Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

2008-10-21 · Baudžiamoji byla Nr. 2K-433/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-10-21
Bylos Nr.
2K-433/2008
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Albinas Sirvydis (pirm.), Benediktas Stakauskas, Dalia Bajerčiūtė (pran.)
Nuteistasis
A. P.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 2K–433/2008Procesinio sprendimo kategorijos 2.1.7.3; 2.1.7.4 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. spalio 21 d.Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Albino Sirvydžio, Benedikto Stakausko ir pranešėjos Dalios Bajerčiūtės,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. P. kasacinį skundą dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 7 d. nuosprendžio, kuriuo A. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams devyniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, ši bausmė dalinio sudėjimo būdu (prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės) subendrinta su Šiaulių apygardos teismo 2002 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalimi ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas dvejiems metams.

Taip pat skundžiama Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 3 d. nutartis, kuria nuteistojo A. P. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos pranešimą ir susipažinusi su baudžiamąja byla,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P. nuteistas už tai, kad 2007 m. sausio 20 d., 2.00-5.00 val. laikotarpiu, Pakruojyje, (duomenys neskelbtini), sudavė ne mažiau kaip du smūgius kumščiu į galvą nukentėjusiajam R. K.; taip padarė jam galvos smegenų sukrėtimą, poodines kraujosruvas kaktoje ir dešinės akies apatiniame voke, t. y. nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą.

Šalies argumentai

Kasaciniu skundu nuteistasis A. P. prašo panaikinti Pakruojo rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 7 d. nuosprendį ir baudžiamąją bylą prieš jį nutraukti, nes netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai.

Kasatorius teigia, kad jis turėtų būti išteisintas. Pirmosios instancijos teismo apkaltinamajame nuosprendyje pateiktos išvados dėl jo kaltumo, veikos įrodytumo iš esmės neatitinka faktinių bylos aplinkybių, pagrįstos prielaidomis, abejotinais, nepatikrintais ir prieštaringais ikiteisminio tyrimo metu paviršutiniškai ištirtais įrodymais, ir tai lėmė nepagrįsto nuosprendžio priėmimą.

Nuteistasis A. P. nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu jis pripažino, jog sudavė nukentėjusiajam keletą smūgių, tačiau teisme pareiškė, kad jokio nusikaltimo nepadarė ir yra visiškai nekaltas. Be prieštaringų ir nenuoseklių nukentėjusiojo R. K. parodymų, byloje nėra jokių patikimų, objektyvių, nešališkų ir neginčytinų, jo kaltę pagrindžiančių įrodymų. Vertindamas R. K. parodymus, teismas jais remdamasis padarė klaidingas išvadas, neatsižvelgė, kad po liudytojų M. D. ir A. Š. apklausos nukentėjusysis pakeitė parodymus, pripažindamas, kad 2007 m. sausio 20 d. buvo atėjęs į darbą. Vienintelis objektyvus bylos įrodymas – specialisto išvada, kurioje nustatyti R. K. padaryti sužalojimai, tačiau tai ne įrodymas, kad sužalojimus padarė būtent A. P. Šios aplinkybės netyrė nei ikiteisminio tyrimo pareigūnai, nei teismas, nors BPK 242 straipsnis to reikalauja. Dėl to, kasatoriaus nuomone, buvo pažeistos BPK 301 straipsnio 1 dalies ir 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos.

Kasatorius nurodo, kad teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, jų nepatvirtina įrodymai, o padaryti BPK 1 straipsnio, 6 straipsnio 2 ir 3 dalies, 20 straipsnio 3 ir 5 dalies, 44 straipsnio 5 ir 6 dalies, 42 straipsnio, 301 ir 305 straipsnių pažeidimai, kurie galėjo paveikti teismo išvadas, yra esminiai, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į nuteistojo kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokurorė siūlo nuteistojo A. P. kasacinį skundą atmesti.

Atsiliepime nurodoma, kad kasatorius nepagrįstai teigia, jog jo kaltė įrodyta vien tik nenuosekliais nukentėjusiojo R. K. parodymais. Pirmosios instancijos teismas A. P. kaltę grindė ne tik nukentėjusiojo parodymais, teismo medicinos specialisto išvada, bet ir liudytojų E. J., D. A., L. S., M. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Nuosprendyje išsamiai motyvuota, kodėl negalima remtis šių liudytojų teisme duotais parodymais. Priešingai, nei nurodo kasatorius, pirmosios instancijos teismas, laikydamasis BPK 242 straipsnio reikalavimų, ištyrė visus bylos įrodymus. Esminių BPK pažeidimų, susijusių su įrodymų vertinimu, teismo sprendimams pagrįsti taip pat nėra (BPK 20 straipsnis, 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl kitų skunde nurodytų BPK straipsnių pažeidimų A. P. nepateikė jokių teisinių argumentų. Be to, atsiliepime atkreipiamas dėmesys į tai, kad didesnėje kasacinio skundo dalyje ginčijamas įrodymų vertinimas, tačiau tai nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (BPK 376 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. P. kasacinis skundas atmestinas.

Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimais pagrįstai pripažinta, kad A. P. įvykdė BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis, ginčydamas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimus, nesutinka su juose pateiktu įrodymų vertinimu ir teigia, kad teismų padarytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, tačiau tai yra ne kasacine, o apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos dalykas, nes kasacinės instancijos teismas tikrina teismų sprendimus teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Tie patys kasatoriaus argumentai buvo nurodyti ir jo apeliaciniame skunde, į juos Šiaulių apygardos teismo nutartyje išsamiai bei motyvuotai atsakyta, taip pat pagrįsta, kodėl pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis yra teisingas.

Atsakydama į kasacinio skundo teiginius dėl baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kolegija konstatuoja, kad šie teiginiai visiškai nepagrįsti.

Pirma, teismų sprendimai grindžiami įstatymų nustatyta tvarka, teisėtais būdais gautais duomenimis, t. y. įrodymais, patvirtinančiais ar paneigiančiais aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 2 ir 3 dalys). Visi įrodymai buvo tiesiogiai ištirti bylą nagrinėjant teisiamajame posėdyje (BPK 242 straipsnis), jais remdamasis pirmosios instancijos teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį (BPK 301 straipsnio 1 dalis, 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kurį patikrinęs apeliacinės instancijos teismas nutartyje argumentuotai atsakė į visus nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, susijusius su bylos ištyrimo išsamumu bei nešališkumu, teismo išvadų pagrindimu ištirtų įrodymų visuma.

Antra, vertindami įrodymus teismai nepažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, vadovaudamiesi įstatymu įvertino visus, t. y. tiek teisinančius, tiek kaltinančius įrodymus, nesuteikdami nė vieniems iš jų pirmenybės; duomenis patikrino ir atsižvelgė į visas aplinkybes, turinčias reikšmę nustatant įrodymų patikimumą, tarp jų – ir nuteistojo A. P. bei nukentėjusiojo R. K. parodymų. Kasatoriaus teiginys, kad neišaiškintos nukentėjusiajam padaryto sužalojimo, nustatyto teismo medicinos specialistų išvadomis, aplinkybės, – neatitinka tikrovės. Apygardos teismo nutartyje, vertinant pirmosios instancijos teismo ištirtus nukentėjusiojo R. K., liudytojų A. Š., M. D. parodymus bei teismo medicinos specialistų išvadas (Nr. G 200/07(04) ir Nr. PG 62-200/07(04), šiais įrodymais gauti duomenys palyginti tarpusavyje ir taip nustatyta, kad nukentėjusysis buvo sužalotas jo nurodytomis aplinkybėmis (t. y. dėl A. P. suduotų smūgių į galvą).

Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas nuteistojo versiją ir remdamasis ikiteisminio tyrimo metu duotais jo parodymais, įtvirtintais jų patikrinimo vietoje metu, kai A. P. detaliai nurodė fizinio smurto naudojimo prieš R. K. aplinkybes ir prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, už kurią jis ir nuteistas, pateikė išsamias bei motyvuotas išvadas, taip pat analizavo ir įvertino kitus įrodymus, t. y. savo sprendimą pagrindė pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies, 332 straipsnio 5 dalies nuostatų reikalavimus.

Trečia, kasatoriaus nuorodos dėl teisingumo vykdymo ir baudžiamojo proceso paskirties (BPK 1 straipsnis), visų lygybės prieš įstatymą (BPK 6 straipsnio 2 ir 3 dalys), asmens teisių apsaugos baudžiamajame procese (BPK 44 straipsnis) principų pažeidimo yra deklaratyvios, niekuo neparemtos ir prieštarauja bylos medžiagai.

Nenustačius BPK 369 straipsnyje numatytų pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties naikinimo arba keitimo pagrindų, kasacinis skundas atmestinas, o teismų sprendimai, neperžengiant kasacinio skundo ribų, pripažintini teisėtais.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Atmesti nuteistojo A. P. kasacinį skundą.

Teisėjai Albinas SirvydisBenediktas StakauskasDalia Bajerčiūtė