Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Ražinskaitės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2005 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžio, kuriuo S. M. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) 129 str. 2 d. 3 p., ir nubaustas laisvės atėmimu devyneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš S. M. priteista 3838 Lt Valstybinei ligonių kasai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. M. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2004 m. birželio 13 d., apie 19 val., name (duomenys neskelbtini), dėl staiga kilusių priešiškų asmeninių santykių konflikto metu su savo motina Aldona V. Č. girtas tyčia sudavė pastarajai ne mažiau kaip aštuonis smūgius rankomis, kojomis, kėde į galvą, veidą, krūtinę ir kitas kūno vietas, tuo padarydamas nukentėjusiajai V. Č. muštinę žaizdą kaktoje, poodines kraujosruvas kaktoje, smakre ir kairės akies vokuose, kaktos ir momens minkštuose audiniuose, kairiame žaste ir kairėje plaštakoje, kraujo išsiliejimą virš kietojo galvos smegenų dangalo ties dešine momenine ir smilkinine skiltimis, krūtinės dešinės pusės III-IV ir kairės pusės III šonkaulių lūžius, dėl to nuo galvos sumušimo, pasireiškusio muštine žaizda kaktoje, poodinėmis kraujosruvomis veide ir kraujo išsiliejimu virš kietojo galvos smegenų dangalo, kas komplikavosi galvos smegenų suspaudimu, išsiliejusiu krauju virš kietojo galvos smegenų dangalo, galvos pabrinkimu ir plaučių uždegimu, V. Č. mirė, ir taip tyčia nužudė savo motiną.

Nuteistasis S. M. apeliaciniu skundu prašo pakeisti apygardos teismo nuosprendį ir sušvelninti paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Nurodo, jog nenorėjo motinos nužudyti. Nors teismas pagrįstai įvertino jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes – prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi padarius nusikaltimą, dėl to paskyrė švelnesnę, negu sankcijos vidurkis bausmę, tačiau paskirta bausmė yra per griežta. Jis nėra toks pavojingas visuomenei, kad reikėtų izoliuoti nuo jos ir šeimos tokį ilgą laiką. Apeliantas visada gyveno tvarkingai, laikėsi visuomenės nustatytų teisės bei moralės normų, yra neteistas, administracine tvarka nebaustas, gerai charakterizuojamas, iš dalies atlygino valstybei padarytą žalą dėl V. Č. gydymo. Jis turi faktinę šeimą, augina du mažamečius vaikus, jo sugyventinė laukiasi trečiojo. Jis visada rūpinosi ir išlaikė šeimą, vaikus, kuriems vieniems bus labai sunku materialiai pragyventi.

Teismo posėdyje prokuroras prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, gynėja prašo skundą tenkinti.

Nuteistojo S. M. apeliacinis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegijos nuomone, S. M. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikaltimą įrodyta I instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais. Teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, įvertino įrodymus nepažeidęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (BPK) 20 str. reikalavimų bei prasmės ir sutinkamai su BPK 303 str. 2 d. nuostatomis pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį.

Esminių BPK pažeidimų byloje nenustatyta.

Apeliantas skundžia tik bausmę, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinkamai su BPK 320 str. 3 d. išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis patikrino bylą, neviršydama apeliacinio skundo ribų.

I instancijos teismas motyvavo bausmės skyrimą ir paskyrė trumpesnę, negu vidutinės trukmės bausmę.

Teismas atsižvelgė, kad S. M. anksčiau neteistas, gerai charakterizuojamas, išlaiko du vaikus. Tai, jog jis prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi ir padėjo jį išaiškinti, nesislapstė nuo tyrimo, teismas pagrįstai pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Antra vertus, S. M. padarytas nusikaltimas – motinos nužudymas – priskiriamas prie labai sunkių (BK 11 str. 6 d.), už jį numatyta bausmė laisvės atėmimas nuo 5 iki 20 metų arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos.

Apeliantas teigia nenorėjęs motinos nužudyti, tačiau I instancijos teismas nuosprendyje to ir netvirtino. Teismas nustatė netiesioginės tyčios kaltės formą, kuri reiškia, kad suduodamas smūgius į galvą S. M. suvokė pavojingą tokios nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, jog dėl jo veikimo gali atsirasti baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai, t. y. motina nuo sumušimo gali mirti, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti.

Sąmoningas leidimas padariniams atsirasti netiesioginės tyčios atveju reiškia kaltininko abejingumą galimam kito žmogaus gyvybės atėmimui.

S. M. būtent taip ir pasielgė: jis stipriai sumušė motiną ir nuėjo miegoti, visiškai nesirūpindamas jos sveikatos būkle. Rytą paaiškėjo, kad ji yra komos būsenoje.

Nuteistasis nusikalto būdamas girtas (su keliais draugais išgėrė net 12 l stipraus alaus, degtinės), todėl teismas jo apsvaigimą nuo alkoholio teisingai pripažino atsakomybę sunkinančia aplinkybe, kadangi ši aplinkybė neabejotinai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Negalima neįvertinti aplinkybės, jog S. M. pakėlė ranką prieš artimiausią žmogų – motiną, ją mušė į galvą ir kitas kūno vietas, suduodamas ne mažiau kaip aštuonis smūgius rankomis, kojomis, kėde. Tai apibūdina jo moralinių vertybių skalę, kuri yra labai žema.

Apeliantas savo smurtą motyvavo netinkamu motinos elgesiu, t. y. polinkiu girtauti. Tačiau jo paties veiksmus sąlygojo sunkus girtumas, kadangi beveik po paros iškvepiamame ore alkoholio tikrintuvu nustatyta 2,76 promilių alkoholio koncentracija (b. l. 80).

Apelianto nurodyti argumentai (yra neteistas, gerai charakterizuojamas, augina du mažamečius vaikus, sugyventinė laukiasi trečiojo) svarbūs, tačiau I instancijos teismui jie buvo žinomi, į tai jau atsižvelgta, skiriant pakankamai švelnią bausmę. Gynėja teismo posėdyje pranešė, kad šeimoje gimė trečias vaikas, bet ši aplinkybė nesudaro teisinio pagrindo švelninti bausmės.

I instancijos teismas atsižvelgė ir į tai, jog nukentėjusysis neprašė kaltininkui skirti griežtos bausmės.

Naujų argumentų apeliantas nenurodė.

Teisėjų kolegijos nuomone, paskirta bausmė atitinka bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 str.), bausmės skyrimo, kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taisykles (BK 61 str.), bausmės paskirtį (BK 41 str.) ir yra teisinga.

Apeliacinio skundo motyvais nuosprendis nekeičiamas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo S. M. apeliacinį skundą atmesti.