Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Mačionytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Administracinių nusižengimų komisijos pirmininko T. B. ir suinteresuoto asmens T. S. advokato Gintaro Petukausko apeliacinius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 3 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. F. K. (F. K.) Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Administracinių nusižengimų komisijos (toliau - Institucija) 2021 m. balandžio 9 d. nutarimu Nr. ANK2-5 Nr. SAVAD-41-ANR-N-14-2021 administracinio nusižengimo byloje Nr. ANK 8/21 Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau-bylos Nr. ROIK: (duomenys neskelbtini) nubaustas 40 Eur bauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 518 straipsnį už tai, kad 2021 m. vasario 26 d. atlikto patikrinimo metu (duomenys neskelbtini) žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad F. K., neatsižvelgdamas į tai, jog sklypui, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal 2008 m. rugsėjo 30 d. Apskrities viršininko įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta daiktinė teisė - 0,1311 ha kelio servitutas (tarnaujantis daiktas) bei tokiu būdu, vykdydamas savo tariamą teisę, kurią 2021 m. sausio 13 d. skundu Nr. (duomenys neskelbtini) ginčija viešpataujančio daikto turėtojas T. S. (T. S.), savavališkai, palei kelio servituto bei žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ribą įrengė tvoros stulpus bei tokiu būdu apribojo galimybę nevaržomai naudotis kelio servitutu viešpataujančio daikto turėtojui T. S., taip apribojo galimybę jam nevaržomai patekti (įvažiuoti) į savo nuosavybės teise valdomą sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (bylos Nr. (duomenys neskelbtini) lapo Nr. 2-3).

4.4. Savivaldybės pažeidimų komisija pateikia prieštaringus teiginius dėl servituto apribojimo, neteisingai aiškina nustatyto kelio servituto vietą ir galimybes patekti į T. S. sklypą. Institucija daro išvadą, kad vis tik stulpai įrengti palei kelio ir žemės sklypo ribą, o ne ant servituto, nors baudą visiškai nepagrįstai skyrė dėl to, kad neva neteisėtai užtvertas ir susiaurintas kelio servitutas. Pati institucija pripažįsta, kad stulpai įrengti palei servitutinį kelią ir sklypo ribą. Teismas visiškai teisingai nustatė, kad šie stulpai įrengti todėl, kad pastarojo sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkas T. S. važinėja per F. K. žemės sklypą, savavališkai elgiasi didindamas servitutinio kelio pravažiuojamą plotą. Tokiu būdu buvo siekiama, kad T. S. įvažiavęs į servitutini kelią savavališkai nedarytų nuovažų iš šio kelio į savo sklypą.

4.11. Savivaldybės pažeidimų komisija nepagrįstai ginčija pareiškėjui priteistas bylinėjimosi išlaidas. Atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2021 m. kovo 19 d. nutarimu Nr. KT45-A-N3/2021 „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹ straipsnio, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio atitikties Lietuvos Respublikos konstitucijai“ pripažino, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹ straipsnis (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija; Žin., 2010, Nr. 142-7257) tiek, kiek jame nebuvo nustatyta, kad, teismui nusprendus nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio ar sudėties, asmeniui, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginamos būtinos ir pagrįstos išlaidos advokatui, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmestini.

6. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinius skundus, skundžiamą apylinkės teismo nutarimą ir teismui pateiktą administracinio nusižengimo bylą, konstatuoja, kad apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, laikydamasis taisyklių atliko tinkamą ir pagrįstą įrodymų vertinimą, todėl pagrįstai administracinę teiseną pradėtą ANK 518 straipsnio pagrindu, F. K. atžvilgiu, nutraukė.

Dėl Administracinių nusižengimų komisijos apeliacinio skundo

7. Skundžiamu nutarimu pripažinta, jog F. K. veiksmai nagrinėjamu atveju nesudarė ANK 518 straipsnio sudėties – nenustatyta F. K. kaltė – tyčia, bei tai, jog F. K. veiksmais buvo padaryta kokia nors žala kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Teismas, nurodė, kad, nagrinėjamu atveju, nenustatyta, jog kelio servitutas apimtų ir T. S. pasirinktą nuovažą į pastarojo sklypą, dėl kurios įrengimo nebuvo susitarta su tarnaujančio sklypo savininku.

9. Servitutu yra suvaržoma kito asmens nuosavybės teisė, todėl atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbą akivaizdi yra būtinybė aiškiai ir nedviprasmiškai apibrėžti tarnaujančio daikto naudojimo tvarką. Nagrinėjamu atveju, nėra ginčijama aplinkybė, jog keliui esančiam F. K. sklype yra nustatytas servitutas T. S. sklypo atžvilgiu, tą patvirtina ir byloje esantys dokumentai (t. 1., b. l. 13-19). Servitutas yra apibrėžtas kaip kelio servitutas, bei nurodoma, jog servitutinis kelias – tai tiesus palei T. S. sklypą einantis kelias, kuriuo naudotis tarnaujančio sklypo savininkas nesudaro kliūčių, bei pripažįsta T. S. teisę juo naudotis. Tačiau jokiose dokumentuose nėra nurodoma, jog būtent toje vietoje, kurioje ją įsirengė T. S., būtų speciali nuovaža iš servitutinio kelio į viešpataujantį sklypą. Taip pat ir šalys, viešpataujančio ir tarnaujančio sklypo savininkai, nėra sudarę jokio susitarimo dėl nuovažos įrengimo būtent toje vietoje. Taigi atsižvelgiant į tai, jog nuovažos įrengimas nebuvo nustatytas kokia nors forma sudarytu sklypų savininkų susitarimu, nėra pagrindo konstatuoti, jog įrengdamas kelio stulpelius savo sklype, išdėstytus išilgai servitutinio kelio (tik vienoje jo pusėje) F. K. savavaldžiavo ir apsunkino viešpataujančio daikto savininkui naudojimąsi nustatytu servitutu, kadangi važiuoti tiesiu keliu, kuriam nustatytas servitutas, trukdžių nėra.

11. Iš bylos duomenų matyti, jog į nagrinėjamo įvykio vietą atvykę Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnai atliko atstumo išilgai servitutinio kelio sustatytų stulpelių matavimą ir nustatė tarp jų esant mažesnį nei 4 metrų tarpą. Vis tik, atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjamu atveju, dėl jau aukščiau nurodytų argumentų, nuovaža į T. S. sklypą nelaikoma servitutiniu keliu, matavimas atliktas matuojant atstumą tarp stulpelių sustatytų per aptariamą nuovažą, negali būti laikomas tinkamu servitutinio kelio ploto nustatymu. Akivaizdu, jog norint nustatyti servitutinio kelio plotą matavimai turėjo būti atlikti matuojant atstumą nuo servitutinio kelio krašto iki kiekvieno iš stulpelių, taip įvertinant ar kiekvienoje atkarpoje atstumas nėra mažesnis nei 4 metrai. Taigi nustačius kelio pločio neatitikimus ne servitutiniame kelyje, ir neįvertinus servitutinio kelio pločio, nėra jokio pagrindo nustatyti, jog F. K., savavališkai, to nepranešęs viešpataujančio sklypo savininkui, sumažino servitutinio kelio plotą ir tokiu būdu nesilaikė įstatymų nustatytos tvarkos ir savavaldžiavo.

12. Taigi aptarti Institucijos apeliacinio skundo argumentai, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, jog F. K. veiksmuose nėra ANK 518 straipsnyje numatyto nusižengimo sudėties. F. K. pastatė stulpelius palei servitutinį kelią, o nenustačius kurioje dalyje viešpataujančio sklypo savininkas turėtų kirsti tarnaujančio sklypo ribą, nėra pagrindo nustatyti, jog statydamas stulpelius F. K. suprato, jog tokiais veiksmais trukdo viešpataujančio sklypo savininkui naudotis servitutiniu keliu. Be kita ko byloje taip pat nėra nustatytas servitutinio kelio plotas atkarpoje nuo kelio krašto iki stulpelių, todėl negalima nustatyti, jog buvo pažeisti CK 4.119 straipsnio 2 dalyje nustatyti reikalavimai.

Dėl T. S advokato Gintaro Petukausko apeliacinio skundo

13. Tapačiais argumentais kaip ir Institucijos apeliacinis skundas yra grindžiamas ir T. Š. skundas, papildomai nurodant, kad į pastarojo sklypą iš servitutinio kelio yra patenkama nekertant F. K. sklypo ribos ir neplatinant 4 metrų pločio kelio, kadangi iš karto už servitutinio kelio prasideda jo sklypo ribos. Vis tik su tokiu apelianto argumentu nesutiktina.

14. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog patekti į T. S. žemės sklypą nekertant servitutinio kelio ribos yra neįmanoma, nors ir sutiktina, kad papildomo atstumo tarp servitutinio kelio ir viešpataujančio sklypo nėra, tačiau nurodyta riba bet kokiu atveju yra kertama. Vis tik, nagrinėjamu atveju, ginčo esmė yra naudojimosi servitutiniu keliu tvarka. Kaip jau minėta, kelio servitutas yra nustatytas išilgai einančiam keliui, tiesiai vedančiam iki pat F. K. namų. Taip pat ir T. S. gali naudotis nustatytu kelio servitutu važiuodamas šiuo keliu tiesiai, tačiau, nagrinėjamu atveju, T. S. nesant žodinio ar rašytinio sklypų savininkų susitarimo pats nusprendė dėl vietos, kurioje bus kertama servitutinio kelio riba patekimui į jo sklypą, nors, pastarojo teigimu, susitarti su tarnaujančio sklypo savininku jis neprivalėjo, tačiau akivaizdu, jog servitutinio kelio kirtimas bet kurioje vietoje ir jo naudojimas kokia tik nori viešpataujančio sklypo savininkas tvarka iš esmės pažeistų tarnaujančio daikto savininko nuosavybės teises, jo sklypą išnaudojant kitų asmenų norimais ir abiejų šalių nesuderintais būdais. Todėl nurodyti asmenys privalėjo susitarti dėl konkrečios servitutinio kelio naudojimo tvarkos, o nesant sutarimo, kur bus kertama servitutinio kelio riba, F. K. pastatęs stulpelius išilgai servitutinio kelio, negalėjo apriboti T. S. teisės naudotis servitutiniu keliu ir pažeisti kokią nors įstatymų nustatytą tvarką, kadangi jokia tvarka patvirtinanti naudojimąsi servitutiniu keliu, kitaip nei tik važiuojant juo tiesiai, nėra nustatyta.

15. Taip pat, apelianto teigimu, stulpeliai yra įrengti ant servitutinio kelio, todėl mažiną jo plotą, tačiau kaip jau minėta, servitutinio kelio plotas įrengus minėtus stulpelius nėra išmatuotas, todėl nėra jokio pagrindo teigti, jog kelio plotas, dėl įrengtų stulpelių, yra mažesnis nei 4 metrai.

16. Be kita ko, skundžiamu nutarimu F. K. atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena nutraukta ir dėl to, jog nagrinėjamu atveju nenustatyta, jog dėl jo veiksmų būtų atsiradusi kokio nors pobūdžio žala kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Apelianto teigimu, tokia žala atsirado, kadangi dėl F. K. veiksmų jis prarado galimybę naudojantis servitutiniu keliu patekti į savo žemės sklypą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su nurodytais skundžiamo nutarimo argumentais.

16.1. Sutiktina, jog dėl F. K. veiksmų T. S. neteko galimybės patekti į savo žemės sklypą naudojantis iš servitutinio kelio jo paties savavališkai suformuota nuovaža, tačiau iš bylos duomenų matyti, jog patekimas į pastarojo sklypą taip pat galimas ir iš (duomenys neskelbtini) g., t. y., gatvės nepatenkančios į servitutinę teritoriją (t. 1., b. l. 20). Nors apeliantas taip pat pateikia argumentus dėl to, jog (duomenys neskelbtini) gatvė yra Iv kategorijos kelias, kuriame ūkio kelių prijungimai rengiami ne dažniau kaip kas 0,2 km, o jam priklausantis žemės sklypas su (duomenys neskelbtini) gatve ribojasi tik 137,49 m ilgyje, todėl antra nuovaža negalima, tačiau tokius teiginius paneigia tiek Vilniaus rajono savivaldybės administracijos raštas, nurodantis, jog vadovaujantis Statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ nuovažų skaičius aptariamame kelyje nėra ribojamas, tiek pačiame reglamente nurodyta kelių klasifikacija, nurodant, jog I v kategorijos keliuose yra dvi tos pačios krypties eismo juostos. Nagrinėjamu atveju (duomenys neskelbtini) gatvėje įrengta viena tos pačios krypties eismo juosta. Be kita ko, atsiliepime į apeliacinius skundus F. K. nurodė, kad šiuo metu pirmojoje instancijoje jau yra išnagrinėta byla tarp jo ir T. S., kurioje buvo panaikintas kelio servitutas. Iš Lietuvos informacinės teismų sistemos duomenų matyti, jog nurodomoje byloje Nr. e2-7935-723/2021 panaikinant kelio servitutą taip pat patvirtintos aptariamos aplinkybės dėl nuovažos iš (duomenys neskelbtini) gatvės buvimo, bei tai, jog T. S. namo statybos projektinėje dokumentacijoje yra Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2020 m. gegužės 19 d. išduotos Prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygos, kuriose nurodyta, kad pastarasis turi „Suprojektuoti ir įrengti savo lėšomis įvažiavimą ir išvažiavimą į žemės sklypą iš (duomenys neskelbtini) g.“. Minėtas teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs. Taigi, priešingai nei nurodo apeliantas dėl F. K. veiksmų jis neprarado galimybės patekti į savo sklypą.

17. ANK 518 straipsnis numato, kad savavaldžiavimas – tai savavališkas tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Tai blanketinė teisės norma, kurios esminiai turinio elementai yra išdėstyti kituose teisės aktuose, t. y. traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn, būtina nustatyti, kokių teisės aktų nuostatas pažeidė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Administracinio nusižengimo sudėtis – tai įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina veiką, kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Savavaldžiavimo pagrindinis objektas – įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka. Jeigu nėra bent vieno iš minėtų požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties.

18. Apygardos teismo vertinimu, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, F. K. savo veiksmais nepažeidė jokios nustatytos tvarkos ar įstatymo, kadangi naudojimosi servitutiniu keliu tvarka nebuvo nustatyta, o servitutinio kelio plotas neįvertintas tinkamai, todėl nėra pažeistas aptariamo administracinio nusižengimo objektas, juolab jo veiksmai nesudaro pagrindo konstatuoti jo kaltę, padarius savavaldžiavimą pagal ANK 518 straipsnį, o tuo labiau būtiną šio teisės pažeidimo subjektyviosios pusės požymį – veikimą tyčia, ar tai, kad jais buvo padaryta kokia nors esminė žala kitų asmenų teisėms arba teisėtiems interesams, kadangi jokia įstatymų ar šalių susitarimais nustatyta tvarka nepažeista, įgyvendindamas savo teises F. K. žalos kitiems asmenims nepadarė.

19. Taigi konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ANK 567 straipsnis), tinkamai pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus (ANK 569 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Atsižvelgiant į išdėstytą, naikinti ar pakeisti skundžiamą nutarimą apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais, nėra jokio pagrindo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

20. Institucijos apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas nutarimu tenkindamas F. K. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo visa apimtimi, nukrypo nuo Teisingumo ministro rekomendacijų dėl advokato pagalbai apmokėti rekomenduojamų dydžių, be to,, F. K. pats nusprendė naudotis advokato paslaugomis savo nuožiūra pasirinko advokatą, todėl turi pareigą šia išlaidas apmokėti savo lėšomis.

21. Skundžiamu nutarimu nuspręsta iš Valstybės lėšų teisės aktų nustatytą tvarka F. K. naudai priteisti 968 Eur dydžio jo patirtas procesines išlaidas. Nagrinėjamu atveju, atmesti F. K. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pirmosios instancijos teisme arba jas žymiai sumažinti nėra jokio pagrindo.

22. ANK 666 straipsnyje numatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikomos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nuostatos. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Konstitucinis Teismas 2021 m. kovo 19 d. nutarimu „Dėl išlaidų advokatui atlyginimo asmeniui, nepadariusiam teisės pažeidimo“ nutarė: 1) Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹ straipsnis (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija; Žin., 2010, Nr. 142-7257) tiek, kiek jame nebuvo nustatyta, kad, teismui nusprendus nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio ar sudėties, asmeniui, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginamos būtinos ir pagrįstos išlaidos advokatui, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui; 2) Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnis (su 2020 m. birželio 26 d. pakeitimu; TAR, 2020-07-03, Nr. 15006) tiek, kiek pagal jį asmeniui, dėl kurio priimtas išteisinamasis nuosprendis, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nėra atlyginamos būtinos ir pagristos išlaidos advokatui, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Naujausioje kasacinio teismo praktikoje, atsižvelgiant į tai, kad specialioji – išlaidų advokato paslaugoms apmokėti – padengimą reglamentuojanti nuostata pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai ir nustatyta Konstitucijai prieštaraujanti teisės spraga, taip pat į tai, kad įstatymų leidėjas naujo teisinio reguliavimo šiuo aspektu dar nėra nustatęs, sprendžiant klausimą dėl administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo teisme išlaidų atlyginimo už teisinę advokato pagalbą pagal ANK 666 straipsnį, konstatuota, kad šiai situacijai spręsti turi būti vadovaujamasi bendrosiomis Konstitucijos nuostatomis (6 straipsniu, 30 straipsnio 1 dalimi, 31 straipsnio 6 dalimi, konstituciniu teisinės valstybės principu) bei pagal analogiją BPK 105 straipsnio 5 dalimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-7-5-303/2021, Nr. 2AT-7-6-303/2021). Taigi, teismui konstatavus, jog asmuo administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas ir nubaustas nepagrįstai, toks asmuo turi teisę į advokatui sumokėtų išlaidų atlyginimą. Šios nuostatos taikytinos ir apeliacinėje instancijoje.

23. Tokiu būdu apygardos teismas šioje byloje vadovaujasi minėtu Konstitucinio Teismo nutarimu ir formuojama kasacinio teismo praktika ir sprendžia, kad klausimas dėl proceso išlaidų atlyginimo turi būti išspręstas. Taip pat vadovaujantis Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ rekomendacijomis, nurodyti maksimalūs priteistini dydžiai nebuvo viršyti – rekomendacijų 8.19 punkte nurodomas koeficientas už klientų atstovavimo teisme valandą yra 0,1, todėl maksimali valandinė atstovavimo suma yra 155,4 Eur (Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis – 1556,4 x 0,1), o nagrinėjamu atveju už atstovavimo teisme valandą F. K. jį atstovavusiai advokatei mokėjo po 100 Eur (t. 1., b. l. 95). Taip pat, įvertinus ir kitus byloje esančius dokumentus, vykusio teismo proceso eigą, aukštesnės instancijos teismas sprendžia, jog skundžiamu nutarimu F. K. prašymas dėl procesinių išlaidų atlyginimo tenkintas pagrįstai.

24. F. K. pateikdamas atsiliepimą į apeliacinius skundus taip pat prašė priteisti jo patirtas procesines išlaidas, viso – 1 200 Eur dėl atsiliepimo į apeliacinius skundus pateikimo. Spręsdamas asmens prašymą aukštesnės instancijos teismas atsižvelgia į tai, jog apeliaciniai skundai atmetami, taip pat, vertindamas prašomos priteisti sumos dydžio pagrįstumą, atsižvelgia į tai jog F. K. pateikė vieną atsiliepimą į du apeliacinius skundus, į jo apimtį, apeliaciniuose skunduose keliamų klausimų sudėtingumą, į tai, jog byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, sprendžia, jog prašomų priteisti procesinių išlaidų dydis yra per didelis, todėl mažintinas iki 500 Eur. Nurodyta suma lygiomis dalimis priteistina iš valstybės ir suinteresuoto asmens.

25. Priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas – 800 Eur prašo ir suinteresuotas asmuo T. S., tačiau atsižvelgiant į tai, jog jo apeliacinis skundas atmetamas, patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Administracinių nusižengimų komisijos pirmininko T. B. ir suinteresuoto asmens T. S. advokato Gintaro Petukausko apeliacinių skundų netenkinti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 3 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš valstybės ir suinteresuoto asmens T. S. lygiomis dalimis, t. y., po 250 Eur iš kiekvieno F. K. (F. K.) naudai patirtoms išlaidoms advokato pagalbai apmokėti.