertė šiai dienai yra 600 eurų. Automobilį po įvykio A. V. suremontavo, jam kainavo remontas 200 eurų (b. l. 38-39, 40, 41). Teisiamojo posėdžio metu buvo nukentėjusiojo atstovės buvo pateiktas patikslintas civilinis ieškinys 211 eurų turtinei žalai ir 1000 eurų neturtinei žalai atlyginti (t 2 b. l. 39, 40).
Liudytojas M. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykį nelabai prisimena, kadangi jis buvo prieš du metus. Teisėjui BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punkto tvarka pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b. l. 55), liudytojas patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu parodymai buvo duoti praėjus po įvykio savaitei, todėl jie teisingi ir jais galima vadovautis. M. K. parodymais nustatyta, kad 2016 m. rugsėjo 24 d. dirbo kartu su vyr. patruliu J. B., Apie 20.35 val., iš Kauno AVPK budėtojo radijo ryšiu buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), du asmenys išdaužė raudonos spalvos automobilio „VW Passat“ langą, sėdi automobilio viduje, galimai bando jį pavogti. Į vietą nuvyko greitai, per kelias minutes. Nuvykus prie (duomenys neskelbtini) namo, pamatė stovintį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su išdaužtu galiniu stiklu, viduje buvo akmuo. Kai privažiavo prie automobilio, šalia jo, atsirėmę į automobilį, stovėjo du vyriškiai apie 30-40 metų amžiaus. Aplinkui daugiau žmonių nebuvo. Jie iš karto prie vyriškių priėjo. Akivaizdžiai matėsi, kad jie apsvaigę. Vyrai stovėjo ramiai. Paklausus ką jie veikia, jie atsakė, kad šnekasi. Prie jų kojų ant žemės buvo replės, žibintuvėlis buvo ant galvos. Paklausus ar jie išdaužė stiklą, ar jų replės, jie atsakė, kad ne, jie tik rūko. Atlikus jų asmens dalinę kratą, daugiau jokių įrankių prie jų nerado, buvo rastos vienkartinės pirštinės. Abu vyrai buvo sulaikyti ir pasodinti į tarnybinį automobilį. M. K. liko su jais, o J. B. nuėjo ieškoti automobilio savininko. Nustačius „VW Passat“ savininką, su juo buvo apžiūrėtas automobilis. Matėsi, kad buvo apgadintas vairas, nuplėštos vairo apsaugos detalės ir ištraukti užvedimo laidai, salonas atrakintas, vairuotojo langas pravertas. Savininko teigimu, prieš tai viskas buvo užrakinta.
Liudytojas A. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu sakęs, kad buvo tamsu ir nieko nematė, kažkas kieme vaikščiojo, neprisimena visko gerai. Teisėjui BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punkto tvarka pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (T.1 b. l.50-51), liudytojas nurodė, kad jo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, teisingi. Išgirdo dūžtančio stiklo garsą, tada pamatė, kad prie kaimyno automobilio stovi du vyrai. Suprato, kad kažkuris iš jų išdaužė automobilio lango stiklą ir jie abu atsisėdo į automobilio vidų. Automobilyje buvo tamsu. A. B. tada iš karto skambino į 112 ir pranešė ką mato. Greitai atvyko policija ir tuos žmones ten sulaikė. Kiek tie asmenys galėjo būti prie automobilio, jis nežino, nes, kiek suprato, ne viską jis ir matė. A. B. ne visą laiką buvo prie lango ir per jį žiūrėjo. Prieš kviečiant policiją, jis buvo nuėjęs į kitą kambarį pasiimti telefono. Tie žmonės buvo tiek laiko, per kiek atvyko policija, panašiai apie 15-20 minučių. Jokio garso apie galimą variklio užvedimą negirdėjo. Kad tie asmenys vaikščiotų aplink automobilį, nematė, ar galėjo ką nors netoliese paslėpti nežino, tokio momento nematė. Nuo lango buvo atsitraukęs trumpą laiką, kol pasiėmė telefoną. Kaimyno automobilis „VW Passat“ kieme stovėjo jau ilgą laiką.
Liudytojas J. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nežino dėl kokio įvykio jis yra iškvietas. Teisėjui BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punkto tvarka pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t.1 b. l.53), liudytojas nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingi ir prašė jais vadovautis. Įvykio metu prie automobilio rado du asmenis, jie buvo su prožektoriais ant galvų, pagal pranešimą jie buvo įlipę į automobilį, tačiau atvykus, tai neigė. Bagažinėje buvo rastas lyg akmuo ar betono luitas. Kolega buvo likęs prie jų, jis ėjo ieškoti automobilio savininko, kuris nurodė, kad automobilis stovėjo tvarkingas.
Iš 2016 m. rugsėjo 24 d. pareiškimo apie padarytą nusikaltimą ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad A. V. parašė pareiškimą policijos įstaigai apie tai, 2016 m. rugsėjo 24 d. apie 21.30 val. buvo apvogtas ir apgadintas jo automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjęs (duomenys neskelbtini). Buvo apžiūrėta įvykio vieta ir nustatyta, kad buvo išdaužtas automobilio bagažinės dangčio stiklas, atrakintos priekinės dešinės durelės, nuleistas priekinių kairių durelių stiklas. Nuimtas vairo rato vidurinis gaubtas, atjungti garsinio signalo laidai, nuimtas užvedimo spynelės apatinis dangtis. Atlenktas priekinio kairio garsiakalbio dangtis. Ties automobiliu ant šaligatvio numestos replės ir šviestuvėlis. Bagažinėje – betono luitas. Įvykio vietoje rasta ir paimta: betono luitas, mikrodalelės nuo priekinių sėdynių, replės ir šviestuvėlis, kvapo pėdsakai.
Automobilio fotografijos įvykio vietoje patvirtina jo būklę atvykus policijos pareigūnams (t 21 b. l. 23-31).
Iš pranešimų apie padarytas nusikalstamas veikas registro ROIK 0116000543055 įrašo matyti, kad 2016 m. rugsėjo 24 d. 20.33 val. privatus fizinis asmuo pranešė policijos įstaigai apie tai, kad kieme matė, jog kažkas ką tiktai išdaužė automobilio „VW Passat“ raudonos spalvos lango stiklą ir įlipęs sėdi automobilyje, kažką daro jame, mano, kad vagia, o pranešėjas mato tai per langą. Patikrinus buvo sulaikyti du asmenys, transporto priemonę buvo pasikėsinta pavogti (t 1 b. l. 32-33).
Iš 2016 m. rugsėjo 24 d. Kauno AVPK PR 1-osios kuopos 2-ojo būrio vyr. patrulio M. K. tarnybinio pranešimo matyti, kad, gavus budėtojo pranešimą apie daromą nusikaltimą ir 2016-09-24 apie 20.35 val. nuvykus į (duomenys neskelbtini) su vyr. patruliu J. B., prie automobilio „VW Passat“ buvo sulaikyti du asmenys. Su savimi jie turėjo vienkartines pirštines, metaline reples, žibintuvėlį ant galvos. Automobiliui buvo apgadintas vairas, nuplėštos vairo apsaugos detalės ir ištraukti variklio užvedimo laidai, salonas atrakintas, vairuotojo langas pravertas (t 1 b. l. 35-36).
Iš 2017 m. vasario 10 d. savanoriško daiktų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusysis A. V. pateikė 2016 m. gruodžio 29 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ išankstinę remonto darbų sąmatą (t 1 b. l. 47-48).
2016 m. spalio 10 d. bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus raštu Nr. 41D(K)-1458 nustatyta, kad pagalbos centras pateikė 2016 m. rugsėjo 24 d. 20.30 val. užfiksuoto neprisistačiusio asmens telefoninio pranešimo apie įtartinus asmenis (duomenys neskelbtini), garso įrašą (t 1 b. l. 62).
2016 m. spalio 14 d. garso įrašo apžiūros protokolu nustatyta, kad skambinantis vyras praneša, kad mašinoje automobilyje „VW Passat“ raudonos spalvos išdaužę langą kažką vyrai lupinėja įsėdę į vidų (t 1 b. l. 63-64).
2016 m. rugsėjo 25 d. savanoriško daiktų pateikimo protokolu nustatyta, kad R. L. pateikė savo viršutinius drabužius, kuriuos vilkėjo 2016 m. rugsėjo 24 d. - striukę ir kelnes (t 1 b. l. 65).
2016 m. rugsėjo 25 d. savanoriško daiktų pateikimo protokolu nustatyta, kad D. S. pateikė savo viršutinius drabužius, kuriuos vilkėjo 2016 m. rugsėjo 24 d. - striukę ir kelnes (b. l. 66).
2016 m. spalio 25 d. savanoriško daiktų pateikimo protokolu nukentėjusysis A. V. pateikė automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sėdynių užvalkalo audeklo medžiagos fragmentus (t 1, b. l. 71-72).
2016 m. lapkričio 17 d. specialisto išvadomis 11-2188 (16), 11-2328 (16) nustatyta, kad atlikus pluoštinių medžiagų tyrimą, ant tirti pateiktų R. L. džinsinių kelnių, striukės rasti juodos spalvos 15 mm storio ir pilkos spalvos poliesteriniai pluoštai, kurie yra vienodi su automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sėdynių audeklo dominuojančiais pluoštais. Ant tirti pateiktos lipnios juostos su mikrodalelėmis, nurinktos nuo minėto automobilio priekinės keleivio sėdynės sėdimosios dalies, rasti tamsiai mėlynos spalvos viskozės pluoštai, kurie yra vienodi su R. L. džinsinių kelnių audeklo atitinkamais pluoštais. Ant tirti pateiktos lipnios juostos su mikrodalelėmis nuo minėto automobilio vairuotojo sėdynės atlošo, rastas pilkai juodos spalvos 8 mm storio poliesterinis pluoštas, kuris yra vienodas su R. L. striukės audeklo pluoštais. Ant lipnios juostos su mikrodalelėmis, nurinktomis nuo priekinės keleivio sėdynės atlošo, rastas juodos spalvos 10-20 mm storio poliesterinis pluoštas, kuris yra vienodas su R. L. striukės rankogalių (juosmens) trikotažo pluoštais. Ant tirti pateiktų lipnių juostų su mikrodalelėmis nuo minėto automobilio, vairuotojo ir priekinės keleivio sėdynės atlošų ir sėdimųjų dalių, rastas didelis skaičius pašalinių tamsiai melsvai pilkos spalvos akrilinių pluoštų, vienodų su pašaliniais tamsiai pilkos spalvos akriliniais pluoštais, kurių didelis skaičius rastas ant R. L. striukės ir džinsinių kelnių. Didelė tikimybė, kad tirti pateiktas R. L. drabužių komplektas (striukė ir džinsinės kelnės) kontaktavo su minėto automobilio priekine keleivio sėdyne. Ant tirti pateiktų D. S. džinsinių kelnių, striukės rasti juodos spalvos 15 mm storio ir pilkos spalvos poliesteriniai pluoštai, kurie yra vienodi minėto automobilio sėdynių audeklo, kurio pavyzdys pateiktas tyrimui, dominuojančiais pluoštais. Ant tirti pateiktos lipnios juostos su mikrodalelėmis, nurinktomis nuo minėto automobilio priekinės keleivio sėdynės sėdimosios dalies, rasta tamsiai pilkos spalvos poliesterinis pluoštas, kuris yra vienodas su D. S. striukės dirbtinės odos pagrindo pluoštais, ant lipnių juostų su mikrodalelėmis, nuriktomis nuo priekinės keleivio sėdynės atlošo, nuo vairuotojo sėdynės atlošo, rasti pilkai juodos spalvos 10 mm storio poliesteriniai pluoštai, kurie yra vienodi su D. S. striukės rankogalių (juosmens) trikotažo pluoštais. Ant tirti pateiktų lipnių juostų su mikrodalelėmis, nurinktomis nuo minėto automobilio vairuotojo ir priekinės keleivio sėdynių, nėra tirti pateiktos D. S. striukės dirbtinės odos plastiko mikrodalelių. Ant tirti pateiktų lipnių juostų su mikrodalelėmis, nurinktomis nuo minėto automobilio vairuotojo ir priekinės keleivio sėdynių atlošų ir sėdimųjų dalių, rastas didelis skaičius pašalinių tamsiai melsvai pilkos spalvos akrilinių pluoštų, vienodų su pašaliniais tamsiai melsvai pilkos spalvos akriliniais pluoštais, kurių didelis skaičius rastas ant D. S. striukės ir džinsinių kelnių. Ant tirti pateiktos lipnios juostos su mikrodalelėmis, nurinktomis nuo minėto automobilio priekinės keleivio sėdynės sėdimosios dalies, nuo vairuotojo sėdynės sėdimosios dalies, rasta pašalinių šviesiai mėlynos spalvos poliesterinių pluoštų, vienodų su pašaliniais šviesiai mėlynos spalvos poliesteriniais pluoštais, kurių didelis skaičius rastas ant D. S. striukės ir džinsinių kelnių. Didelė tikimybė, kad tirti pateiktas D. S. drabužių komplektas (striukė ir džinsinės kelnės) kontaktavo su minėto automobilio vairuotojo sėdyne. Tikėtina, kad tirti pateiktas D. S. minėtas drabužių komplektas kontaktavo su minėto automobilio priekine keleivio sėdyne (t 1 b. l. 75-86).
Motyvuojamoji dalis
Veikos kvalifikavimas
Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso (toliau tekste – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas R. L. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 178 straipsnio 2 dalį pasitvirtino. Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį. Šie vagystę kvalifikuojantys požymiai yra alternatyvūs ir daro veiką pavojingesnę, todėl, esant bent vienam iš jų, net ir pagrobus mažesnės nei 1 MGL bei nedidelės vertės turtą, veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.
Automobilio vagystė – tai tyčinis neteisėtas neatlygintinas svetimo automobilio užvaldymas pasisavinimo tikslu. Vagystė yra tyčinė nusikalstama veika, padaroma tik tiesiogine tyčia, todėl, apibūdinant kaltės, darant vagystę, turinį, turi būti vadovaujamasi BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatomis ir turi būti konstatuojama, kad, grobdamas svetimą turtą vagystės būdu, kaltininkas suvokė, kad užvaldo automobilį prieš turto savininko valią, numato nusikalstamos veikos padarinius, jų nori ir siekia. Vagystės atveju kaltė pasireiškia tuo, kad kaltininkas suvokia, jog turtas yra svetimas, nori jį neatlygintinai užvaldyti ir numato, kad dėl tokių jo veiksmų turto savininkui bus padaryta žala. Taigi, esminis veikos požymis, nulemiantis šios veikos priskyrimą prie nusikalstamų veikų nuosavybei, yra būtent svetimo turto pagrobimas. Vagystė laikoma baigta, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-61-489/2018). Nagrinėjamu atveju vagystė nebuvo baigta, automobilis ir jame esantys daiktai nepagrobti dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo kaltinamojo valios, kadangi automobilis neužsivedė ir jis buvo sulaikytas policijos pareigūnų įvykio vietoje.
Teismų praktikoje kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. Taigi, apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika ir jos padariniais – gali būti sprendžiama, be kita ko, pagal kaltininko elgesį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-1/2014, 2K-7-27-746/2015 ir kt.).
Byloje nustatyta, kad automobilio „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra A. V. ir R. L. neturėjo jokios teisės į minėtą automobilį. R. L. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme teigė manęs, jog automobilis priklausė D. S., tačiau jo atliktų veiksmų pobūdis – galinio automobilio lango stiklo išmušimas su betono gabalu, kuomet pats tariamas savininkas D. S. tokių veiksmų tariamai savam automobiliui nesiėmė, jokiu aspektu negali būti vertinama kaip siekis draugui padėti patekti į automobilį jam pametus raktus. Ši kaltinamojo versija neįtikinama ir tuo, kad patekti į automobilį buvo pasirinktas tamsus paros metas, įrankių bei prožektoriaus pasiėmimas bei, kaip minėta, patekimo į automobilį būdas – lango išdaužimas. Nustatant tikruosius R. L. ketinimus vertinama tai, kad ne tik D. S., bet ir jis įsėdo į automobilį, su D. S. ėmėsi veiksmų automobilį užvesti – atjungė garsinę signalizaciją, nuėmė užvedimo spynelės apatinį dangtį ir, ištraukus laidus, mėgino automobilį užvesti. Šie atlikti veiksmai tariamai buvę reikalingi tam, kad užvesti automobilį, siekiant jį ar kažkokius tariamus daiktus pristatyti į metalo laužą, nėra logiški nei dėl paros meto (vėlų vakarą jokios supirktuvės nedirba), nei dėl R. L. ir D. S. būklės, kadangi nei vienas, nei kitas automobilio vairuoti negalėjo dėl girtumo, abiem buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (1 t b. l. 33). Todėl kaltinamojo teiginiai, kad jis nesuprato, kad automobilis nepriklauso D. S. ir, išdaužydamas automobilio langą bei išardant jo užvedimo spynelę, „padeda“ draugui „pasiruošti“ automobilio ar kažkokių daiktų nugabenimui į metalo supirktuvę, vertinami kritiškai, kaip bandymas išvengti baudžiamosios atsakomybės ar sušvelninti savo teisinę padėtį. Ir nors kaltinamasis R. L. savo kaltę neigė, tačiau jis buvo sulaikytas įvykio vietoje, jo kaltę patvirtino liudytojų A. B., J. B., M. K. parodymai, ištirta rašytinė bylos medžiaga – garso įrašai skambinant į pagalbos centą, savanoriški daiktų pateikimo protokolai, specialisto išvados, kuriose nustatyti mikropluoštų atitikmenys tarp R. L. ir D. S. drabužių ir pluoštų rastų ant automobilio sėdynių. Šie visi duomenys sudaro nuoseklią duomenų, kaip įrodymų, grandinę ir atitinka nustatytas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, todėl nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu. Kaltinamasis R. L. suvokė, jog, veikdamas bendrininkų grupėje su D. S., bendrais veiksmais betono gabalu išdauždamas A. V. automobilio „VW Passat“ bagažinės lango stiklą ir tokiu būdu įsibrovęs į automobilio saloną, atjungęs garsinio signalo laidus, nuėmęs užvedimo spynelės apatinį dangtį ir ištraukęs laidus, mėgino užvesti automobilio variklį ir pagrobti automobilį, 600 eurų vertės, bei, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, iš automobilio bagažinės bendrais veiksmais paėmė 1 litro talpos butelį variklio alyvos 6 eurų vertės bei 300 ml talpos butelį aušinimo sistemos skysčio 5 eurų vertės ir tokiu būdu pasikėsino pagrobti svetimą, A. V. priklausantį, svetimą turtą, viso bendros 611 eurų vertės, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl aplinkybių nepriklausančių nuo jo valios, nes variklis neužsivedė dėl išsikrovusio automobilio akumuliatoriaus ir buvo sulaikytas policijos pareigūnų, jos veiksmai teisingai kvalifikuojami kaip pasikėsinimas įvykdyti vagystę pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 178 straipsnio 2 dalį.
Bausmės skyrimas
Skirdamas bausmę kaltinamajam R. L., teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, jo asmenybę, į jos atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė, veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Kaltinamasis R. L. teistas (t 1 b. l. 112-124), baustas administracine tvarka (t 1 b. l. 125), Kauno paskirties priklausomybės ligų centre neregistruotas (1 t. b. l. 1333), gydėsi VšĮ Kauno Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje (1 t b. l. 135-138), tačiau specialisto išvadoje Nr. 93TPK-413/2017, nurodyta, kad R. L. netikslinga atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę, kadangi nefiksuojama tokio lygio psichopotologija, dėl kurios negalėtų suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti (b. l. 142), nedirba.
Kaltinamasis padarė apysunkį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis), kuris nutrūko pasikėsinimo stadijoje, veika padaryta tiesiogine tyčia, iš savanaudiškų paskatų.
Kaltinamasis teisiamas 5 kartą, nusikalto neišnykus teistumui pagal 2017 m. spalio 5 d. teismo baudžiamąjį įsakymą, tai kaltinamąjį charakterizuoja neigiamai, kaip linkusi pažeidinėti įstatymus ir nedarantį išvadų dėl savo nusikalstamo elgesio ir anksčiau paskirtų bausmių. Šių bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių visuma sudaro pagrindą spręsti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti tik paskyrus kaltinamajam griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Bausmės trukmės laikas parinktinas žemesnis nei sankcijose numatytas bausmės vidurkis.
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis gana jauno amžiaus, jo vaidmuo buvo antraeilis (iniciatyva pagrobti automobilį buvo D. S.), teismas sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti, kaip minėta, taikius griežčiausią bausmės rūšį, bet be realaus bausmės atlikimo, todėl taikytinas BK 75 straipsnis ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas kaltinamajam atidėtinas, skiriant įstatymo numatytas pareigas, kas, teismo nuomone, bus pakankamai efektyvu, norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ir tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, bei asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, taip užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą.
Dėl civilinio ieškinio
Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje yra pareiškiamas kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims (BPK 109 straipsnis).
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. V. pateikė teismui civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Turtiniai reikalavimai baudžiamojoje byloje pagrįsti byloje esančiais rašytiniais įrodymais bei nukentėjusiojo paaiškinimais, kurie, įvertinus prašomą priteisti turtinę žalą, yra adekvatūs nusikalstama veika tyčiniais kaltinamojo R. L. veiksmais padarytai žalai ir visiškai atitinka protingumo kriterijų, todėl kaltinamasis privalo 211 Eur turtinę žalą visiškai atlyginti bendrais pagrindais (LR CK 6.263 straipsnio 2 dalis).
Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste – CK) 6.250 str. 1 d.). Tačiau CK 6.250 straipsnyje numatytas neturtinės žalos turinys visada turi būti įrodytas ir pagrįstas objektyviais duomenimis, o ne vien tik subjektyviais motyvais. Šiuo atveju svarbu įvertinti ir tai, kad, nors jokios aplinkybės šioje byloje nepateisina kaltinamojo tyčinės nusikalstamos veikos nukentėjusiojo atžvilgiu, nukentėjęs asmuo turi teisę jam padarytos žalos dydį vertinti pagal savo įsitikinimus, bet, nustatant priteisiamos neturtinės žalos dydį, būtina vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgti į socialinį pažeistų vertybių reikšmingumą. Be to, pabrėžtina tai, kad neturtinės žalos atlyginimas, tai ne papildoma nubaudimo funkcija, o kompensacija už patirtus išgyvenimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.251 straipsnio 2 dalis). Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokį piniginį atlygį, kuris kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Vienas iš pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos sukeltos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus veiklai, gyvenimui ir pan.
Nagrinėjant pareikšto civilinio ieškinio klausimą neturtinės žalos dalyje, konstatuotina, kad nukentėjusiajam, kaip asmeniui, fizinė žala nebuvo padaryta, pasikėsinimas pagrobti automobilį neabejotinai sukėlė neigiamas emocijas ir išgyvenimus, tačiau dėl to asmens nei reputacija, nei gyvenimo kokybė nenukentėjo, automobilis nepagrobtas, jo sugadinimas atlygintinas priteisiant turtinę žalą, todėl nukentėjusiojo patirti išgyvenimai vertintini žymiai mažesne pinigine išraiška nei prašoma civiliniame ieškinyje, t. y. neturtinė žala mažintina iki 100 Eur.
Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento (asmens tapatybės kortelės) paėmimas (T 1 b. l. 154-158) paliktinos galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti įsiteisėjusį nuosprendį – panaikintinos.
Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus, – kompaktinis diskas prie įvykio vietos apžiūros protokolo paliktinas saugoti byloje (T 1 b. l. 31); kompaktinis diskas su Bendrojo pagalbos centro garso įrašu - saugomas Kauno AVPK Kauno m. Dainavos PK (T 1 b. l. 63-64) sunaikintinas; įvykio vietoje rasti: betono luitas, replės, šviestuvėlis, kvapų pavyzdžiai, audeklo pavyzdžiai – saugomi Kauno AVPK Kauno m. Dainavos PK (b. l. 88-91) sunaikintini; iš R. L. ir D. S. paimti drabužiai – 2 vnt. striukių ir 2 vnt. kelnių, saugomi Kauno AVPK Kauno m. Dainavos PK (T 2 b. l. 88-91), priklausantys R. L., jam grąžintini, priklausantys D. S. – sunaikintini.
Bylą nagrinėjant teisme, nukentėjusiojo A. V. interesus atstovavo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirtas advokatas. Šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis BPK 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,
nusprendžia:
R. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, ir skirti bausmę – 2 (dvejus) metus laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 7, 8, 10 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, skirti R. L. pareigas:
- per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;
- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento paėmimą palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti įsiteisėjusį nuosprendį – panaikinti.
Nukentėjusiojo A. V. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš nuteistojo R. L. priteisti 211 Eur turtinės ir 100 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Iš nuteistojo R. L. priteisti Valstybinei garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai patirtas išlaidas, susijusias su nukentėjusiojo atstovavimu bylą nagrinėjant teisme – 133,25 Eur.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.