Telšių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), teistas Plungės rajono apylinkės 2017 m. gegužės 13 d. teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalimi – 1 metų laisvės apribojimu, įpareigojant 2 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje ir 1 metus dirbti, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. K. kaltinamas tuo, kad 2017 m. rugsėjo 3 d., apie 18.10 val., kelyje Šiauliai – Palanga, 48,680 km, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo 2,56 promilės etilo alkoholio, vairavo UAB "(duomenys neskelbtini)" priklausantį automobilį "VW Transporter", valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Kaltinamasis R. K. apklausiamas teisme dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai. Kaltinamasis nurodė, kad 2017 m. rugsėjo 3 d. įmonės teritorijoje, kur ir gyveno, vartojo alkoholį. Vėliau su V. M. sugalvojo važiuoti į Plungę apie 5 val. Pasak kaltinamojo, automobilis nebuvo jam priskirtas, vairuotojo pažymėjimo jis neturėjo. Alkoholio pakankamai daug išgėrė ir jautėsi apsvaigęs, suvokė savo veiksmus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir LR BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamajam inkriminuojama veika be kaltinamojo prisipažinimo bei parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu, įrodyta kitais byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais.

Iš specialisto išvados Nr. T-A 9152/2017(01) matyti, kad kaltinamojo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,56 promilės etilo alkoholio (b. l. 76).

Aplinkybę, jog kaltinamasis vairavo automobilį apsvaigęs nuo alkoholio taip pat patvirtina ir liudytojo S. A. parodymai, iš kurių matyti, kad 2017 m. rugsėjo 3 d., apie 18.10 val., jam vairuojant automobilį "VW Jetta", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir važiuojant keliu Šiauliai - Palanga, 48,680 km, link Palangos pusės, per galinio vaizdo veidrodėlį pastebėjo iš galo, jo ir dar už jo važiuojančius tris automobilius lenkiantį krovininį automobilį "VW Transporter", valst. (duomenys neskelbtini). Šis automobilis aplenkė visus už jo važiavusius automobilius ir susigretinęs su jo vairuojamu automobiliu, dėl neaiškių priežasčių staigiai pasuko automobilį į dešinę ir atsitrenkė į jo vairuojamo automobilio kairįjį šoną. Tada jis nedelsiant sustojo, o automobilis "VW Transporter" nuvažiavo nuo kelio į pakelės griovį. Priėjęs prie šio automobilio, pamatė, kad iš jo išlipo du asmenys. Pajuto, kad nuo jų sklinda alkoholio kvapas. Iki atvykstant policijos pareigūnams, abu šie asmenys buvo įvykio vietoje (b. l. 34-35)

Liudytojo V. M. parodymai taip pat patvirtina, kad kaltinamasis transporto priemonę vairavo neblaivus. Iš liudytojo parodymų matyti, kad nuo 2017 m. rugsėjo 1 d., tris dienas iš eilės su bendradarbiu R. K. vartojo alkoholinius gėrimus. Tuo metu jie dirbo UAB "(duomenys neskelbtini)". Lygtai buvo sekmadienis, vakarop, kai R. K. jam pasiūlė pasivažinėti jų darbovietei priklausančiu automobiliu "VW Transporter". Dirbdami šioje įmonėje, jie gyveno tos įmonės teritorijoje, o automobilio rakteliai buvo jo užvedimo spynelėje. Jis dar bandė perkalbėti R. K., kad šis nevažiuotų automobiliu, nes buvo girtas ir neturėjo teisų, tačiau šis jo nepaklausė ir pasakė, kad, jei jis nevažiuos, tai važiuos vienas pats. Tada jis ir įsėdo į šį automobilį ir jie kartu išvažiavo. Kažkokioje vietoje įvyko eismo įvykis, jie nuvažiavo nuo kelio. Eismo įvykio metu jis nukentėjo nežymiai ir R. K. pretenzijų dėl šio įvykio neturi (b. l. 49-50).

Aptartų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis suprato, jog yra neblaivus ir negali vairuoti transporto priemonės, tačiau vis tiek ją vairavo suvokdamas pavojingos veikos pobūdį. R. K. veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 281 straipsnio 7 dalį, nes atitinka šiame straipsnyje įtvirtintus nusikalstamos veikos sudėties požymius.

Teismas parinkdamas bausmės rūšį įvertina bausmės paskirtį, kurią padeda atskleisti ne tik nusikalstamos veikos padarymo būdas, bet ir asmenį charakterizuojanti medžiaga. R. K. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, anksčiau teistas, administracine tvarka baustas ne kartą, nusikalstamą veiką padarė neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės. Nepaisant to, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika yra formali, tačiau skiriant bausmę būtina įvertinti, jog tik laimingo atsitiktinumo dėka buvo išvengta itin skaudžių pasekmių. Dėl to, teismo vertinimu, bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam skyrus griežčiausią bausmės rūšį terminuotą laisvės atėmimą.

Parenkant bausmės dydį atskaitos taškas yra sankcijos, numatančios atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, vidurkis (LR BK 61 straipsnio 2 dalis). Laisvės atėmimo bausmės minimalus dydis yra trys mėnesiai, o maksimalus 1 metai (LR BK 50 straipsnio 2 dalis ir LR BK 281 straipsnio 7 dalis). Ši minimali ir maksimali išraiška suponuoja išvadą, kad sankcijos vidurkį atitinka 7 mėnesių ir 15 dienų laisvės atėmimo bausmė. Pagal LR BK 61 straipsnio 2 dalį priklausomai nuo sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių buvimo bei įvertinus kitas LR BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, parenkama švelnesnė ar griežtesnė nei sankcijos vidurkyje numatyta bausmė. Kaltinamojo veiksmuose nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Nepaisant to, kad kaltinamasis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, tačiau nuoširdaus gailesčio teismas neįžvelgė. Taip pat teismas skirdamas bausmės dydį įvertina, jog kaltinamojo padaryta nusikalstama veika nėra pavojinga, viena iš lengviausių nusikalstamų veikų, kuri susijusi su kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimu. Dėl to kaltinamajam skiriama mažesnė bausmės rūšies vidurkyje numatyta bausmė – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla baigta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu iki 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės.

Sumažinta bausmė iš dalies sudedant bendrintina su Plungės rajono apylinkės 2017 m. gegužės 13 d. teismo nuosprendžiu. Prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant neatliktą minimalią trijų mėnesių laisvės apribojimo bausmę (LR BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalys), kuri pagal LR BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktį atitinka vieno mėnesio ir 15 dienų laivės atėmimo bausmę. Kaltinamajam subendrinus bausmes skirtina galutinė 5 mėnesių ir 15 dienų laisvės atėmimo bausmė. Į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas kaltinamojo laikinas sulaikymas nuo 2017 m. rugsėjo 3 d. (18 val. 34 min.) iki 2017 m. rugsėjo 4 d. (15 val. 47 min.) (b. l. 98–100). Šis laikino asmens sulaikymo protokolas suponuoja išvadą, kad asmuo buvo sulaikytas 2 dienas, kurios prilyginamos dviem laisvės atėmimo dienoms (LR BK 66 straipsnio 2 dalis).

LR BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nepaisant to, kad kaltinamasis teisiamas ne primą kartą, tačiau yra dirbantis. Tai rodo, kad jis yra linkęs socializuotis. Be to, bausmės tikslai gali būti paskirti asmeniui paskyrus atitinkamas poveikio priemones ir įpareigojimus, kurie tinkamai veiktų nuteistąjį. Pažymėtina, kad visuomenės interesas atidėjus bausmės vykdymą ne primą kartą teisiamam asmeniui nenukentės, nes bausmės vykdymo atidėjimas yra sąlyginio pobūdžio. Nuteistajam nevykdant teismo paskirtų įpareigojimų, jis būtų pasiųstas realiai atlikti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Teismas įvertinęs tai, kad įpareigojimai turėtų teigiamą įtaką jo elgesiui, skiria atidėjimą 1 metų ir 10 mėnesių laikotarpiui.

Kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai primą kartą buvo teisiamas, jis taip pat nusikalto apsvaigęs nuo alkoholio, todėl jam skirtinas įpareigojimas nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (LR BK 75 straipsnio 2 dalies 10 punktas), tęsti darbą (LR BK 75 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Įvertinus tai, kad kaltinamasis nusikalsta ne pirmą kartą, jis įpareigotinas dalyvauti nusikalstamą elgesį keičiančiose programose, nustatant, jog šis įpareigojimas turi būti įvykdytas iki 2018 m. lapkričio 12 d. (LR BK 75 straipsnio 2 dalies 6 punktas).

Taip pat siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį bei siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones. Nepaisant to, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė neturėdamas teisės vairuoti (tokios teisės jis nebuvo įgijęs) transporto priemonės, tačiau vien tik faktas, kad kaltininkas neturėjo teisės variuoti tos rūšies transporto priemonės, neužkerta kelio teismui svarstyti klausimo dėl LR BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016). Nagrinėjamojoje situacijoje uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti turi savarankišką teisinę reikšmę, nes tokiu atveju pažeidėjui siekiant įgyti teisę vairuoti automobilius, jis tai galės padaryti tik pasibaigus šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminui. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teisė vairuoti motorines transporto priemones, traktorius, savaeiges mašinas asmenims nesuteikiama, jei nėra pasibaigęs šios teisės atėmimo, įstatymų nustatyta tvarka paskirto asmeniui už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tarp jų ir už transporto priemonės vairavimą neturint tam teisės, terminas. Įvertinus nusikalstamos veikos pobūdį ir pasekmes kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė dviejų metų laikotarpiui.

Įvertinus tai, jog kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė su transporto priemone "VW Transporter", kuri atitinka LR BK 72 straipsnio 2 dalyje numatyto konfiskuotino turto definiciją, todėl kaltininkui taikytina baudžiamojo poveikio priemonė numatyta LR BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte. Įvertinus tai, jog transporto priemonė priklauso trečiajam asmeniui UAB "(duomenys neskelbtini)" (b. l. 62) ir byloje nėra duomenų, kad jo atstovas būtų žinojęs, jog jam priklausančia transporto priemone bus padaryta nusikalstama veika, todėl iš kaltininko išieškotina konfiskuotino turto vertė (LR BK 72 straipsnio 5 dalis). Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymos apie automobilio vertę matyti, kad transporto priemonės balansinė vertė yra 2 991,22 Eur (b. l. 31). Dėl to ši nurodyta vertė prilygintina konfiskuotino turto verčiai ir išieškotina iš kaltinamojo.

Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro 2017 m. rugsėjo 4 d. nutarimu paskirtą kardomąją priemonę pradėjus bausmės vykdymą panaikinti (LR BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304, 305, 307, 308 straipsniais, teismas

nusprendė:

R. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281 straipsnio 7 dalyje, ir paskirti jam 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Taikyti LR BK 64¹ straipsnį, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti – 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis LR BK 64 straipsnio 1 – 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu skirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su neatlikta Plungės rajono apylinkės 2017 m. gegužės 13 d. teismo nuosprendžiu skirta bausmės dalimi ir skirti galutinę 5 mėnesių ir 15 dienų laisvės atėmimo bausmę ją atliekant pataisos namuose.

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikiną sulaikymo laiką nuo 2017 m. rugsėjo 3 d. iki 2017 m. rugsėjo 4 d. (2 dienas), vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Vadovaujantis LR BK 75 straipsniu, bausmės vykdymą atidėti vieniems metams ir dešimčiai mėnesių, įpareigojant R. K. per visą atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tęsti darbą, dalyvauti nusikalstamą elgesį keičiančiose programose, nustatant, jog šis įpareigojimas turi būti įvykdytas iki 2018 m. lapkričio 12 d.

Vadovaujantis LR BK 67 straipsniu paskirti R. K. baudžiamojo poveikio priemones: uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 metams ir išieškoti iš R. K. 2 991,22 Eur, kurie atitinka konfiskuotino turto vertę.

R. K. Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros 2017 m. rugsėjo 4 d. nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių rajono apylinkės teismą.