- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2019-09-12
- Bylos Nr.
- 1-2806-673/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-32720-2019-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Kaltinamasis
- L. R., D. Ž.
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja L. Š., gavusi prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir išnagrinėjusi ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje:
L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini)Kėdainiuose, Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, išsituokusi, dirbanti AB (duomenys neskelbtini)operatore - gamybos darbuotoja, gyvenanti ir deklaravusi gyvenamąją vietą Kėdainiuose, (duomenys neskelbtini), neteista,
kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje (J. M. sveikatos nežymiu sutrikdymu ir fizinio skausmo sukėlimu) ir BK 140 straipsnio 1 dalyje (fizinio skausmo sukėlimu D. M.);
D. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)Kėdainiuose, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini)pagalbiniu darbininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas 1 kartą Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. rugsėjo 4 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį - 36 MGL (1800 Eur) bauda, visos baudos nesumokėjęs (iki 2019-08-26 sumokėjęs 332 Eur), teistumas neišnykęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje (J. M. sveikatos nežymiu sutrikdymu ir fizinio skausmo sukėlimu), BK 140 straipsnio 1 dalyje (S. R. sveikatos nežymiu sutrikdymu ir fizinio skausmo sukėlimu) ir BK 140 straipsnio 2 dalyje (nežymaus sveikatos sutrikdymu ir fizinio skausmo sukėlimu artimam giminaičiui – senelei D. M.),
Aprašomoji dalis
nustatė:
2019 m. liepos 27 d. laike nuo 21.00 val. - 21.30 val., tikslus laikas nenustatytas, L. R., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini)namo kieme, tyčia įkando J. M. į dešinę ranką, taip smurtaudama sukėlė nukentėjusiajai J. M. fizinį skausmą ir padarė nubrozdinimą dešiniame dilbyje, kraujosruvą dešiniame žaste, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą.
Be to, 2019 m. liepos 27 d. laike nuo 21.00 val. - 22.00 val., tikslus laikas nenustatytas, L. R., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, , 24-o namo kieme, tyčia delnu vieną kartą sudavė D. M. į veidą, taip smurtaudama sukėlė nukentėjusiajai D. M. fizinį skausmą.
2019 m. liepos 27 d. laike nuo 21.00 val. - 21.30 val., tikslus laikas nenustatytas, D. Ž., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini), tyčia kumščiu vieną kartą sudavė J. M. į veidą, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai J. M. fizinį skausmą ir padarė kraujosruvą kairiame žande, tai yra nežymiai sutrikdė jos sveikatą.
Be to, 2019 m. liepos 27 d. laike nuo 21.00 val. - 21.30 val., tikslus laikas nenustatytas, D. Ž., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini), tyčia kumščiu vieną kartą sudavė S. R. į veidą, po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, išbėgęs į (duomenys neskelbtini), vieną kartą kumščiu sudavė S. R. į kairį šoną, o jiems nugriuvus ant žemės, suėmęs rankomis už kaklo S. R. smaugė bei spyrė jam vieną kartą į kairę koją, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajam S. R. fizinį skausmą ir padarė kraujosruvą kairio smilkinio srityje, nubrozdinimą dešinės alkūnės srityje, kraujosruvą kairėje šlaunyje, nubrozdinimą kairio kelio srityje, tai yra nežymiai sutrikdė jo sveikatą.
Be to, 2019 m. liepos 27 d. laike nuo 21.00 val. - 22.00 val., tikslus laikas nenustatytas, D. Ž., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, , 24-o namo kieme, tyčia kumščiu vieną kartą sudavė savo šeimos narei – senelei D. M. į veidą, po to abiem rankomis sugriebė jai už krūtinės, suspaudė ją bei pastūmė, dėl ko pastaroji nugriuvo ant žemės, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai D. M.fizinį skausmą ir padarė kraujosruvą kairiame žande, kraujosruvą kairės krūties srityje, tai yra nežymiais sutrikdė jos sveikatą.
Kaltinamoji L. R. kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad 2019 m. liepos 27 d. vakare, ji kartu su D. Ž. atvyko pas Ž. giminaičius į (duomenys neskelbtini) kaimą išgerti alkoholio. Bebūnant virtuvėje S. atsistojo ir kumščiu smogė jai į veidą, pataikydamas į kairę akį. Ji puolė bėgti į lauką. Ją kieme pasivijo D., rankomis apkabino per kaklą, prašė nebėgti, prašė grįžti. Tada pamatė, kad kieme stovi J. motina D.. Kas buvo kieme tarp jos ir J. M. neatsimena, tačiau neneigia, kad galėjo įkasti J.i į ranką. Kas buvo tarp jos ir D.s - taip pat neatsimena, gal koks konfliktas ir įvyko - nežino dėl girtumo, tačiau neneigia pranešime apie įtarimą nurodytų jos veiksmų - neneigia, kad delnu sudavė vieną kartą D. į veidą, aplinkybių paaiškinti negali. Pamena, kad ją su D. vijosi S.. Dėl to, kas įvyko, labai gailisi, yra neteista, dirbanti, sutinka procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu (2 t., b. l. 54-56).
Kaltinamasis D. Ž. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2019 m. liepos 27 d. vakare, jis kartu su L. R. atvyko į , 24, pas savo tetą J. M. ir jos vyrą S. R.. Gėrė virtuvėje alkoholį, buvo apsvaigęs, todėl ne viską prisimena. Atsimena, kad L. buvo pabėgusi į lauką, kad jis ją vedžiojo. Kas buvo kieme, kokie veiksmai buvo atliekami, nieko neatsimena. Ar kieme L.i buvo suduoti kokie nors smūgiai - nežino. Jis pats kategoriškai neigia, kad būtų mušęs L. R.. Neatsimena ar kieme kumščiu sudavė savo tetai J. M. į veidą, tačiau neneigia, kad konflikto metu galėjo taip įvykti ir dėl to labai gailisi. Ar kieme sudavė kumščiu vieną kartą S.i į veidą - nepamena, bet to neneigia, dėl savo elgesio gailisi. Ar sudavė kumščiu į veidą savo močiutei D. M. neprisimena, bet neneigia, nepamena, kad rankomis būtų spaudęs jai krūtinę ar ją pastūmęs - nepamena nieko dėl girtumo, tačiau neneigia prieš ją atlikęs nurodytus pranešime apie įtarimą veiksmus, dėl to irgi labai gailisi, močiutės atsiprašė, ji ant jo jau nepyksta. Po to atsimena, kad jis su L. ėjo (duomenys neskelbtini)gatve, kai juos atsivijo S.. Kas vyko tarp jo ir S. neatsimena, tačiau neneigia, kad galėjo suduoti S.i kumščiu į kairį šoną, neneigia, kad jie nugriuvo, kad rankomis smaugė jo kaklą, neneigia, kad spyrė jam vieną kartą į kairę koją, nors to ir neatsimena. Jis su S. R. jau viską išsiaiškino. Dėl visko, ką padarė, gailisi, ateityje žada pasitaisyti ir negerti alkoholio. Sutinka procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu. Ankstesniu teismo nuosprendžiu jam paskirtą baudą moka dalimis (1 t., b. l. 164-166).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamųjų L. R. ir D. Ž. prisipažinimo, jų kaltė įrodyta ikiteisminio tyrimo medžiagos duomenimis.
Nukentėjusioji J. M. parodė, kad D. Ž. yra jos sūnėnas, santykiai su juo geri, o S. R. yra sugyventinis ir būsimas sutuoktinis, su juo turi mažametį vaiką. L. R. yra jos sūnėno D. sugyventinė, su ja nesutaria, nebendrauja, nes nepritaria sūnėno santykiams su šia moterimi. Jos sūnėnas gyvena kartu su L. jau apie metus laiko. L. neleidžia D. bendrauti su giminėmis, ji D. neišleidžia net pas pastarojo motiną. 2019 m. liepos 27 d. apie 20.30 val., jai į mano mobilųjį telefoną paskambino sūnėnas D. ir pasiprašė į svečius. Ji sutiko ir S. su draugu nuvažiavo į Kėdainius jų paimti. S. buvo išgėręs, o ji buvo blaivi. S. draugas išvažiavo. Pastebėjo, kad D. buvo girtas, o jo sugyventinė L. dar girtesnė už jį. Jie visi nuėjo į virtuvę. Gėrė degtinę. Ji išgėrė nedaug, jautėsi blaivi. Jiems besėdint jokio konflikto nebuvo, tačiau L. staiga pašoko nuo kėdės ir puolė bėgti į lauką. S. nesudavė jokio smūgio L.i. Dėl kokių priežasčių L. pašoko ir puolė bėgti - nesuprato niekas. Tada D. atsistojo ir išbėgo paskui ją. L. nespėjo išbėgti į lauką, nes D. ją sulaikė koridoriuje. Prie durų išgirdo garsą, panašų į pliaukštelėjimą delnu, nematė kas ir kam sudavė. L. išbėgo į lauką, paskui ją išbėgo D. ir ji, todėl viską matė. L. išbėgo į kiemą ir pradėjo verkti, D. apsikabino ją rankomis ir ėmė ją ramintis. D. rankomis apsikabino L. per pečius, norėdamas ją vestis, o L. rankomis pastūmė jį nuo savęs. D. supyko ir rankomis sugriebė L.i už pečių iš priekio ir jie abu pargriuvo - D. nugriuvo ant L. nugriuvo. D. delnais pradėjo plekšnoti L.i per veidą, kad ji atsipeikėtų. Paplekšnojo nestipriai, kokius 3-4 kartus. P. L. pradėjo rankomis stumti nuo savęs D. ir rėkti – „nulipk, nelįsk, paleisk mane“, o D. kaire ranka suėmė L.i už kaklo ir ėmė ją smaugti. Ji puolė traukti D. ranką nuo L. kaklo, o L. pradėjo rėkti ant jos – „pasitrauk, dink iš čia“ ir gulėdama dantimis įkando jai į ranką, dėl ko jai pradėjo bėgti kraujas, ji pajuto stiprų fizinį skausmą. Po to jie atsistojo, D. pakėlė L. ant rankų ir ėmė ją nešti. Ji spardėsi nešama ir D. kartu su ja pargriuvo. Tada D., gulėdamas ant jos, dešinės rankos kumščiu sudavė į veidą mažiausiai 4-5 kartus, po to sudavė į krūtinę kumščiu 2-3 kartus bei į abu šonus po du kartus. Po to ji grįžo į kambarį, kad pakviestų S. ir savo motiną, sakydama – „eikit į lauką, žiūrėkit, nežinau ką daryti, nes D. muša ir gali užmušti L.“. S. su motina D. išėjo į lauką. Pamatė, kad L. su D. jau buvo prie namo kampo, nebesimušė, tupėjo abudu apsikabinę, nerėkė, nekonfliktavo. Ji paklausė D. ar kviesti taksi, pasakė jam važiuoti namo. Tada D. kumščiu vieną kartą trenkė jai į veidą, ji pajuto stiprų fizinį skausmą. Tada S. trenkė kumščiu D. į galvą. Kai jos motina D. buvo pasilenkusi prie D., D. kumščiu sudavė pastarajai per veidą, bei abiem rankomis nustūmė ją per krūtinę, dėl ko D. parkrito. Taigi L. jai įkando į ranką įvykio metu ir sukėlė fizinį skausmą, o D. kumščiu sudavė jai vieną kartą į veidą (1 t., b. l. 46-47).
N. S. Račkauskas parodė, kad 2019 m. liepos 27 d. vakare, J.i telefonu paskambino D. Ž. ir įsiprašė atvykti į svečius pavakaroti ir išgerti alkoholio. Ž. paprašė jo atvažiuoti ir jį pasiimti iš namų. Jis sutiko. Kartu su D. Ž. buvo ir pastarojo draugė L.. Jie abu buvo apsvaigę nuo alkoholio. Atsivežė juos į , 24, vartojo alkoholį. Apie 21 val. kilus konfliktui L. kažko išbėgo į lauką. Paskui ją nusivijo D.. Būnant namuose išgirdo kažkokį pliaukštelėjimą ir J. išbėgo į lauką pažiūrėti, kas ten vyksta. Po kelių minučių J. parbėgo namo ir prašė išeiti į lauką. Išėjęs į lauką pamatė L., kuri sėdėjo ant pievos šalia namų ir ant jos buvo atsisėdęs D.. L. bandė iškviesti policiją, o D. atėmė iš jo telefoną. Kad D. suduotų smūgius L.i jis nematė. Po to, po kažkiek laiko, matė kaip D. ranka sudavė J. motinai D. į veidą. Tada jis puolė D. ginti. D. pasisuko į jį ir vieną kartą trenkė jam į veidą. Po to rankomis sugriebė jam už kaklo ir pargriovė ant asfalto. Jam besistojant D. dar vieną kartą jam įspyrė į kairę koją, pataikė į šlaunį, dėl ko ant kojos atsirado mėlynė. Po to atbėgo J. ir jį su D. išskyrė (1 t., b. l. 81-82).
Nukentėjusioji D. M. parodė, kad 2019 m. liepos 27 d. vakare, tikslaus laiko nežino, S. pasikvietė D. su drauge L. atvažiuoti į svečius. Ji su jais nebuvo, nes nenorėjo bendrauti su L.. Kažkuriuo momentu pamatė, kaip L. prabėgo pro kambarį ir nubėgo link išėjimo. Netrukus paskui ją nubėgo D.. Netrukus abu sugrįžo atgal į virtuvę, kurioje dar tebebuvo S. su J.. Kas vyko virtuvėje - nematė, jokio triukšmo negirdėjo. Po 10-15 min. L. vėl išbėgo į kiemą, paskui ją išėjo J.. D. išėjo į lauką. Ji liko su S.. Po kelių minučių iš kiemo atėjo J. ir pasakė –„eikit žiūrėti į lauką, nes su jais neįmanoma susikalbėti“. Tada ji su S. išėjo į lauką ir pamatė kieme, prie namo kampo, stovinčius L. su D.. Matėsi, kad L. plaukai šlapi, sumušta jos viena akis - matėsi kraujosruva, ant D. veido sumušimo žymių nepastebėjo. Ji jiems pasakė – „kas čia vyksta, kvieskit taksi ir važiuokit namo“. Tada L., sakydama „ką tu čia aiškini“, vieną kartą trenkė jai į veidą delnu. Ji pajuto stiprų fizinį skausmą. Ji jai pasakė – „ką čia išsidirbinėji, už ką tu čia mane muši“. Tada jos anūkas D. Ž. kumščiu vieną kartą sudavė jai į veidą, pataikydamas į kairę veido pusę. Po to S. puolė ją ginti. D. abiem rankomis dar sugriebė jai už krūtinės, suspaudė ir ją pastūmė. Nuo pastūmimo ji parkrito ant asfaltuotos kiemo dangos. Nuo griuvimo jai pradėjo skaudėjo kirkšnies srityje. Mano, kad jos anūkas D. ją sumušė dėl to, kad ji neleido konfliktuoti. Šiaip su anūku visada santykiai buvo geri (1 t., b. l. 114-115).
Byloje yra 2019 m. rugpjūčio 1 d. J. M., S. R. ir D. M. pareiškimai (1 t., b. l. 27-28, 65-66, 98-99).
2019 m. rugpjūčio 2 d. specialisto išvadoje G2020/2019(02) nurodyta, kad J. M. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Užfiksuota kraujosruva kairiame žande, nubrozdinimas dešiniame dilbyje ir kraujosruva dešiniame žaste (1 t., b. l. 64).
2019 m. rugpjūčio 2 d. specialisto išvadoje Nr. G2017/2019(02) nurodyta, kad S. R. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Užfiksuota kraujosruva kairio smilkinio srityje, nubrozdinimas dešinės alkūnės srityje, kraujosruva kairėje šlaunyje, nubrozdinimas kairio kelio srityje (1 t., b. l. 97).
2019 m. rugpjūčio 2 d. specialisto išvadoje G2022/2019(02) nurodyta, kad D. M. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Užfiksuota kraujosruva kairiame žande, kraujosruva kairės krūties srityje (1 t., b. l. 131).
Kaltinamieji sutiko, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu.
Teismas, išnagrinėjęs prokuroro pareiškimą ir pateiktą ikiteisminio tyrimo medžiagą, daro išvadą, kad kaltinamoji L. R., tyčia smurtaudama prieš kitus asmenis, nežymiai sutrikdė jų sveikatą ir sukėlė jiems fizinį skausmą, todėl padarė nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje (J. M. sveikatos nežymus sutrikdymas ir fizinio skausmo sukėlimas) ir BK 140 straipsnio 1 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas D. M.), o D. Ž., tyčia smurtaudamas prieš kitus asmenis, tame tarpe prieš savo artimą giminaitį (BPK 15 straipsnis, BK 248 straipsnio 2 dalis) - senelę, nežymiai sutrikdė jų sveikatą ir sukėlė jiems fizinį, todėl padarė nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje (J. M. sveikatos nežymus sutrikdymas ir fizinio skausmo sukėlimas), BK 140 straipsnio 1 dalyje (S. R. sveikatos nežymus sutrikdymas ir fizinio skausmo sukėlimas) ir BK 140 straipsnio 2 dalyje (nežymus sveikatos sutrikdymas ir fizinio skausmo sukėlimas artimam giminaičiui – senelei D. M.).
Visas kaltinamųjų valandos bėgyje padarytas nusikalstamas veikas, kurios buvo padarytos per pakankami trumpą laiko tarpą, toje pačioje vietoje, toje pačioje vietoje buvusių nukentėjusiųjų atžvilgiu, esant vieningai tyčiai, tai yra įpykus dėl to paties konflikto ir tam pačiam konfliktui besitęsiant, teismo įsitikinimu, sieja idealioji nusikalstamų veikų sutaptis.
Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės.
L. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad kalta prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamas veikas padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio.
D. Ž. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (kitų atsakomybę sunkinančių aplinkybių prokuroras pripažinti neprašė).
Bausmių skyrimo nuostatos.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamiesiems, atsižvelgia į jų padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį – L. R. padarė du, o D. Ž. tris nesunkius, tyčinius, baigtus nusikaltimus; į padarytų veikų motyvus ir tikslus – smurtas panaudotas iš nepateisinamo pykčio; į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes; į kaltininkų asmenybes: L. R. neteista, administracine tvarka nebausta, dirba, sveika, darbovietės charakterizuojama teigiamai, turi du nepilnamečius vaikus (2 t., b. l. 64-74); D. Ž. teistas 1 kartą, teistumas neišnykęs, ankstesniu nuosprendžiu (baudžiamuoju įsakymu) paskirtos visos bausmės – baudos neatlikęs, baudą moka dalimis, baustas administracine tvarka, dirba, sveikas, Probacijos tarnybos charakterizuojamas teigiamai, darbovietės charakterizuojamas patenkinamai - kaip užduotis atliekantis gerai, tačiau konfliktuojantis su darbuotojais (2 t., b. l. 1-31).
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad kaltinamajai L. R. už nusikaltimus skirtinos laisvės apribojimo bausmės (BK 48 straipsnis), vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais – mažesnės, nei galimos skirti bausmės vidurkis (BK 54 str. 3 d., 61 str.), paskirtas bausmes subendrinant jas apimant (BK 63 straipsnio 2 d., 5 d. 1 p.), kaltinamajai skiriant įpareigojimą (BK 48 straipsnio 6 dalis), subendrintą bausmę 1/3 mažinant (BK 64¹ straipsnis); o D. Ž. už nusikaltimus taip pat skiriant laisvės apribojimo bausmes (BK 48 straipsnis), vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais – mažesnes, nei galimos skirti bausmės vidurkis (BK 54 str. 3 d., 61 str.), paskirtas bausmes subendrinant jas apimant (BK 63 straipsnio 2 d., 5 d. 1 p.), kaltinamajam skiriant įpareigojimą (BK 48 straipsnio 6 dalis), subendrintą bausmę 1/3 mažinant (BK 64¹ straipsnis), bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinant su 2018 m. rugsėjo 4 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme, likusia nesumokėta bauda (BK 64 straipsnio 1, 2 dalys, 65 straipsnio 2 dalis).
Ankstesniu nuosprendžiu (baudžiamuoju įsakymu) paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės su bausme nebendrinamos, vykdomos atskirai.
Kardomosios priemonės.
Kaltinamiesiems paskirtos kardomosios priemonės - rašytiniai pasižadėjimai neišvykti, paliktini galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
L. R. pripažinti kalta padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje (J. M. sveikatos nežymus sutrikdymas ir fizinio skausmo sukėlimas) ir BK 140 straipsnio 1 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas D. M.), ir nuteisti:
- pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (smurtas prieš J. M.) - 5 mėnesių laisvės apribojimo bausme;
- pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (smurtas prieš D. M.) - 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme;
remiantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtąsias bausmes subendrinti jas apimant - griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir paskirti subendrintą bausmę – 6 mėnesių laisvės apribojimą, visos bausmės metu įpareigojant dirbti arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje;
remiantis BK 64¹ straipsniu bausmę 1/3 sumažinti ir galutinę bausmę paskirti – 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimą, visos bausmės metu įpareigojant dirbti arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.
D. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje (J. M. sveikatos nežymus sutrikdymas ir fizinio skausmo sukėlimas), BK 140 straipsnio 1 dalyje (S. R. sveikatos nežymus sutrikdymas ir fizinio skausmo sukėlimas) ir BK 140 straipsnio 2 dalyje (nežymus sveikatos sutrikdymas ir fizinio skausmo sukėlimas artimam giminaičiui – senelei D. M.), ir nuteisti:
- pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (smurtas prieš J. M.) - 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme;
- pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (smurtas prieš S. R.) - 11 mėnesių laisvės apribojimo bausme;
- pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (smurtas prieš artimą giminaitę D. M.) - 1 metų laisvės apribojimo bausme;
remiantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtąsias bausmes subendrinti jas apimant - griežtesne bausme apimant švelnesnes bausmes, ir paskirti subendrintą bausmę – 1 metų laisvės apribojimą, visos bausmės laiku įpareigojant dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje;
remiantis BK 64¹ straipsniu bausmę 1/3 sumažinti ir paskirti – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimą, visos bausmės laiku įpareigojant dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje;
remiantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, paskirtą bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su 2018-09-04 Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme – nesumokėta 1468,00 Eur bauda (1800-332) - prie šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės pridedant visą ankstesniu nuosprendžiu (baudžiamuoju įsakymu) paskirtą ir neatliktą bausmę, ir galutinę subendrintą bausmę paskirti – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimą, įpareigojant visos bausmės laiku dirbti arba užsiregistruoti ir būti registruotam Užimtumo tarnyboje, ir 1468,00 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų 00 ct) baudą (įskaitant ir po 2019-08-26 sumokėtas baudos sumas, jei tokios sumokėtos buvo).
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.
Išaiškinti, kad abu kaltinamieji privalo: be bausmės vykdančios institucijos žinios nekeisti institucijai nurodytos savo gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus (-ą) įpareigojimus (-ą), nustatyta tvarka atsiskaityti kaip vykdo įpareigojimus (-ą). Išaiškinti, kad jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę (nevykdo įpareigojimų (-o), ši bausmė jam gali būti pakeista į su laisvės atėmimu susijusią bausmę. Baudą kaltinamasis D. Ž. privalo sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300. Įmokos kodas 6801. Nurodytu laiku baudos nesumokėjus, bauda bus išieškoma priverstinai (tokiu atveju gali tekti atlyginti ir vykdymo išlaidas antstoliui). Jei baudos išieškoti priverstinai nepavyks, bauda gali būti keičiama į viešuosius darbus arba areštą (Bausmių vykdymo kodekso 25 str.).
Išaiškinti kaltinamiesiems, kad jie, nesutikdami su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmams prašymą reikalaudami surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamieji paduoda prašymą reikalaudami surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Jeigu kaltinamieji šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas. BPK 425 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismas, kaltinamojo reikalavimu surengęs bylos nagrinėjimą teisme, išnagrinėjęs bylą ir prisipažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jeigu baudžiamasis įstatymas tai numato, gali būti paskirta ir laisvės atėmimo bausmė.