Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Pranas Šimkus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patrauktos S. G. apeliacinį skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 16 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skundžiamu nutarimu S. G. pripažinta kalta padariusi teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 3 d., ir jai skirta 1158 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams už tai, kad 2014-11-29 00.41 val. kelyje (duomenys neskelbtini), Biržų r., ties (duomenys neskelbtini) karjeru, vairavo automobilį „Audi 80 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi (nustatytas lengvas – 0,71 promilės girtumas), vairuodama atbuline eiga atsitrenkė į iš paskos jai važiavusį ir stabdžiusį automobilį. Eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės. Taip ji pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KERT) 14 ir 114 p. reikalavimus.

Administracinio teisės pažeidimo byla pagal ATPK 126 str. 1 d. ir 130 str. 1 d. S. G. nutraukta, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 p.).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Kaip matyti iš pažeidėjos apeliacinio skundo, jame ginčijamas apylinkės teismo pateiktas įrodymų vertinimas ir padarytos išvados dėl jos kaltės padarius jai inkriminuotą ATPK 127 str. 3 d. numatytą teisės pažeidimą. Apeliantės įsitikinimu, byloje nėra surinkta neginčijamų jos kaltės įrodymų, ji nubausta remiantis vien tik prielaidomis.

Pažymėtina, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis – įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).

Siekiant nustatyti teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti renkami įrodymai. Įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str. 1, 2 d.).

Be to, administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu (ATPK 257 str.). Iš šios teisės normos darytina išvada, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinė nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, pats ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo administracine tvarka nubausta S. G., konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, laikydamasis ATPK 257 str. įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė teisingą bei faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą dėl apeliantės kaltės padarius jai inkriminuotą ATPK 127 str. 3 d. numatytą teisės pažeidimą. Apylinkės teismas skundžiamą nutarimą grindė byloje laikantis įstatymo reikalavimų surinktais ir teismo posėdžio metu patikrintais įrodymais, išanalizavęs kiekvieną iš jų atskirai bei įvertinęs jų visumą, nurodė, kuriais iš jų remiasi, o kuriuos atmeta, išdėstė ir tokio įrodymų vertinimo motyvus. Teismo išvados dėl apeliantės kaltės grindžiamos surinktų bei ištirtų įrodymų visuma, o ne prielaidomis, kaip tai nurodoma apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių, jog S. G. padarė jai inkriminuotą ATPK 127 str. 3 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą. S. G. apeliaciniame skunde nėra jokių naujų argumentų, kurie sudarytų pagrindą abejoti skundžiamo procesinio sprendimo pagrįstumu ir teisėtumu, todėl aukštesnės instancijos teismas, neturėdamas pagrindo kitaip vertinti byloje esančių įrodymų ir daryti kitokias išvadas, nei padarė apylinkės teismas, visiškai pritaria apylinkės teismo sprendimo motyvams.

Pažeidėja pripažįsta, jog įvykio dieną neblaivi vairavo automobilį „Audi 80 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau tvirtina jokio eismo įvykio nesukėlė. Pasak apeliantės, dėl kilusio eismo įvykio yra kaltas kito automobilio vairuotojas – S. M., kuris atsitrenkė į jos automobilio galinę dalį, ji pati jokia atbuline eiga nevažiavo ir į kitą jai iš paskos važiavusį automobilį neatsitrenkė. Tokia apeliantės pateikta įvykio versija vertinama kaip jos siekis išvengti atsakomybės, nes ją paneigia kitų byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

Nors byloje yra skirtingi asmenų parodymai dėl aptariamo eismo įvykio eigos ir jo kaltininko, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai nustatė, kad nagrinėjamu atveju būtent S. G. veiksmai buvo eismo įvykio kilimo priežastimi. Tokią išvadą apylinkės teismas pagrįstai padarė remdamasis liudytojų S. M., J. N. ir V. S. parodymais, kurie viso proceso metu nuosekliai tvirtino, kad važiavo kitame automobilyje paskui S. G. automobilį, ir matė, kaip užsidegė jos automobilio galiniai balti žibintai, o S. M. patvirtino matęs, kaip apeliantės automobilis važiavo atgal. Nors S. G. neigė važiavusi atgal, tačiau eismo įvykio vietoje buvę policijos pareigūnai patvirtino, kad jos automobilyje buvo įjungta atbulinė pavara, kas visiškai sutampa su pirmiau paminėtų liudytojų parodymais, jog degė S. G. automobilio galiniai žibintai ir jos automobilis važiavo atgal. Kad būtent automobilio „Audi 80 Avant“ vairuotojos S. G. veiksmai – pradėjo judėti atbuline eiga dar nepravažiavus iš paskos važiavusiam automobiliui – techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir turėjo priežastinį ryšį šiam eismo įvykiui kilti, nurodoma ir Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akto N. 11-948(15) išvadoje. Pažymėtina, kad ši išvada yra kategoriška, o ne tikėtina. Be to, šią išvadą teismo posėdyje patvirtino ir ekspertas L. A., kuris paaiškino, kad S. G. automobilis judėjo atbuline eiga dar nepravažiavus kitam automobiliui ir tai buvo priežastis eismo įvykiui kilti, todėl netikėti šia išvada nėra jokio pagrindo. Apeliantė nesutinka su jos ir kartu su ja automobilyje važiavusių liudytojų T. Z. ir A. U. parodymų vertinimu, teigdama, kad tiek ji, tiek ir liudytojai nuo pat pradžių nuosekliai teigė, jog jai stabdant automobilį į jos automobilio galą atsitrenkė kitas jai iš paskos važiavęs automobilis, ji jokia atbuline eiga nevažiavo. Tačiau kaip pagrįstai skundžiamame nutarime nurodė apylinkės teismas, pažeidėjos ir kartu su ja važiavusių liudytojų parodymai negali būti laikomi patikimais, nes dėl eismo įvykio aplinkybių nebuvo nuoseklūs. T. Z. parodė, kad smūgį pajuto automobiliui riedant į priekį, A. U. tvirtino, kad S. G., norėdama apsisukti, automobilį sustabdė ir po to buvo smūgis, o duodamas parodymus S. M. administracinio teisės pažeidimo byloje jis paaiškino, kad smūgis buvo jų automobiliui važiuojant. Pati S. G. paaiškino, kad automobilis buvo beveik sustojęs, kai pajuto smūgį, vėliau tikslino, kad buvo automobilį sustabdžiusi, nes norėjo apsisukti. Pažymėtina, kad ir apeliaciniame skunde S. G. negali tiksliai nurodyti, ar smūgio metu jos automobilis stovėjo ar dar kažkiek judėjo. Taigi atsižvelgus į pirmiau išdėstytus duomenis darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju apylinkės teismas, išsamiai, visapusiškai, objektyviai ištyręs, išanalizavęs bei įvertinęs byloje esančius įrodymus tiek atskirai vienus nuo kitų, tiek palyginęs tarpusavyje ir susiejęs juos į vientisą loginę grandinę, motyvuotai ir pagrįstai konstatavo, kad pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes aptariamo eismo įvykio kaltininkė yra būtent S. G., kuri vairuodama automobilį atbuline eiga atsitrenkė į jai iš paskos važiavusį S. M. vairuojamą automobilį. Aukštesniojo teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje yra pakankamai įrodymų, neginčytinai patvirtinančių S. G. kaltę dėl eismo įvykio sukėlimo, todėl darytina išvada, kad ji pagal ATPK 127 str. 3 d. nubausta pagrįstai, o jos apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai padarytų išvadų dėl jos kaltės nepaneigia.

Apibendrindamas aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad faktinės įvykio aplinkybės byloje nustatytos teisingai, įrodymai surinkti ir įvertinti nepažeidžiant procesinių normų reikalavimų, o teismo išvados dėl S. G. kaltės padarius jai inkriminuotą teisės pažeidimą motyvuotos ir pagrįstos. Todėl naikinti ar keisti skundžiamą apylinkės teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais apygardos teismas neturi pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti Biržų rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 16 d. nutarimą nepakeistą ir S. G. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis neskundžiama.