Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2019-01-25 · Baudžiamoji byla Nr. 1-193-990/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-01-25
Bylos Nr.
1-193-990/2019
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Mindaugas Ražanskas
Kaltinamasis
P. B.
Nukentėjusysis
A. B.
Advokatai
Anatolijus Svila
(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. sausio 25 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Ražanskas,sekretoriaujant Rasai Glovickytei- Liobienei,dalyvaujant kaltinamajam P. B., jo gynėjui advokatui Anatolijui Svilai,prokurorui Linui Silevičiui,nukentėjusiajai A. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. B., gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, nesusituokęs, iki suėmimo gyvenęs (duomenys neskelbtini), pradinio išsilavinimo, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

2017 m. lapkričio 6 d. apie 15.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), P. B., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, grasino nužudyti savo mamą A. B., sakydamas „jei man nepasiseks su mergina, tai visus nužudysiu“, kai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Tą pačią dieną apie 19.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), P. B., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tęsdamas savo nusikalstamą veiką grasino nužudyti savo mamą A. B., sakydamas „jei man nepasiseks su mergina, tai visus nužudysiu“, kai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

2017 m. lapkričio 7 d. apie 06.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), P. B., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, savo mamai A. B. ne daugiau kaip dešimt kartų sudavė per skruostus, tokiu būdu sukeldamas A. B. fizinį skausmą.

2017 m. lapkričio 7 d. apie 09.30 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), P. B., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, grasino nužudyti savo mamą A. B., sakydamas „jeigu man kas atsitiks, mano merginai, aš visus išžudysiu“, kai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

2018 m. liepos 13 d. apie 08.00 val. name, esančiame (duomenys neskelbtini), P. B., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, grasino nužudyti savo mamą A. B., sakydamas, kad durs jai į gerklę ir užmuš ją, kai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

2018 m. liepos 13 d. apie 13.30 val. bendro naudojimo koridoriuje name, (duomenys neskelbtini) , P. B., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, savo mamai A. B. griebė už rankos ir pastarąją užlaužė, tokiu būdu sukeldamas A. B. fizinį skausmą.

2018 m. liepos 13 d. apie 18.00 val. name, esančiame (duomenys neskelbtini), P. B. grasino nužudyti savo mamą A. B., sakydamas, kad jis ją užmuš, susidoros, išpjaus organus ir išmėtys, kai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Teisiamojo posėdžio metu P. B. parodė, kad kaltinimą jis supranta, kaltę jis pripažįsta ir sutinka duoti parodymus. Jis yra gydęsis psichiatrinėse ligoninėse. Jis nuolat gerdavo alkoholinius gėrimus, o būdamas girtas jis nuolat pykosi su savo mama. Visus jam įkaltinamus nusikaltimus jis padarė būdamas girtas. Būdamas supykęs jis grasino mamai, sakydamas, kad susidoros su ja ir ją nužudys. Jis norėjo mamą tiesiog pagąsdinti. Jis manė, kad jo mama pavydi jo draugei, nes jis savo draugę vadino mama. Jis manė, kad jo mama nori atimti iš jo draugę. Jei jis neturėtų problemų dėl alkoholio, jis nebūtų taip pasielgęs, būtų tiesiog išėjęs. Ir anksčiau yra buvę, kad jis smurtaudavo prieš mamą, pykdavosi, jie susistumdydavo. 2017 m. lapkričio 7 d. jis nestipriai sudavė mamai į veidą apie 4-5 kartus, kadangi jis norėjo, kad jo mama apsiramintų. Gal mamą psichologiškai tai labiau paveikė, gal mamai skaudėjo fiziškai. Taip pat buvo atvejis, kai prie namo laiptinės per domofoną jis mamai grasino, kad jis durs jai tušinuku į gerklę, nes jis buvo užpykęs, kad mama jo neįleido į namus. Po to jis išėjo. Taip pat buvo atvejis, kai namo, esančio Bistryčios gatvėje, Vilniuje, laiptinėje jis susipyko su mama: pastaroji atvažiavo, jo tėvas tuo metu sirgo. Jam atrodo, kad mama norėjo iš senelio paimti pinigų. Mama suėmė jam už plaukų, o jis suėmė mamos ranką ir pastarąją už nugaros nestipriai užsuko. Jam atrodo, kad tuo metu mamai ranką skaudėjo. Taip pat buvo atvejis, kai jis mamai sakė, kad jis ją užmuš, susidoros, išpjaus jos organus ir pastaruosius išmėtys. Taip sakydamas jis prieš mamą rankos nebuvo pakėlęs. Jis nori dirbti, mokytis. Jis gyvens pas tėvą, vaikščios į anoniminių alkoholikų klubą. Anksčiau jis taip pat vaikščiojo į anoniminių alkoholikų klubą Antakalnio bažnyčioje. Senelis ir tėvas žadėjo jam padėti, jei jis eis mokytis. Jis gali dirbti senelių namuose. Jis baigė penkias klases, nes jam mokykloje nesisekė- iš jo tyčiodavosi vaikai, mušdavo jį. Jis nori baigti suaugusiųjų mokyklą. Jis nemoka jam skirtų baudų, nes neturi iš ko. Jis sutinka gydytis nuo alkoholizmo. Savo elgesį jis vertina blogai. Mamos jis atsiprašė.

Teisiamojo posėdžio metu P. B., kuris nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, teismui pareiškė, kad prisipažįsta esąs kaltas ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, jo gynėjas ir prokuroras sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu, todėl teisiamojo posėdžio metu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau- ir BPK) 273 straipsnio 1 dalyje, 290 ir 291 straipsniuose nustatyta tvarka buvo paskelbti ikiteisminio tyrimo metu surašyti dokumentai.

Ikiteisminio tyrimo metu P. B. parodė, kad jis kelis kartus gydėsi psichiatrinėse ligoninėse dėl depresijos. Jam buvo skirti vaistai, tačiau vaistų jis negeria, bet geria alkoholinius gėrimus. Šiuo metu jis ilgą laiką geria alkoholinius gėrimus- jis yra priklausomas nuo alkoholio. Bute, esančiame (duomenys neskelbtini), jis kartu su mama ir močiute gyvena apie vienerius metus. Prieš tai jis gyveno su tėvu. 2017 m. lapkričio 6 d. jis visą dieną buvo namuose, sėdėjo prie kompiuterio ir susirašinėjo su savo drauge Greta. Jo mama pykdavo ant jo, nes jis Gretą vadindavo ,,dvasine mama“. Tarp jo ir mamos įvyko žodinis konfliktas dėl to, kad jis geria alkoholinius gėrimus. Jam mama priekaištavo, kad Gretą jis vadina mama. Supykęs jis pasakė mamai, kad jeigu jam nepasiseks su mergina, jis visus išžudys. Kas tie „visi“, jis neįvardino, tačiau tai buvo adresuota jo mamai. Jis norėjo mamą išgąsdinti, kad mama jo bijotų ir daugiau prie jo nelįstų. Vakare jo mama paskambino jo tėvui ir paprašė, kad šis atvyktų, kadangi mamai reikėjo pinigų. Atvykus tėvui jis kartu su pastaruoju gėrė alkoholinius gėrimus. Vakare jam bendraujant su Greta pastarąją jo mama pavadino,,kurva“. Supykęs jis pradėjo mamai grasinti su šia susidorosiantis bei kumščiais trankė vonios kambario duris, pastarąsias stipriai užtrenkė. Mamai jis grasino norėdamas pastarąją išgąsdinti, kad ši nustotų negražiai vadinti jo draugę. Visą naktį iš 2017 m. lapkričio 6 d. į 2017 m. lapkričio 7 d. jis su tėvu gėrė alkoholinius gėrimus, garsiai klausėsi muzikos, šūkavo, į mamos raginimus apsiraminti jis nereagavo. Anksti ryte mama sėdėjo virtuvėje. Jis prie jos priėjo ir- jis pats nežino, dėl kokios priežasties- delnu pradėjo mamai plekšnoti per žandą. Savo veiksmais mamai sukelti fizinį skausmą jis nenorėjo. Jis neatsimena, kiek tiksliai smūgių jis mamai sudavė- atsimena, kad sudavė apie 4-5 smūgius, nors galėjo suduoti ir daugiau smūgių. Vėliau namuose kilo didelis konfliktas, nes jo mamai paskambino jo sesuo. Tai išgirdęs jo tėvas pradėjo telefonu pyktis su jo seserimi. Jis taip pat su seserimi nesutaria. Išgirdęs sesers balsą jis pradėjo jausti neapykantą, agresiją, todėl dar kartą mamai pakartojo, kad jeigu jam nepasiseks, jis visus nužudys. Tokiais savo veiksmais jis norėjo mamą išgąsdinti. Po šių įvykių jis persikėlė gyventi pas tėvą į butą, esantį (duomenys neskelbtini).

2018 m. liepos 13 d. jis buvo labai girtas, todėl jis negali tiksliai nurodyti įvykio aplinkybes. Anksti ryte jis pradėjo mamai vėl grasinti, kad durs jai tušinuku. Jis taip sakė, nes buvo visiškai girtas, tačiau, kiek jis atsimena, jokio tušinuko rankose jis neturėjo. Jis taip sakė norėdamas savo mamą įbauginti. Išgirdęs, kad mama kviečia policijos pareigūnus, jis labai išsigando ir pabėgo iš namų. Išėjęs iš namų jis ir toliau gėrė alkoholinius gėrimus. Apie pietus jam grįžus namo mama jo į namus neįleido. Jis manė, kad į namus jį įleis senelis, todėl jis patrankė duris. Durų jam niekas neatidarė, dėl to jis nusprendė palaukti laiptinėje, galvodamas, kad gal kas nors atidarys duris. Po kurio laiko į namus grįžo jo sesuo su mama, kurias jis pasitiko laiptinėje ir tarp jų kilo konfliktas. Norėdamas, kad jo sesuo užsičiauptų, pastarąją jis griebė už rankos, o vėliau- už plaukų. Jis buvo labai girtas, todėl jis nesuvokė, ką jis daro. Jis atsimena, kad mama gindama i jo seserį pradėjo temti jį nuo sesers. Norėdamas, kad mama jo išsigąstų, jis griebė mamą už rankos ir pastarąją užsuko už nugaros, užlauždamas ranką. Tada jis išėjo iš laiptinės. Vėliau jis grįžo namo, skambino į domofoną, bet niekas jo namo neįleido, todėl jis pradėjo sakyti mamai, kad su šia jis susidoros, kad išpjaustys ir išmėtys jos organus. Jis taip sakė, nes jis buvo labai piktas. Jis norėjo mamą išgąsdinti, stengėsi ją įbauginti. Jis jaučiasi labai kaltas ir gailisi dėl to, ką jis padarė. Jis norėtų atsiprašyti mamos. Jis nori mesti gerti alkoholinius gėrimus ir stengsis, kad jam tai pavyktų. Jo santykiai su mama visada buvo labai įtempti, o su seserimi jis iš viso nesutaria. Jis geria alkoholį ne dėl to, kad jam patinka apsvaigti nuo alkoholio, bet dėl to, kad jis bijo panikos, kurią jis jaučia. Jis nuo ankstyvos vaikystės su mama nesutaria. Jis vadina savo mamą Ala, mama jos nevadina (T. 1, b. l. 49, 55, 111, 116-117).

Ikiteisminio tyrimo metu A. B. parodė, kad ji gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kartu su savo motina I. B.. Jos sūnus P. B. nuo 2013 m. iki 2015 m. gyveno pas savo tėvą A. B.. Jos sūnui nuo nepilnametystės diagnozuota psichikos liga- reaktyvinė psichopatija. Kadangi jos sūnus turi problemų su psichika, gydymosi įstaiga išleido sūnų gydytis namuose prižiūrint tėvui. P. B. gydytis nenori, nuolat piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais. Apie mėnesį laiko jos sūnus gyveno pas ją bute, dažnai gerdavo alkoholinius gėrimus. Būdamas girtas jos sūnus būna agresyvus, nevaldomas, o geria jis beveik pastoviai.

2017 m. lapkričio 6 d. apie 15.00 val. jos sūnus P. B. būdamas girtas buvo kambaryje sėdėjo prie kompiuterio ir su kažkuo susirašinėjo. Nei iš šio, nei iš to sūnus pagrasino jai sakydamas „jei man nepasiseks su mergina, tai visus nužudysiu“. Jokio konflikto prieš tai nebuvo, jos sūnus vis vaikščiojo po namus. Ji į tai nekreipė dėmesio, tačiau apie 19.00 val. jai būnant vonios kambaryje jos sūnus nuolat kartodamas tuos pačius žodžius, kad su ja susidoros, išspyrė vonios duris. Ji labai išsigando, todėl į namus ji pasikvietė buvusį sutuoktinį A. B., kadangi norėjo, kad šis padėtų susitvarkyti su sūnumi, nes ji matė, kad sūnaus psichinė būklė blogėja, šis tampa agresyvesnis. Atvykęs buvęs sutuoktinis su sūnumi nuėjo į sūnaus kambarį, kur pradėjo gerti alkoholinius gėrimus. Vyras ir sūnus kartu visą naktį gėrė alkoholinius gėrimus, garsiai klausėsi muzikos. 2017 m. lapkričio 7 d. visą naktį, o tiksliau apie 04.00 val. namuose buvo nuolatinis triukšmas, kadangi jos vyras griuvinėjo namuose girtas, o jos sūnus, norėdamas savo tėvui padėti, pastarąjį kėlė ir daužė lėkštes, indus. Ji buvo labai išsigandusi. Apie 06.00 val., kai viskas šiek tiek nurimo, ji sėdėjo ant sofos virtuvėje. Jos sūnus atsisėdo šalia jos ir dešinės rankos delnu sudavė jai ne daugiau dešimt smūgių per žandus, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą. Ji sūnui sakė, kad šis baigtų, bet sūnus pasijuokė ir liovėsi. Apie 09.30 val. girtas sūnus pradėjo su ja konfliktuoti, būnant jai virtuvėje pradėjo jai grasinti, sakydamas, kad jeigu jam nepasiseks, jis visus išžudys. P. nekonkretizavo, kad grasinimai skirti būtent jai, tačiau sūnus buvo pilnas neapykantos, elgėsi neadekvačiai, pakartojo kelis kartus, kad ji yra kalta dėl nepasisekusio gyvenimo, todėl sūnaus žodžiai, kad jeigu jam nepasiseks, jis visus išžudys, buvo skirti tikrai jai ir galbūt jų visai šeimai. Ji tylėjo, sūnui nieko nesakė, bijojo su juo kalbėti, kadangi sūnaus elgesys buvo neadekvatus. Jai paskambino dukra, kuri išgirdo konfliktą ir paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą. Ji policiją būtų kvietusi pati, nes buvo labai išsigandusi, tiesiog laukė progos, kada sūnus nematys, kad ji skambina, nes jei sūnus tai pastebėtų, būtų jai tikrai ką nors padaręs. Ji mano, kad sūnaus grasinimai yra realūs, nes jos sūnus turi psichologinių problemų, nesigydo, geria alkoholinius gėrimus. Į medikus ji nesikreips, kadangi didelių sužalojimų ji nepatyrė. Ji bijo dėl savo ir aplinkinių žmonių saugumo bei gyvybės, kadangi jos sūnus, būdamas girtas ir nevartojantis vaistų, yra neprognozuojamas.

Po šių įvykių ji persikėlė į butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame ji laikinai gyveno, nes prižiūrėjo sergantį uošvį A. B.. Kartu minėtame bute gyvena jos buvęs vyras A. B. ir jos sūnus P. B.. Sūnus psichiatrijos ligoninėje pats gydytis atsisako, todėl 2018 m. gegužės 22 d. jis buvo išvežtas atlikti tyrimą dėl priverstinio gydymo. 2018 m. liepos 13 d. nuo pat ryto jos sūnus elgėsi neramiai, vaikščiojo po butą, daužė durimis. Būdamas namuose sūnus gėrė alkoholinius gėrimus. Nuo pat ryto sūnus reikalavo iš jos alkoholio. Apie 08.00 val. sūnus pradėjo ją gąsdinti, grasino, kad rašikliu durs jai į gerklę, ją papjaus, išpjaustys jos organus. Po to apie 12.00 val. jos sūnus išgirdo, kad ji kalba telefonu su dukra, ir pradėjo vėl sakyti, kad jis ją ir jos dukrą papjaus. Sūnus atrodė labai agresyvus. Dukra į butą užeiti bijojo, todėl ji laukė dukros lauke automobilyje. Namo su dukra ji grįžo apie 13.30 val. Jai ir dukrai būnant laiptinėje prie buto durų jas pasitiko jos sūnus. Tarp jų įvyko žodinis konfliktas, nes sūnus buvo girtas. Jai sūnus pradėjo sakyti, kad nori į namus, bet jo niekas neįleidžia. Sūnus griebė jos dukrai už kairės rankos, pastarąją stipriai suspaudė ties riešu ir pradėjo tampyti. Po to sūnus pagriebė jos dukrą už plaukų ir tempė galvą žemyn. Ji pradėjo dukrą ginti nuo sūnaus, tada sūnus puolė ant jos. Sūnus bandė nustumti ją nuo laiptų, buvo sugriebęs jai už dešinės rankos riešo, jos ranką užlaužė jai už nugaros ir sukėlė jai stiprų fizinį skausmą. Laiptinėje sūnus negrasino, aplinkui kaimynų nebuvo. Suradusi telefoną ji pasakė kviesianti policijos pareigūnus, todėl jos sūnus pabėgo. Dėl muštynių ji iškvietė policijos pareigūnus, tačiau vėliau juos atšaukė, nes jos sūnus pabėgo. Sūnus namo grįžo apie 18.00 val. bei pradėjo skambinti į domofoną. Per domofoną sūnus grasino jai, kad ją papjaus, išmėsinės, išpjaus organus. Į butą sūnaus ji neįleido, nes jo labai bijojo. Sūnus neprognozuojamas ir gali ją tikrai nužudyti. Įėjęs į laiptinę sūnus daužė buto duris, bet jai negrasino. Ji iškvietė policijos pareigūnus, kurie sūnų sulaikė ir išvežė į policijos komisariatą. Šiuo metu jie gyvena labai didelėje įtampoje, stengiasi prie sūnaus prisitaikyti, kad šeimoje nebūtų tragedijų. Ji nuolat gyvena baimėje ir įtampoje, labai bijo dėl savo sūnaus veiksmų, nes šis bet kada gali pradėti ją mušti, taip pat bet kada gali įgyvendinti savo grasinimus. Sūnus buvo išvežtas gydytis į Uteną, tačiau grįžęs vėl geria alkoholį, nesigydo, niekaip kitaip nesistengia pasikeisti (T. 1, b. l. 17, 20-25, 33, 84-86, 90, 92).

Ikiteisminio tyrimo metu I. B. parodė, kad 2017 m. lapkričio 7 d. ryte, tikslaus laiko pasakyti ji negali, ji paskambino savo mamai norėdama pakalbėti ir išgirdo, kad vyksta konfliktas. Mamos balsas buvo labai susijaudinęs, mama buvo labai išsigandusi, pasakojo jai, kad jos brolis P. B. mušė ją per veidą, grasino susidoroti. Ji tikrai tiki, kad jos brolis galėjo trenkti mamai, nes jos brolio elgesys yra neadekvatus, mamos balsas labai drebėjo. Telefoninio pokalbio metu mama jos prašė iškviesti policijos pareigūnus, sakė jai, kad brolis šią muša. Taip pat mama stengėsi kalbėti tyliai, sakė bijanti, kad jeigu P. ir tėvas išgirs, kad mama nori iškviesti policijos pareigūnus, šie iššoks pro langą. Tai jau ne pirmas atvejis jų šeimoje. Kažkada jos brolis yra smurtavęs ir prieš ją, bet tada ji pareiškimą atsiėmė. Jos brolis dažnai kalba keistus dalykus, vadina save genijumi. Brolis pastoviai geria alkoholinius gėrimus. Jos brolis yra gydęsis psichiatrinėje ligoninėje nuo depresijos, nes kažkada norėjo nusižudyti. Kažkada jos brolis namuose yra numarinęs jų papūgą.

2018 m. liepos 13 d. ji ir jos mama sutiko jos brolį laiptinėje. Brolis griebė jai už rankos, pastarąją suspaudė ir tempė, tačiau jai fizinio skausmo nesukėlė. Mama išsigando ir puolė ją ginti, todėl jos brolis griebė mamai už rankos ir pastarąją užlaužė. Mama skundėsi, kad jai skaudėjo (T. 1, b. l. 35, 99).

Ikiteisminio tyrimo metu A. B. parodė, kad jis su A. B. apie 3-4 metus gyvena atskirai, tačiau jie yra neišsituokę. Iki konflikto, kuris įvyko 2017 m. lapkričio 7 d., jo sūnus P. B. gyveno pas motiną bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Po šio konflikto sūnus atsikėlė gyventi pas jį į butą, esantį Bistryčios g. 28C-8, Vilniuje. 2017 m. lapkričio 6 d. jam paskambino A. B. ir paprašė, kad jis atvažiuotų, sakė, kad bus ramiau, tačiau kas bus ramiau, jis nesuprato. Taip pat A. B. prašė pinigų. Apie 22.00- 23.00 val. jis atvyko į Alos namus, kur kartu su sūnumi gėrė alkoholinius gėrimus: jis gėrė brendį, sūnus gėrė alų. Ala kartu su jais taip pat kažkiek išgėrė alaus. Visi trys jie sėdėjo virtuvėje ir sūnus Alai ranka paplekšnojo per veidą. Tiksliai aplinkybių jis neprisimena, nes tai įvyko labai greitai. Ala niekaip į tai nereagavo. Jis nesuprato, kokiu tikslu P. taip pasielgė. Tą vakarą jis nematė jokio konflikto. 2017 m. lapkričio 7 d. apie 10.00 val. jo dukra I. B. paskambino A. B.. Pastaroji pasakė, kad jis su sūnumi garsiai klausosi muzikos, kad P. ją įžeidė, kad sūnus gali ją mušti, todėl Ieva iškvietė policijos pareigūnus. Atvykę policijos pareigūnai išvežė P.. Kol pastarasis buvo pas A. B. bute, jis negirdėjo, kad P. grasintų Alai susidorojimu. Jis nematė, kad sūnus naudotų fizinį smurtą prieš A. B.. P. tik paplekšnojo A. B. per skruostą. Jis mano, kad A. B. tikrai neskaudėjo, nes ji niekaip į tai nesureagavo. Jis mano, kad A. B. tikrai nebūtų kvietusi policijos pareigūnų, nes namuose nebuvo jokio konflikto, o Ieva yra susipykusi su Pauliumi, todėl tyčia iškvietė policijos pareigūnus, kad P. išvežtų (T. 1, b. l. 37).

(duomenys neskelbtini) vyriausiasis patrulis L. S. 2017 m. lapkričio 7 d. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodė, kad 2017 m. lapkričio 7 d. apie 10.35 val. nuvykęs į įvykio vietą- butą, esantį (duomenys neskelbtini), jis nustatė, kad A. B. veide yra paraudimas. Bute ant grindų sudaužyti indai, sulaužytos durys (T. 1, b. l. 9-12).

Ekspertai, atlikę stacionarinę P. B. psichiatrijos ekspertizę, konstatavo, kad nusikalstamos veikos padarymo metu P. B. nesirgo lėtiniu bei laikinu psichikos sutrikimu. P. B. nustatyta psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas bei šizotipinis sutrikimas, kas šiuo metu netrukdo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Šiuo metu P. B. neserga lėtiniu bei laikinu psichikos sutrikimu. P. B. nustatyti psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas bei šizotipinis sutrikimas, kas šiuo metu netrukdo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. P. B. gali suprasti su juo atliekamų veiksmų esmę, gali dalyvauti teisminiame bylos nagrinėjime, bylos proceso metu gali suprasti su juo atliekamų veiksmų esmę. P. B. nereikalinga taikyti priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones (T. 1, b. l. 146-153).

Pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo 2017 m. liepos 13 d. protokole užfiksuota, kad ant A. B. kairio peties, pilvo, ties krūtine matosi įdrėskimai (T. 1, b. l. 84-86).

Alkotesterio šaknelėje nurodyta, kad 2017 m. lapkričio 7 d. 11.09 val. P. B. iškvepiamame ore rasta 2,32 promilės alkoholio (T. 1, b. l. 43).

Alkotesterio šaknelėje nurodyta, kad 2018 m. liepos 13 d. 19.23 val. P. B. iškvepiamame ore rasta 2,45 promilės alkoholio (T. 1, b. l. 104).

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymi, kad P. B. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamajame posėdyje išnagrinėti duomenys- jo paties, taip pat A. B., I. B., A. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti ir teisiamojo posėdžio metu paskelbti parodymai, tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje, alkotesterio šaknelėse, ekspertizės akte nurodyti duomenys, kurie yra gauti teisėtais būdais BPK nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad 2017 m. lapkričio 6 d. apie 15.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), P. B., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, grasino nužudyti savo mamą A. B., sakydamas „jei man nepasiseks su mergina, tai visus nužudysiu“, kai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Tą pačią dieną apie 19.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), P. B., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tęsdamas savo nusikalstamą veiką grasino nužudyti savo mamą A. B., sakydamas „jei man nepasiseks su mergina, tai visus nužudysiu“, kai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Taip pat šių įrodymų pakanka išvadai, kad 2017 m. lapkričio 7 d. apie 06.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), P. B., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, savo mamai A. B. ne daugiau kaip dešimt kartų sudavė per skruostus, tokiu būdu sukeldamas A. B. fizinį skausmą. Taip pat šių įrodymų pakanka išvadai, kad 2017 m. lapkričio 7 d. apie 09.30 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), P. B., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, grasino nužudyti savo mamą A. B., sakydamas „jeigu man kas atsitiks, mano merginai, aš visus išžudysiu“, kai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Taip pat šių įrodymų pakanka išvadai, kad 2018 m. liepos 13 d. apie 08.00 val. name, esančiame (duomenys neskelbtini), P. B., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, grasino nužudyti savo mamą A. B., sakydamas, kad durs jai į gerklę ir užmuš ją, kai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Taip pat šių įrodymų pakanka išvadai, kad 2018 m. liepos 13 d. apie 13.30 val. bendro naudojimo koridoriuje name, esančiame (duomenys neskelbtini), P. B., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, savo mamai A. B. griebė už rankos ir pastarąją užlaužė, tokiu būdu sukeldamas A. B. fizinį skausmą. Taip pat šių įrodymų pakanka išvadai, kad 2018 m. liepos 13 d. apie 18.00 val. name, esančiame (duomenys neskelbtini), P. B. grasino nužudyti savo mamą A. B., sakydamas, kad jis ją užmuš, susidoros, išpjaus organus ir išmėtys, kai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Teismas pažymi, kad A. B. žinojo, kad jos sūnus ne kartą gulėjo psichiatrinėse ligoninėse dėl psichinių ligų, tačiau grįžęs į namus jis šių ligų negydydavo, gerdavo alkoholį, o būdamas girtas būdavo agresyvus, smurtaudavo tiek prieš ją, tiek prieš kitus šeimos narius, taip pat sūnaus elgesys buvo neprognozuojamas, neadekvatus bei žiaurus (I. B. parodė, kad P. B. yra numarinęs gyvūną), taigi visais minėtais atvejais A. B. turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad jos sūnaus grasinimai ją nužudyti gali būti įvykdyti.

III. Veikų kvalifikavimo motyvai

Šiai bylai nagrinėti reikšmingos teisės normos:

BK 140 straipsnio 2 dalys.

1. Tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino,

baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

2. Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui,

baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

BK 145 straipsnio 1 dalis.

1. Tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas,

baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

BK 248 straipsnio 1 dalis.

1. Artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai.

2017 m. lapkričio 6 d. apie 15.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), P. B., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, grasino nužudyti savo mamą A. B., sakydamas „jei man nepasiseks su mergina, tai visus nužudysiu“, kai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Tą pačią dieną apie 19.00 val. bute, esančiame Didlaukio g. 30-2, Vilniuje, P. B., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tęsdamas savo nusikalstamą veiką grasino nužudyti savo mamą A. B., sakydamas „jei man nepasiseks su mergina, tai visus nužudysiu“, kai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, taigi P. B. padarė nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje.

2017 m. lapkričio 7 d. apie 06.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), P. B., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, savo mamai A. B. ne daugiau kaip dešimt kartų sudavė per skruostus, tokiu būdu sukeldamas A. B. fizinį skausmą. A. B. yra P. B. mama, t. y. jo šeimos narė, taigi P. B. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

2017 m. lapkričio 7 d. apie 09.30 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), P. B., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, grasino nužudyti savo mamą A. B., sakydamas „jeigu man kas atsitiks, mano merginai, aš visus išžudysiu“, kai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, taigi P. B. padarė nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje.

2018 m. liepos 13 d. apie 08.00 val. name, esančiame (duomenys neskelbtini), P. B., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, grasino nužudyti savo mamą A. B., sakydamas, kad durs jai į gerklę ir užmuš ją, kai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, taigi P. B. padarė nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje.

2018 m. liepos 13 d. apie 13.30 val. bendro naudojimo koridoriuje name, esančiame (duomenys neskelbtini), P. B., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, savo mamai A. B. griebė už rankos ir pastarąją užlaužė, tokiu būdu sukeldamas A. B. fizinį skausmą. A. B. yra P. B. mama, t. y. jo šeimos narė, taigi P. B. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

2018 m. liepos 13 d. apie 18.00 val. name, esančiame (duomenys neskelbtini), P. B. grasino nužudyti savo mamą A. B., sakydamas, kad jis ją užmuš, susidoros, išpjaus organus ir išmėtys, kai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, taigi P. B. padarė nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje.

IV. Bausmių skyrimo motyvai

Šiai bylai nagrinėti reikšmingos teisės normos:

BK 54 straipsnio 1-2 dalys.

1. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

2. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į:

Žemesnės instancijos teismas

1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį;

2) kaltės formą ir rūšį;

3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus;

4) nusikalstamos veikos stadiją;

5) kaltininko asmenybę;

6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį;

Žemesnės instancijos teismas

7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes;

8) nusikalstama veika padarytą žalą.

BK 55 straipsnis.

Asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą.

Žemesnės instancijos teismas

BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas.

1. Atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra šios:

2) kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis.

BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas.

1. Atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra šios:

9) veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Žemesnės instancijos teismas

BK 63 straipsnio 1-4 dalys.

1. Jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti.

2. Kai bausmės apimamos, griežtesnė bausmė apima švelnesnes ir galutinė subendrinta bausmė prilygsta griežčiausiai iš paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas bausmei.

Žemesnės instancijos teismas

3. Kai bausmės visiškai sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, pridedamos visos paskirtos švelnesnės bausmės.

4. Kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės ir nurodomi kiekvienos iš pridedamų bausmės dalių parinkimo motyvai. Pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį.

BK 64¹ straipsnis.

1. Baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu.

Žemesnės instancijos teismas

2. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas.

BK 66 straipsnis.

1. Teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę.

2. Kardomasis kalinimas (suėmimas) į paskirtą bausmę įskaitomas pagal šio kodekso 65 straipsnio 1 dalies taisykles vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo ar arešto parai, dviejų MGL dydžio baudai, šešioms viešųjų darbų valandoms, dviem laisvės apribojimo dienoms.

Spręsdamas dėl P. B. skirtinų bausmių rūšių bei dydžių teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. P. B. tyčia padarė penkias nusikalstamas veikas, prisiskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai. P. B. prisipažino padaręs jam įkaltinamas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, kas yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. P. B. atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas P. B. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui. P. B. yra neteistas, taigi, vadovaujantis BK 55 straipsnio nuostatomis, P. B. laisvės atėmimo bausmės neskirtinos. Teismas įvertina ir tai, kad P. B. niekur nedirba, piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio P. B. smurtauja prieš savo mamą bei grasina ją nužudyti, taigi teismas turi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti P. B. skyrus laisvės apribojimo bausmę, įgalinančią teismą nustatyti įpareigojimus bei draudimus, susijusius su alkoholio vartojimu bei šių įpareigojimų vykdymo kontrole: už nusikaltimo, numatyto BK 145 straipsnio 1 dalyje (2017 m. lapkričio 6 d. įvykis), padarymą P. B. skirtina aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausmė, uždraudžiant P. B. visą bausmės laikotarpį vartoti alkoholį, įpareigojant P. B. visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, gydytis nuo alkoholizmo; už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje (2018 m. lapkričio 7 d. įvykis), padarymą P. B. skirtina dešimties mėnesių laisvės apribojimo bausmė, uždraudžiant P. B. visą bausmės laikotarpį vartoti alkoholį, įpareigojant P. B. visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, gydytis nuo alkoholizmo; už nusikaltimo, numatyto BK 145 straipsnio 1 dalyje (2018 m. lapkričio 7 d. įvykis), padarymą P. B. skirtina aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausmė, uždraudžiant P. B. visą bausmės laikotarpį vartoti alkoholį, įpareigojant P. B. visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, gydytis nuo alkoholizmo; už nusikaltimo, numatyto BK 145 straipsnio 1 dalyje (2018 m. liepos 13 d. 08.00 val. įvykis), padarymą P. B. skirtina dešimties mėnesių laisvės apribojimo bausmė, uždraudžiant P. B. visą bausmės laikotarpį vartoti alkoholį, įpareigojant P. B. visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, gydytis nuo alkoholizmo; už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje (2018 m. liepos 13 d. įvykis), padarymą P. B. skirtina vienuolikos mėnesių laisvės apribojimo bausmė, uždraudžiant P. B. visą bausmės laikotarpį vartoti alkoholį, įpareigojant P. B. visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, gydytis nuo alkoholizmo; už nusikaltimo, numatyto BK 145 straipsnio 1 dalyje (2018 m. liepos 13 d. 18.00 įvykis), padarymą P. B. skirtina dešimties mėnesių laisvės apribojimo bausmė, uždraudžiant P. B. visą bausmės laikotarpį vartoti alkoholį, įpareigojant P. B. visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, gydytis nuo alkoholizmo. Šios bausmės bendrintinos jas iš dalies sudedant, prie griežčiausios- vienuolikos mėnesių laisvės apribojimo bausmės, P. B. skirtinos už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje (2018 m. liepos 13 d. įvykis), padarymą pridedant dalį- du mėnesius laisvės apribojimo bausmės, P. B. skirtinos už nusikaltimo, numatyto BK 145 straipsnio 1 dalyje (2017 m. lapkričio 6 d. įvykis), padarymą, taip pat dalį- tris mėnesius laisvės apribojimo bausmės, P. B. skirtinos už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje (2017 m. lapkričio 7 d. įvykis), padarymą, taip pat dalį- du mėnesius laisvės apribojimo bausmės, P. B. skirtinos už nusikaltimo, numatyto BK 145 straipsnio 1 dalyje (2017 m. lapkričio 7 d. įvykis), padarymą, taip pat dalį- tris mėnesius laisvės apribojimo bausmės, P. B. skirtinos už nusikaltimo, numatyto BK 145 straipsnio 1 dalyje (2018 m. liepos 13 d. 08.00 val. įvykis), padarymą, taip pat dalį- tris mėnesius laisvės apribojimo bausmės, P. B. skirtinos už nusikaltimo, numatyto BK 145 straipsnio 1 dalyje (2018 m. liepos 13 d. 18.00 val. įvykis), padarymą, ir P. B. skirtina subendrinta dvejų metų laisvės apribojimo bausmė, uždraudžiant P. B. visą bausmės laikotarpį vartoti alkoholį, įpareigojant P. B. visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, gydytis nuo alkoholizmo.

Nagrinėjant šią baudžiamąją bylą buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, P. B. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas, dėl ko, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, P. B. skirtinos dvejų metų laisvės apribojimo bausmės terminas trumpintinas vienu trečdaliu- aštuoniais mėnesiais ir P. B. skirtina galutinė vienerių metų ir keturių mėnesių laisvės apribojimo bausmė, uždraudžiant P. B. visą bausmės laikotarpį vartoti alkoholį, įpareigojant P. B. visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, gydytis nuo alkoholizmo.

P. B. nuo 2017 m. lapkričio 7 d. 10.35 val. iki 2017 m. lapkričio 8 d. 13.10 val. ir nuo 2018 m. liepos 13 d. 18.41 val. iki 2018 m. liepos 14 d. 17.59 val., t. y. tris paras buvo laikinai sulaikytas (T. 1, b. l. 41, 44, 101, 102, 105). Nuo 2018 m. gegužės 22 d. iki 2018 m. birželio 21 d. P. B. buvo laikomas ekspertizės įstaigoje (T. 1, b. l. 136-138, 146-153). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartimi P. B. skirtos kardomosios priemonės- rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje pakeistos į kardomąją priemonę- suėmimą, įpareigojant prokurorą ne vėliau kaip per 48 valandas nuo P. B. suėmimo momento pristatyti jį teisėjui apklausai dėl suėmimo pagrįstumo. 2018 m. gruodžio 17 d. P. B. suimtas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 18 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartis dėl kardomosios priemonės skyrimo P. B. palikta galioti ir nustatytas dviejų mėnesių P. B. skirtos kardomosios priemonės- suėmimo terminas, šį terminą skaičiuojant nuo jo suėmimo dienos, t. y. nuo 2018 m. gruodžio 17 d., taigi vadovaujantis BK 66 straipsnio, taip pat Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau- ir BPK) 141 straipsnio nuostatomis P. B. laikinai sulaikytam, suimtam bei ekspertizės įstaigoje išbūtas laikas- 74 dienos įskaitytinas į jam skirtiną bausmę, vieną dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

V. Baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo motyvai

Šiai bylai nagrinėti reikšmingos teisės normos:

BK 42 straipsnio 6 dalis.

6. Padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis šio kodekso 67, 68, 68¹, 68², 72, 72¹, 72² ir 72³ straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau šių baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, viešųjų teisių atėmimas, teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, turto konfiskavimas, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, išplėstinis turto konfiskavimas.

BK 67 straipsnio 1 ir 3 dalys.

1. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį.

3. Uždraudimas naudotis specialia teise, viešųjų teisių atėmimas, teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, turto konfiskavimas, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, išplėstinis turto konfiskavimas gali būti skiriami kartu su bausme.

BK 72² straipsnis.

Teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą.

P. B. nusikalstamos veikos pasireiškė smurtinio pobūdžio veiksmais prieš šeimos narį- mamą. Pažymėtina, kad P. B. smurtinio pobūdžio veiksmai prieš mamą A. B. kartojosi ir anksčiau- tai ikiteisminio tyrimo metu patvirtino tiek A. B., tiek I. B., dėl ko teismas mano esant tikslinga P. B. skirti BK 72² straipsnyje įtvirtintą baudžiamojo poveikio priemonę- dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per devynis mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

VI. Procesinės prievartos priemonės

Šiai bylai nagrinėti reikšmingos teisės normos:

BPK 309 straipsnio 1 dalies 4 punktas.

1. Suimtą išteisintąjį ar nuteistąjį teismas nedelsdamas paleidžia iš suėmimo teismo posėdžių salėje, kai tokiam asmeniui:

4) paskiria viešųjų darbų bausmę, baudą arba laisvės apribojimo bausmę.

Ikiteisminio tyrimo metu P. B. skirtos kardomosios priemonės- rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (T. 1, b. l. 56, 58, 119-120). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartimi P. B. skirtos kardomosios priemonės- rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje pakeistos į kardomąją priemonę- suėmimą, įpareigojant prokurorą ne vėliau kaip per 48 valandas nuo P. B. suėmimo momento pristatyti jį teisėjui apklausai dėl suėmimo pagrįstumo (T. 1, b. l. 198-200). 2018 m. gruodžio 17 d. P. B. suimtas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 18 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartis dėl kardomosios priemonės skyrimo P. B. palikta galioti ir nustatytas dviejų mėnesių P. B. skirtos kardomosios priemonės- suėmimo terminas, šį terminą skaičiuojant nuo jo suėmimo dienos, t. y. nuo 2018 m. gruodžio 17 d. (T. 2, b. l. 18-22). Kadangi P. B. skirtina laisvės apribojimo bausmė, P. B. skirta kardomoji priemonė- suėmimas naikintina ir P. B. nedelsiant paleistinas iš suėmimo teismo posėdžių salėje.

VII. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamoms veikoms nagrinėti

Šiai bylai reikšmingos teisės normos:

BPK 94 straipsnio 1 ir 2 dalys.

1. Priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas išsprendžiamas taip:

1) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 ir 72³ straipsniuose nurodytas turtas konfiskuojamas;

2) daiktai, kurių apyvarta uždrausta, perduodami valstybės institucijoms arba sunaikinami;

3) dokumentai, turintys šio Kodekso 91 straipsnyje numatytų požymių, saugomi kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga arba perduodami suinteresuotoms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ar fiziniams asmenims jų prašymu; laikmenos su informacija, gauta šio Kodekso 160 straipsnyje nustatyta tvarka atliekant slaptą sekimą, grąžinamos jų lydimuosius dokumentus surašiusioms ikiteisminio tyrimo įstaigoms be jų prašymo;

4) daiktai, kurie yra menkaverčiai ir negali būti sunaudoti, sunaikinami arba gali būti atiduodami suinteresuotoms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ar fiziniams asmenims, jeigu jie to prašo;

5) kiti daiktai grąžinami teisėtiems savininkams, o jeigu šie nenustatyti, – pereina į valstybės nuosavybę. Dėl šių daiktų priklausomybės kilę ginčai sprendžiami civilinio proceso tvarka.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytus sprendimus ikiteisminio tyrimo metu priima prokuroras ar ikiteisminio tyrimo teisėjas, nutraukiantys ikiteisminį tyrimą, vėlesnėse proceso stadijose – bylą nagrinėjantis teismas.

Kompaktinė plokštelė su vaizdo ir garso įrašais turi reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, todėl ji paliktina saugoti baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsniu, 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 66, 72² straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi, 141, 297, 298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, 309 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 313 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

Pripažinti P. B. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje (2017 m. lapkričio 6 d. įvykis), ir skirti jam aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, uždraudžiant P. B. visą bausmės laikotarpį vartoti alkoholį, įpareigojant P. B. visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, gydytis nuo alkoholizmo.

Pripažinti P. B. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2017 m. lapkričio 7 d. įvykis), ir skirti jam dešimties mėnesių laisvės apribojimo bausmę, uždraudžiant P. B. visą bausmės laikotarpį vartoti alkoholį, įpareigojant P. B. visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, gydytis nuo alkoholizmo.

Pripažinti P. B. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje (2017 m. lapkričio 7 d. įvykis), ir skirti jam aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, uždraudžiant P. B. visą bausmės laikotarpį vartoti alkoholį, įpareigojant P. B. visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, gydytis nuo alkoholizmo.

Pripažinti P. B. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje (2018 m. liepos 13 d. 08.00 val. įvykis), ir skirti jam dešimties mėnesių laisvės apribojimo bausmę, uždraudžiant P. B. visą bausmės laikotarpį vartoti alkoholį, įpareigojant P. B. visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, gydytis nuo alkoholizmo.

Pripažinti P. B. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2018 m. liepos 13 d. įvykis), ir skirti jam vienuolikos mėnesių laisvės apribojimo bausmę, uždraudžiant P. B. visą bausmės laikotarpį vartoti alkoholį, įpareigojant P. B. visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, gydytis nuo alkoholizmo.

Pripažinti P. B. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje (2018 m. liepos 13 d. 18.00 val. įvykis), ir skirti jam dešimties mėnesių laisvės apribojimo bausmę, uždraudžiant P. B. visą bausmės laikotarpį vartoti alkoholį, įpareigojant P. B. visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, gydytis nuo alkoholizmo.

P. B. skirtas bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant, prie griežčiausios- vienuolikos mėnesių laisvės apribojimo bausmės, P. B. skirtos už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2018 m. liepos 13 d. įvykis), padarymą pridedant dalį- du mėnesius laisvės apribojimo bausmės, P. B. skirtos už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje (2017 m. lapkričio 6 d. įvykis), padarymą, taip pat dalį- tris mėnesius laisvės apribojimo bausmės, P. B. skirtos už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2017 m. lapkričio 7 d. įvykis), padarymą, taip pat dalį- du mėnesius laisvės apribojimo bausmės, P. B. skirtos už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje (2017 m. lapkričio 7 d. įvykis), padarymą, taip pat dalį- tris mėnesius laisvės apribojimo bausmės, P. B. skirtos už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje (2018 m. liepos 13 d. 08.00 val. įvykis), padarymą, taip pat dalį- tris mėnesius laisvės apribojimo bausmės, P. B. skirtos už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje (2018 m. liepos 13 d. 18.00 val. įvykis), padarymą, ir P. B. skirti subendrintą dvejų metų laisvės apribojimo bausmę, uždraudžiant P. B. visą bausmės laikotarpį vartoti alkoholį, įpareigojant P. B. visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, gydytis nuo alkoholizmo.

Bausmę sumažinti vienu trečdaliu- aštuoniais mėnesiais ir P. B. skirti galutinę vienerių metų ir keturių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, uždraudžiant P. B. visą bausmės laikotarpį vartoti alkoholį, įpareigojant P. B. visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, gydytis nuo alkoholizmo.

Į P. B. skirtą bausmę įskaityti P. B. laikinai sulaikytam, suimtam bei ekspertizės įstaigoje išbūtą laiką- 74 dienas, vieną dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Skirti P. B. baudžiamojo poveikio priemonę- dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per devynis mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

P. B. skirtą kardomąją priemonę- suėmimą panaikinti ir P. B. nedelsiant paleisti iš suėmimo teismo posėdžių salėje.

Kompaktinę plokštelę su garso ir vaizdo įrašais palikti saugoti baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Išaiškinti P. B., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas baudžiamojo poveikio priemonę.

Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu.

Asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Mindaugas Ražanskas