Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2010-02-18 · Civilinė byla Nr. 2A-114-524/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-02-18
Bylos Nr.
2A-114-524/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Erika Misiūnienė, Audrius Saulėnas, Rimvida Zubernienė
Ieškovas
G. S.
Kategorijos
  • 11.9.10.7pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 24.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja E. Misiūnienė Civilinė byla Nr. 2A-114-524/2010

Teisėjas M. Martinaitis Procesinio sprendimo kategorija 11.9.10.7; 24.4; 121.21.

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2010 m. vasario 18 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Erika Misiūnienė, kolegijos teisėjai Audrius Saulėnas, Rimvida Zubernienė, sekretoriaujant Jolantai Dryžienei, viešame teismo posėdyje dalyvaujant ieškovo atstovui A. B., atsakovo atstovui adv. Rolandui Džervui, žodinio proceso tvarka apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo G. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. S. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Inchcape Motors“ dėl įsakymo panaikinimo ir grąžinimo į darbą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas G. S. su ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovės UAB „Inchcape Motors“ 2008-10-17 įsakymą Nr. P-353, grąžinti ieškovą į darbą į serviso priėmėjo pareigas, priteisti iš atsakovės 22 459,82 Lt turtinės ir 22 459,82 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2009 m. birželio 19 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo 61,40 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Nurodė, jog 2008-10-17 įsakymu ieškovui skirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo, darbo sutartis su juo nutraukta LR DK 136 str. 3 d. 1 p. pagrindu. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas reiškia reikalavimą dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, kuriam nustatytas vieno mėnesio ieškinio senaties terminas. Pažymėjo, jog 2008-10-17 įsakymas ieškovui įteiktas jo priėmimo dieną, vieno mėnesio ieškinio senaties termino eiga prasidėjo 2008-10-18 ir baigėsi 2008-11-17, ieškinys teisme gautas 2008-12-12, taigi reikalavimas panaikinti šį įsakymą pareikštas jau pasibaigus ieškinio senaties terminui, todėl atmestinas. Nurodė, jog kiti ieškovo reikalavimai tiesiogiai susiję su pirmuoju ir gali būti tenkinami tik patenkinus jį, todėl netenkino ir šių ieškovo reikalavimų.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas prašo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 19 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą ? grąžinti ieškovą į darbą į buvusias pareigas, priteisti iš atsakovės vidutinį atlyginimą už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2008 m. spalio iki teismo sprendimo įvykdymo ir 22 459,82 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Teigia, kad į teismą, gindama nario ieškovo pažeistas teises, kreipėsi Valstybinių ir privačių įmonių profesinė sąjunga, kaip atstovė pagal įstatymą, juridinis asmuo, todėl teismas spręsdamas klausimą dėl ieškinio senaties termino privalėjo vadovautis ne LR DK 297 str. 1 d., o Profesinių sąjungų įstatymo ir CPK nuostatomis. Nurodo, kad ieškinio senaties termino nepraleido, nes teisė į ieškinį profesinei sąjungai atsirado 2008-11-17, t. y. atsakovei galutinai atsisakius ginčą spręsti taikiai. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė bylinėjimosi išlaidų priteisimo valstybei klausimą, nes darbuotojai darbo bylose nuo bylinėjimosi išlaidų atleidžiami. Teigia, kad bylos nagrinėjimas užsitęsė, todėl keičiasi ir ieškovui priteistino vidutinio atlyginimo už priverstinės pravaikštos laiką dydis – 42 424,10 Lt.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas atsakovei pagal teismui pateiktus dokumentus. Pažymi, kad LR DK nenustato kitokio ieškinio senaties termino šios kategorijos bylose, priklausomai nuo to, ar darbuotojas kreipiasi į teismą asmeniškai, per atstovą pagal įstatymą, ar kartu su atstovu pagal pavedimą, todėl apelianto argumentai dėl ieškinį padavusio subjekto atmestini kap nepagrįsti. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ieškinio senaties pradžią ir teisiniam santykiui taikytiną normą – LR DK 297 str. 1 d.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas parengtoje metodikoje (Teismų praktika Nr.. 30, 402 p.) yra pateikęs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarčių, priimtų nagrinėjant bylas, kylančias iš darbo teisinių santykių, santraukas, kuriose yra išaiškintos Profesinių sąjungų teisinė padėtis darbo ginčuose bei terminų skaičiavimo taisyklės.

Profesinių sąjungų įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog profesinės sąjungos atstovauja savo nariams ir įstatymų nustatyta tvarka gina savo narių teises ir teisėtus interesus valstybės organuose. Vykdydamos šią nuostatą, profesinės sąjungos savo narių teises ir teisėtus interesus civilinėse bylose teisme dažniausiai gina šiais būdais: 1) reiškia ieškinius profesinių sąjungų narių teisėms ir teisėtiems interesams ginti (CPK 49 straipsnio 1 dalis, DK 22 straipsnio 1 dalies 8 punktas, Profesinių sąjungų įstatymo 18 straipsnio 3 dalis); 2) atstovauja profesinės sąjungos nariams – dalyvaujantiems byloje asmenims – darbo teisinių santykių bylose (CPK 56 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Profesinių sąjungų įstatymo 18 straipsnyje įtvirtinta profesinių sąjungų teisė reikalauti panaikinti darbdavio sprendimus bei šios teisės realizavimo tvarka. Šiame straipsnyje nustatyta, kad profesinės sąjungos turi teisę reikalauti iš darbdavio panaikinti jo sprendimus, kurie pažeidžia Lietuvos Respublikos įstatymų numatytas darbo, ekonomines ir socialines profesinių sąjungų narių teises; darbdavys šiuos reikalavimus turi išnagrinėti ne vėliau kaip per 10 dienų, dalyvaujant juos pateikusios profesinės sąjungos atstovams; jeigu darbdavys laiku neišnagrinėja profesinių sąjungų reikalavimo panaikinti tokį sprendimą arba atsisako jį patenkinti, profesinė sąjunga turi teisę kreiptis į teismą. Ši profesinės sąjungos teisė kreiptis į teismą gali būti realizuojama CPK 49 straipsnio 1 dalies pagrindu ir tokiu atveju civilinėje byloje ieškovas yra profesinė sąjunga (CPK 50 straipsnio 1 dalis). DK 295 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, kad nesikreipiant į darbo ginčų komisiją, tiesiogiai teismuose nagrinėjami ginčai pagal profesinių sąjungų ieškinius, kai darbdavys laiku neišnagrinėja ar nepatenkina profesinės sąjungos reikalavimo panaikinti darbdavio sprendimus, kurie pažeidė įstatymų nustatytas darbo, ekonomines ir socialines profesinių sąjungų narių teises. 2006-03-15 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2006 teisėjų kolegija konstatavo, kad toks profesinių sąjungų teisės reikalauti panaikinti darbdavio sprendimus teisinis reglamentavimas įgalina teigti, kad profesinės sąjungos turi teisę reikalauti iš darbdavio panaikinti drausminę nuobaudą, jų (profesinių sąjungų) nariui paskirtą pažeidžiant DK 240 straipsnio 2 dalies, Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies nuostatas, o darbdaviui ne vėliau kaip per 10 dienų neišnagrinėjus ar nepatenkinus reikalavimo, profesinės sąjungos įgyja teisę kreiptis su ieškiniu tiesiogiai į teismą. Apeliacinio skundo motyvai paremti paminėtomis nuostatomis, tačiau bylos medžiaga, G. S. pareiškimas, pateiktas apeliacinės instancijos teismui ( t.3, b. l. 123) leidžia padaryti išvadą, kad šioje byloje profesinė sąjunga buvo G. S. atstovu, todėl ieškinio senaties termino eigos pradžia nustatoma pagal DK 297 str. 1d., o ne pagal CK normas.

Kadangi apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo sprendimą tiek faktų nustatymo, tiek ir teisės taikymo aspektais, tai šioje byloje apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo ribas, privalo tikrinti ir vertinti, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ieškinio senaties taikymui reikšmingas aplinkybes, ar pirmosios instancijos teismo išvados atitinka nustatytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą. Ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį, teismas turi nustatyti reikšmingas jos taikymui aplinkybes: kokios trukmės ieškinio senaties terminas tam reikalavimui nustatytas įstatyme, kada prasidėjo ieškinio senaties termino eiga, ar ji nebuvo sustabdyta, pratęsta arba nutraukta, ar, ieškinio senaties terminui esant praleistam, nėra pagrindo jį atnaujinti. Todėl šioje byloje galima padaryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė materialines teisės normas dėl praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo ir procesines teisės normas dėl teismo aktyvaus vaidmens darbo bylose, išanalizuotas paminėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo metodikoje (Teismų praktika Nr. 30, p. 408, p. 528). Nagrinėjamojoje byloje pirmosios instancijos teismas nesivadovavo šioje metodikoje suformuluotais vertinimais nustatant termino praleidimo svarbias priežastis. Visų pirma šioje byloje svarbia priežastimi laikytina tai, kad darbuotojas iš karto, t.y. 2008-10-20, po atleidimo dokumento gavimo (t.1, b. l. 10) kreipėsi į profesinę sąjungą. Iš profesinės sąjungos pozicijos darytina išvada, kad ji kreipėsi į darbdavį siekdama išspręsti darbo ginčą taikiai, t. y. neteisminiu būdu (t.1, b.l.22). Tačiau profesinė sąjunga šiuo atveju, o ne G. S. yra atsakinga už termino praleidimą, nes darbo ginčas, susijęs su darbuotojo atleidimu iš darbo, yra nagrinėjamas tiesiogiai teisme, o pagal CK 1.5 str. įtvirtintus teisingumo ir protingumo principus G. S. pagrįstai tikėjosi, kad jo atstovas laiku pateiks ieškinį teismui. Šioje byloje aplinkybė, jog darbuotojas, būdamas silpnesne darbo teisinių santykių šalimi, praleido ieškinio senaties terminą ne dėl savo kaltės, pripažintina svarbia priežastimi, kurios pirmosios instancijos teismas neįvertino pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles ir teismo vaidmenį darbo bylose (CPK 178 str.). Be to, svarbią reikšmę turi ir praleisto termino trukmė, šioje byloje vieno mėnesio terminas kreiptis į teismą pasibaigė 2008-11-17,o ieškinys pašto įstaigai buvo įteiktas 2008-12-11 (t.1, b.l.29), todėl tai nėra ilgas terminas, pažeidžiantis šio darbo teisinių santykio stabilumo užtikrinimo principą. Paminėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika nustatė, kad įstatymo leidėjas, atsižvelgdamas į nelygiavertį darbuotojo ir darbdavio ekonominį ir socialinį statusą, nustatė darbo bylų nagrinėjimo ypatumus, leidžiančius labiau apsaugoti darbuotojo, kaip ekonomine ir socialine prasme silpnesnės darbo teisinių santykių šalies, interesus. CPK 414 str., 417 str. nustatyta, kad teismas savo iniciatyva turi teisę rinkti įrodymus bei išplėsti ieškinio pagrindą, t. y. savo iniciatyva įtraukti į įrodinėjimo dalyką faktus, kuriais šalys nesiremia. Šiuo atveju teismas privalėjo išaiškinti ieškovui teisę prašyti atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą bei jį atnaujinti savo iniciatyva, nustačius paminėtas svarbias priežastis.

Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje netinkamai aiškino ir taikė materialinės bei proceso teisės normas ir neatnaujino praleisto vieno mėnesio ieškinio senaties termino G. S., todėl šis terminas atnaujintinas. Neperžengdamas CPK 320 straipsnio nustatytų bylos nagrinėjimo ribų apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Todėl atnaujinus praleistą ieškinio senaties terminą byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes apeliacinės instancijos teisme išnagrinėti bylos neįmanoma, nes pirmosios instancijos teismas neanalizavo ieškovo G. S. atleidimo iš darbo teisėtumo pagal DK 136 str. 3d.1p., todėl neatskleidė bylos esmės (CPK 326 str. 1d. 4p., 327 str. 1d.2p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 325-330 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 19 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Kolegijos pirmininkė Erika MisiūnienėKolegijos teisėjai Audrius SaulėnasRimvida Zubernienė