Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovams V. A. ir D. Z. dėl nuostolių atlyginimo, tretysis asmuo V. V..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovai V. A. ir D. Z. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Į teismo posėdį, apie kurio vietą ir laiką, informuoti tinkamai, atsakovai neatvyko.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2020 m. lapkričio 16 d. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo V. A., vairavusio transporto priemonę AUDI A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė FIAT DOBLO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kadangi šio eismo įvykio metu transporto priemonė AUDI A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, BALCIA INSURANCE SE Lietuvos filialas, veikdamas ieškovo vardu, atsižvelgdamas į nukentėjusiojo asmens prašymą bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDDĮ) nuostatomis, nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį ir atlygino ją, išmokėdama 1593,17 Eur draudimo išmoką. Ieškovas, vykdydamas Paslaugų teikimo sutarties Nr.15 1.1 p. nuostatas, kompensavo BALCIA INSURANCE SE Lietuvos filialas išmokėtą 1593,17 Eur draudimo išmoką.

2021 m. vasario 23 d. pretenzija ieškovas kreipėsi į V. A. dėl žalos atlyginimo, tačiau šis asmuo žalos neatlygino.

Pagal TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalį, biuras turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, jeigu išmoka buvo sumokėta pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką, kad atsakovas, įregistruotas registre automobilio savininku (ginčijant nuosavybės teisę į transporto priemonę, registruotą registre), turi pareigą pateikti automobilio nuosavybės teisės perleidimą patvirtinančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 7 d. nutartį byloje Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras v. V. D.,bylos Nr. 3K-7-300/2010). VĮ „Regitra“ duomenimis transporto priemonės AUDIA4, valst. Nr.(duomenys neskelbtini), savininke nurodyta A. A., kuri 2020 m. lapkričio 7 d. Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimi perleido šią transporto priemonę V. V., kuris 2020 m. lapkričio 11 d. Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimi minėtą transporto priemonę perleido atsakovui D. Z., todėl šis asmuo eismo įvykio 2020 m. lapkričio 16 d. metu buvo transporto priemonės AUDIA4, valst. Nr.(duomenys neskelbtini), savininkas.

Ieškovas patikslintu ieškiniu pareiškė atgręžtinį solidarų reikalavimą atsakovui D. Z., kaip transporto priemonės savininkui, neįvykdžiusiam prievolės apdrausti ją transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, ir atsakovui V. A., dėl kurio kaltės įvyko eismo įvykis. Byloje nėra ginčo nei dėl nuostolių dydžio, nei dėl to, kad dėl eismo įvykio metu padarytos žalos kaltas atsakovas V. A., todėl teismas laiko, kad ieškinys jo atžvilgiu tenkintinas vadovaujantis TPVCAPPDĮ 23 str., CK 6.245, 6.246, 6.247, 6.249 str., CPK 12 str., 178 str., 185 str.). Taip pat aukščiau nurodytų įrodymų pagrindu nustatyta, kad transporto priemonės savininkas yra atsakovas D. Z..

Biuro reikalavimo teisė į atsakingą už žalos padarymą asmenį (asmenį atsakingą už eismo įvykį) ir asmenį, neįvykdžiusį pareigos sudaryti draudimo sutartį, atsiranda skirtingais pagrindais. Šiuo atveju turi būti daromas skirtumas tarp civilinės atsakomybės už eismo įvykį ir civilinės atsakomybės už pareigos apdrausti transporto priemonę pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-48-1075/2021). Biuras reikalavimą atsakingam už žalą asmeniui reiškia tuo pagrindu, kad asmuo yra atsakingas už įvykusį eismo įvykį ir žalą, padarytą tokiu eismo įvykiu, o Biuras įstatymo pagrindu atlygino šio asmens padarytą žalą, todėl įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį. Biuras reikalavimą asmeniui, neįvykdžiusiam pareigos sudaryti draudimo sutartį, reiškia už specialiame įstatyme – TPVCAPDĮ – nustatytos pareigos apdrausti transporto priemonę, kurios įprastinė vieta yra Lietuvoje, pažeidimą. Pažymėtina, kad šiam asmeniui Biuras turi teisę reikšti reikalavimą nepriklausomai nuo to, kad jis nėra atsakingas (jam nekyla civilinė atsakomybė) už eismo įvykį, kuriuo buvo padaryta žala nukentėjusiam asmeniui. Tai lemia ir atitinkamą civilinės atsakomybės sąlygų taikymą. Atsižvelgiant į tai, kad transporto priemonės savininko ir Biuro nesieja sutartiniai santykiai, transporto priemonės savininko atsakomybė už Biurui padarytą žalą yra deliktinė, todėl taikomos deliktinę atsakomybę nustatančios taisyklės. Tai reiškia, kad transporto priemonės savininko atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė. Transporto priemonės savininko kaltė yra preziumuojama, kitas transporto priemonės savininko civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį – turi įrodyti Biuras.

Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Neteisėti transporto priemonės savininko veiksmai pasireiškia specialiame įstatyme – TPVCAPDĮ – nustatytos pareigos apdrausti transporto priemonę privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu neįvykdymu, t. y. neteisėtu pasyviu transporto priemonės savininko elgesiu (neveikimu). Atsižvelgiant į tai, kad, kaip nurodyta pirmiau, pareiga apdrausti transporto priemonę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu yra besąlyginė plačios apimties pareiga, neteisėtiems veiksmams nustatyti pakanka įrodyti aplinkybę, kad transporto priemonė nebuvo apdrausta minėtu draudimu. Šiuo konkrečių atveju teismas nustatė, kad transporto priemonė AUDIA4, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) eismo įvykio 2020 m. lapkričio 16 d. metu nebuvo apdrausta, o už šios pareigos nevykdymą atsakingas buvo atsakovas D. Z., kuris buvo transporto priemonės savininkas.

Žala kaip civilinės atsakomybės sąlyga reguliuojama CK 6.249 straipsniu. Žala yra Biuro patirtos išlaidos (nuostoliai). Jų dydis patvirtintas byloje esančiais rašytiniais įrodymais (b.l.35-42), atsakovai jų dydžio neginčijo, nenustatytą pagrindų žalos dydžiui mažinti. CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta civilinės atsakomybės priežastinio ryšio sąlyga: atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Taigi, tarp transporto priemonės savininko neveikimo ir Biuro patirtos žalos turi būti nustatytas priežastinis ryšys. Teismas sprendžia, kad atsakovas D. Z., kaip transporto priemonės savininkas nebuvo pakankamai apdairus ir rūpestingas leisdamas vairuoti transporto priemonę, kurios valdytojo civilinė atsakomybė buvo nedrausta. Šiuo atveju atsakovo D. Z. veiksmai buvo neteisėti, kadangi jis nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, kad dėl jo veiksmų nekiltų kitam asmeniui žalos. Taikant deliktinę atsakomybę, netiesioginis priežastinis ryšys pripažįstamas tinkama civilinės atsakomybės sąlyga, jeigu neteisėti veiksmai padėjo žalai (nuostoliams) atsirasti ar jiems padidėti. Tai, kad jis atitinkamomis sąlygomis neveikė kaip apdairus ir rūpestingas asmuo ir transporto priemonės neapdraudė, sudarė palankias sąlygas žalai atsirasti ir buvo neabejotina žalingų pasekmių atsiradimo sąlyga ieškovui. Jeigu transporto priemonė būtų apdrausta, tai tokia žala būtų atlyginta atsakovo civilinės atsakomybės draudiko.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnio nuostatomis, kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 4 straipsnio 2 dalį, už draudimo sutarties sudarymą šio įstatymo 43 straipsnio nustatyta tvarka atsako transporto priemonės savininkas (toliau – atsakingas už draudimo sutarties sudarymą asmuo). Pagal TPVCAPDĮ 4 straipsnio 3 dalį, šio straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys ir transporto priemonės valdytojai negali naudoti patys ir leisti naudoti kitam asmeniui neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės. Nagrinėjamu atveju atsakovas D. Z. nebuvo sudaręs transporto priemonės valdytojo privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutarties, todėl jam kyla grąžinti dėl atsakovo V. A. veiksmais padarytos žalos išmokėtą sumą.

Atgręžtinis Draudikų biuro reikalavimas pagal TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą suponuoja dviejų skolininkų solidariąją atsakomybę: asmens, atsakingo už eismo įvykį, bei TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalyje nurodyto asmens, neįvykdžiusio pareigos apdrausti savo ir kitų asmenų civilinę atsakomybę valdant atitinkamą transporto priemonę. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, remdamasis ištirtų bylos įrodymų visuma, teismas daro išvadą ir konstatuoja, kad ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovų 1593,17 Eur nuostolių atlyginimo solidariai yra pagrįstas ir tenkintinas.

Teismas, vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, priteisia ieškovui solidariai iš atsakovų 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1593,17 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. gegužės 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovas prašo atlyginti 36 Eur žyminio mokesčio. Patenkinus ieškinį šios išlaidos priteistinos iš atsakovų lygiomis dalimis, t.y. po 18 Eur iš kiekvieno.

Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ patvirtintą minimalią valstybei priteistiną 5 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą ir sudaro 46,48 Eur, todėl patenkinus ieškinį visiškai, jos priteistinos iš atsakovų lygiomis dalimis, t.y. po 23,24 Eur iš kiekvieno (CPK 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu teismas

nusprendžia:

ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui (j. a. k. 125709291) iš atsakovo V. A. (a.k(duomenys neskelbtini) ir D. Z. (a.k(duomenys neskelbtini) solidariai 1593,17 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus devyniasdešimt tris eurus 17 ct) nuostolių atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1593,17 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. gegužės 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir lygiomis dalimis 36 Eur (trisdešimt šešis eurus) žyminio mokesčio, t.y. po 18 Eur (aštuoniolika eurų) iš kiekvieno.

Priteisti valstybės naudai atsakovo V. A. (a.k(duomenys neskelbtini) 23,24 Eur (dvidešimt tris eurus 24 ct) teismo patirtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Valstybei priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina skubiai pateikti teismui.

Priteisti valstybės naudai atsakovo D. Z. (a.k(duomenys neskelbtini) 23,24 Eur (dvidešimt tris eurus 24 ct) teismo patirtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Valstybei priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina skubiai pateikti teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.