Vilniaus apygardos teismo nutartis

2010-09-20 · Civilinė byla Nr. 2S-861-56/2010

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-09-20
Bylos Nr.
2S-861-56/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Dalia Višinskienė, Virginija Volskienė, Petras Jaržemskis (pran.)
Skolininkas
B. A., R. A.
Kreditorius
AB DnB NORD banko
Suinteresuotas asmuo
B. A., R. A., UAB ,,Hefestas“
Pranešėjas P. Jaržemskis Civilinė byla Nr. 2S-861-56/2010

Teisėja D. Knezevičienė Proc. sprendimo kategorijos: 32.5;121.14;

121.18; 122.4

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2010 m. rugsėjo 20 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Petro Jaržemskio,

kolegijos teisėjų Dalios Višinskienės, Virginijos Volskienės,

rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal skolininkų B. A. bei R. A. ir įkeisto turto savininko bendrosios Lietuvos ir Rusijos įmonės UAB ,,Hefestas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010 m. vasario 5 d. nutraties, kuria areštuotas įkeistas nekilnojamasis daiktas, pagal kreditoriaus AB DnB NORD banko pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, suinteresuoti asmenys B. A., R. A., UAB ,,Hefestas“.

Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Kreditorius AB DnB Nord Bankas su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo kreipėsi į teismą ir prašė pradėti priverstinį skolos išieškojimą iš skolininkų B. A. ir R. A. areštuojant hipotekos lakštu (identifikavimo Nr. 01120040001480) įkeistą turtą: negyvenamąsias pataplas – sandėlį su administracinėmis patalpomis pažymėtomis indeksais nuo 1-19 iki 1-30, nuo 1-33 iki 48, turinčių 1 272,92 m² bendro ploto (unikalus Nr. (duomenys nesklebtini), esančių (duomenys nesklebtini), Vilniuje.

Nurodė, kad pagal 2004-01-27 kreditavimo sutartį Nr. 645 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) kreditorius suteikė B. A. ir R. A. 115 000 EUR paskolą. Užtikrinant gautos paskolos grąžinimą UAB ,,Hefestas“ 2004-01-29 hipotekos lakštu (identifikavimo Nr. 01120040001480) įkeitė bankui nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys nesklebtini), Vilniuje. Kreditorius 2010-01-22 raštu Nr.30.58.17/164, skolininkams pranešė, kad per 10 dienų nuo rašto išsiuntimo dienos ir skolininkams neįvykdžius kreditoriaus rašte nurodytų finansinių įsipareigojimų, sekančią dieną, einančią po nurodyto termino pasibaigimo dienos, kredito sutartis bus vienašališkai nutraukta ir pradėtas priverstinis skolos išieškojimas. Per nustatytą terminą skolininkas įsipareigojimų neįvykdė. 2010-02-01 skolininkas liko skolingas bankui 38 978,39 EUR negrąžintos paskolos, 327,04 EUR nesumokėtų palūkanų ir 0,38 EUR nesumokėtų delspinigių. Viso 39 305,81 EUR ir 131,00 Lt žyminio mokesčio, 30.00 Lt įspėjimo įteikimo išlaidų.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus miesto 1-o apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010 m. vasario 5 d. nutartimi kreditoriaus AB DnB Nord banko pareiškimas patenkintas. Areštuotas įkeistas nekilnojamasis daiktas 1 272,97 m² sandėlis su administracinėmis patalpomis pažymėtomis indeksais nuo 1-19 iki 1-30, nuo 1-33 iki 48, (unikalus Nr. (duomenys nesklebtini), esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuosavybės teise priklausantis bendrai Lietuvos-Rusijos įmonei UAB ,,Hefestas“, uždraudžiant įkeisto daikto savininkei juo disponuoti. Skolininkai B. A. ir R. A. bei įkeisto turto savininkė bendra Lietuvos-Rusijos įmonė UAB ,,Hefestas“ įspėti, jog per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos negrąžinus kredito, areštuotas turtas bus parduotas iš varžytinių ar perduotas kreditoriui administruoti. Kreditoriui nurodyta, kad skolininkui ir įkeisto daikto savininkei per vieną mėnesį negražinus skolos, kreditorius ne vėliau kaip per du mėnesius nuo teismo nutarties įteikimo skolininkams ir įkeisto daikto savininkei, su pareiškimu turi teisę pakartotinai kreiptis į teismą dėl skolos išieškojimo.

Teismas pažymėjo, kad 2004-01-27 kredito sutartis Nr. 645 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) yra nevykdoma. Skolą sudaro 38 978,39 EUR negrąžintos paskolos, 327,04 EUR nesumokėtų palūkanų ir 0,38 EUR nesumokėtų delspinigių. Viso 39 305,81 EUR ir 131,00 Lt žyminio mokesčio bei 30.00 Lt įspėjimo įteikimo išlaidų. Įvertinęs bylos medžiagą, teismas padarė išvadą, jog kreditorius vadovaudamasis Civilinio kodekso 6.217 straipsniu bei 6.218 straipsniu bei kredito sutarties 43.9 punktu, nelaukdamas paskolos gražinimo termino, suėjus 10 dienų terminui nuo 2010-01-25 skolininkams įteikto pranešimo Nr. 30.58.37/164, vienašališkai nutraukė kredito sutartį. Teismas konstatavo, jog kreditorius nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog pranešimas apie vienašališką kredito sutarties nutraukimą buvo įteiktas įkeisto turto savininkei, bendrai Lietuvos –Rusijos įmonei UAB ,,Hefestas“, tačiau įvertinęs į bylą kreditoriaus pateiktą Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro išplėstinį išrašą, kuria skolininkas nurodytas kaip įmonės vadovas, bei įvertinęs aplinkybę, jog hipotekos lakšte įkeisto daikto savininkę atstovauja skolininkas, direktorius, teismas sprendė, kad yra pagrindas pripažinti, jog UAB Hefestas“ buvo informuota apie kredito sutarties nutraukimą tą pačią dieną kaip ir skolininkai, 2010-01-25. Nurodytais argumentais, teismas tenkino kreditoriaus prašymą ir areštavo hipotekos lakštu (identifikavimo Nr. 01120040001480) įkeistą turtą: negyvenamąsias pataplas – sandėlį su administracinėmis patalpomis pažymėtomis indeksais nuo 1-19 iki 1-30, nuo 1-33 iki 48, turinčių 1 272,92 m² bendro ploto (unikalus Nr (duomenys nesklebtini), esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

Skolininkai B. A., R. A. bei įkeisto daikto savininkė UAB ,,Hefestas“ atskiruoju skundu prašo teismo nutartį panaikinti ir klausimą perduoti iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui.

Nurodo, kad teismas nepagrįstai tenkino kreditoriaus AB DnB NORD pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš skolininkų, nes pareiškime nurodyti faktai neatitinka 2004-01-27 kreditavimo sutarties Nr. 645 vykdymo aplinkybių ir kreditorius neturėjo reikalavimo teisės.

Atsiliepimas

Kreditorius AB DnB NORD atsiliepime į atskirąjį skundą prašė jį atmesti, o teismo nutartį palikti nepakeistą.

Nurodo, kad teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Skolininkai neįrodė (CPK 178 str.), kad kreditoriaus pareiškime išdėstyti faktai neatitnka 2004-01-27 kreditavimo sutarties Nr. 645 vykdymo aplinkybių ir bankas neturi reikalavimo teisės. Turėdamas galiojančią ir nepradelstą reikalavimo teisę, kreditorius turi teisę kreiptis į teismą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš skolininko (CK 4.196 str., CK 4.216 str. 2 d.). Kredito sutartis, remiantis sutarties 43.9 punktu buvo nutraukta, todėl kreditorius įgijo teisę reikalauti priverstinio skolos išieškojimo.

Atskiriesiems skundams nagrinėti taikytinos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Teisėjų kolegija įvertinusi civilinės bylos medžiagą, atskirojo skundo bei atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, konstatuoja, jog pirmos instancijos teismo nutartis yra teisėta bei pagrįstą, todėl jos panaikinti ar pakeisti atskirajame skunde nurodomais argumenatis nėra teisinio pagrindo, todėl nutartis pripažintina teisėta bei pagrįsta (CPK 263 str.).

Hipoteka – tai daiktinė teisė, kuria užtikrinamas pagrindinės prievolės – esamo ar būsimo skolinio įsipareigojimo – įvykdymas įkeičiant nekilnojamąjį daiktą, kai įkeistas daiktas neperduodamas kreditoriui (CK 4.170 straipsnio 1 dalis). Civilinio kodekso 4.192 straipsnyje nustatyta, kad hipotekos kreditorius turi teisę kreiptis dėl skolos išieškojimo, jei skolininkas nevykdo įsipareigojimų hipotekos kreditoriui ir patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto. Sutinkamai su Civilinio kodekso 4.174 straipsnio 1 dalimi hipoteka užtikrinamas pagrindinio reikalavimo įvykdymas bei iš jo atsirandančių palūkanų, netesybų bei teismo išlaidų, susijusių su hipotekos vykdymu išieškojimas. Skolos grąžinimo užtikrinimas reiškia, jog, skolininkui skolos negrąžinus, už jį prievolę grąžinti skolą prisiima įkaito davėjas, arba pats skolininkas būdamas įkaito davėju numato, kad prievolės įvykdymas vyks nukreipiant išieškojimą į įkeistą turtą. Šiai teisei būdinga absoliutumas, pirmumas prieš kitus kreditorius, sekimas paskui daiktą ir pan. Sudarius įkeitimo sutartį (hipotekos lakštą), kreditorius įgyja pirmumo teisę į reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto. Hipotekos institutą sudarančios materialinės teisės normos suteikia hipotekos kreditoriui privilegijuotą padėtį kitų kreditorių atžvilgiu siekiant priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto. Tokiai specifinei hipotekos kreditoriaus padėčiai užtikrinti, hipotekos instituto esmei išlaikyti būtent ir tarnauja specialios proceso teisės normos, įtvirtintos Civilinio proceso kodekso XXXVI skyriuje ir taikomos sprendžiant klausimus, kylančius iš hipotekos teisinių santykių. Civilinio proceso kodekso 558 straipsnis reglamentuoja įkeisto turto arešto tvarką, kuri konkrečiai nurodyta šio straipsnio 1 dalyje. Joje nustatyta, kad hipotekos teisėjas, gavęs kreditoriaus pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, priima nutartį areštuoti įkeistą daiktą ir įregistruoja ją turto arešto aktų registre bei raštu įspėja skolininką ar įkeisto daikto savininką apie skolos negrąžinimo pasekmes. Hipotekos paskirtis yra užtikrinti, kad skolininkas iš tikrųjų įvykdytų savo prievolę kreditoriui. Bylų dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių (prašymų dėl hipotekos ar įkeitimo įregistravimo, hipotekos ar įkeitimo baigimo, jos perleidimo įregistravimo, išregistravimo, hipotekos registre esančių duomenų pakeitimo, pareiškimus dėl priverstinio skolos išieškojimo bei kitų iš hipotekos ar įkeitimo atsirandančių teisinių santykių) nagrinėjimo tvarka ir sąlygos yra nustatytos Civilinio proceso kodekso XXXVI skyriuje. Taigi, tokie prašymai, taip pat pareiškimas dėl priverstinio skolos išieškojimo nagrinėjami ypatingosios teisenos tvarka. Kadangi hipotekos teisėjų funkcijos nėra susijusios su ginčo nagrinėjimu, bylose dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių atskirieji skundai galimi tik dėl hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedūrų vykdymo teisėtumo.

Byloje nustatyta, kad skolininkams nevykdant 2004-01-27 kreditavimo sutarties Nr. 645 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais), kuria kreditorius suteikė B. A. ir R. A. 115 000 EUR paskolą, o paskolos užtikrinimui, hipotekos lakštu (identifikavimo Nr. 01120040001480) skolininkas įkeitė turtą: negyvenamąsias pataplas – sandėlį su administracinėmis patalpomis pažymėtomis indeksais nuo 1-19 iki 1-30, nuo 1-33 iki 48, turinčias 1 272,92 m² bendro ploto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kreditorius remdamasis kredito sutarties 43.9 punktu, nelaukdamas paskolos gražinimo termino, suėjus 10 dienų terminui nuo 2010-01-25 skolininkams įteikto pranešimo Nr. 30.58.37/164, vienašališkai nutraukė kredito sutartį. Nutraukus kredito sutartį, kreditorius pateikė teismui pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto daikto. Teismas pareiškimą patenkino.

Šalies argumentai

Atskirajame skunde skolininkai nesutikdami su pirmosios instancijos teismo nutartimi iš esmės remiasi tik vienu argumentu, jog AB DnB NORD (kreditorius) pateikęs teismui pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš skolininkų, rėmėsi aplinkybėmis kurios neatitinka faktinės situacijos ir 2004-01-27 kreditavimo sutarties Nr. 645 vykdymo aplinkybių, todėl kreditorius neturėjo reikalavimo teisės. Su skolininkų argumentu teisėjų kolegija nesutinka. Įstatymų leidėjas yra nustatęs tokį teisinį reguliavimą, kuris leidžia patikimai apsaugoti kreditoriaus teises ir supaprastinta tvarka (ypatingosios teisenos tvarka) užtikrina materialiųjų teisių įgyvendinimą. Pagrindinė hipotekos teisėjo funkcija nagrinėjant aptariamo pobūdžio bylas – patikrinti, ar egzistuoja visos Civilinio kodekso, Civilinio proceso kodekso ir kituose teisės aktuose nurodytos sąlygos hipotekos įregistravimui, keitimui, baigimui, priverstiniam išieškojimui iš įkeisto turto ir kt. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad hipotekos teisėjas atlieka tik procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos procedūra, ir nesprendžia kilusių tarp hipotekos šalių ginčų. Teisėjas reikiamais atvejais atlieka tyrimą, siekdamas išsiaiškinti, ar atitinkamą procedūrą jam priklauso atlikti, taip pat ar pateikti jai vykdyti būtini dokumentai. Teigiamu atveju atliekamas prašomas veiksmas, o priešingu atveju, jei pateikti dokumentai neatitinka įstatymo reikalavimų, nutartimi atsisakoma atlikti prašomą procedūrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB bankas „Snoras“ v. G. A., bylos Nr. 3K-3-536/2009). Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad kreditorius turėdamas nepradelstą bei galiojančią reikalavimo teisę ir skolininkams nevykdant kredito sutarties salygų turėjo teisę, remiantis kredito sutarties 43.9 punktu, nutraukti kreditavimo sutartį prieš terminą ir kreiptis į teismą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš skolininkų. Teismas tinkamai įvertino aplinkybę, jog sutampant skolininkui ir įkeistų daiktų UAB ,,Hefestas“ direktoriui, įkeisto daikto savininkas, apie kredito sutarties nutraukimą buvo informuotas tinkamai. Teisėjų kolegija pažymi, kad hipotekos kreditoriui prašant pradėti priverstinį skolos išieškojimą iš skolininkės ir įkeistų daiktų savininkų ne ginčo tvarka, nėra vertinamos aplinkybės, ar kreditorius elgiasi sąžiningai ir tinkamai bendradarbiauja. Tiek skolininkai, tiek įkeisto turto savininkai turi teisę ieškinine tvarka ginčyti kreditoriaus veiksmų teisėtumą bei jo sąžiningumą. Kasacinio teismo praktikoje yra pasisakyta, kad skolininkas turi teisę ginčyti kreditoriaus reikalavimą Civilinio proceso kodekso nustatyta ieškinio teisenos tvarka, o tokiu atveju sustabdyti hipotekos procedūras gali bylą nagrinėjantis teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2007 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. V. P., J. P., bylos Nr. 3K-3-201/2007).

Motyvuojamoji dalis

Nurodytais argumentais atskirasis skundas atmestinas.

Sutinkamai su Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu iš skolininkų B. A., R. A. ir įkeistų daiktų savininkės UAB ,,Hefestas“, valstybės naudai priteistinos 5,60 Lt išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 p., kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010 m. vasario 5 d. nutartį Nr. I-184/2010 palikti nepakeistą, o skolininkų B. A., R. A. ir įkeistų daiktų savininkės UAB ,,Hefestas“ atskirąjį skundą atmesti.

Priteisti iš skolininkų B. A. a.k. (duomenys neskelbtini) R. A. a.k. (duomenys neskelbtini) įkeisto daikto savininkės UAB ,,Hefestas“ į.k. 1032789 solidariai 5,60 Lt išlaidas susijusias su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.

Kolegijos pirmininkas Petras JaržemskisTeisėjos Dalia VišinskienėVirginija Volskienė