- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-12
- Bylos Nr.
- 2S-973-569/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-31-3-00577-2015-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Muchtarovienė
- Pareiškėjas
- R. K.
- Suinteresuotas asmuo
- D. Č., B. B. N., A. N.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. K. atskirąjį skundą dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 17 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-694-287/2015 pagal pareiškėjos R. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims D. Č., B. B. N. ir A. N., dalyvaujant institucijai, duodančiai išvadą, Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Socialinės rūpybos skyriui dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu, globos jam nustatymo, globėjo bei turto administratoriaus paskyrimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Pareiškėja R. K. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė paskirti jos giminaitei D. Č. teismo psichiatrinę ekspertizę psichinei būklei nustatyti, pripažinti D. Č. neveiksnia, skirti D. Č. globą bei paskirti pareiškėją šios giminaitės globėja ir turto administratore.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Pakruojo rajono apylinkės teismas 2015 m. liepos 17 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos R. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims D. Č., B. B. N. ir A. N., dalyvaujant institucijai, duodančiai išvadą, Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Socialinės rūpybos skyriui dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu, globos jam nustatymo, globėjo bei turto administratoriaus paskyrimo, kaip suinteresuoto asmens vardu paduotą neturinčio teisės jį paduoti asmens.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėja R. K. prašo panaikinti Pakruojo rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 17 d. nutartį. Skųsdama pirmosios instancijos nutartį, apeliantė nurodo, kad teismas neteisingai nustatė, jog pareiškimą teismui suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo. Apeliantės teigimu, ji tokį įgaliojimą turėjo, tik nepagalvojo, kad jį reikia pridėti prie pareiškimo. Apeliantė nurodo, kad yra įgaliota atstovauti visus D. Č. interesus Socialinės globos ir rūpybos skyriuje, todėl, apeliantės manymu, ji pareiškimą teismui padavė turėdama tam teisę.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo B. B. N. prašo atskirąjį skundą tenkinti visiškai. Nurodo, kad visiškai sutinka su atskirojo skundo motyvais. Teigia, kad žino susidariusią situaciją dėl suinteresuoto asmens tetos D. Č., todėl nori, jog kuo greičiau būtų išspręstas klausimas dėl globos. Teigia, kad pareiškėja turi įgaliojimą veikti D. Č. vardu ir ją atstovauti Socialinės globos ir rūpybos skyriuje, todėl mano, kad atskirasis skundas yra pagrįstas ir tenkintinas.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo A. N. prašo atskirąjį skundą tenkinti visiškai. Nurodo, kad žino susidariusią situaciją dėl suinteresuoto asmens senolės D. Č., todėl nori, jog kuo greičiau būtų išspręstas klausimas dėl globos. Teigia, kad pareiškėja turi įgaliojimą veikti D. Č. vardu ir ją atstovauti Socialinės globos ir rūpybos skyriuje, todėl mano, kad atskirasis skundas yra pagrįstas ir tenkintinas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau–ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
Byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos pareiškimą dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu, globos jam nustatymo, globėjo bei turto administratoriaus paskyrimo, kaip suinteresuoto asmens vardu paduotą neturinčio teisės jį paduoti asmens, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.
Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus –2015-06-16 įgaliojimą. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad naujų įrodymų priėmimo draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą, todėl priima apeliantės pateiktą naują įrodymą ir jį vertina kartu su kitais įrodymais esančiais byloje.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.10 straipsnio 4 dalyje bei CPK 463 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sąrašas asmenų, turinčių teisę paduoti teismui pareiškimą dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu. CPK 463 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad pareiškimą dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu gali paduoti: asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu ar ribotai veiksniu, sutuoktinis; asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu ar ribotai veiksniu, tėvai, pilnamečiai vaikai; globos (rūpybos) institucija; prokuroras. CK 2.10 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad prašymą pripažinti asmenį neveiksniu turi teisę paduoti to asmens sutuoktinis, tėvai, pilnamečiai vaikai, globos (rūpybos) institucija arba prokuroras.
Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjai R. K. suinteresuotas asmuo D. Č. yra pareiškėjos tėvo – B. B. N. teta – tėvo mamos sesuo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėja nėra įstatyme numatytas subjektas turintis teisę paduoti teismui pareiškimą dėl D. Č. pripažinimo neveiksnia.
Apeliantė pateikė apeliacinės instancijos teismui 2015-06-16 įgaliojimą, kuris, jos teigimu, suteikia jai teisę kreiptis į teismą dėl asmens pripažinimo neveiksniu. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantės argumentais nesutinka ir pažymi, jog kaip jau minėta, CK 2.10 straipsnio 4 dalyje bei CPK 463 straipsnio 1 dalyje imperatyviai įtvirtintas sąrašas asmenų, turinčių teisę paduoti teismui pareiškimą dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu, ir šis sąrašas yra baigtinis. Apeliantės pateiktas 2015-06-16 įgaliojimas pareiškėjai nesuteikia įstatymo numatytos teisės kreiptis į teismą dėl D. Č. pripažinimo neveiksnia.
CPK 137 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį (pareiškimą), jeigu pareiškimą suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos R. K. pareiškimą kaip paduotą neturinčio teisės jį paduoti asmens (CPK 137 str. 2 d. 8 p.).
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškėja gali kreiptis į globos (rūpybos) instituciją ar prokurorą su prašymu inicijuoti pareiškimo dėl D. Č. pripažinimo neveiksnia pateikimą teismui.
Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialines ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Pakruojo rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartį palikti nepakeistą.