Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Alvydas Rimkevičius, išnagrinėjęs Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės Jolantos Laurinavičiūtės pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje

V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. 1981-02-07 Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, aukštojo išsilavinimo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 2011-11-07 Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 245 straipsnį, 10 MGL (1300 Lt) bauda, bauda nesumokėta, 2012-02-13 išduotas vykdomasis dokumentas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 223 straipsnio 1 dalį, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. S. būdamas individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), savininku bei vadovu, ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio „Atsakomybė už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą“ 1 ir 2 dalies nuostatas būdamas atsakingas už bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus ir už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka, bei pagal 2003 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymo Nr. IX-1807 7 straipsnio „Individualios įmonės valdymas“ 5 dalies nuostatas būdamas atsakingas už individualios įmonės veiklos organizavimą, dokumentų ir kitos informacijos apie įmonės turtą bei veiklą saugojimą, nuo 2010 m. birželio 7 d. iki 2012 m. gruodžio 3 d. aplaidžiai tvarkė įmonės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą:

pažeisdamas 2002 m. kovo 5 d. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 78 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad „PVM mokėtojai privalo tvarkyti apskaitą teisės aktų nustatyta tvarka ir tokiu būdu, kad iš jos duomenų būtų galima teisingai nustatyti šio mokėtojo prievoles, susijusias su PVM“, 2010-06-07 – 2012-12-03 laikotarpiu neišsaugojo įmonės pardavimo ir pirkimo dokumentų ir registrų, todėl visiškai negalima nustatyti ar teisingi duomenys įrašyti į PVM deklaracijas bei nustatyti iš ko įmonė įsigijo prekes, kam pardavė savo produkciją ir kokie įmonės įsipareigojimai;

pažeisdamas 2001 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 57 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad „mokesčio mokėtojų buhalterinė apskaita privalo būti tvarkoma taip, kad ji teiktų pakankamą informaciją pelno mokesčiui apskaičiuoti“, 2010-06-07 – 2012-12-03 laikotarpiu neišsaugojo 2012 metų Metinės pelno mokesčio deklaracijos, įmonės pajamų ir išlaidų dokumentų, todėl visiškai negalima patikrinti 2010 ir 2011 metų VMI pateiktų metinių pelno mokesčio deklaracijų teisingumo;

pažeisdamas Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 19 straipsnio „Apskaitos dokumentų, apskaitos registrų ir finansinės atskaitomybės saugojimo tvarka“ 1 ir 2 dalies nuostatas, 2010-06-07 – 2012-12-03 laikotarpiu neteikė VĮ Registrų centrui finansinių ataskaitų, neišsaugojo jokių įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų ir suvestinių apskaitos registrų;

dėl šių padarytų buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų negalima visiškai nustatyti įmonės „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, tuo šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 223 str. 1 d.

K. V. S. kaltę, padarius baudžiamajame įstatyme numatytą ir jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką be jo parodymų, kuriais jis pripažįsta visiškai savo kaltę (b. l. 54-55, 89-90), taip pat įrodo: finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos VRM Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvada Nr. 5-2/37, nustatyta, kad Individuali įmonė ,, (duomenys neskelbtini)“ nepateikė tyrimui jokių įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų ir suvestinių apskaitos registrų. Dėl to negalima visiškai nustatyti įmonės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Nuo 2010-06-07 iki 2012-12-03 įmonėje buvo įdarbinti 3 asmenys. Darbo užmokesčio apskaičiavimo ir išmokėjimo žiniaraščiai tyrimui nepateikti, todėl negalima nustatyti kokio dydžio atlyginimai buvo apskaičiuojami ir mokami darbuotojams bei nustatyti įmonės įsipareigojimus jiems, VMI ir Sodrai. Tikrinamuoju laikotarpiu įmonė pateikė VMI 30 vnt. Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijų, kuriomis deklaravo 105 204 Lt PVM apmokestinamų sandorių ir 19 450 Lt atskaitomo pridėtinės vertės mokesčio - įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM. Įmonės pardavimo ir pirkimų dokumentai ir registrai tyrimui nepateikti, todėl visiškai negalima nustatyti ar teisingi duomenys įrašyti į PVM deklaracijas bei nustatyti iš ko įmonė įsigijo prekes, kam pardavė savo produkciją ir kokie įmonės įsipareigojimai. IĮ , (duomenys neskelbtini),“ pateikė VMI dvi Metines pelno mokesčio deklaracijas, kuriose nurodė, kad per 2010 ir 2011 metus IĮ ,, (duomenys neskelbtini)“ pajamos siekė 55 544 Lt, leidžiami atskaitymai sudarė 76 070 Lt, o veiklos nuostoliai – 20 526 Lt. Deklaracijos už 2012 metus nerasta. Tyrimui nebuvo pateikti įmonės pajamų ir išlaidų dokumentai, todėl visiškai negalima patikrinti šių deklaracijų teisingumo. Valstybės įmonės Registrų centras duomenimis IĮ ,, (duomenys neskelbtini)“ finansinių ataskaitų VĮ Registrų centrui nėra pateikusi. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 19 str. Apskaitos dokumentų, apskaitos registrų saugojimo tvarka 1 ir 2 dalyse reglamentuota, kad: 1. Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą. 2. Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų. Minėto įstatymo 21 str. Atsakomybė už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą 1 dalyje nustatyta, kad: Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas. Taip pat šio įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje numatyta: Už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas. Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymo (2003-11-06 Nr. IX-1805) 7 str. Individualios įmonės valdymas 5 dalyje reglamentuota: Individualios įmonės vadovas vienvaldiškai veikia individualios įmonės vardu, jeigu individualios įmonės nuostatai nenustato kitaip, ir atsako už individualios įmonės veiklos organizavimą, dokumentų ir kitos informacijos apie individualios įmonės turtą bei veiklą saugojimą, metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą, jeigu individualios įmonės finansinių ataskaitų rinkinio sudarymas nustatytas individualios įmonės nuostatuose, individualios įmonės dokumentų ir duomenų pateikimą juridinių asmenų registrui. IĮ ,, (duomenys neskelbtini)“ savininkas ir vadovas V. S. (b. l. 74-79); 2012-11-16 Kauno apygardos teismo nutartis, kuria nutarta iškelti bankroto bylą IĮ „(duomenys neskelbtini)“, įm. k. (duomenys neskelbtini) ir įpareigoti įmonės valdymo organus ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis ir visus įmonės dokumentus (b. l. 8-9); 2013-03-12 Kauno apygardos teismo nutartis, kuria IĮ „(duomenys neskelbtini)“ buvusiam savininkui ir vadovui V. S. paskirta 5000 Lt bauda už 2012-11-16 Kauno apygardos teismo nutarties nevykdymą (b. l. 18); Liudytojo V. M. apklausos protokolas, kuris parodė, IĮ „(duomenys neskelbtini)“ iškėlus bankroto bylą, šios įmonės administratoriumi paskyrė UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biurą“, jis yra įgaliotas asmuo. 2012-11-27 įsiteisėjus nutarčiai dėl bankroto iškėlimo, jis siuntė IĮ „(duomenys neskelbtini)“ vadovui pranešimus, reikalavimus su lydimaisiais dokumentais perduoti jam, kaip įgaliotam asmemiui įmonės turtą, buhalterinius dokumentus. V. S. jokio atsakymo nepateikė, reikalavimo perduoti turtą ir dokumentus, nevykdė. Dėl to jam buvo paskirta 5000 Lt bauda. 2013-08-07 V. S. atvyko į jų biurą, kur jis jam į rankas įteikė reikalavimą dėl turto ir dokumentų perdavimo, tačiau V. S. turto ir dokumentų neperdavė (b. l. 30); 2014-01-10 kratos protokolas, kuriame fiksuojama, kad įmonės „(duomenys neskelbtini)“, reg. adresu (duomenys neskelbtini) buvo atlikta krata tikslu surasti įmonės buhalterinius dokumentus, tačiau nieko nebuvo rasta ir paimta (b. l. 58-59).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis V. S. padarė nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos BK 223 str. 1 d., tai yra būdamas įmonės savininku buhalterinę apskaitą nurodytu laikotarpiu vedė aplaidžiai ir šias aplinkybes jis pripažino. Neneigė, jog buhalterinę apskaitą tvarkė pats. Buhalterio nesamdė. Buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojo, todėl bankroto administratoriui jų neperdavė, o perdavė tik įmonės spaudą, įstatus ir įmonės pažymėjimą. Nustatyta ir tai, kad kaltinamojo veiksmais buvo sukeltos pasekmės, nes dėl to nebuvo galima nustatyti įmonės ūkinės, finansinės būklės rezultatus, įvertinti jos turtą, įsipareigojimų dydį ar įsipareigojimų struktūrą. Esant šioms aplinkybėms darytina išvada, jog kaltinamasis privalo atsakyti pagal Lietuvos Respublikos BK 223 str. 1 d..

Civilinio ieškinio byloje nėra. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Daiktinių įrodymų nėra. Proceso išlaidų nėra.

V. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 39, 40), kuri baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikintina. V. S. laikinai sulaikytas ar suimtas nebuvo.

V. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (Lietuvos Respublikos BK 60 str.).

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos BPK 418 str. 1 d. numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą dėl nusikalstamos veikos numatytos Lietuvos Respublikos BK 223 str. 1 d.. V. S. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausme – bauda, prašo skirti ilgesnį laikotarpį sumokėti dėl sunkios finansinės padėties (b. l. 121).

K. V. S. teistas 2011-11-07 Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 245 str., 10 MGL (1300 Lt) bauda, bauda nesumokėta, 2012-02-13 išduotas vykdomasis dokumentas (b. l. 96-98), administracine tvarka baustas, galiojančių nuobaudų nėra (b. l. 106-109), VšĮ Kauno apskrities ligoninės padalinio Psichiatrijos ligoninėje neregistruotas (b. l. 111), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės padalinio Marių ligoninės įskaitoje neregistruotas (b. l. 113), UAB „Medgintro“ klinikos psichikos sveikatos centre neregistruotas (b. l. 115), Kauno apskrities Priklausomybės ligų centre neregistruotas (b. l. 117), dirba. Kaltinamojo padarytos nusikalstama veika priskiriama prie neatsargių nusikaltimų kategorijos (BK 16 str.), kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi. Teismas sprendžia, kad prokurorės pareiškime pasiūlyta bausmė yra optimali ir tinkama bausmės tikslams įgyvendinti. Kaltinamasis dirba, sunki finansinė padėtis, todėl nustatomas ilgesnis baudos sumokėjimo terminas. Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.

K. V. S. už nusikalstamą veiką padarytą laikotarpiu nuo 2011-05-02 iki 2011-05-17, tai yra už teismo 2010-04-22 sprendimo nevykdymą - 2011-11-07 Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu buvo nubaustas pagal BK 245 straipsnį, 10 MGL (1300 Lt) bauda, tačiau bauda nesumokėta, 2012-02-13 išduotas vykdomasis dokumentas, todėl teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė bendrintina su šiuo nuosprendžiu, už nusikalstamą veiką padarytą jam būnant individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)” savininku bei vadovu laikotarpiu nuo 2010 m. birželio 7 d. iki 2012 m. gruodžio 3 d., aplaidžiai tvarkius įmonės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, paskirta bausme.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 418 str., 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., 422 str. ir Lietuvos Respublikos BVK 22 str.,

nusprendžia:

V. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 223 str. 1 d. ir nuteisti 90 MGL (11700 Lt) dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę V. S. paskirti 60 MGL (7800 Lt) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d. 4 d., 9 d. paskirtą bausmę subendrinti su 2011-11-07 teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme – 10 MGL (1300 Lt) bauda, iš dalies jas sudedant, prie griežtesnės pridedant švelnesnę ir paskirti galutinę bausmę – 68 MGL (8840 Lt) baudą.

V. S. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Į. V. S. per 9 (devynis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos baudą sumokėti dalimis kiekvieną mėnesį, iki einamojo mėnesio 28 (dvidešimt aštuntos) dienos, po nemažiau 1000 (vieną tūkstantį litų), kol bus pilnai sumokėta paskirta teismo bauda, į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB (banko kodas 73000), įmokos kodas 6801, nurodant, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Išaiškinti nuteistajam, kad sumokėjus baudą jis privalo pateikti teismo raštinės (kabinetas Nr. 120) tarnautojui banko kvitą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnis, 23 straipsnis).

I. V. S., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.