Šiaulių apygardos teismo nutartis

Pranešėjas: Raimundas Jurgaitis Baudžiamoji byla Nr. 1A-26-332/2009

Teisėja: Laima Borkovskienė Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2009 m. vasario 4 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Raimundo Jurgaičio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kelmės rajono apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės 2008-11-14 apeliacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2008-10-27 nuosprendžio, kuriuo S. R. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str., laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant S. R. be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms, įsidarbinti arba užsiregistruoti darbo biržoje.

S. R. pagal Lietuvos Respublikos BK 144 str. išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. R. nuteistas už tai, kad 2008-04-05 apie 17 val. Kelmės raj. Kelio Nemakščiai – Kražiai – Junkiai (duomenys neskelbtini) kilometre, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vairavo V. S. priklausantį automobilį „Opel Calibra“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 53 ir 145 punktuose nurodytus reikalavimus, t.y. nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, keisdamas važiavimo kryptį, neįsitikino, kad tai daryti saugu ir partrenkė iš automobilio išlipusį ir kelkraštyje stovėjusį V. J., kuriam dėl kairės blauzdos kaulų skeveldrinio lūžio nesunkiai sutrikdyta sveikata. Šie S. R. nusikalstami veiksmai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 2 d.

S. R. buvo kaltinamas tuo, kad 2008-04-05 apie 17 val. Kelmės raj. Kelio Nemakščiai – Kražiai – Junkilai (duomenys neskelbtini) kilometre, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, po sukelto eismo įvykio, kurio metu buvo sužalotas V. J., turėdamas pareigą rūpintis nukentėjusiuoju, nes jo gyvybei grėsė pavojus, jam nepagelbėjo, nors turėjo galimybę, paliko nukentėjusįjį be pagalbos, pasišalindamas iš eismo įvykio vietos. Šie S. R. veiksmai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 144 str. Dėl šios nusikalstamos veikos S. R. išteisintas, nesant jo veikoje minėto nusikaltimo sudėties (taip nurodyta teismo nuosprendyje).

Nusikaltimas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 144 str., laikomas baigtu, nepagelbėjus nukentėjusiajam, turint galimybę suteikti pagalbą, nepaisant to, ar tai sukėlė kokių nors padarinių nukentėjusiajam, ar ne. Po smūgio automobiliu, nepriklausomai nuo greičio, asmuo gali būti įvairiai sužalotas ir iš karto nejausti kas jam atsitiko, todėl vairuotojo pareiga jam suteikti pagalbą, o ne palikti įvykio vietoje ir pasišalinti. S. R. aiškiai suprato, kad padarė eismo įvykį, nes po kelių minučių pravažiavo pro nukentėjusįjį ir matė susirinkusius žmones, išreiškė nepasitenkinimą dėl iškviestos medicininės pagalbos, pripažino, kad partrenkė nukentėjusįjį, net norėjo jį iš įvykio vietos išsivežti (liudytojos D. S. parodymai), tačiau pats nepasiliko įvykio vietoje ir nelaukė, kol atvyks greitoji medicinos pagalba ir policija. Sutinkamai su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, nusikaltimas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 144 str., laikomas baigtu, nepagelbėjus nukentėjusiajam, nepriklausomai nuo to, ar eismo įvykio vietoje buvo kitų asmenų, kurie galėjo suteikti pagalbą, ar vairuotojas yra kaltas dėl eismo įvykio ir ar jis tikėjosi arba buvo įsitikinęs, kad pagalbą nukentėjusiajam suteiks kiti. Kaltinamojo pasišalinimas iš įvykio vietos akivaizdus, nes jis vengė patikrinimo dėl blaivumo. Teismas pripažino S. R. neblaivumą, vadovaudamasis liudytojų parodymais, tačiau S. R. dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 144 str., nepagrįstai išteisino.

Teismo posėdyje prokurorė, nuteistasis S. R., jo gynėja, nukentėjusysis V. J. prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apylinkės teismas išsamiai ir objektyviai ištyrė bylos aplinkybes, tinkamai, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nuostatų, įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo S. R. nusikalstamus veiksmus.

Priimdamas išteisinamąjį nuosprendį S. R. atžvilgiu dalyje dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 144 str., apylinkės teismas pagrįstai sprendimą pagrindė nukentėjusiojo V. J., liudytojų E. K., V. S., L. A.,D. S. parodymais, kitais ištirtais ir teismo nuosprendyje aptartais įrodymais ir padarė teisingą išvadą, kad S. R. nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 144 str.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis S. R. parodė, kad sustojo kelkraštyje, nukentėjusysis V. J. išlipo. S. R., norėdamas išvažiuoti į kelią, pradėjo važiuoti atbuline eiga. Tuo metu pajuto, kad trakštelėjo veidrodėlis. S. R. sustojo, išlipo iš automobilio, pasiėmė nukritusį veidrodėlį, pamatė šalikelėje bandantį atsisėsti nugriuvusį V. J.. Kaip V. J. nugriuvo, nepastebėjo. Tuo metu suprato, kad jis kliudė V. J. veidrodėliu ir šis nugriuvo, kai šis, išlipęs iš automobilio, bandė į jį įsikibti. S. R. V. J. paklausė, ar jis nesužalotas, ar nereikia pagalbos, nukentėjusysis atsakė, kad ne. S. R. nuvažiavo. Maždaug po 10-15 minučių tuo pačiu keliu važiuodamas atgal pamatęs žmonių susibūrimą, sustojo. V. J. pasakė, kad jam sužalota koja, S. R. siūlėsi iškviesti greitąją pagalbą, bet V. J. atsisakė, paaiškino, kad greitoji pagalba jau iškviesta.

Iš esmės analogiškai S. R. parodė pirmosios instancijos teisme, kad, išgirdęs veidrodėlio trakštelėjimą, sustojo, išlipęs iš automobilio, pamatė V. J. sėdintį kelkraštyje, paklausė jo, ar nieko nenutiko. V. J. pasakė, kad nieko neatsitiko, užsirūkė cigaretę, pasakė, kad parūkys ir pareis namo.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusysis V. J. parodė, kad įvykio dieną buvo labai girtas, daug ko neprisimena, be to, po patirtos galvos traumos turi problemų su atmintimi. 2008-04-04 S. R. pavežė V. J. iš (duomenys neskelbtini) kaimo iki (duomenys neskelbtini) kaimo. S. R. sustabdžius automobilį, V. J. išlipo iš automobilio, S. R. pradėjo važiuoti, V. J. paslydo, prie mašinos šono pritvirtinta plastmasinė detalė kliudė blauzdą, V. J. nugriuvo šalikelėje. S. R. to nepastebėjęs nuvažiavo. S. R. grįžo maždaug po 10 min., jo paklausė kas atsitiko, jis pasakė, kad jo automobilis sužalojo koją, S. R. siūlėsi nuvežti jį į ligoninę, bet V. J. atsisakė, nes jau buvo iškviesta greitoji pagalba. Jis neprisimena, ar išlipęs iš automobilio įsikibo į automobilio veidrodėlį ir jį nulaužė, kad S. R. buvo sustojęs, pasiėmė veidrodėlį.

Pirmosios instancijos teisme V. J. parodė, kad, S. R. mašinai kliudžius jo kairę koją, jis nugriuvo ant nugaros, paskui atsisėdo, užsirūkė cigaretę. Išoriškai sužalojimo nebuvo, kraujo nesimatė, V. J. nieko neskaudėjo. S. R. paklausė, ar viskas gerai, V. J. atsakė, kad jam nieko neatsitiko, kad viskas gerai. S. R. pasiėmė nuo žemės veidrodėlį ir nuvažiavo (duomenys neskelbtini) link. V. J. pasėdėjo, parūkė, tada norėjo atsistoti ir pajuto kojoje skausmą, ėmė šauktis pagalbos. Po keliolikos minučių grįždamas S. R. sustojo ir paklausė, ar kas atsitiko, siūlėsi nuvežti į ligoninę. V. J. pagalbos atsisakė, atsakė, kad greitoji jau iškviesta.

S. R. parodymai, duoti tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme, kad jis tuoj po nukentėjusiojo užkliudymo veidrodėliu ir jam nugriuvus sustojo, nukentėjusiojo paklausė apie jo sveikatos būklę, pasiėmė nulaužtą veidrodėlį yra nuoseklūs, juos iš esmės tvirtina nukentėjusiojo parodymai. Pirmosios instancijos teisme nukentėjusysis V. J. parodė, kad jam išlipus iš automobilio, paslydo, dėl to kibosi ir į automobilio veidrodį ir jį nuplėšė, pats nugriuvo ant nugaros, S. R. jo paklausė, ar viskas gerai, jis atsakė, kad nieko neatsitiko, S. R. pasiėmė nuo žemės veidrodėlį ir nuvažiavo. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusysis V. J. parodė, kad automobilio veidrodėlio nulaužimo aplinkybės, taip pat aplinkybių, kad S. R. būtų sustojęs ir pasiėmęs veidrodėlį, neprisimena, kadangi įvykio metu buvo labai girtas, nors šias aplinkybes nurodė pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad V. J. dėl girtumo gali neatsiminti ir aplinkybės, kad S. R. iš karto po įvykio sustojo ir nukentėjusiojo klausė, ar jam reikalinga pagalba, kurios V. J. atsisakė. Teisiamajame posėdyje apklausti liudytojai L. A., E. K., V. S., D. S., S. S. aplinkybės, kad S. R., grįžęs prie V. J., kai aplink jį buvo susirinkę žmonių, būtų ėmęs veidrodėlį, nenurodė, kas patvirtina kaltinamojo S. R. parodymus, jog jis po to, kai veidrodėliu kliudė nukentėjusįjį, buvo sustojęs, pasiėmė nulaužtą veidrodėlį.

Esant išdėstytoms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad kaltinamasis S. R., netrukus po įvykio sustojęs pasiimti nulaužto veidrodėlio ir pamatęs nugriuvusį V. J., rūpinosi V. J. jo paklausdamas, ar jam reikalinga pagalba, V. J. S. R. pasiūlytos pagalbos atsisakė, jokių objektyvių nukentėjusiojo V. J. sužalojimo žymių nebuvo, nei pats nukentėjusysis V. J., nei S. R. nepastebėjo ir nesuprato, kad V. J. yra sužalotas. Dėl to S. R. objektyviai nesuprato, kad jam atsirado Lietuvos Respublikos BK 144 str. dispozicijoje numatyta pareiga rūpintis eismo įvykio metu sužalotu nukentėjusiuoju V. J.

Bylos duomenimis nustatyta, kad maždaug po 10-15 minučių S. R. važiavo tuo pačiu keliu atgal ir kelkraštyje pastebėjęs tebesėdintį V. J. ir žmonių sambūrį, sustojo prie V. J., teiravosi dėl nukentėjusiojo savijautos, siūlėsi nuvežti jį į ligoninę, t.y. dėjo pastangas suteikti nukentėjusiajam pagalbą, tačiau pats nukentėjusysis atsisakė vykti kartu su juo, kadangi jau buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba. Šios aplinkybės rodo, kad S. R. tik tada sužinojęs, jog jis sužalojo V. J., rūpinosi jam suteikti medicinos pagalbą, tačiau šios pagalbos nebereikėjo, nes jau kiti asmenys buvo iškvietę pirmąją pagalbą.

Įvertinusi bylos aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas S. R. dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 144 str., išteisino pagrįstai, nes nepadaryta veika, turinti Lietuvos Respublikos BK 144 str. numatyto nusikaltimo požymių (Lietuvos Respublikos BK 303 str. 5 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Kelmės rajono apylinkės prokuratūros apeliacinį skundą atmesti.