- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-10
- Bylos Nr.
- N-62-7840-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Stasys Gagys, Antanas Ablingis (pran.)
- Pažeidėjas
- A. A.
- Kategorijos
- 41.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Stasio Gagio ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. A. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 14 d. nutarimo A. A. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I.
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) tyrėjas surašė A. A. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad šis, 2008 m. rugsėjo 6 d., apie 13 val., Alytaus r., Daugų sen., Rakščios k., iš UAB „Daugų žuvis“ priklausančios saugyklos pagrobė 5 vnt. žuvies (amūrai), kurių bendras svoris 5 kg, taip padarydamas UAB „Daugų žuvis“ 40 Lt nuostolį.
II.
Alytaus rajono apylinkės teismas, iš naujo išnagrinėjęs A. A. administracinio teisės pažeidimo bylą (Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 20 d. nutarimas buvo panaikintas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartimi dėl būtinybės surinkti ir įvertinti papildomus įrodymus), 2010 m. spalio 14 d. nutarimu pripažino A. A. kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 50 straipsnyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir paskyrė 500 Lt baudą. Teismas nustatė, kad A. A. savo kaltės dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo nepripažino, paaiškino, kad turėdamas galiojantį mėgėjiškos žūklės leidimą žvejojo Dusmenos upelyje ir šalia jo išsiliejusioje pelkėje, kurie priklauso valstybei. Liudytojas (UAB „Daugų žuvis“ direktorius) G. K. parodė, kad A. A. žvejojo bendrovei priklausančiame tvenkinyje, kuris yra hidrotechninis statinys, įrengtas akcininkų lėšomis iš valstybės nuomojamame žemės sklype. Liudytoja (policijos pareigūnė) J. V. parodė, kad nuvykusi į įvykio vietą pamatė tvenkinyje gumine valtimi plaukiojantį A. A., valtyje buvo meškerės ir penkios žuvys. Liudytojas (policijos patrulis - vairuotojas) V. P. parodė analogiškas aplinkybes kaip ir J. V.. Liudytojas (policijos pareigūnas) S. S. parodė, kad A. A. prisipažino žvejojęs, tačiau neigė tą daręs UAB „Daugų žuvis“ priklausančiuose tvenkiniuose.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas konstatavo, kad nors A. A. neigė žvejojęs privačiame vandens telkinyje, tačiau šį jo teiginį paneigė liudytojų G. K., J. V., V. P. ir S. S. parodymai, kurie tarpusavyje ir su kita byloje surinkta medžiaga sutampa, yra nuoseklūs ir pakankamai detalūs; tarnybinis pranešimas; žemėlapis ir fotolentelės, iš kurių matyti, kad A. A. žvejojimo vieta yra UAB „Daugų žuvis“ priklausančioje privačioje teritorijoje esančiame vandens telkinyje (saugykloje), prie tvenkinio veda kelias, ties kuriuo yra kelio ženklas „eismas draudžiamas“ ir įspėjamasis užrašas, jog tai privati valda, kurioje pašaliniams asmenims vaikščioti ir važiuoti draudžiama. Teismas A. A. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatė.
III.
A. A., nesutikdamas su Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 14 d. nutarimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo nutarimą panaikinti. Skundą grindžia tuo, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 7 d. nutarimą Nr. 382 „Dėl valstybinių vandens telkinių, į kuriuos neišduodami leidimai naudoti žūklės plotus, sąrašo patvirtinimo“ Dusmenos tvenkinys yra valstybinis vandens telkinys, susijungiantis su Dusmenos upe, ir yra svarbus žuvivaisai, žuvų migracijai ir nerštui, todėl jis negalėjo būti išnuomotas UAB „Daugų žuvis“, tačiau tai nėra draustinis, todėl žvejyba šiame tvenkinyje nedraudžiama. Nurodo, kad naujai pateiktas žemėlapis nesutampa su prieš tai pateiktu žemėlapiu, nes jame yra pažymėta, kad Dusmenos tvenkinys yra išnuomotas UAB „Daugų žuvis“. Teigia, kad turėjo teisę naudotis vieninteliu keliu ir privažiuoti iki Dusmenos upelio, be to, UAB „Daugų žuvis“ išnuomotam žemės sklypui yra nustatytas kelio servitutas. Nurodo, kad UAB „Daugų žuvis“ išsinuomoto žemės sklypo ribos buvo nustatytos remiantis vien tik G. K. žodžiais, be to, tuo atveju, jeigu Dusmenos tvenkinys iš tiesų yra suteiktas UAB „Daugų žuvis“, jam turėjo būti suteikta galimybė nusipirkti leidimą žūklei.
Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.
A. A. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už ATPK 50 straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą. ATPK 50 straipsnyje įtvirtinta, kad smulkusis svetimo turto pagrobimas vagystės, sukčiavimo, pasisavinimo arba iššvaistymo būdu, kai nėra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178, 182, 183, 184 straipsniuose numatytų sunkinančių aplinkybių, – užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki septynių šimtų litų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į ATPK 257 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, patikrino byloje esančius įrodymus, ir visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo nutarimo išvadomis dėl A. A. kaltės, padarius ATPK 50 straipsnyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, įrodymo bei veikos kvalifikavimo. Pažymėtina, jog apeliantas savo apeliaciniame skunde dėsto tas pačias įvykio aplinkybes, dėl kurių pirmosios instancijos teismas savo nutarime išsamiai pasisakė. Teisėjų kolegija palaiko Alytaus rajono apylinkės teismo nutarimo argumentaciją, todėl jos nebekartoja.
Pasisakydama dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų, teisėjų kolegija visų pirma konstatuoja, kad byloje ginčas dėl to, jog A. A. sužvejojo 5 vnt. žuvies (amūrai), kurių bendras svoris 5 kg, kurių vertė 40 Lt, nekyla, tačiau yra keliamas klausimas, kokiame ir kam priklausančiame vandens telkinyje ši žuvis buvo sužvejota, taip pat, ar A. A. žinojo, kad grobsto UAB „Daugų žuvis“ priklausančią žuvį.
Iš byloje esančių dviejų žemės sklypo planų, kuriuose yra pažymėta administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta (tai, kad ši vieta yra pažymėta teisingai, patvirtino ir A. A. – b. l. 133), matyti, kad šis pažeidimas nebuvo padarytas nei Dusmenos tvenkinyje, nei Dusmenos upelyje (b. l. 14, 118), o buvo padarytas UAB „Daugų žuvis“ saugykloje, kaip ir yra nurodyta administracinio teisės pažeidimo protokole (b. l. 1 - 2). Teisėjų kolegija nenustatė jokių abiejų žemės sklypo planų neatitikimų, tačiau sutinka, kad toks įspūdis gali susidaryti, nes abu planai yra skirtingo mastelio. A. A. iš pradžių teigė žvejojęs Dusmenos upelyje (b. l. 61), o 2010 m. rugsėjo 24 d. teismo posėdžio metu A. A. jau nurodė, kad nežinojo, kieno teritorijoje žvejojo (b. l. 134). Šie apelianto teiginiai buvo paneigti liudytojo S. S. paaiškinimais, kuriuose nurodyta, kad „įvykio vietoje aiškiai matyti, jog vandens telkinys yra padarytas žmonių darbų, kadangi aplinkui yra supilti pylimai, tai ne gamtos padarytas vandens telkinys, į minėtą teritoriją atvažiuoti reikia tik pylimu, čia važinėti draudžia eismo ženklas“ (b. l. 116); įvykio vietoje padarytomis nuotraukomis, kuriose pavaizduota, kad važiuojant į įvykio vietą keliu, kuriuo atvažiavo ir A. A., yra matyti aiškūs kelio ženklai, liudijantys apie tai, jog yra įvažiuojama į UAB „Daugų žuvis“ teritoriją, jog tai yra privati teritorija bei pašaliniams vaikščioti ir važinėti draudžiama, taip pat, kad vieta, kurioje žvejojo A. A., yra įrengta kaip hidrotechnikos įrenginys, ir tai nėra natūraliai susiformavusi pelkė (b. l. 119 – 123); paties A. A. paaiškinimais apie tai, kad važiuodamas žvejoti kelio ženklus matė, taip pat, jog jam buvo pasiūlyta įsigyti leidimą žvejoti UAB „Daugų žuvis“ tvenkiniuose (b. l. 61 – 62). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad A. A. žinojo, jog žvejoja ir grobsto UAB „Daugų žuvis“ tvenkiniuose esančią žuvį.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės apie teisę naudotis keliu, taip pat teisę nusipirkti leidimą žvejoti UAB „Daugų žuvis“ tvenkiniuose, nėra šios bylos dalykas, šios aplinkybės A. A. inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo padarymui ir nustatymui jokios įtakos neturi, todėl jos nagrinėjamoje byloje neanalizuojamos.
Iš bylos medžiagos matyti, kad A. A. už tą patį administracinį teisės pažeidimą pirmosios instancijos teismo 2010 m. spalio 14 d. nutarimu buvo paskirta griežtesnė (paskirta 500 Lt bauda - b. l. 142 – 143), lyginant su 2009 m. vasario 20 d. nutarimu (paskirtas įspėjimas - b. l. 70 – 71), administracinė nuobauda. A. A. administracinio teisės pažeidimo byla apeliacine tvarka abu kartus buvo nagrinėjama pagal A. A. apeliacinius skundus. Šiuo aspektu pasisakytina, kad administracinių teisės pažeidimų bylose turi būti laikomasi tų pačių pagrindinių principų, kurių laikomasi baudžiamajame procese. Tiek baudžiamajame, tiek administraciniame procese sprendžiama dėl įstatyme numatytų sankcijų taikymo, prieš tai nustačius, jog buvo padaryta įstatymo draudžiama veika. Procesas turi vykti garantuojant atsakomybėn traukiamam asmeniui įstatymuose bei tarptautiniuose aktuose numatytas teises. Viena iš tokio asmens teisių skųsti jo manymu neteisėtus ir nepagrįstus sprendimus. Dėl skundo padavimo skundą padavusiam asmeniui negali kilti jokios neigiamos pasekmės – asmens padėtis dėl jo paties paduoto skundo negali būti pabloginama. Priešingu atveju asmens atžvilgiu vykstantis procesas negalėtų būti laikomas teisingu (sąžiningu) ir būtų pažeidžiamas kiekvienoje demokratinėje valstybėje non reformatio in peius (draudimo keisti į blogąją pusę) principas. <...> Traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens padėtis, priimant <...> sprendimą bet kokiu aspektu gali būti bloginama tik tuo atveju, jei to yra prašoma institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, ar nukentėjusiojo skunde (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N12-344-2004, publikuotoje biuletenyje „Administracinių teismų praktika“ Nr. 6, 2005 m.).
Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, pirmosios instancijos teismo nutarimu A. A. skirta administracinė nuobauda keistina į įspėjimą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 4 punktu,
nutari a:
A. A. apeliacinį skundą iš dalies tenkinti.
Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 14 d. nutarimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Pripažinti A. A. kaltu padarius ATPK 50 straipsnyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir paskirti jam už šio pažeidimo padarymą įspėjimą.“
Nutartis neskundžiama.