Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2012-03-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1-311-311/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2012-03-02
Bylos Nr.
1-311-311/2012
Teisminio proceso Nr.
1-20-2-00064-2010-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rimantas Grigas
Civilinis ieškovas
VšĮ „Kauno klinikinė ligoninė“
Kaltinamasis
D. G., A. P.
Advokatai
Gintaras Černiauskas
Baudžiamoji byla Nr. 1-311-311/ 2012Proceso Nr. 1-20-2-00064-2010-9Procesinio sprendimo kategorija : (S) 2.1.10.1.; 1.2.29.1; 1.2.14.5.1
KAUNO MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. kovo 02 d.Kaunas
Kauno m. apylinkės teismo teisėjas Rimantas Grigas,sekretoriaujant Birutei Čyžaitei,dalyvaujant:prokurorei Aistei Česaitienei, Kristinai Mockienei,gynėjams advokatams Gintarui Černiauskui, Romui Aikevičiui,

civilinio ieškovo VšĮ „Kauno klinikinė ligoninė“ atstovams advokatui E. R., advokatei N. G., atstovei pagal įgaliojimą N. M.,

kaltinamiesiems D. G., A. P.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

D. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Kaune, lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, aukštojo išsilavinimo, ištekėjusi, nedirbanti, neįgali, gyvenanti (duomenys neskelbtini) neteista,

kaltinama padariusi nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d.,

A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, išsiskyręs, pensininkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2010-05-26 Kauno apygardos teismas pagal LR BK 300 str. 1d. - 10 MGL bauda, baudą sumokėjęs,

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d., nusikaltimą, numatytą LR BK 182 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

n u s ta t ė:

kaltinamoji D. G. 2009-01-23, dirbdama VšĮ K. R. Kryžiaus klinikinės ligoninės, esančios Laisvės al. 17, Kaune, direktoriaus (vyr. gydytojo) pavaduotoja organizaciniams reikalams, iš anksto susitarusi su A. P. pagaminti jam netikrą dokumentą ir bendrai veikdama, t.y. A. P. netikro dokumento pagaminimui pateikus savo anketinius duomenis, bei duomenis, jog jis tariamai nuo 1973-03-01 iki 1978-04-01 dirbo VšĮ KRKKL inžinieriaus pareigose medicinos aparatūros priežiūrai, ji pagamino netikrą dokumentą K. R. Kryžiaus klinikinės ligoninės 2009-01-23 pažymą Nr. 454, asmeniškai įrašiusi žinomai melagingus tikrovės neatitinkančius duomenis, kad nuo 1973-03-01 (Įsak. Nr. 40-K 1973-02-28) iki 1978-04-01 (Įsak. Nr.61-K 1978-03-31) A. P. dirbo VšĮ K. R. Kryžiaus klinikinėje ligoninėje inžinieriaus pareigose medicinos aparatūros priežiūrai, kai iš tikrųjų jis tuo laikotarpiu ligoninėje nedirbo, ir surašytą pažymą patvirtinusi savo parašu bei VšĮ KRKKL anspaudu, neįregistravusi pagamintos netikros pažymos 2008 m. Informacinių siunčiamųjų dokumentų registre Nr. 19, perdavė bendrininkui A. P., kuris pagamintą žinomai netikrą dokumentą laikė bei panaudojo, 2009-07-03 šį D. G. pagamintą netikrą dokumentą-VšĮ KRKKL 2009-01-23 pažymą Nr. 454 pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus Centro pensijų skyriui, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 300 str. 1 d.

kaltinamasis A. P. 2009-01-23, iš anksto susitaręs su D. G., dirbusia VšĮ K. R. Kryžiaus klinikinės ligoninės, esančios Laisvės al. 17, Kaune, direktoriaus (vyr. gydytojo) pavaduotoja organizaciniams reikalams, pagaminti jam netikrą dokumentą ir bendrai veikdamas, t.y. netikro dokumento pagaminimui pateikęs savo asmens anketinius duomenis bei duomenis, jog jis tariamai nuo 1973-03-01 iki 1978-04-01 dirbo VšĮ KRKKL inžinieriaus pareigose medicinos aparatūros priežiūrai, bendrininkei D. G. pagaminus netikrą dokumentą – K. R. Kryžiaus klinikinės ligoninės 2009-01-23 pažymą Nr. 454, jai asmeniškai įrašius žinomai melagingus tikrovės neatitinkančius duomenis, kad nuo 1973-03-01 (Įsak. Nr. 40-K 1973-02-28) iki 1978-04-01 (Įsak. Nr.61-K 1978-03-31) A. P. dirbo VšĮ K. R. Kryžiaus klinikinėje ligoninėje inžinieriaus pareigose medicinos aparatūros priežiūrai, kai iš tikrųjų jis tuo laikotarpiu ligoninėje nedirbo, ir šią surašytą pažymą D. G. patvirtinus savo parašu bei VšĮ KRKKL anspaudu, neįregistravus pagamintos netikros pažymos 2008 m. Informacinių siunčiamųjų dokumentų registre Nr. 19, A. P., pagamintą netikrą dokumentą panaudojo, 2009-07-03 šią pažymą Nr. 454, pateikęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus Centro pensijų skyriui, ir šiais savo veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 300 str. 1 d.

Be to, kaltinamasis A. P. tyčia, 2009-07-03, siekdamas apgaule savo naudai įgyti turtinę teisę – valstybinio socialinio draudimo padidintą senatvės pensiją, D. G. pagamintą netikrą dokumentą - VšĮ K. R. Kryžiaus klinikinės ligoninės 2009-01-23 pažymą Nr. 454, su tikrovės neatitinkančiais duomenimis, kad nuo 1973-03-01 iki 1978-04-01 A. P. dirbo VšĮ K. R. Kryžiaus klinikinėje ligoninėje inžinieriaus pareigose medicinos aparatūros priežiūrai, pateikęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus Centro pensijų skyriui, esančiam A. M. g. 42, Kaune, A. P. neteisėtai apgaule savo naudai įgijo Valstybinio socialinio draudimo fondo Kauno skyriui priklausančius 1734,81 litų, kurie jam buvo nepagrįstai išmokėti per laikotarpį nuo 2008-08-06 iki 2010-01-31, ir šiais savo veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 182 str. 1 d.

Kaltinamasis A. P. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2008 metais jis pradėjo rinkti dokumentus, reikalingus pensijai gauti. 2006-08-28 dingo visi jo dokumentai, tą dieną buvo jo mamos gimtadienis. Jis su pilnu „diplomatu“ dokumentų ėjo į savivaldybę, užsuko į batų parduotuvę ir ten matuojantis batus jo diplomatą pavogė. Dėl dokumentų jis kreipėsi į policiją, kalti asmenys buvo nustatyti. A. P. darbo knygelė buvo pavogta. 2008 metų gale jis nuėjo pas vyr. gydytoją Paukštį ir pasakė, kad jam reikia pažymos Sodrai. Šis pakvietė savo darbuotoją, atrodo, kad D. G., o jam liepė parašyti prašymą. Prašyme A. P. nurodė metus, kada jis dirbo ligoninėje. Pažymos pasiimti jis ėjo kelis kartus. Tuo metu jis antraeilėse pareigose dirbo įmonėje „A.“. Gavęs pažymą ją pristatė į Sodrą. Po kiek laiko šią pažymą pamatė jo žmona, vartydama kitą bylą. 1973 metais jis dirbo R. K. ligoninėje inžinieriumi med. aparatūros priežiūrai, buvo atsakingas už fizioterapinės aparatūros priežiūrą. Jam reikėdavo nuvežti sugedusį aparatą pas meistrus, jis pats netaisydavo jo. Jei galėdavo, aparatą pataisydavo elektrikai. Aparatūra gesdavo retai. Jo darbo valandos buvo 9-17 val., bet tiksliai neatsimena. Atžymų kiekvieną dieną jis neturėjo daryti. Med. aparatai buvo poliklinikoje Mickevičiaus gatvėje, ligoninėje ir vaikų poliklinikoje. Galimai jo vadovas buvo J. P., dažnai ten būdavo S. Jis neturėjo leidimo dirbti su aukštos įtampos aparatūra, netaisė jos. A. P. neprisimena, ar buvo su kuom nors supažindintas pasirašytinai. Jis labai bendraudavo su sandėlininku P. Č.. Dažnai aparatūrą taisyti veždavo savo mašina. Vairuotojas buvo A. E.. A. P. nuomone, jis nepriklausė profesinei sąjungai. Prieš tai jis dirbo „D. p.“, bet išėjo dėl sveikatos problemų. S. pasiūlė ateiti dirbti į ligoninę. Jis neprisimina, ar eidavo į šventes. Prisimena, kad ten dirbo sekretorė E., kuri yra išvykusi, jos mama dirbo „S.“. Pamatęs atpažintų kasininkę. Jis neprimena, ar ant vyr. gydytojo stalo jis matė asmens kortelę, neprisimena, ar vyr. gydytojas ką nors užrašė ant lapelio. Jo alga buvo 90 rublių. A. P. nurodė, kad koks darbas, toks ir atlyginimas.

Kaltinamoji D. G. kalta neprisipažino ir parodė, kad datos tiksliai nurodyti negali, bet tai buvo labai seniai, ligoninės vadovas P. pasikvietė ją į kabinetą, užrašė ant lapelio A. P. priėmimo, atleidimo į darbą datas ir paprašė paruošti pažymą Sodrai. Matė, kad vadovas nuo asmens kortelės nurašė atleidimo datą, nepasitikėti vadovu neturėjo pagrindo. Ji tuo metu dirbo Kauno raudonojo Kryžiaus klinikinės ligoninės direktoriaus pavaduotoja organizaciniams reikalams. Jos funkcijos buvo personalo valdymas, atstovavimas tam tikroms institucijoms, konfliktų tarp personalo ir pacientų, tarp darbuotojų sprendimas. Pagal funkcijas jai, kaip pavaduotojai, priklausė pasirašyti pažymas Sodrai. Direktorius jai padavė juodraštinį raštelį, kad paruoštų pažymą. Juos ruošti ji neskubėjo. Tai nebuvo išskirtinė pažyma, per metus tokių pažymų paruošia apie 300. Eiti į archyvą ji neturėjo teisės. Įsakymai apie darbuotojų priėmimą ir atleidimą yra saugomi nuo 1945 metų. Per metus surašomos 2 tokios knygos, įvykiai buvo surašomi eilės tvarka. Pagal nusistovėjusią praktiką atlikęs techninį darbą darbuotojas žurnale užrašo pažymos pavadinimą. D. G. nuomone, galbūt ji patikrino ir surado įsakymą apie A. P. priėmimą. Įsakyme buvo parašytos priėmimo į darbą, atleidimo iš darbo datos, įsakymo numeris. Įsakymų spintoje buvo Įsakymų knyga, joje rado 1973 m. A. P. priėmimo į darbą įsakymą. Šioje spintoje buvo laikoma dalis įsakymų knygų, kita dalis buvo perduota archyvui. Ji papildomai kreipėsi į archyvarę, prašymas archyvarei užpildytas ne jos ranka. Tuo metu buvo pasamdyta laikina darbuotoja, kuri atliko techninį darbą – E. P., D. G. paruošė pažymą. Prieš 4 metus Sodroje buvo įsteigtas pažymų išdavimo skyrius. Iš ten gaudavo užklausimus pažymai paruošti Sekretorė tokį laišką praplėšusi įdėdavo į personalo skyriaus langelį. D. G. negali pasakyti, ar tie laiškai buvo registruojami. Būdavo, kad pagal direktorius parašytą raštelį turėdavo paruošti pažymą. Direktoriui nespėjo pasakyti, kad duomenų apie A. P. atleidimą nėra, nes jis mirė. Po to ligoninėje prasidėjo tragiški dalykai. A. P. ji nepažinojo. Neprisimena, ar matė A. P. prašymą išduoti pažymą. Pažymos buvo reikalingos Sodrai skaičiuojant stažą. Žinojo, kad tai oficialus dokumentas. Rašydama pažymas ji vadovaudavosi asmens kortelėmis, kurios laikomos ligoninės archyve. Pati kortelių iš archyvo paimti ji negalėjo. Darbuotojai pagal raštvedybos taisykles ji paruošdavo pažymos juodraštį, o darbuotoja išrašydavo pažymą. Ji neprisimena, ar prašė N. K. pakelti A. P. kortelę. Pažymą parašė remdamasi direktoriaus nurodymu ir jo parašytais duomenimis. Ruošdama pažymos juodraštį ji žurnale pažiūrėjo į žurnale esantį numerį ir sekantį nr. 454 užrašė į juodraštį. Pažyma Nr. 453 įregistruota 23 dieną, o Nr. 454 – 19 dieną, Nr. 455 – 23 sieną. Registracijos žurnalą pildė darbuotojas, kuris dirbo labai trumpai. Už visus darbuotojus atsakyti ji negali. D. G. ranka yra įrašyta „I. J.“. Jos darbuotoja A. P. pažymos neužregistravo. Ji turėjo skubiai paruošti pažymą apie I. J., nepastebėjo, kad neįrašyta A. P. pažyma. D. G. neprisimena, ar ji pati padavė pažymą A. P.. 2009 m. sausio mėn., 2010 m. rugsėjo mėn. ji nepažinojo A. P.. Susipažįstant su byla matė jo pasą, pasirodė lyg matytas. Pirmą kartą A. P. ji pamatė teisme. Pirmą kartą ją apklausiant A. P. ji neprisiminė. Tuo metu ji pasakė, kokia buvo bendra pažymų išdavimo tvarka. D. G. nuomone, kažkas buvo pas direktorių kabinete, kai jis prašė išrašyti pažymą. Gal ten buvo A. P.. Pažymai išrašyti užtenka asmens duomenų kortelės. Asmens duomenų kortelėje yra fiksuojama darbo pradžia, pabaiga. Dabar yra vedamos asmens bylos, anksčiau jų nebuvo. Personalo darbuotojams draudžiama domėtis darbo užmokesčiu. Direktorius galėjo paimti A. P. kortelę iš archyvo. D. G. neturėjo pagrindo nepasitikėti direktorium, privalėjo vykdyti jo nurodymus, duomenų teisingumu ji neabejojo. Priėmimo duomenys buvo teisingi. Įsakymas buvo parašytas to paties žmogaus raštu, kaip ir kiti 1973 m. įsakymai. Pažymą atspausdino E. P.. ji neprisimena, ra juodraštyje buvo įrašytas pažymos numeris. Žurnalą pildė tie patys asmenys, kurie spausdino pažymas. Jei skyriuje nebūdavo nė vieno žmogaus, ji pildydavo registracijos žurnalą. D. G. nurodė, kad b.l. 76 esančiame žurnalo išraše įrašai Nr. 453, 454, 455, 456, 450 yra užpildyti jos ranka. D. G. negalėjo suprasti, kad A. P. atėjo pasiimti neteisėto dokumento. Direktorius mirė staiga, jo kabinete liko daug dokumentų. D. G. nuomone, A. P. kortelė galėjo būti tarp tų dokumentų. D. G. nurodė, kad darbe su ja buvo susidorota, per vieną dieną parašė 3 papeikimus. Ji 3 mėnesius sirgo. Sausio 2 d. atėjus į darbą, jos atžvilgiu buvo vykdomas psichologinis teroras Iš seifo buvo dingę labai svarbūs dokumentai. Jos pavaldinė buvo informuota, kur yra seifo raktas. Apie tai, kad dingo dokumentai, ji surašė raštą, bet atsakymo negavo. Sausio 7 d. ji buvo atleista iš darbo. D. G. nurodo, kad ji dirbo gerai. Ji kreipėsi į teismą. Teismas pripažino atleidimą neteisėtu, nuobaudas panaikino. Jos nuomone, asmens duomenų kortelė galėjo dingti po to, kai ji buvo atleista. 2010-09-21 ji dar nesuprato, apie kokį A. P. kalbama, nes buvo parašytas A. P. vardas. Prokuratūros rašte buvo nurodytas A. P., o ne A. P.. A. P. ji nepažinojo. Kodėl direktorius jai nepadavė A. P. kortelės, ji nežino. Tuo metu jai jokių įtarimų nekilo.

Liudytojas M. B. parodė, kad pažįsta D. G. ir A. P.. Nuo 1973 m. jis buvo R. K. ligoninės vyr. gydytoju, dirbti pradėjo gydytoju, D. G. buvo jo pavaduota. A. P. pažįsta nuo studijų laikų. M. B. matydavo A. P. I-oj Tarybinėj ligoninėj, jis dirbo techninį darbą prie aparatūros. Jis pasikalėdavo, A. P. sakė, kad prižiūri med. aparatūrą. 1979-03-19 A. B. tapo vedėju. Su A. P. tarnybinių ryšių nebuvo. A. P. jis sutikdavo sename korpuse, kieme ir prie buhalterijos. Jis būdavo su chalatu. Su A. P. jis bendravo ne kasdien, bet dažnai. A. E. buvo M. B. vairuotojas, mašinų reikalų jis netvarkė. KMUK ruošdavo biofizikus. Jie aptarnaudavo sudėtingesnę aparatūrą. Med. technikos inžinierių KMUK neruošdavo, galimai ruošdavo rentgeno aparatūros specialistus. Visi inžinieriai buvo jaunimas. Jo, kaip daktaro atlyginimas buvo 90 rublių. Nieko keisto, kad A. P., būdamas statybos-santechnikos inžinierium, dirbo tose pareigose. M. B. nurodė, kad archyvarė E. buvo tvarkinga, bet dokumentai gali ir galėjo dingti. Buvo dingę buhalteriniai dokumentai, po to pasakė, kad juos paėmė. Yra buvę, kad ir svarbūs dokumentai dingo. Darbuotojų kortelės laikomos kadrų skyriuje. Jas tikrindavo liaudies kontrolė. Jį į darbą priėmė D. T.. Ji tvarkinga, M. B. nuomone, ji nedrįstų suklastoti įsakymą dėl priėmimo į darbą. 1973 metais buvo labai nedaug med. aparatūros. Inžinieriai aptarnaudavo ir suaugusiųjų, ir vaikų aparatūras. Tuo metu buvo tik keli aparatai – kvarco, ultragarso, EKG, Mickevičiaus g. buvo gal 2 aparatai. Iš viso galėjo būti 10-15 aparatų, jie buvo patvarūs. Tuo metu nebuvo griežto darbo pasiskirstymo. A. P., galimai P. Č., pavesdavo ir kitus darbus atlikti. Susirinkimai ligoninėj vykdavo retai, ūkio skyriaus darbuotojai ten nedalyvaudavo. J. P. buvo pavaduotoju ūkio reikalams, jis buvo didžiausias A. P. viršininkas. J. P. jau miręs. M. B. padarė restruktūrizaciją, todėl jam vadovaujant nebuvo taip, kad dirbantis žmogus yra neapskaitomas.

Liudytoja D. P. parodė, kad A. P. yra buvęs jos sutuoktinis. Ji pranešė apie dokumento suklastojimo faktą. Susipažindama su ikiteisminio tyrimo baudžiamosios bylos Nr.lA-289-81/2010 medžiaga, kurioje A. P. šiuo metu yra jau nuteistas dėl dokumentų klastojimo, III tomo 9 lape, D. P. pastebėjo, jog A. P. į bylą yra pateikęs dokumentą, išduotą 2009-0l-23, pasirašytą RKKL direktoriaus pavaduotojos organizaciniams reikalams D. G., kuriame nurodoma, kad pastarasis dirbęs šioje ligoninėje nuo 1973-02-28 iki 1978-03-31. Kadangi su A. P. santuokoje išgyveno beveik 20 metų, todėl puikiai žinojo, kad jis niekada gyvenime nėra dirbęs RKKL ir niekaip negalėjo dirbti inžinieriumi med. aparatūros priežiūrai. A. P. yra baigęs KPI statybos fakultetą ir apie med. aparatūrą neturi jokio supratimo. 1972-1973 metais, ji baigė Kauno medicinos mokyklą, RKKL laboratorijoje atliko praktiką ir puikiai pažinojo visus inžinierius med. technikos priežiūrai, dirbusius RKKL, kadangi dažnai į laboratoriją jie būdavo kviečiami taisyti sugedusių aparatų. Tai buvo A. T. ir A. M.. Joks A. P. pažymoje nurodytu laiku nedirbo inžinieriumi med. technikos priežiūrai. Paneigiant D. G. spaudoje paskleistą informaciją, kad neva RKKL direktorius K. M. nori su ja nepagrįstai susidoroti, ji gali pasakyti, kad D. P., pamačiusi pažymą Nr.434, išduotą 2009-01-23, pasirašytą D. G., raštu informavo direktorių K. M. ir Sodrą, kad minimos institucijos išsiaiškintų pažymos Nr. 434 tikrumą. Pažymos suklastojimu ji buvo užtikrinta, kadangi pats A. P., būdamas neblaivus, nes dažnai piktnaudžiauja alkoholiu, gyrėsi kaimynui M., jog M. B. jį supažindino su D. G., kuri jam už pinigus parašė fiktyvią pažymą, kad galėtų pažymą pateikti Sodrai senatvės pensijai gauti. Norint gauti senatvės pensiją reikalinga turėti tam tikrą darbo stažą, kurį ir nurodė išduotoje pažymoje. Sodra, nepatikrinusi duomenų, pagal minimą pažymą ir paskyrė A. P. nepriklausančią senatvės pensiją. Prasidėjus ikiteisminiam tyrimui dėl pažymos Nr. 434 suklastojimo A. P. kartu su M. B. važinėjo po Kauną ir prašė RKKL dirbusių darbuotojų, kad jie duotų parodymus, jog A. P. matė dirbantį. Vienas iš tokių aplankytųjų buvo E. O., kuris man pasakė, kad A. P. su M. B. buvo atvažiavę pas jį į darbą, ir prašė, kad jo žmona paliudytų, jog A. P. matė dirbantį RKKL. Be to, A. P. jai asmeniškai gyrėsi, jog pasisamdė jį atstovauti advokatą R. A., kuris buvęs Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas, nesenai išėjęs į pensiją ir pasinaudos savo likusiomis pažintimis su kolegomis, pasieks, kad A. P. nebūtų nuteistas. Kad bus išteisintas A. P. netgi girdint teisėjai O. Š. pasakė teismo posėdžio metu 2011-03-17. Visi šie argumentai nenuginčijamai įrodo, kad A. P. sąmoningai veikdamas išvien su D. G., tarpininkaujant M. B. suklastojo ir realizavo, siekdamas gauti neteisėtai jam nepriklausančią senatvės pensiją, pažymą Nr. 434, išduotą 2009-01-23, pasirašytą D. G..

D. P. nurodė, kad ji, baigusi med. mokyklą, visą vasarą atliko praktiką K. R. kryžiaus ligoninėje. Ten dirbo ir B., K. Aparatai labai gesdavo. M. B. su aparatais neturėjo nieko bendro. Baigus medicinos institutą, firma „L.“ siųsdavo inžinierius pasitobulinti į Maskvą. Ji nežino, ar jos minėti inžinieriai tobulinosi Maskvoje. A. P. girtuokliavo su M. B. ir važinėjo opas žmones prašydamas melagingai liudyti teisme. A. P., kai būna neblaivus, kalba apie viską. Taip pat jis sakė, kad advokatas R. A. prašys skirti jai psichiatrinę ekspertizę. Su A. P. ji išsiskyrė 1997 m. spalio mėnesį, nes jis gėrė, mušėsi, nedirbo. Dalinant turtą jis pateikė suklastotą darbo knygelę, kurią suklastoti padėjo jo švogeris A. B.. Sulaukęs pensijos A. P. paslėpė tą knygelę. Jis buvo nuteistas už darbo knygelės suklastojimą. Darbo knygelė buvo senoviška, su intarpu. Knygelėje buvo nurodyta daug firmų, bet Raudonojo kryžiaus ten nebuvo. KMUK buvo įdarbinta A. P. knygelė, už jį pinigus imdavo P., jis pasirašydavo algalapyje. Po instituto A. P. dirbo „D. p.“, vandens projektavimo institute. Ji turi raštišką K. M. atsakymą, ir iš Sodros turėjo atsakymą, kad nėra duomenų apie A. P. darbą. 1971-1972, 1972-1973 metais ji atliko praktiką Raudonojo kryžiaus ligoninėje, įdarbinta nebuvo. Vėliau jos prašydavo padirbti už laborantes. Praktikantes siųsdavo, kai atveždavo ligonį. Į laboratoriją ateina ir gydytojai, ir seselės, ji tikrai negalėjo nepastebėti A. P., jei jis ten būtų buvęs. E. O. žmona dirbo sesele su M. B.. M. B. ir A. P. atvyko pas jį. E. O. yra D. P. pacientas, jis jai pasakė, kad jie prašė, kad E. O. žmona paliudytų, jog nuo 1973 m. iki 1978 m. A. P. dirbo ligoninėje. K. M. su A. P. yra sugėrovai. K. M. sakė, kad A. P. nusipirko pažymą ir dabar gaus 1500 Lt pensiją.

Su A. P. santuokoje ji gyveno nuo 1980 iki 1997 m. spalio mėn. pabaigos. A. P. dokumentai buvo pavogti, bet darbo knygelė nebuvo pavogta, pavogtų dokumentų tarpe jos nebuvo. Apie pavogimą jis sugalvojo, kai ikiteisminiame tyrime negalėjo parodyti knygelės. Švogeris iš B. buvo paėmęs antspaudą. Kiek žmonių dirbo tuo metu ligoninėje, ji nežino, gal 200, bet daugmaž pažinojo visus ligoninės darbuotojus. Inžinieriai dažnai lankydavosi laboratorijoje. Ji ateidavo už laborantes pabudėti naktį. Aparatai gesdavo ir naktį, kviesdavo meistrus. Ji nežino, ar inžinieriai buvo suskirstyti pagal sritis, rentgeno med. inžinierius neateidavo. Fizioterapijoj buvo aparatūra. Ji nežino, kokios srities inžinieriai ateidavo. D. P. už budėjimą gaudavo neteisėtą atlygį. Būdavo, kad sugedusį aparatą išveždavo taisyti. Buvo firma „L.“, kuri prekiaudavo aparatų detalėm. Aparatus išsiveždavo tie patys, kurie ir vietoj juos taisydavo.

Liudytoja E. P. parodė, kad ji pažįsta D. G.. 2002 metais jai pradėjus dirbti R. K. ligoninėje, ši tuo metu buvo direktoriaus pavaduotoja. E. P. buvo sveikatos statistikė. Jos pareigos buvo suvesti duomenis apie ambulatorinį gydymą. Pagal paruoštą pavyzdį ji yra rašiusi ne vieną pažymą. D. G. žodžiu paprašė užpildyti šabloną, pateikė savo ranka surašytus duomenis juodraštyje. Ji turėjo juos suvesti į šabloną kompiuteryje ir atspausdinti. Juodraštyje buvo parašytas vardas, pavardė, pažyma buvo apie žmogaus dirbtą laikotarpį. Ji papildomai informacijos neieškojo. Tokią pažymą ji pildė ne pirmą kartą. Šablone buvo nurodyta, kad pažymą ruošė V. B., bet ji tuo metu sirgo. E. P. atspausdino pažymą ir padėjo ant D. G. stalo. Ji nežino, ar pažyma buvo registruota, ji jų niekada neregistruodavo, nes tai jai pagal pareigas nepriklauso. Kas buvo atsakingas už pažymų registraciją, ji nežino, gal personalo skyrius. Registracijos žurnalo ji nėra mačiusi. E. P. dar turėjo Darbų saugos ir specialistės pareigas, vadovas buvo direktorius. Ji neprisimena ar buvo sudaryta darbo sutartis dėl V. B. ligos, ar buvo pažymos numeris. Pažymos numeris visada būdavo.

Liudytoja V. B. parodė, kad D. G. ji pažįsta. Nuo 1998 m. ji dirbo R. K. ligoninėje personalo skyriuje. Jos darbinės funkcijos – ruošti pažymas įsakymams, tvarkyti atostogas. Ruošiant pažymos kreipiamasi į archyvą. Archyvarei pasirašydavo raštą, kad gavo dokumentus. Pernai dėl pažymos A. P. kreipėsi Sodros darbuotoja. Pradėjo ieškoti įsakymų, rado priėmimo įsakymą, o atleidimo įsakymo nerado. Ieškojo duomenų kortelės, bet archyvarė pasakė, kad jos nėra. Tarifikacijos sąrašuose A. P. nerado. Iki tol A. P. ji nepažinojo, nežinojo, ar jis kreipėsi dėl pažymos. Pažymas registracijos žurnale įregistruodavo tas, kas ją išrašydavo. Ji registruodavo pažymas, numerį įrašydavo iš eilės, pažymą įtraukdavo į žurnalą tada, kai ją paruošdavo. Nebūdavo taip, kad paprašo išduoti dokumentą, kai duomenys surašyti ant lapelio. Ji pati sutikrindavo duomenis archyvo. Jei archyvas reikiamų dokumentų nepateikia, rašo, kad tokių duomenų nerasta. Tarifikaciniuose lapuose atsispindi duomenys, turi būti įsakymai, kortelės, tarifikaciniai lapai. D. G. turėjo teisę išrašyti tokias pažymas. V. B. niekas nevaduodavo. Ji nesigilino į tai, ar jai nesant darbe buvo išduodamos pažymos. Negalėjo būti jai pateiktas lapelis, jog turi įregistruoti A. P. pažymą. Tais laikais įsakymai buvo rašomi keliems žmonėms. Gal ir galėjo būti Įsakyme dėl atleidimo praleista A. P. pavardė. Įsakymai saugomi nuo 1955 m. Užmokesčio kortelės jai nereikalingos. Ji gali nueiti į archyvą, buhalterijos archyvą. Ji vadavo archyvarę. V. B. yra baigusi KPI. Grįžusi po ligos pamatė, kad pažymos įregistruotos D. G. ranka.

Liudytojas Albertas A. T. parodė, kad I Tarybinėje ligoninėje nuo 1967 m. iki 1975 m. jis dirbo inžinieriumi med. aparatūros priežiūrai. Jei aparatūra sugesdavo, tai remontuodavo ją vietoj arba veždavo į dirbtuves, veždavo ne vienas. Smulkus gedimas yra tai saugiklio pakeitimas ar pan. Inžinierius savo kabineto neturėjo, turėjo šiek tiek diagnostinės aparatūros. Jis turėjo techniko specialybę, buvo baigęs KPI. Ji vėliau baigė politechnikos institutą. Jis pavaldinių neturėjo. Kiti inžinieriai turėjo savo darbą. Jie ateidavo ir po darbo. Jis dirbo vienas pagal paskirtą jam techniką Kiti žmonės dirbo savo darbą, jis jų nematydavo. Jis nežino, ar buvo vienas inžinieriaus etatas, ateidavo žmonės, atlikdavo savo darbą. Jam buvo priskirta viena aparatūra, kitiems – kita. Jis nesigilino, ką kiti inžinieriai darė. A.A. T. priklausė kardiografai vaikų poliklinikoje, dantų kabinetai vaikų poliklinikoje, suaugusiųjų dantų kabinetai. Ūkio dalyje yra automobiliai. Jis paima iš administracijos buhalterės parašą. Prašymas būdavo rašomas ligoninės vardu, jo parašų nebūdavo, pasirašydavo vyr.gydytojas ir buhalterė. Kai dirbo, jis visus pažinojo. D. M. neatpažino. Praėjo daug metų. Jis negali nei patvirtinti, nei paneigti, kad A. P. dirbo. Inžinierius technikas atlieka tą patį darbą. Nesidomėjo, kas dirbo kituose skyriuose. M. B. dabar neatpažino. Gal ir teko remontuoti aparatūrą fizinės reabilitacijos skyriuje. Jis dirbo vienu etatu. Kai jį įdarbino, jis buvo medicininės aparatūros technikas-elektrikas. Priimant į darbą reikalavo, jog jis pateiktų dokumentus, kad gali dirbti su med. aparatūra. Jis nežino, ar jam išėjus atostogų, kas nors dirbo vietoj jo. A. P. – techniko pavardę jam teko girdėti.

Liudytoja D. M. T. parodė, kad 1970-1980 metais ji dirbo I Tarybinėje ligoninėje vyr. kadrų inspektore, vėliau vyr. gydytoja kadrų reikalams. Tais laikais A. P. buvo jauno amžiaus, dirbo techniku. Įsakymas dėl priėmimo į darbą parašytas jos ranka, jį pasirašydavo skyriaus viršininkas, įstaigos vadovas. Šį prašymą atnešdavo jai ir ji rašydavo įsakymą, kurį pasirašydavo įstaigos vadovas. Ligoninėje dirbo 1000 žmonių. Kai kurie inžinieriai dirbo po puse etato, kiti po visą. Jie arba veždavo taisyti aparatūra, arba iškviesdavo meistrą. D.M. T. nurodė, kad ji net neabejoja, jog A. P. buvo priimtas į darbą, juos tikrindavo komisijos. Tyrėjai ji sakė, kad ji negali nei patvirtinti, nei paneigti, kad A. P. dirbo. Tyrėja jai pasakė, kad pakeitė jos parodymus, kai ji pasakė, kad jie netikslūs. Specialistui inžinieriui med. aparatūros priežiūrai rašė įsakymą pagal pareiškimą. Asmuo asmeniškai pateikdavo prašymą, asmens dokumentą, turėdavo pasirašyti kortelėje. Atleidžiant žmogų įsakymas būdavo rašomas pagal pareiškimą, užvizuotą vadovo. Ji negali atsiminti, ar rašė įsakymą dėl A. P. atleidimo. Gale metų atleistų darbuotojų korteles perduodavo į archyvą. Skyriaus atsakingas darbuotojas turėjo pranešti, jei po įsakymo parašymo darbuotojas neišeina į darbą. Jei taip būtų, tikrintų, gal žmogus susirgo. Jei žmogus praneša, kad nedirbs, rašo įsakymą dėl atleidimo. Ekonomistas darydavo tarifikacinius sąrašus. Buvo vedami tabeliai. Personalo skyrius teikdavo duomenis ekonomistams. Ji rašydavo įsakymą dėl žmogaus atleidimo, jį registruodavo, dirbo tvarkingai. Buvo daug revizijų, pastabų negavo. Ją pavaduodavo med. registratorė, klaidų nepasitaikė. Ji nežino, kodėl nėra įsakymo apie A. P. atleidimą. Ji pildė asmens kortelę, ji buvo užpildoma tą pačią dieną, kaip ir įsakymas. Kortelė yra svarbus dokumentas, nežino, kodėl negalima surasti A. P. kortelės. Korteles į archyvą perduodavo kiekvienais metais. Ji negalėjo neįrašyti į įsakymą atleidžiamo asmens, kortelėje tai turėjo būti atžymėta. D.M. T. atostogaudavo po 2 savaites.

Liudytoja N. K. parodė, kad nuo 2003 metų ji dirba raudonojo Kryžiaus ligoninėje archyvare. 2008 m. gruodžio mėnesį pavaduotoja paskambino paprašė iškelti A. P. kortelę. Ji užsirašė A. P. duomenis, po to išrašė prašymą. Ieškojo kortelės už 15 metų laikotarpį. Rado du P., bet ne A. P.. Po to prašymą kartu su .S. ir P. P. kortelėmis nunešė pavaduotojai, paliko jas jai, parašė, kad A. P. kortelės nėra. Jos neprašė užpildyti pažymos, ar A. P. dirbo ligoninėje. Su D. P. jos nepažįstamos. Kitų P. korteles ji grąžino sausio viduryje. N. K. dirbo 7 metus, tokio atvejo, kad asmuo dirbo, o jo kortelė neišsaugota, nebuvo. Ligoninėje yra atleistų darbuotojų kortelės. Kortelės nuo 1944 m. buvo „papkėse“, o dabar segamos į bylas. Į archyvą gali patekti buhalterė, galimai anksčiau V. B. patekdavo. Paukštys nėra jos prašęs atnešti asmens kortelių, yra prašęs tik ligos istorijų. Ji nemano, kad kas kitas galėjo atnešti A. P. asmens kortelę.

Liudytojas E. J. O. parodė, kad jis nieko nežino apie A. P. darbą R. K. ligoninėje. Jo žmona dirbo sesele. Yra buvę, kad A. P. su M. B. atvyko pas juos, klausė, ar žmona galės paliudyti, jog jis dirbo raudonojo Kryžiaus ligoninėje. Žmona A. P. neprisiminė, ji yra nepastabi. Apie melagingą liudijimą kalbos nebuvo. Jis nesidomėjo, kam A. P. tai reikalinga. Apie jos darbą jie nekalbėjo. A. P. draugavo su E.J. O. draugais. M. B. jis pažįsta, sveikinasi. Jis skambino jo žmonai ir klausė, ar gali su ja pasikalbėti. Žmona pasiūlė pasikalbėti su E.J. O..

Liudytoja Julija D. B. parodė, kad jos mama ir A. P. mama yra pusseserės, su A. P. matydavosi giminių susitikimuose. I Tarybinėj ligoninėj laboratorijoj ji dirbo nuo 1958 iki 1981 metų. Ji dirbo su mikroskopais, aparatūros laboratorijoj nebuvo. Lipant laiptais ji sutiko A. P. baltu chalatu, šalia ėjo kitas žmogus baltu chalatu. A. P. pasakė, kad jis čia dirba, tvarko fizioterapijos aparatūrą. Turbūt tai buvo 1973 m. Jie susitikdavo 5-6 metus. Tuo metu dirbo K., B., laboratorijoj dirbo K., D., V.. Ji pastoviai dirbo laboratorijoj, ten buvo termostatai, kuriuos taisydavo T.. J.D. B. dirbo ir gimdymo namuose, juos siųsdavo į mokyklas, į darželius. Su kitais skyriais švenčių nešvęsdavo, į fizioterapijos skyrių nueidavo. Ji neturėjo laiko ieškoti A. P. darbo vietos. Šiuo metu su juo retai susitinka, susiskambina. 1973 metais laboratorijoj atlikdavo praktiką med. mokyklos moksleiviai, kiek laiko trukdavo praktika, ji neprisimena. D. P. dirbo ir mokėsi, ateidavo į budėjimus. A. P. baigęs KPI turbūt mechanikos specialybę. Ji negali pasakyti, ar med. technikos inžinieriai buvo pasiskirstę darbo vietas.

Liudytojas A. B. M. parodė, kad jis trumpą laiką antraeilėse pareigose puse etato dirbo metrologu R. K. ligoninėje Jis buvo atsakingas už visų ligoninėje esančių prietaisų patikrą. Jis pristatydavo matavimo prietaisus patikrai. Metrologijoje jis dirbo vienas, pradėjo dirbti nuo 1970 metų, bet galimai 1972 metais dirbo metrologu. A. P. ligoninėje jis nematė. Ligoninėje A.R. M. darbo vietos, kontaktuodavo tik su pavaduotoju ūkio reikalams, o su kitais darbuotojais – ne. Antraeilių pareigų į darbo knygelę neįrašė. Metų nepamena, bet kartu su juo med. prietaisų priežiūros skyriuje dirbo T.. Jo tiesioginiai viršininkai buvo gydytoja D., gydytojas S., kurie dirbo fizinės terapijos skyriuje. Jis buvo atsakingas, kad veiktų aparatūra. A. P. jam nematytas. Į darbą jis ateidavo kartą į 1-2 savaites. Pastovios darbo vietos jis neturėjo. Jis nežino, ar A. P. dirbo, ar ne, jo nematė, bet negali patvirtinti, kad jis nedirbo. A.B. M. turi spec. vidurinį išsilavinimą, specialaus išsilavinimo dirbant metrologu nereikėjo. Jo pirmaeilės pareigos buvo optikoje Laisvės al. A.B. M. dirbo techniku, o ne inžinieriumi. Jis prižiūrėjo 3 kabinetus, metų tiksliai nurodyti negali. Įrašų knygelėje nėra. Tiksliai žino, kad jis darbą pakeitė 1970 metais. Teisme jo duoti parodymai yra tikslesni. Iki 1970 metų jis dirbo su aparatūra. Jis buvo baigęs K. P., medicininio išsilavinimo neturėjo. Apklausiant jis negalėjo nurodyti, kad reikėjo med. išsilavinimo, prižiūrint med. aparatūrą, taip sakyti jis negalėjo. Tyrimo metu kažką perrašė, jis buvo iškviestas antrą kartą, tada ir pasirašė protokolą. Antrą kartą atvykus jo neapklausinėjo, reikėjo tik pavardę patikslinti, sakė, kad ji buvo neteisingai užrašyta. Antrą kartą užrašytų parodymų jis neskaitė. Gali būti, kad antrą kartą atvykus pasirašė abu protokolus. Apklausos protokole neteisingai nurodyti metai. Jis yra technologas. Ikiteisminio tyrimo jo duoti parodymai yra iš dalies teisingi. Užrašytų parodymų jis atidžiai neperskaitė, pasirašė. Fizioterapinę aparatūrą prižiūrėjo iki 1970 metų, po to buvo pertraukėlė ir vėliau dirbo metrologu, metrologu dirbo 1975 metais, datą reikėtų žiūrėti archyve. Jis negali patvirtinti, kad A. P. 1973-1978 metais nedirbo. Prisimena, kad T. dirbo, bet metų nepamena. Apie A. P. to negali pasakyti.

Liudytojas A. E. parodė, kad 1975 metais jis atėjo dirbti į san. autoūkį, metus laiko dirbo saugumo inžinierium. Nuo 1976 metų vežiojo R. K. vyr. gydytojus, vežiojo ir kadrų skyriaus viršininkę D. G.. A. P. jis matė vieną kartą, pernai jis su vyr. gydytoju buvo atvykęs pas jį į namus, prašė paliudyti, kad jis matė A. P.. jis anksčiau A. P. nebuvo matęs. Atvykęs M. B. paprašė jo nusileisti į apačią ir pasakė, kad A. P. dirbo ligoninėje ir prašė tai patvirtinti pas tyrėją. Protokolo, kurį surašė tyrėja, jis neskaitė, tyrėja pasiūlė perskaityti protokolą. A. P. ir niekas kitas neprašė meluoti teisme, apklausos protokole neteisingai nurodyta, kad jo prašė meluoti. A. E. pasakė, kad tokio žmogaus neprisimena ir negali patvirtinti, kad jis dirbo, meluoti niekas neprašė. Inžinieriaus pareigose dirbo daug asmenų., A. P. jis nepažįsta, taip jis sakė tyrėjai, protokolą pasirašė neskaitęs. Teisme jo duoti parodymai yra teisingi.

Liudytojas P. B. parodė, kad 1974-1988 metais jis dirbo I Tarybinėj ligoninėj, techniku dirbo iki 1979 metų. A. P. jis pažįsta iš matymo, jis buvo med. technikas, med. technikai jų skyriui nepriklauso. P. B. nurodė, kad A. P. lyg ir panašus į asmenį, kuris dirbo. Su juo susitiko pora kartų sandėlyje, matydavo teritorijoje, sandėlyje pas P. Č.. Kada A. P. dirbo, jis negali tiksliai pasakyti. A. P. pažįsta iš matymo, tiesiogiai su juo nėra bendravęs, jų darbai skirtingi. Jis buvo med. technikas. Fizioterapijos kabinete jį yra matęs keletą kartų. P. B. nurodė, kad kai buvo elektros gedimas, galimai panašus į A. P. žmogus buvo kabinete. Med. technikai ūkio skyriui nepriklausė. Med. technikus kviesdavosi ir iš „L.“. Jis buvo atsakingas už elektros ūkį, už santechnikus, už katilinės ūkį. Jis buvo pavaduotoju ūkio reikalams nuo 1979 m. med. technikų pavardžių nežinojo, jie priklausė vyr. med. seseriai. A.B. M. atvykdavo iš U. M.. technikai būdavo I Tarybinėj ligoninėj, tabelius galimai rašydavo vyr. med. sesuo. Ūkio dalyje tuo metu med. technikų nebuvo, jie P. B. nepriklausė. Jie dažniausiai vaikščiodavo paprastai apsirengę, chalatą gal ir turėdavo.

Liudytoja L. Z. parodė, kad apklausinėjant liudytoją, liudytojas duodavo parodymus, ji viską surašydavo, tada liudytojas perskaito protokolą, ar viskas teisingai surašyta ir pasirašydavo. Protokolus perskaitydavo visi liudytojai. Beraščių liudytojų nebuvo. Jei liudytojai atsisako skaityti, protokolus ji pati perskaito. Jei liudytojai teigia, kad netiksliai surašyti parodymai, jos nuomone, kažkas jiems padarė įtaką. Duomenų apie įtakos padarymą ji neturi, tik daro tokią prielaidą. Kai kurie liudytojai buvo pakartotinai apklausti. Jei liudytojo A. E. apklausa surašyta jos ranka, tai ji apklausė jį. Liudytojas A.B. M. antrą kartą buvo kviečiamas rašytiniu prokuroro nurodymu. Galėjo būti klaidingai įrašytas vardas jo apklausoje. Buvo atlikta platesnė liudytojo apklausa, ką jis papasakojo, tą ji užrašė. Ji nežino, kodėl netikrino A.B. M. darbo laikotarpio. L. Z. kompiuteriu parašo protokolą, atspausdina jį ir duoda liudytojui paskaityti. Papildomus prierašus liudytojas gali daryti savo ranka. Į apklausą buvo iškviestas vairuotojas, kuris tuo metu dirbo, o tokių liudytojo A. E. parodymų ji nesitikėjo.

2010-01-29 VšĮ K. R. Kryžiaus klinikinės ligoninės direktorius (vyr. gydytojas) K. M. pateikė pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo Nr. 3V-303(1.9.) su priedais, kuriame nurodyta, jog VšĮ KRKKL atlikus patikrinimą, tarp archyvinių dokumentų buvo rastas tik 1973-02-28 įsakymas dėl A. P., gim. 1946 m., priėmimo į darbą inžinieriaus pareigoms med. aparatūros priežiūrai. Jokių kitų duomenų apie A. P. darbą (darbo knygelės kopijų, įsakymų dėl atlyginimo, atostogų, asmens dokumentų) ar dokumentų apie jo atleidimą iš darbo nebuvo rasta (pridedami VšĮ KRKKL atsakingų darbuotojų paaiškinimai) (t. l, b.l. 5-16).

2010-02-22 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus rašte Nr. (2.39)10.V-3157 nurodyta, jog VSDFV Kauno skyriaus Centro pensijų skyriaus 2009-07-13 sprendimu A. P. nuo 2008-08-06 paskirta valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija. Vadovaujantis minėta pažyma (2009-01-23 Nr.454), į A. P. valstybinio socialinio draudimo stažo apskaičiavimą buvo įtrauktas laikotarpis nuo 1973-03-01 iki 1978-04-01. Nustačius, kad pažymoje nurodyti neteisingi duomenys apie A. P. darbą įstaigoje. A. P. valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija buvo perskaičiuota, neįtraukiant pažymoje nurodytų laikotarpių į stažo apskaičiavimą, ir VSDFV Kauno skyriaus Centro pensijų skyriaus 2010-01-28 sprendimu nustatyta 1734,81 Lt pensijos permoka, susidariusi per laikotarpį nuo 2008-08-06 iki 2010-01-31 (t. l, b.l. 27).

2009-01-23 VšĮ K. R. Kryžiaus klinikinės ligoninės pažymoje Nr. 454 nurodyta, kad A. P. nuo 1973-03-01 priimtas dirbti inžinieriaus pareigoms, med. aparatūros priežiūrai 1978-04-01 atleistas iš darbo ( t. 1, b.l. 28 ).

2010-03-05 VSDFV Kauno skyriaus pranešime nurodyta, kad VšĮ K. R. Kryžiaus klinikinė ligoninė atlygino VSDFV padarytą žalą, 2010-03-01 į VSDFV sąskaitą pervedė 1734,81 Lt, todėl VSDFV atsiima prašymą pripažinti jį civiliniu ieškovu ( b.l. 30).

2010-07-10 civiliniu ieškiniu VšĮ K. R. Kryžiaus klinikinė ligoninė prašo 1734,81 Lt priteisti iš atsakovės D. G. ( t. 1, b.l. 31-34).

2010-02-18 VSDFV kreipėsi į VšĮ „Kauno raudonojo kryžiaus klinikinė ligoninė“ su prašymu atlyginti 1734,81 Lt žalą ( t.1, b.l. 35-36).

2010-03-16 vietinio mokėjimo nurodymu VšĮ K. R. Kryžiaus klinikinė ligoninė pervedė VSDFV 1734,81 Lt ( t. 1, b.l. 37),

2010-09-30 patikslintu civiliniu ieškiniu VšĮ K. R. Kryžiaus klinikinė ligoninė atsakovams D. G. ir A. P. reiškia 1734,81 Lt ieškinį ( t. 1, b.l. 39-42).

2010-03-17 VšĮ K. R. Kryžiaus klinikinė ligoninė pateikė vyr. gydytojo 1978-03-31 įsakymo Nr. 61 kopiją bei knygos viršelio kopiją, kurioje yra parašytas minėtas įsakymas, vyr. gydytojo 1973-02-28 įsakymo Nr. 40-K kopiją bei knygos viršelio kopiją, kurioje įrašytas vyr. gydytojo 1973-02-28 įsakymas Nr.40-K. B. knygos, kurioje būtų įrašai apie A. P. gaunamus atlyginimus ligoninėje nėra ( t. 1, b.l. 45-72).

2010-07-28 VšĮ K. R. Kryžiaus klinikinės ligoninės rašte Nr. 3V-1546(1.9.) nurodyta, kad duomenų apie tai, kam išduota 2009-01-23 pažyma, registruota Nr. 454, nėra. Registravimo žurnale yra įrašas tik apie 2010-01-19 dienos pažymą Nr. 454 ( pranešimas apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigą ) ( adresatas I. J. ) ( t. 1, b.l. 74-77).

2010-09-22 VšĮ K. R. Kryžiaus klinikinės ligoninės raštu Nr. 3V-1849(1.9.) su priedais pateikė direktoriaus (vyr. gydytojo) pavaduotojo organizaciniams reikalams pareiginius nuostatus, patvirtintus 2005-05-23, kuriuose nurodyta direktoriaus (vyr. gydytojo pavaduotojo organizaciniams reikalams pareigos, funkcijos, teisės bei atsakomybė, ir nurodyta, jog D. G. su šiais pareiginiais nuostatais buvo supažindinta pasirašytinai 2001-09-17 bei 2005-05-23 ( t. l, b.l. 79-94).

2009-05-04 VšĮ „K. R. Kryžiaus klinikinės ligoninės direktoriaus (vyr. gydytojo) įsakymu dėl administravimo ir veiklos sričių direktoriaus (vyr. gydytojo) pavaduotojo organizaciniams reikalams priskirtas personalo valdymas, ūkinės veiklos organizavimas ( t. 1, b.l. 95-96).

2010-06-18 VšĮ K. R. Kryžiaus klinikinė ligoninė pateikė 1973-02-28 įsakymo Nr. 40-K apie A. P. priėmimą į darbą kopiją ( t. 1, b.l. 100-104).

2010-02-12 nuosprendžiu A. P. nuteistas pagal LR BK 300 str. 1 d. ( t. 1, b.l. 107-111).

2008-12-19 prašyme dėl dokumentų iškėlimo iš ligoninės archyvo nurodyta, jog direktoriaus pavaduotojos D. G. nurodymu buvo rastos ir D. G. pateiktos atleistų darbuotojų asmens kortelės: S. P. 1974 m.; P. P., 1972 m. Liudytojos N. K. ranka užrašyta, jog žiūrėta 15 metų, ir konstatuota, kad P. A. nėra, bei nurodyta, jog pateiktos asmenų kortelės grąžintos 2009-01-26 (t. l, b.l. 135).

2011-01-13 VšĮ K. R. Kryžiaus klinikinė ligoninė advokatui G. Č. pateikė tarifikacinius sąrašus ( t. 2, b.l. 109-110, 149-172).

2009-12-31 tarnybiniu pranešimu D. G. kreipėsi į direktorių ( vyr. gydytoją) su prašymu informuoti, kur yra aplankas, buvęs jos seife su ligoninės dokumentais, ar buvo pasirašytas perdavimo-priėmimo aktas. 2010-01-05 raštu prašė suteikti informaciją ar jos darbo pareigos nepavestos atlikti kitiems. 2010-01-06 prašė leisti susipažinti su dokumentais ( t.2, b.l. 111-113).

2010-05-13 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu direktoriaus įsakymai pripažinti neteisėtais ir D. G. atleidimas iš darbo pripažintas neteisėtu. 2010-11-16 Kauno apygardos teismo nutartimi sprendimas paliktas nepakeistu ( t. 2, b.l. 114-143).

D. G. už gerą darbą buvo reiškiamos padėkos ( t. 2, b.l. 144-148).

Kauno I Tarybinės klinikinės ligoninės 1974 m. bylų nomenklatūra ( t. 2, b.l. 187-192).

Kauno miesto I Tarybinės klinikinės ligoninės Administracijos ir ūkio personalo tarifikacinis sąrašas 1973-07-01 ( 3 t., b.l. 1-25).

2011-03-03 prašymu prašoma pakeisti reorganizuotą civilinį ieškovą baudžiamojoje byloje VšĮ „K. R. Kryžiaus klinikinė ligoninė“, jo teisių ir pareigų perėmėju VšĮ „Kauno klinikinė ligoninė“ ( t. 3, b.l. 41-47).

Surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visetas patvirtina, kad nusikaltimų sudėtys, esančios kaltinamojo A. P. veikose, visiškai įrodytos, jo veikos teisingai kvalifikuotos pagal LR BK 300 str. 1 d., 182 str. 1 d., nusikaltimo sudėtis, esanti kaltinamosios D. G. veikoje, visiškai įrodyta, jos veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 300 str. 1 d.

LR BK 300 str. 1 d. aptartu dokumento suklastojimo, suklastoto dokumento panaudojimo arba realizavimo objektu laikoma teisinės apyvartos funkcionalumas ir patikimumas. Pati teisinė apyvarta suprantama kaip juridinių faktų visuma, dėl kurių atsiranda, keičiasi ir pasibaigia įvairūs teisiniai santykiai, o šie faktai paprastai fiksuojami įvairiuose dokumentuose. Dokumentų suklastojimo ar tokių suklastotų dokumentų panaudojimo dalykas yra tik tokie dokumentai, kurie gali būti juridinių faktų įrodymai arba teisių (pareigų) atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymu. Dokumentu laikomas kiekvienas rašytinis aktas ar kitoks materialaus pasaulio dalykas, kuriame įtvirtinta juridinę reikšmę turinti informacija , kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę gali būti teisės ar pareigos arba teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymu, taip pat juridinių faktų įrodymu ar turinčių juridinę reikšmę aplinkybių įrodymu. Šis nusikaltimas, t.y. tikro dokumento suklastojimas pasireiškia tuo, kad kaltininkas neteisėtai pakeitė autentiško dokumento formą ir/ar turinį, tuo tame dokumente įtvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją, siekdamas patalpinti tokį dokumentą į teisinę apyvartą. Dokumento suklastojimu laikomi tokie veiksmai, kuriais pakeičiamas dokumento tikrumas ir jo turinio teisingumas. Tai reiškia, kad dokumente nebūtinai visa informacija turi būti melaginga, svarbu, kad šios informacijos dalis neatitinka tikrovės. Jei dokumente įtvirtintas bent vienas objektyvios tikrovės neatitinkantis (melagingas) faktas, turintis juridinę reikšmę teisinėje dokumentų apyvartoje ir tiesiogiai įtakojantis tam tikro juridinio fakto pradžią, pasikeitimą ar pasibaigimą ar esantis įvykio, veiksmo ar asmens teisių ir pareigų atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymu, toks dokumentas pripažintinas suklastotu ir tiesiogiai sukeliančiu neigiamas pasekmes valstybės bei savivaldos institucijų normaliai veiklai, pasireiškiančias žalos padarymu.

Apgaulė-tai falsifikuotų aplinkybių ar faktų arba melagingų duomenų sąmoningas pateikimas arba nuslėpimas tų aplinkybių ar faktų arba duomenų, apie kuriuos būtina pranešti.

Sukčiavimo esmė yra apgaulės panaudojimas, siekiant įgyti svetimą turtą arba teisę į tą turtą. Apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką arba valdytoją arba asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji dėl suklydimo apgaulės įtakoje savanoriškai patys perleidžia turtą ar teisę į turtą kaltininkui manydami, kad šis turi teisę jį gauti.

Apgaulė pasireiškia turto savininko ar valdytojo arba asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, nutylint esmines savininko apsisprendimui dėl turto ar teisės į turtą perleidimo aplinkybes.

Bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. Pagal susiformavusią teismų praktiką, darant nusikalstamą veiką bendrininkų grupe, atsiradę padariniai yra bendri visiems bendrininkams ir nepriskiriami ar neišskaidomi atskirai kiekvienam iš jų, todėl pakanka, jog bendrą veiką padaro vienas iš jų. Susitarimas bendrininkauti gali būti išreikštas ir konkljudentiniais veiksmais bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje.

Teismo nuomone, būtent šiais veiksmais ir pasireiškė kaltinamojo A. P. nusikalstamos veikos, nes jis žinodamas, kad nuo 1973-03-01 iki 1978-04-01 nedirbo VšĮ KRKKL inžinieriaus pareigose medicinos aparatūros priežiūrai, iš anksto susitaręs su VšĮ K. R. Kryžiaus klinikinės ligoninės direktoriaus (vyr. gydytojo) pavaduotoja organizaciniams reikalams D. G. pagaminti jam netikrą dokumentą ir bendrai veikdamas, t.y. netikro dokumento pagaminimui pateikęs savo asmens anketinius duomenis bei duomenis, jog jis tariamai nuo 1973-03-01 iki 1978-04-01 dirbo VšĮ KRKKL inžinieriaus pareigose medicinos aparatūros priežiūrai, bendrininkei D. G. pagaminus netikrą dokumentą – K. R. Kryžiaus klinikinės ligoninės 2009-01-23 pažymą Nr. 454 ir šią pažymą patvirtinus savo parašu bei VšĮ KRKKL anspaudu, šį netikrą dokumentą panaudojo, 2009-07-03 pateikęs VSDFV Kauno skyriaus Centro pensijų skyriui, kuris jam nepagrįstai išmokėjo 1734,81 Lt.

Kaltinamosios D. G. veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 300 str. 1 d, nes ji 2009-01-23, dirbdama VšĮ K. R. Kryžiaus klinikinės ligoninės direktoriaus (vyr. gydytojo) pavaduotoja organizaciniams reikalams, iš anksto susitarusi su A. P. pagaminti jam netikrą dokumentą ir bendrai veikdama, t.y. A. P. netikro dokumento pagaminimui pateikus savo anketinius duomenis, bei duomenis, jog jis tariamai nuo 1973-03-01 iki 1978-04-01 dirbo VšĮ KRKKL inžinieriaus pareigose medicinos aparatūros priežiūrai, ji pagamino netikrą dokumentą-K. R. Kryžiaus klinikinės ligoninės 2009-01-23 pažymą Nr. 454, asmeniškai įrašiusi žinomai melagingus tikrovės neatitinkančius duomenis, kad nuo 1973-03-01 iki 1978-04-01 A. P. dirbo VšĮ K. R. Kryžiaus klinikinėje ligoninėje inžinieriaus pareigose medicinos aparatūros priežiūrai, kai iš tikrųjų jis tuo laikotarpiu ligoninėje nedirbo, ir surašytą pažymą patvirtinusi savo parašu bei VšĮ KRKKL anspaudu, neįregistravusi pagamintos netikros pažymos 2008 m. Informacinių siunčiamųjų dokumentų registre Nr. 19, perdavė bendrininkui A. P..

Kaltinamosios D. G. parodymus, kad ji dokumento neklastojo, teismas vertina kritiškai, kaip neatitinkančius faktinių bylos aplinkybių, kaip siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikaltimą.

Teismo nuomone, kaltinamoji D. G. veikė tiesiogine tyčia, suprato pavojingą savo daromos veikos pobūdį ir to siekė.

Kaip nurodė pati kaltinamoji D. G., įstaigos vadovas Paukštys pasikvietė ją į kabinetą, užrašė ant lapelio A. P. priėmimo, atleidimo į darbą datas ir paprašė paruošti pažymą Sodrai. D. G. nurodė, kad ji matė, kad Paukštys nuo asmens kortelės nurašė atleidimo datą. Vėliau, ruošiant pažymą, ji kreipėsi į archivarę, tuo metu dirbusią N. K., kad pastaroji jai surastų ir pateiktų dokumentus dėl A. P. darbo stažo ligoninėje, t.y. asmens kortelę, tačiau ši kortelė jai nebuvo pateikta. Direktorius jai padavė juodraštinį raštelį, kad paruoštų pažymą. Ji patikrino ir surado įsakymą apie A. P. priėmimą į darbą, tačiau neprisimena, ar prašė darbuotojos N. K. pakelti A. P. kortelę. Pažymą parašė remdamasi direktoriaus nurodymu ir jo parašytais duomenimis. Kadangi ji turėjo skubiai paruošti pažymą apie kitą asmenį (I. J.), nepastebėjo, kad neįrašyta A. P. pažyma.

Tai yra nustatyta, jog kaltinamoji D. G., direktoriaus nurodymu rašydama pažymą apie tariamą A. P. darbą VšĮ KRKKL nuo 1973-03-01 iki 1978-04-01, vadovavosi tik 1973-02-28 įsakymu Nr. 40-K, kuriame nurodyta, kad A. P. priimamas į darbą inžinieriaus pareigoms med. aparatūros priežiūrai. Jokių kitų duomenų apie A. P. darbą, jo gautą atlyginimą, jam suteiktas atostogas, kitų dokumentų apie jo atleidimą iš darbo D. G. neturėjo. Tačiau neatsižvelgdama į tai, D. G. parašė pažymą, kad A. P. tariamai nuo 1973-03-01 iki 1978-04-01 dirbo VšĮ KRKKL inžinieriaus pareigose medicinos aparatūros priežiūrai. Po to šią pažymą patvirtino savo parašu bei VšĮ KRKKL anspaudu ir, neįregistravusi pagamintos netikros pažymos 2008 m. Informacinių siunčiamųjų dokumentų registre Nr. 19, perdavė bendrininkui A. P..

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamoji D. G. teisminio bylos nagrinėjimo metu patvirtino aplinkybę, kad pati kreipėsi į archivarę, tuo metu dirbusią N. K., kad pastaroji jai surastų ir pateiktų dokumentus dėl A. P. darbo stažo ligoninėje, t.y. asmens kortelę, kuri jai nebuvo pateikta, remiantis byloje nustatytais akivaizdžiais rašytiniais įrodymais:

1) archivarės N. K. pateiktu 2008-12-19 prašymu dėl dokumentų iškėlimo iš ligoninės archyvo, kuriame nurodyta, jog direktoriaus pavaduotojos organizaciniams reikalams D. G. nurodymu, buvo rastos ir D. G. pateiktos atleistų darbuotojų asmens kortelės: S. P. 1974 m. ir P. P. 1972 m. ir kurioje liudytojos N. K. ranka užrašyta, jog žiūrėta 15 metų laikotarpis, konstatuota, jog A. P. nėra, bei pažymėta, kad pateiktos kortelės grąžintos 2009-01-26 (t. l, b.1.135),

2) 2010-01-29 VšI KRKKL pareiškimu Nr. 3V-303(1.9) su priedais, kuriame nurodyta, kad apart 1973-02-28 įsakymo dėl A. P. priėmimo į darbą, jokių kitų duomenų apie A. P. darbą (t.y. darbo knygelės kopijų, įsakymų dėl atlyginimo, atostogų, asmens dokumentų) ar dokumentų apie jo atleidimą iš darbo nebuvo rasta (t.l, b.1.15-16)

3) liudytojos N. K. nuosekliais parodymais, kad jai dirbant R. K. ligoninėje archyvare, 2008 m. gruodžio mėn. pavaduotoja (t.y. D. G.) paskambino ir paprašė iškelti A. P. kortelę. Ji rado du P., bet ne A. P.. Po to prašymą kartu su S. ir P. P. kortelėmis nunešė pavaduotojai, paliko jas jai, parašė, kad A. P. kortelės nėra.

Šie A. G. parodymai tiesiogiai paneigia aplinkybę apie A. P. asmens kortelės egzistavimą ir buvimą KRKKL archyve, paneigia kaltinamosios teiginį, kad ji neva mačiusi A. P. asmens kortelę pas vyr.gyd.P. kabinete ant stalo ar kad P. jai nurašęs A. P. asmens ir darbo duomenis ant lapelio, ir įrodo aplinkybę, jog kaltinamoji D. G. sąmoningai įrašė melagingus duomenis į netikrą pažymą Nr.454 apie A. P. atleidimo 1978-04-01 (Įsak.Nr. 61-K, 1978-03-31) faktą, žinodama, kad jokių duomenų apie A. P. KRKKL nėra. Kaltinamoji D. G. savo parodymais pati patvirtino aplinkybę, jog žinojo, kad KRKKL archyve nėra jokių dokumentų dėl A. P. atleidimo, nes parodė, kad nespėjo direktoriui pasakyti, kad nėra duomenų apie P. atleidimą, nes jis (t.y.P.) mirė.

Tai įrodo D. G. sąmoningą, kryptingą, tiesioginę tyčią suklastoti dokumentą-pagaminti netikrą pažymą Nr. 454, įrašant žinomai melagingą, tikrovės neatitinkantį juridinį faktą apie A. P. darbo laikotarpio pabaigą konstatuojantį duomenį 1978-04-01 ir įsakymo numerį Nr.61-K, 1978-03-31. Tai įrodo ją suvokus pavojingą savo daromos veikos pobūdį ir siekimą suklastotą dokumentą paleisti teisinėn apyvarton, nes ji patvirtina žinojusi, jog išduodama pažyma, patvirtinta jos parašu ir VšĮ KRKKL herbiniu antspaudu yra oficialus dokumetas, kurį A. P. turi pateikti Sodrai. Kaltinamoji D. G. patvirtino pati spintoje radusi priėmimo į darbą įsakymą, o tai įrodo aplinkybę, kad ji turėjo ne tik pareigą, bet ir galimybę patikrinti pažymoje Nr. 454 konstatuojamus juridinius faktus surandant ir patikrinant įsakymus ne tik dėl A. P. priėmimo į darbą 1973 m., bet ir dėl atleidimo iš darbo 1978 m. Juo labiau, kad 1978-03-31 įsakymas Nr. 61-K niekada nebuvo dingęs ir jai, kaip direktoriaus pavaduotojai organizaciniams reikalams, prieinamas patikrinti, netgi saugotas ne archyve, o Personalo skyriuje. D. G. tyčios kryptingumą ir sąmoningumą realizuojant jai inkriminuoto nusikaltimo sudėties objektyviuosius požymius įrodo kaltinamosios D. G. parodymai patvirtinant, kad ji pati į pažymą įrašė pažymos numerį 454, taip pat patvirtino, kad 2008-01-02 KRKKL Informacinių siunčiamųjų dokumentų registre Nr. 12, rankraštinis įrašas registracijos numeriu 454 yra parašytas jos ranka, kaip ir virš esantys rankraštiniai numeriai. Ši aplinkybė patvirtina, kad minėtą 2008 m. Informacinių siunčiamųjų dokumentų registro žurnalą pildė D. G. ir įrodo ją sąmoningai A. P. išduodamą jos asmeniškai pagamintą netikrą pažymą Nr. 454 neužregistravus minėtam dokumentų žurnale, o tyčia užrašius pažymoje kitam adresatui I. J. išduoto dokumento registracijos numerį. Šią aplinkybę patvirtina ir rašytinis byloje esantis įrodymas- 2010-07-28 VšĮ KRKKL raštas Nr. 3V-1546 (1.9), kuriame nurodyta, kad 2010-01-19 dienos pažyma Nr. 454 (pranešimas apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigą) buvo išduota adresatui I. J..

Kaltinamosios D. G. kaltė, tyčia suklastojus dokumentą, taip pat įrodyta:

liudytojos E. P. parodymais, kad D. G. pateikė asmeniškai jos pačios ranka surašytą juodraštinį pažymos tekstą su jame esančiais duomenimis apie A. P. dirbtą laikotarpį su datomis ir įsakymų numeriais, jai techniškai atspausdinti. Ji suvedė pateiktus duomenis į šabloną kompiuteryje ir atspausdintą pažymą atidavė D. G.. Patvirtino, kad ji pati asmeniškai niekada neregistravo jokios pažymos;

liudytojos V. B. parodymais, kad ieškant su A. P. darbo stažu ligoninėje susijusių dokumentų, ji radusi tik priėmimo į darbą įsakymą. Įsakymo dėl A. P. atleidimo iš darbo, jo asmens kortelės nerado, archivarei paaiškinus, kad kortelės nėra. Taip pat tarifikaciniuose sąrašuose A. P. nerado;

liudytojos N. K. parodymais, kad pavaduotoja D. G. 2008 metų gruodžio mėnesį prašė pateikti jai A. P. kortelę, tačiau tokio darbuotojo kortelės nerado. Patikrinusi archyvo duomenis 15 metų laikotarpiu, ir dar 2008metų gruodžio mėnesio pabaigoje pranešė apie tai D. G.. Ši sužinojusi, kad jokių dokumentų, įrodančių A. P. dirbus ligoninėje 1973-1978m., archyve nėra, prašymo dėl A. P. dokumentų iškėlimo iš ligoninės archyvo sąmoningai nepasirašė. Vyr.gyd.P. neprašė atnešti A. P. kortelės ir apskritai jam niekada nenešė jokių asmens kortelių;

liudytojos D.M. T. parodymais, kad asmens kortelė buvo užpildoma tą pačią dieną kaip ir įsakymas. 1978-04-01 įsakymo Nr. 61-K, nesant jame įrašyto A. P. kaip atleidžiamo iš užimamų pareigų asmens, ji negalėjo įrašyti į asmens kortelę. Ji rašė įsakymus dėl atleidžiamų darbuotojų ir juos registravo. Be to, nors D.M. T. patvirtino, kad rankraštinis įrašas 1973m.įsakyme Nr. 40-K dėl A. P. priėmimo į darbą parašytas jos ranka, tačiau ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad asmens vardu A. P. nepažįsta, tokio dirbusio asmens inžinieriumi medicinos priežiūrai 1973-1978 metais neprisimena;

liudytojos D. P. parodymais, kad A. P. niekada nėra dirbęs KRKKL laikotarpiu nuo 1973-1978m. Ji 1971-1973 metais, baigusi Kauno medicinos mokyklą, tuometinėje 1-oje taryb.klinikinėje ligoninėje atliko praktiką, ir pažinojo abu inžinieriais med.technikos priežiūrai dirbusius darbuotojus, tai: A. T. ir A. M.. Asmuo, vardu A. P. minėtu laikotarpiu tikrai nedirbo;

liudytojo A. A. T. parodymais, kad jis nuo 1967 m. iki 1975 m. dirbo Kauno m. 1-oje taryb.klinik.ligoninėje, inžinieriumi medicininės aparatūros priežiūrai. Užimant šias pareigas, buvo būtinas specialus medicininis išsilavinimas. Be to, jis patvirtino itin reikšmingą aplinkybę, kad inžinieriumi medicininės aparatūros priežiūrai nurodytu laikotarpiu jis dirbo vienas ir asmens, vardu A. P. jis nepažįsta bei nepamena, kad toks asmuo būtų kada dirbęs KRKKL jo darbo laikotarpiu. Šiuos liudytojo A. T. parodymus patvirtina ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirti rašytiniai įrodymai: 2010-04-20 VšĮ KRKKL raštas Nr. 3V-1003(1.9) su priedais, kuriuo pateikti Kauno m. 1-osios Taryb.klinik.ligoninės administracijos ir ūkio personalo 1973-1978 metų tarifikaciniai sąrašai, kuriuose nurodyta, kad nuo 1973-07-01 iki 1975-07-01 inžinieriaus med. aparatūra s priežiūrai pareigose dirbo T., A. J., tuo pačiu pateikta A. T. asmens kortelės kopija (t. 1, b.1.58-66);

liudytojo A.B. M. parodymais, duotais kiteisminio tyrimo metu, kad nuo 1975 m. iki 1978 m. jis dirbo tuometinėje Kauno m. 1-oje taryb.klinik.ligon.inžinieriumi medicininei aparatūrai, teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, jog neatsimena ar minėtu laikotarpiu jis dirbo inžinieriumi med.aparatūros priežiūrai, tačiau patvirtino aplinkybę, kad inžinieriumi visos medicinos aparatūros priežiūrai tikrai dirbo A. T.. Asmens, vardu A. P. jis nepažįsta, ir negali tvirtinti, kad toks asmuo būtų dirbęs KRKKL minėtu laikotarpiu. Tačiau A. M. darbo laikotarpį tuometinėje Kauno m. 1-oje tarybinėje klinikinėje ligoninėje patvirtina teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirti neginčytini rašytiniai įrodymai: 2010-04-20 VšĮ KRKKL raštas Nr. 3V-1003(1.9) su priedais, kuriuo pateikti Kauno m. 1-osios Taryb.klinik.ligoninės administracijos ir ūkio personalo 1973-1978 metų tarifikaciniai sąrašai, kuriuose nurodyta, kad nuo 1975-07-01 iki 1978-07-01 inžinieriaus med. aparatūros priežiūrai pareigose dirbo M. A.-B., S. (t.l, b. 58-66);

liudytojo A. E. parodymais, kad nuo 1976m. iki 1988m. jis dirbo KRKKL vairuotoju ir asmens kaip ligoninės darbuotojo A. P. nepažinojo ir nežino, kad toks asmuo būtų dirbęs ligoninėje. Be to, A. E. patvirtino itin reikšmingą aplinkybę apie tai, kad vykstant ikiteisminiam tyrimui, į jo namus atvykęs kaltinamasis A. P., kurio jis iki tol nepažinojo, su vyr.gyd.B., prašė jo melagingai paliudyti policijos komisariate tyrėjai, kad A. P. neva dirbo ligoninėje nuo 1973m. iki 1978 m. (t.l., b.l. 125-127). Teisminio bylos nagrinėjimo metu A. E. parodė, jog melagingai liudyti negali, B. tik prašęs patvirtinti, jog matęs dirbusį P.. Tačiau jis tokio asmens vardu A. P. nepažįsta. A. E. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus patvirtina liudytojos L. Z. teisminio bylos nagrinėjimo duoti nuoseklūs parodymai apie tai, kad liudytojo A. E. parodymus ji surašė taip, kaip jis sakė. Patvirtino, jog liudytojas visada perskaito ar teisingai jo parodymai surašyti ir pasirašo protokolą;

liudytojo E.J. O. parodymais, kad kaltinamasis A. P. ir vyr.gyd.B. buvo atvykę ir klausė ar liudytojo žmona, dirbusi KRKKL sesele, galėtų paliudyti, jog A. P. dirbo ligoninėje, tačiau jo žmona A. P., kaip darbuotojo, neprisiminė;

liudytojos J.D. B. parodymais, kad 1-oje klinikinėje ligoninėje ji dirbo nuo 1958 iki 1981 m. kraujo tyrimų laboratorijoje. Jos ir kaltinamojo A. P. motinos yra pusseserės. Patvirtino aplinkybę, kad jos darbo metu laboratorijoje medicininius aparatus taisė T. ir ji mačiusi taisant aparatus tik T.. A. P. ji tik buvo sutikusi ant laiptų su baltu chalatu.

Teismas liudytojo M. B. parodymus, kad jis matydavo A. P. I-oj Tarybinėj ligoninėje dirbantį techninį darbą prie aparatūros, A. P. jis sutikdavo sename korpuse, kieme ir prie buhalterijos, su juo bendravo, vertina kritiškai, kaip nenuoseklius, neatitinkančius faktinių bylos aplinkybių, kaip siekimą duoti parodymus, naudingus kaltinamajam A. P..

Ikiteisminio tyrimo metu M. B. parodė, kad savo darbo laikotarpiu, t.y,1972-2000m. 1-oje tarybinėje ligoninėje jis keletą kartų buvo matęs A. P., jo žiniomis dirbusį Ūkio skyriuje, tačiau kokiose pareigose, jis nežino (t.l, b.l.136-138). Gi teisminio bylos nagrinėjimo metu M. B. davė priešingus parodymus, teigdamas, jog A. P. matydavo 1- oje tarybinėje ligoninėje, jis dirbo techninį darbą, kad A. P. jam sakęs, jog prižiūri medicininę aparatūrą. Tačiau M. B. nepatvirtino, kad A. P. tikrai dirbo inžinieriumi med.technikos priežiūrai, nors patvirtino pažįstąs T. ir M. kaip dirbusius ligoninėje darbuotojus.

Kaltinamojo A. P. parodymus, kad jis nebendrininkavo klastojant dokumentą, apgaule savo naudai nesiekė įgyti svetimo turto, teismas vertina kritiškai, kaip neatitinkančius faktinių bylos aplinkybių, kaip siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytus nusikaltimus.

Kaltinamąjį A. P. bendrininkavus su kaltinamąja D. G., pastarajai pagaminus netikrą pažymą Nr. 454, o A. P. minėtą suklastotą pažymą Nr. 454 tyčia laikius ir panaudojus, įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirti reišmingi ir objektyvūs įrodymai:

aplinkybės, kad kaltinamasis A. P. bendrininkės D. G. pagamintą netikrą dokumentą, tyčia laikė ir panaudojo, visiškai įrodytos 2009-01 -23 kaltinamosios D. G. pagaminta ir A. P. išduota netikra pažyma, suklastotu registracijos numeriu 454, kaltinamųjų D. G. ir A. P. parodymais ir 2010-02-22 Valstyb.socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus raštu Nr. (2.39) 10.V-3157, kuriame nurodyta, jog VSDFV Kauno skyriaus Centro pensijų skyriuje 2009-07-03 kartu su A. P. prašymu skirti senatvės pensiją, bei pensijos skyrimui reikalingais dokumentais, buvo gauta VšĮ KRKKL 2009-01-23 išduota pažyma Nr. 454 apie A. P. darbo stažą nuo 1973-03-01 iki 1978-04-01.

Kaltinamąjį A. P. sukčiavus įrodo jo siekis, 2009-07-03 VSDFV Kauno skyriui tyčia pateikiant žinomai netikrą pažymą Nr.454, apgaule savo naudai įgyti turtinę teisę, t.y. valstybinio socialinio draudimo padidintą senatvės pensiją, tokiu būdu įgyjant svetimą VSDFV priklausantį turtą-1734.81 Lt. Sukčiavimą kaip nusikalstamą veiką įstatyme apibūdina dvi veikos: apgaulės panaudojimas ir svetimo turto įgijimas. Esminis sukčiavimo kaip nusikaltimo požymis yra būtent apgaulės naudojimas prieš turto savininką, teisėtą valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, ar asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimantį privalomai vykdytiną sprendimą, siekiant įgyti ar užvaldyti svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengti turtinės prievolės arba ją panaikinti.

Baudžiamoje byloje reikšmingais faktiniais įrodymais įrodyta A. P. sąmoningai jo apgaulei panaudojus bendrininkės D. G. suklastotą oficialų dokumentą-2009-01-23 pažymą Nr.454, su melagingais, tikrovės neatitinkančiais faktiniais (datomis) ir juridiniais (įsakymų Nr.) duomenimis apie A. P. darbo laikotarpį KRKKL, ir būtent apgaule sąmoningai suklaidinus turto savininką-VSDFV Kauno skyrių, turintį teisę priimti privalomus vykdyti sprendimus, kuris dėl A. P. turimos tariamos teisės į turtą, perdavė turtiną teisę-VSDFV Kauno skyriaus Centro pensijų skyriaus 2009-07-13 sprendimu A. P. nuo 2008-08-06 buvo paskirta valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija, ir, remiantis suklastota 2009-01-23 pažyma Nr. 454, į A. P. valstyb.soc.draudimo stažo apskaičiavimą įtraukus minėtą pažymoje nurodytą neatitinkančius tikrovės melagingus faktinius duomenis laikotarpį nuo 1973-03-01 iki 1978-04-01. Apgaulės pasėkoje, VSDFV kaltininkui A. P. perdavė turtą-ismoktjo padidintą senatvės pensiją, manant, jog A. P. turi teisę ją gauti. Tokiu būdu VSDFV Kauno skyriui buvo padaryta 1734.81 Lt turtinė žala, susidariusi per laikotarpį nuo 2008-08-06 iki 2010-01-31.

Akivaizdu, kad kaltinamojo A. P. tyčia buvo nukreipta į teisingumą vykdantį organą, kas daro jo nusikalstamus veiksmus ypatingai pavojingus visuomenei .

Kaltinamieji A. P. ir D. G. kalti ir baustini.

Kaltinamųjų A. P. ir D. G. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Spręsdamas klausimą dėl bausmių kaltinamiesiems skyrimo, teismas atsižvelgia į tai, kad A. P. kaltu neprisipažino, tuo apsunkindamas faktinių bylos aplinkybių nustatymą, jau teistas už analogiško nusikaltimo, t.y. nusikaltimo, numatyto LR BK 300 str. 1 d., padarymą, yra pensininkas. Kaltinamoji D. G. kalta neprisipažino, tuo apsunkindamas faktinių bylos aplinkybių nustatymą, anksčiau neteista. Vadovaujantis LR BK 55 str. jiems skirtinos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės-baudos. Bausmės dydis nustatomas atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltinamųjų asmenybes, atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą..

Teisinių pagrindų ir argumentų A. P. ir D. G. taikyti LR BK 54 str.3 d., 62 str. teismas nenustato.

Civilinio ieškovo-VšĮ „Kauno klinikinė ligoninė“ 1734,81 Lt civilinis ieškinys įrodytas, pagrįstas, todėl tenkintinas, solidariai priteistinas iš kaltinamųjų D. G. ir A. P..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 1 d., 2 d., 304 str., 305 str. 1 d., 5 d., 307 str. 1 d., 6 d., 7 d., 308 str., 115 str. 1 d.,

nusprendžia:

A. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus LR BK 300 str. 1 d., 182 str. 1 d. ir nuteisti jį :

pagal LR BK 300 str. 1 d.-30 (trisdešimties) MGL dydžio, t.y. 3900 (trijų tūkstančių devynių šimtų) Lt bauda;

pagal LR BK 182 str. 1 d.-25 (dvidešimt penkių) MGL dydžio, t.y. 3250 (trijų tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimties) Lt bauda.

Paskirtąsias bausmes, vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., subendrinti, taikant dalinį bausmių sudėjimo principą ir paskirti galutinę bausmę-40 (keturiasdešimties) MGL dydžio, t.y. 5200 (penkių tūkstančių dviejų šimtų) Lt baudą.

Kardomąją priemonę A. P.-rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

D. G. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 300 str. 1 d. ir nuteisti ją 10 (dešimties) MGL dydžio,. t.y. 1300 (vieno tūkstančio trijų šimtų) Lt bauda.

Kardomąją priemonę D. G.-rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš A. P. 1734,81 Lt (vieną tūkstantį septynis šimtus trisdešimt keturis litus ir 81 cnt) VšĮ Kauno raudonojo kryžiaus klinikinei ligoninei.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Rimantas Grigas