Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI-1750-257/2019

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2019-05-17
Bylos Nr.: eI-1750-257/2019
Teisminio proceso Nr.: 3-64-3-02907-2018-5
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjas: Laisvutė Kartanaitė
Pareiškėjas: Raseinių rajono savivaldybės administracijos
Atsakovas: R. A.
Advokatai: Tadas Elzbergas, Egidijus Morkūnas

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eI-1750-257/2019Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02907-2018-5Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5; 22.7; 55.1.1 (S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 17 d.Šiauliai

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėja Laisvutė Kartanaitė,sekretoriaujant Vilmai Šarauskienei,

dalyvaujant pareiškėjos Raseinių rajono savivaldybės administracijos atstovui advokatui Tadui Elzbergui,

dalyvaujant atsakovo R. A. atstovui advokatui Egidijui Morkūnui,nedalyvaujant atsakovui R. A.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Raseinių rajono savivaldybės administracijos prašymą dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėja Raseinių rajono savivaldybės administracija kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus prašydama iš atsakovo R. A. pareiškėjos naudai priteisti 10 000 eurų žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Pareiškėja Raseinių rajono savivaldybės administracija (toliau – ir pareiškėja) nurodė, kad atsakovas R. A. (toliau – ir atsakovas) nuo 2016 m. lapkričio 25 d. iki 2018 m. balandžio 30 d. ėjo Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas. Raseinių rajono savivaldybės administracijos viešųjų pirkimų vykdymui atsakovas 2016 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. Al-1253 „Dėl Raseinių savivaldybės administracijos prekių, paslaugų ir darbų viešųjų pirkimų komisijos sudarymo“ patvirtino viešųjų pirkimų komisiją (toliau – ir Viešųjų pirkimų komisija). Viešųjų pirkimų komisijos pirmininku buvo paskirtas R. A. Raseinių rajono savivaldybės administracija, kaip perkančioji organizacija, vykdė (duomenys neskelbtini) kvartalo viešųjų erdvių ir gyvenamųjų vietovių patrauklumo didinimo rangos darbų pirkimą (toliau – ir Viešasis pirkimas). Viešasis pirkimas buvo vykdomas pagal Viešųjų pirkimų komisijos 2017 m. spalio 3 d. protokolu Nr. 152 patvirtintas Viešojo pirkimo sąlygas. Viešasis pirkimas buvo paskelbtas 2017 m. lapkričio 24 d. centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini). Pirkimo sąlygų 9.7 punkte buvo nustatyta, kad perkančioji organizacija ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą išrenka pagal kainos ir kokybės santykį. Pasiūlymų vertinimo kriterijai buvo trys: C - pasiūlymo kaina, T1 - rizikos valdymas, T2- darbų organizavimas ir komunikacija. Pasiūlymai vertinami pagal kiekvieną kriterijų balais nuo 0 iki 10, vertinimas atliekamas pagal Pirkimo sąlygų 9.7 punkte pateiktą orientacinį aprašymą. Vienas iš Viešajame pirkime dalyvavusių tiekėjų, (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Tiekėjas) 2017 m. gruodžio 1 d. pareiškė pretenziją Raseinių rajono savivaldybės administracijai, kaip perkančiajai organizacijai, dėl pirkimo sąlygose įtvirtino ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo taisyklių, kadangi, Tiekėjo įsitikinimu, jos buvo neteisėtos, sudarytos pažeidžiant viešųjų pirkimų principus. Viešųjų pirkimų komisija, išnagrinėjusi pateiktą pretenziją, ją atmetė. Tiekėjas, nesutikdamas su priimtu sprendimu pretenziją atmesti, Šiaulių apygardos teismui pateikė ieškinį, kuriuo prašė Pirkimo sąlygų 9.7 punkte numatytus ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus T1 ir T2 pripažinti neteisėtais. Pirmosios instancijos teismas 2018 m. kovo 1 d. sprendimu Tiekėjo ieškinį atmetė. Tiekėjas pateikė apeliaciją. Lietuvos apeliacinis teismas apeliacine tvarka išnagrinėjęs Tiekėjo apeliacinį skundą jį patenkino. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. gegužės 9 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje (duomenys neskelbtini), Šiaulių apygardos teismo 2018 m. kovo 1 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą: pripažino neteisėtais Raseinių rajono savivaldybės administracijos paskelbto viešojo pirkimo „ (duomenys neskelbtini) kvartalo viešųjų erdvių ir gyvenamųjų vietovių patrauklumo didinimo rangos darbai“ pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygų 9.7 punkte numatytus ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus T₁ ir T₂; Raseinių rajono savivaldybės administracijai skyrė 10 000 Eur baudą, mokėtiną į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą. Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad Pirkimo sąlygų 9.7 punkte nustatytų ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų T₁ ir T₂ vertinimo aprašymai yra suformuluoti nekonkrečiai, abstrakčiai, aiškiai neapibrėžiant, kaip bus vertinama atitiktis nustatytiems kriterijams. Neaiškios ir dviprasmiškos pirkimo sąlygos, lemiančios nevienodą turinio suvokimą ir aiškinimą, kuris iš esmės priklauso tik nuo vertintojo nuomonės, negali būti vertinamos kaip teisėtos. Lietuvos apeliacinis teismas, įvertinęs faktinę aplinkybę, kad neteisėtai vykdytos Viešojo pirkimo procedūros yra pasibaigusios, 2018 m. sausio 18 d. sudaryta sutartis su Viešojo pirkimo laimėtoja, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau - VPĮ) 106 straipsnio 3 dalies pagrindu Raseinių rajono savivaldybės administracijai, kaip perkančiajai organizacijai, taikė alternatyvias sankcijas ir skyrė 10 000 Eur baudą. 2018 m. gegužės 30 d. buvo priimtas Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas Nr. Al-508 „Dėl teismo sprendimo vykdymo“, kurio pagrindu Valstybinei mokesčių inspekcijai buvo sumokėta 10 000 Eur 2018 m. gegužės 31 d. pavedimu. Pareiškėja reiškia atsakovui prašymą dėl nuostolių regreso tvarka atlyginimo, kuriuos ji patyrė, sumokėdama Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje (duomenys neskelbtini), paskirtą 10 000 Eur baudą. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 33 straipsnio 2 dalis numato, kad valstybės tarnautojo padarytą žalą atlyginusi valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga turi regreso teisę reikalauti iš žalą padariusio valstybės tarnautojo tokio dydžio žalos atlyginimo, kiek ji sumokėjo, bet ne daugiau kaip 9 vidutinių valstybės tarnautojo darbo užmokesčių. Regreso teisę įgyvendinti gali tiek valstybės tarnautojui dirbant institucijoje, tiek pasibaigus valstybės tarnybos santykiams. Regreso teisę į žalą padariusį asmenį reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.280 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Valstybės tarnautojo civilinei atsakomybei atsirasti būtinos keturios sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis), teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis) ir teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis). Nagrinėjamu atveju Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje (duomenys neskelbtini), yra konstatuotas faktas, kad Viešasis pirkimas buvo neteisėtas. Viešojo pirkimo neteisėtumas pasireiškė tuo, kad atsakovo sudaryta Viešojo pirkimo komisija, kurios pirmininku buvo pats atsakovas, 2017 m. spalio 3 d. Nr. 152 patvirtino neteisėtas Pirkimo sąlygas (Pirkimo sąlygų 9.7 p. ekonominio vertinimo kriterijai T₁ ir T₂). Nuo 2017 m. liepos 1 d. galiojanti Viešųjų pirkimų įstatymo redakcija numato tiesioginę ir asmeninę savivaldybės administracijos direktoriaus atsakomybę už perkančiosios organizacijos vykdomus viešuosius pirkimus (VPĮ 100 straipsnio 1 dalis). Savivaldybės administracijos direktorius dėl savo asmeninės ir tiesioginės atsakomybės privalo ne tik organizuoti, tačiau ir kontroliuoti viešojo pirkimo vykdymą. Užtikrinti, kad perkančiosios organizacijos vykdomas viešasis pirkimas atitiktų teisę. Nagrinėjamu atveju tai padaryta nebuvo. Raseinių rajono savivaldybės administracijos, veikiančios, kaip perkančiosios organizacijos, vykdytas viešasis pirkimas buvo pripažintas neteisėtu. Pirkimo neteisėtumas turi būti laikomas prejudiciniu faktu ir iš naujo neįrodinėjamas. Darytina išvada, kad atsakovas, būdamas tiesiogiai ir asmeniškai atsakingas už Viešąjį pirkimą, neužtikrino Viešojo pirkimo teisėtumo. Pirkimas neteisėtu pripažintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, todėl neteisėtų veiksmų aplinkybė laikytina įrodyta. Žala apibūdinama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos tiesioginės išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Raseinių rajono savivaldybės administracija, vykdydama 2018 m. gegužės 9 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje (duomenys neskelbtini), kuriuo jai buvo paskirta 10 000 Eur bauda dėl neteisėto Viešojo pirkimo, 2018 m. gegužės 30 d. priimto Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. Al-508 „Dėl teismo sprendimo vykdymo“ pagrindu 2018 m. gegužės 31 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai sumokėjo 10 000 Eur. Taigi pareiškėjo patirtų tiesioginių nuostolių faktas laikytinas įrodytu. Aukščiau nurodytų 10 000 Eur sumokėjimas yra tiesioginiame ryšyje (susietas) su neteisėto Viešojo pirkimo faktu. Lietuvos apeliacinis teismas, įvertinęs faktinę aplinkybę, kad neteisėtai vykdytos Viešojo pirkimo procedūros yra pasibaigusios, 2018 m. sausio 18 d. sudaryta sutartis su Pirkimo laimėtoja, VPĮ 106 straipsnio 3 dalies pagrindu perkančiajai organizacijai už neteisėtą Viešąjį pirkimą taikė alternatyvias sankcijas ir skyrė 10 000 Eur baudą. Taigi Pareiškėjo patirtų nuostolių faktas yra neteisėto Viešojo pirkimo rezultatas. Nagrinėjamu atveju atsakovas yra kaltas dėl neteisėto Viešojo pirkimo, kadangi būdamas tiesiogiai ir asmeniškai atsakingas už perkančiosios organizacijos vykdomas viešojo pirkimo procedūras (VPĮ 100 straipsnio 1 dalis) neužtikrino, kad Viešojo pirkimo komisija, kurios pirmininku jis buvo, patvirtintų teisėtas sąlygas. Atsakovas veikė nerūpestingai ir netinkamai, nebuvo pakankamai apdairus ir atsakingas tiek, kiek būtina apsaugoti ir nepadaryti žalos pareiškėjai, todėl egzistuoja faktinis pagrindas pripažinti jo kaltę. Pareiškėja teigia, kad šiuo atveju yra teisinis ir faktinis pagrindas iš atsakovo regreso tvarka priteisti pareiškėjos reikalaujamą 10 000 Eur sumą.

Pareiškėjos Raseinių rajono savivaldybės administracijos atstovas advokatas Tadas Elzbergas teismo posėdžio metu nurodė, kad byloje pareiškėja kelia reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka, kuriuos pareiškėja patyrė vykdydama Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. sprendimą civilinėje byloje (duomenys neskelbtini). Šiuo sprendimu Raseinių rajono savivaldybės administracijai buvo paskirta 10 000 eurų bauda ir šią baudą institucija yra sumokėjusi. Nurodė, kad pareiškėja palaiko visas savo prašyme nurodytas faktines aplinkybes ir teisinius argumentus. Papildomai atkreipia dėmesį, kad atsakovas buvo Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriumi nuo 2016 m. lapkričio 25 d. iki 2018 m. balandžio 30 d. Šiuo laikotarpiu Raseinių rajono savivaldybės administracija įvykdė Viešąjį pirkimą. Šio pirkimo sąlygos buvo patvirtintos Viešųjų pirkimų komisijos 2017 m. spalio 3 d. protokolu. Įvyko teisminis ginčas tarp Raseinių rajono savivaldybės administracijos ir Tiekėjo. Ginčo esmė buvo ta, kad Tiekėjas manė, jog Viešojo pirkimo sąlygose numatyti ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai yra neteisėti. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. gegužės 9 d. sprendimu minėto Viešojo pirkimo sąlygas pripažino neteisėtomis, o būtent, neteisėtais pripažino ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus T₁ ir T₂. Atsižvelgiant į tai, kad per šį laikotarpį rangos sutartis buvo įvykdyta, teismas pripažino sudarytą rangos sutartį neteisėta bei taikė alternatyvias VPĮ 106 straipsnio 3 dalyje numatytas sankcijas, t. y. teismas paskyrė Raseinių rajono savivaldybės administracijai 10 000 eurų baudą. Prašymas atlyginti žalą iš atsakovo yra grindžiamas VPĮ 100 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, jog už perkančiosios organizacijos viešuosius pirkimus atsako perkančiosios organizacijos vadovas, taip pat VTĮ 33 straipsnio 2 dalimi, kurioje nustatyta, jog valstybės tarnautojo žalą atlyginusi valstybės ar savivaldybės institucija turi regreso teisę reikalauti iš žalą padariusio valstybės tarnautojo tokio žalos dydžio, kiek ji sumokėjo, bet ne daugiau kaip 9 vidutiniai valstybės tarnautojo darbo užmokesčiai. Nurodė, kad reikalaujama 10 000 eurų dydžio suma neviršija atsakovo 9 vidutinių darbo užmokesčių. Reikalavimas dėl žalos atlyginimo taip pat yra grindžiamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.280 straipsniu. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi teisę reikalauti regreso tvarka atlyginti tokio dydžio, kiek jis sumokėjo. Pareiškėja mano, kad šiuo atveju egzistuoja visos valstybės tarnautojo civilinei atsakomybei atsirasti būtinosios sąlygos. Pareiškėja laikosi pozicijos, kad neteisėtų veiksmų šioje byloje net nebūtina įrodinėti. Neteisėti veiksmai buvo nustatyti minėtu Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. sprendimu, kuriuo buvo konstatuotas faktas, jog viešasis pirkimas buvo neteisėtas, t. y. ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai buvo neteisėti. Taigi, Lietuvos apeliacinio teismo sprendime nurodytos aplinkybės dėl veiksmų neteisėtumo laikytinos prejudiciniu faktu ir iš naujo nėra įrodinėjamos. Pareiškėja taip pat laikosi pozicijos, kad neteisėti veiksmai šiuo atveju yra ir tai, kad atsakovas, būdamas Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriumi, pasirašė sutartį su įvykusio Viešojo pirkimo laimėtoju. Raseinių rajono savivaldybės administracijos Sutarčių pasirašymo tvarkos aprašas numato, kad savivaldybės administracijos skyriai ir tarnautojai rengia savivaldybės vardu sudaromų sutarčių projektus, o sutartis dėl viešųjų pirkimų pasirašo savivaldybės administracijos direktorius, todėl būtent savivaldybės administracijos direktorius turėjo diskrecijos teisę nuspręsti pasirašyti sutartį, ar jos nepasirašyti. Pareiškėja mano, kad žalos faktas yra visiškai įrodytas rašytiniais įrodymais. Nurodo, kad neabejotinai egzistuoja ir priežastinis ryšys tarp žalos ir atsakovo neteisėtų veiksmų, t. y. Lietuvos apeliacinis teismas įvertino aplinkybę, kad Viešojo pirkimo sąlygos buvo neteisėtos ir būtent tuo pagrindu taikė Raseinių rajono savivaldybės administracijai VPĮ numatytas alternatyvias sankcijas. Sistemiškai vertinant VPĮ 100 straipsnio 1 dalį, kartu su Lietuvos apeliacinio teismo nustatytomis aplinkybėmis, matyti, kad bauda buvo skirta būtent dėl neteisėto Viešojo pirkimo, už kurį yra atsakingas atsakovas. Kaltės forma šiuo atveju yra neatsargumas. Atsakovas, būdamas Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriumi, buvo nepakankamai apdairus ir atsakingas, kad nepadarytų žalos pareiškėjai. Pareigūnui, einančiam savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas, neabejotinai buvo žinoma, kokios yra numatytos VPĮ alternatyvios sankcijos, todėl pasirašydamas Viešųjų pirkimų sutartį, vykstant teisminiam ginčui, turėjo būti pakankamai apdairus ir rūpestingas bei numatyti, kad jeigu ginčas būtų pralaimėtas, perkančioji organizacija rizikuotų gauti baudą, kurią skiria teismas. Šiuo atveju taip ir įvyko – bauda perkančiajai organizacijai buvo skirta.

Atsiliepimas

Atsakovas R. A. atsiliepime nurodė, kad pareiškėjos Raseinių rajono savivaldybės administracijos skundas yra nepagrįstas ir nemotyvuotas, todėl atmestinas, kaip nepagrįstas. Atsakovas nurodė, kad Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. A₁-1253 sudarytos Prekių, paslaugų ir darbų viešųjų pirkimų komisijos 2017 m. spalio 3 d. posėdžio „Dėl supaprastinto atviro konkurso (duomenys neskelbtini) kvartalo viešųjų erdvių ir gyvenamųjų vietovių patrauklumo didinimo rangos darbų pirkimo“ protokolo, Viešųjų pirkimų komisija, vadovaujama tuo metu Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigas ėjusio D. U., svarstė Viešojo pirkimo sąlygas ir vienbalsiai joms pritarė. Taigi, priešingai nei teigia pareiškėja, Viešojo pirkimo sąlygas patvirtinusiai Viešųjų pirkimų komisijai tuo metu vadovavo ne atsakovas, o jo įsakymu paskirtas kitas valstybės tarnautojas - Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas D. U. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog VPĮ nuostatos suteikia teisę perkančiosios organizacijos vadovui (šiuo atveju - taip pat ir savivaldybės administracijos vadovo pareigas tuo metu ėjusiam atsakovui) viešųjų pirkimų komisijos vadovu paskirti kitą asmenį. VPĮ 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija pirkimo (pirkimų) procedūroms atlikti privalo <...> sudaryti viešojo pirkimo komisiją <...>, nustatyti jai užduotis ir suteikti visus įgaliojimus toms užduotims atlikti. <...> Komisija dirba pagal ją sudariusios perkančiosios organizacijos patvirtintą darbo reglamentą, yra jai atskaitinga ir vykdo tik rašytines jos užduotis ir įpareigojimus. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad komisija sudaroma ją sudarančios perkančiosios organizacijos vadovo įsakymu (potvarkiu) iš ne mažiau kaip 3 fizinių asmenų - Komisijos pirmininko ir bent 2 Komisijos narių <...>. Šie Komisijos nariai gali būti ir ne Komisiją sudarančios perkančiosios organizacijos darbuotojai. Komisiją sudaranti perkančioji organizacija turi teisę pasikviesti ekspertų - dalyko žinovų konsultuoti klausimu, kuriam reikia specialių žinių ar vertinimo. VPĮ 19 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad komisijos pirmininku skiriamas Komisiją sudariusios perkančiosios organizacijos vadovas arba jo įgaliotas šios perkančiosios organizacijos ar bendru pavaldumu susijusios kitos perkančiosios organizacijos darbuotojas. <...>. Pabrėžtina, jog atsakovo įsakymu sudaryta Viešųjų pirkimų komisija savo veikloje, be kita ko, vadovavosi Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. spalio 15 d. įsakymu Nr. A₁-867 patvirtintu Viešųjų pirkimų komisijos darbo reglamentu, kurio 10 punkte nustatyta, kad „Komisija, vykdydama jai pavestas funkcijas, privalo: <...> vykdyti Komisijos darbo reglamente nurodytas ir Komisiją sudariusios Savivaldybės administracijos nustatytas užduotis; <...> vykdydama užduotis, laikytis Viešųjų pirkimų įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų.“ Šio reglamento 20 punkte nustatyta, kad „Komisijos pirmininkas, nariai ir ekspertai už savo veiklą atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Už Komisijos veiklą atsako ją sudariusi organizacija.“ Taigi, kaip matyti iš nurodytų aplinkybių ir teisinio reguliavimo, Viešojo pirkimo sąlygas, iš kurių viena teismo pripažinta neteisėta, vienbalsiai patvirtino atsakovo įstatymų nustatyta tvarka sudaryta Viešųjų pirkimų komisija, kuriai teisės aktai (VPĮ ir Viešųjų pirkimų komisijos darbo reglamentas) nustato atitinkamas teises ir pareigas. Apibendrinant konstatuotina, jog nėra jokio pagrindo teigti, kad atsakovas veikė nerūpestingai ir netinkamai, kad nebuvo pakankamai apdairus ir atsakingas tiek, kiek būtina apsaugoti pareiškėjos interesus ir todėl yra atsakingas už pareiškėjos patirtą žalą. Priešingai, atsakovas veikė griežtai laikydamasis teisės aktų (Vietos savivaldos įstatymo, VPĮ ir kt.) reikalavimų, vadovaudamasis šiais teisės aktais sudarė Viešųjų pirkimų komisiją ir paskyrė jos pirmininką. Akcentuotina ir tai, jog ir Viešojo pirkimo sąlygas svarsčiusi Viešųjų pirkimų komisija taip pat elgėsi itin rūpestingai ir atsakingai - siekdama užtikrinti, kad Viešojo pirkimo sąlygos atitiktų teisės aktų reikalavimus, kreipėsi teisinės pagalbos į profesionalius teisės ekspertus - perkančiosios organizacijos (t. y. pareiškėjos) interesams atstovaujančią advokatų kontorą, kad pastarieji pateiktų kvalifikuotą išvadą dėl Viešojo pirkimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams. Aplinkybė, jog Viešųjų pirkimų komisijos teisėtai pasitelktų teisės ekspertų nuomonei, kuria Viešųjų pirkimų komisija vadovavosi tvirtindama Viešojo pirkimo sąlygas, nepritarė Lietuvos apeliacinis teismas, vieną iš Viešojo pirkimo sąlygų pripažinęs neteisėta (nors prieš tai Viešojo pirkimo sąlygoms jokių priekaištų neturėjo pirmosios instancijos Šiaulių apygardos teismas, kas patvirtina, jog Viešojo pirkimo sąlygų neteisėtumas nebuvo vienareikšmiškai aiškus, akivaizdus ir iš anksto nuspėjamas), jokiu būdu neleidžia tvirtinti, kad Viešųjų pirkimų komisija ar jos vadovas veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai bei rūpestingai ir todėl yra atsakingi už pareiškėjai kilusią žalą. Absoliučiai nepagrįstas pareiškėjos tvirtinimas, kad atsakovui pareiga atlyginti pareiškėjos patirtą žalą kyla, be kita ko, iš VPĮ 100 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos normos, neva nustatančios asmeninę ir tiesioginę jo, kaip perkančiosios organizacijos vadovo, atsakomybę už perkančiosios organizacijos atliekamus viešuosius pirkimus. Akivaizdu, jog VPĮ 100 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta norma nereiškia perkančiosios organizacijos vadovo (net ir nesančio viešųjų pirkimų komisijos nariu/vadovu) atsakomybės dėl žalos, kurią perkančioji organizacija gali patirti dėl viešojo pirkimo pripažinimo neteisėtu, atsakomybės. Ši norma nukreipia į Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 184 straipsnį, kuriame nustatyta, kad „Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo <...> pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą perkančiųjų organizacijų, perkančiųjų subjektų, koncesijas suteikiančiųjų institucijų vadovams ar jų įgaliotiems asmenims, viešojo pirkimo ar pirkimo, atliekamo vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities peršančiojo subjekto, ar koncesijos suteikimo komisijos nariams, balsavusiems už neteisėto sprendimo priėmimą, ekspertams, perkančiųjų organizacijų, perkančiųjų subjektų, koncesijas suteikiančiųjų institucijų valstybės tarnautojams ar darbuotojams <...>.“ Tuo tarpu neteisėta kalta veika valstybės ir savivaldybės institucijai ir įstaigai tarnautojo padaryta tiesioginė materialinė žala atlyginama vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo ir atitinkamų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso straipsnių nustatyta tvarka. Pareiškėja savo reikalavimą regreso tvarka priteisti žalą iš atsakovo taip pat grindžia VTĮ 33 straipsnio 2 dalimi, kurioje nustatyta, kad „valstybės tarnautojo padarytą žalą atlyginusi valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga turi regreso teisę reikalauti iš žalą padariusio valstybės tarnautojo tokio dydžio žalos atlyginimo, kiek ji sumokėjo, bet ne daugiau kaip 9 vidutinių valstybės tarnautojo darbo užmokesčių. <...>.“ Aptariamu atveju yra aktualus VTĮ 32 straipsnis, nustatantis valstybės tarnautojo materialinės atsakomybės sąlygas. VTĮ 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „valstybės tarnautojas turi atlyginti savo neteisėta kalta veika valstybės ir savivaldybės institucijai ir įstaigai padarytą tiesioginę materialinę žalą.“ Kaip išplaukia iš cituotos VTĮ 32 straipsnio 1 dalies, galimybė valstybės tarnautojui taikyti materialinę atsakomybę yra saistoma tam tikrų sąlygų nustatymo - turi būti nustatyta neteisėta valstybės tarnautojo veika, dėl minėtos neteisėtos veikos institucijai (įstaigai) padaryta tiesioginė materialinė žala bei valstybės tarnautojo kaltė. Kita būtina materialinės atsakomybės sąlyga - neteisėta veika, kuri suprastina kaip valstybės tarnautojo pareigų, kylančių iš įstatymų, kitų teisės aktų, inter alia (be kita ko) vidaus administravimo aktų, taip pat nustatytų konkretaus valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme, nevykdymas ar netinkamas vykdymas. Kaip išplaukia iš VTĮ 32 straipsnio 1 dalies, valstybės tarnautojo materialinei atsakomybei kilti būtina nustatyti, kad būtent konkretaus valstybės tarnautojo neteisėta veika lėmė atitinkamą institucijai atsiradusią žalą, taigi būtina nustatyti priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir žalos. Tuo tarpu vertinant kaltę kaip būtiną materialinės atsakomybės sąlygą, pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog valstybės tarnautojų materialinės atsakomybės srityje netaikytina Civilinio kodekso 6.248 straipsnyje įtvirtinta kaltės prezumpcija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-2899/2011). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, kalbėdamas apie valstybės tarnautojo veiklos neteisėtumą, yra nurodęs, kad valstybės tarnautojo materialinės atsakomybės sąlyga - neteisėta veika, suprastina kaip valstybės tarnautojo pareigų, kylančių iš įstatymų, kitų teisės aktų, inter alia vidaus administravimo aktų, taip pat nustatytų konkretaus valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme, nevykdymas ar netinkamas vykdymas. Kaip matyti iš pareiškėjos prašymo, pareiškėja vadovaujasi atsakovo kaltės prezumpcija ir nedetalizuoja, kokie atsakovo neteisėti veiksmai lėmė žalą pareiškėjai. Ir tai yra logiška ir dėsninga, kadangi atsakovas jokių neteisėtų veiksmų, kurie būtų nulėmę žalą pareiškėjai, neatliko, todėl darytina išvada, kad atsakovas nėra kaltas dėl pareiškėjai atsiradusios žalos, o iš to seka, kad nėra jokio faktinio bei teisinio pagrindo jo materialinei atsakomybei kilti.

Atsakovo R. A. atstovas advokatas Egidijus Morkūnas teismo posėdžio metu nurodė, kad su pateiktu prašymu nesutinka. Papildomai pažymėjo, kad teismo posėdžio metu išaiškėjo viena svarbi aplinkybė, kad į teismą kreipėsi ne tas subjektas. Kaip paaiškėjo, pinigų savininkas yra savivaldybė, todėl žala padaryta ne Raseinių rajono savivaldybės administracijai, tačiau Raseinių rajono savivaldybei, nes vadovaujantis įstatymo nuostatomis, savivaldybės administracija tik valdo savivaldybės pinigus. Nurodo, kad pareiškėjos minimas teismo sprendimas, kuriame buvo skirta bauda ir kurią sumokėjo pareiškėja, nėra joks prejudicinis faktas, kadangi prejudiciniu faktu gali būti tiktai aplinkybės, nustatytos kitoje byloje, nagrinėtoje tarp tų pačių šalių. Nurodo, kad R. A. nebuvo šalis nagrinėjant minimą bylą. Regreso žala ir atlyginimas jau atlygintos žalos yra siejamas su padarytos žalos atlyginimu, todėl sumokėta bauda, t. y. administracinė sankcija nėra žala. Šiuo atveju, paskirta bauda negali būti laikoma tiesiogiai atlygintina žala pagal CK 6.280 straipsnio 1 dalies nuostatas. Raseinių rajono savivaldybė turi teisę pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 12 punktą priimti sprendimą dėl išieškojimo iš asmens, kuris buvo paskirtas tarybos, iki 6 mėnesių padarytos žalos, be atskiro teismo sprendimo. Nurodo, kad tai yra atskiras teisės institutas, t. y. institutas tarp darbdavio ir darbuotojo. Tokiu atveju būtų taikomas visiškai kitas teisinis mechanizmas bei skundžiamas kitas aktas. Šiuo atveju kreipėsi Raseinių rajono savivaldybės administracija, kuri neturi tokios teisės pagal įstatymą ar kitą priimtą aktą, atstovauti savivaldybei teisme. Savivaldybės interesams teisme atstovauja išimtinai meras. Pareiškėja teigia, kad atsakovas neužtikrino VPĮ nuostatų laikymosi. Atsakovas su tuo nesutinka ir nurodo, kad tai yra deklaratyvi nuostata, teismas, priimdamas sprendimą dėl žalos atlyginimo, turi detaliai išsiaiškinti ir nustatyti kaltininko kaltę, t. y. ko konkrečiai atsakovas nepadarė. Akivaizdu, kad kiekvieno iš Europos Sąjungos finansuojamo projekto laikas yra terminuotas, todėl yra prievolė pasirašyti sutartis kuo greičiau, kad nebūtų prarandami pinigai bei kad nustatytais terminais būtų atliekami darbai. Atsakovas R. A. sutartį pasirašė Raseinių rajono savivaldybės vardu, veikdamas pagal tarybos patvirtintą aprašą, kuriame yra nurodyta, kas pasirašo sutartis. Pažymėjo, kad atsakovas nepažeidė nei vieno aprašo punkto. Sutartis buvo suderinta, taip kaip yra numatyta aprašo 5, 8 punktuose, ir šiuo atveju jokio norminio akto pažeidimo atsakovo veiksmuose nėra. Lygiai tas pats pasisakytina dėl Viešojo pirkimo komisijos patvirtintų Viešojo pirkimo sąlygų. Akivaizdu, kad R. A. net ir būdamas administracijos direktoriumi, negalėjo įtakoti Viešojo pirkimo komisijos. Jeigu atsakovas būtų bandęs įtakoti ar įtakojęs Viešųjų pirkimų komisijos narius dėl priimamų sprendimų ar dėl balsavimo, būtent tuomet jis būtų viršijęs savo įgaliojimus. Nėra pagrindo teigti, kad R. A. yra atsakingas už tai, kad jam nedalyvaujant Viešojo pirkimo komisija vienasmeniškai patvirtino Viešojo pirkimo sąlygas. Joks įstatymas nenumato, kad savivaldybės administracijos direktorius galėtų priimtą sprendimą įtakoti, t. y. panaikinti, pakeisti, ar apskųsti teismui, kreiptis į tarybą ir pan.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos Raseinių rajono savivaldybės administracijos prašymas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl žalos, padarytos valstybės tarnyboje, atlyginimo regreso tvarka.

Byloje nustatyta, kad Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. A₁-1253 „Dėl Raseinių savivaldybės administracijos prekių, paslaugų ir darbų viešųjų pirkimų komisijos sudarymo“ sudaryta Raseinių rajono savivaldybės administracijos prekių, paslaugų ir darbų viešųjų pirkimų komisija: R. A. – komisijos pirmininkas, D. U. – komisijos pirmininko pavaduotojas, D. M. – komisijos sekretorė bei A. M., J. T. – komisijos nariai. 2017 m. sausio 16 d. Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktorius įsakymu Nr. A1-44 „Dėl Raseinių rajono savivaldybės administracijos 2017 m. viešųjų pirkimų plano patvirtinimo“ patvirtino Raseinių rajono savivaldybės administracijos viešųjų pirkimų planą. Minėtame plane įtrauktas (duomenys neskelbtini) kvartalo viešųjų erdvių ir gyvenamųjų vietovių patrauklumo didinimo rangos darbų viešasis pirkimas. Viešųjų pirkimų komisija 2017 m. spalio 3 d. protokolu Nr. 152 patvirtino Supaprastinto atviro konkurso „(duomenys neskelbtini) kvartalo viešųjų erdvių ir gyvenamųjų vietovių patrauklumo didinimo rangos darbai“ sąlygas. 2017 m. spalio 3 d. Viešųjų pirkimų komisijos posėdyje dalyvavo: D. U. (komisijos pirmininkas), D. B., A. M. ir J. T.. Komisija svarstydama Viešojo pirkimo sąlygas vienbalsiai joms pritarė ir jas patvirtino. Viešojo pirkimo sąlygų 9 skyriuje numatė pasiūlymų vertinimo tvarką, kurios 9.7 punkte patvirtino, kad perkančioji organizacija ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą išrenka pagal kainos ir kokybės santykį, t. y. pirmasis kriterijus (C) – pasiūlymo kaina; antrasis kriterijus (T₁) – rizikos valdymas; trečiasis kriterijus (T₂) – darbų organizavimas ir komunikacija. 2017 m. gruodžio 1 d. raštu Nr. 2017-12-01/GR03 (duomenys neskelbtini) pateikė pretenziją, kurioje nurodė, kad perkančiosios organizacijos nustatyti vertinimo kriterijai T₁ ir T₂ bei pateiktas aprašymas neužtikrina tiekėjų veiksmingos konkurencijos. 2017 m. gruodžio 18 d. Viešųjų pirkimų komisija raštu Nr. VP1-260 „Dėl atsakymo į pretenziją supaprastinto atviro konkurso (duomenys neskelbtini) kvartalo viešųjų erdvių ir gyvenamųjų vietovių patrauklumo didinimo rangos darbų pirkime“ pretenziją laikė nepagrįsta ir ją atmetė, o Viešojo pirkimo procedūras tęsė bei pasiūlymų pateikimo termino nenukėlė. Teisminio ginčo metu Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. gegužės 9 d. sprendimu civilinėje byloje (duomenys neskelbtini) pripažino neteisėtais Raseinių rajono savivaldybės administracijos paskelbto viešojo pirkimo „(duomenys neskelbtini) kvartalo viešųjų erdvių ir gyvenamųjų vietovių patrauklumo didinimo rangos darbai“, pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygų 9.7 punkte numatytus ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus T₁ ir T₂ bei skyrė Raseinių rajono savivaldybės administracijai 10 000 eurų baudą, mokėtiną į Valstybės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą. Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktorius 2018 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr. A₁-508 „Dėl teismo sprendimo įvykdymo“ pavedė Centralizuotam buhalterinės apskaitos skyriui išmokėti 1 570 Eur bylinėjimosi išlaidas (duomenys neskelbtini) bei 10 000 Eur baudą Valstybinei mokesčių inspekcijai. Išlaidos padengtos iš Raseinių rajono savivaldybės administracijos veiklos finansavimui skirtų asignavimų. 2018 m. gegužės 31 d. bankiniu pavedimu Nr. 01493 Raseinių rajono savivaldybės administracija sumokėjo paskirtą baudą.

Regreso teisę į žalą padariusį asmenį reglamentuoja Civilinio kodekso 6.280 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Reikalavimai dėl žalos atlyginimo pagal savo pobūdį yra civilio pobūdžio, tačiau dalies reikalavimų nagrinėjimą įstatymas priskiria administracinio teismo kompetencijai. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (ginčui aktuali redakcija galiojusi nuo 2018 m. birželio 1 d. iki 2019 m. sausio 1 d.) 32 straipsnyje numatytos materialinės atsakomybės sąlygos ir žalos atlyginimo tvarka. Minėto straipsnio 1 dalyje numatyta, kad valstybės tarnautojas turi atlyginti savo neteisėta kalta veika valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai padarytą tiesioginę materialinę žalą. Pareiškėja prašo priteisti žalos atlyginimą iš R. A., kuris nuo 2016 m. lapkričio 24 d. Raseinių rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. TS-401 „Dėl Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus skyrimo“ paskirtas Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas ėjo iki 2018 m. balandžio 30 d. VTĮ 32 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog valstybės tarnautojui gera valia šalių susitarimu žalos neatlyginus natūra ar pinigais, padarytos žalos atlyginimas gali būti tą valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio asmens, o kai valstybės tarnautoją į pareigas priima Seimas, Vyriausybė ar savivaldybės taryba, – atitinkamai Seimo valdybos, Ministro Pirmininko ar savivaldybės mero sprendimu išskaitomas iš valstybės tarnautojo darbo užmokesčio neviršijant vidutinio darbo užmokesčio. Sprendimas dėl žalos atlyginimo turi būti priimtas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo žalos paaiškėjimo dienos. Neatlyginta žalos dalis išieškoma pareiškus ieškinį teisme.

2018 m. rugsėjo 10 d. Raseinių rajono savivaldybės taryba priėmė sprendimą Nr. TS-325 „Dėl žalos išieškojimo“, kuriame vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir VSĮ) 16 straipsnio 2 dalies 12 punktu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.280 straipsniu bei atsižvelgdama į tai, kad Raseinių rajono savivaldybės administracija patyrė 23 070 eurų žalą, vykdydama teismo sprendimus, nusprendė išieškoti iš Raseinių rajono savivaldybės administracijos patirtą žalą iš atsakingų asmenų bei įpareigojo Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktorių L. K. imtis žalos išieškojimui vykdyti visų būtinų priemonių.

VSĮ 51 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekviena savivaldybė turi savarankišką biudžetą. Savivaldybės biudžetas sudaromas ir tvirtinamas vieniems biudžetiniams metams. Savivaldybių biudžetų rengimo, svarstymo ir tvirtinimo procedūra nustatyta Biudžeto sandaros įstatyme ir Vyriausybės nutarimu patvirtintose taisyklėse. Minėto straipsnio 3 dalyje numatyta, kad savivaldybės biudžeto sudarymo pagrindas yra patvirtinti savivaldybės strateginio planavimo dokumentai, taip pat savivaldybių funkcijoms įgyvendinti reikalingų lėšų skaičiavimai. Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad savivaldybės biudžetų asignavimų valdytojai yra savivaldybių biudžetinių įstaigų ar savivaldybės administracijos ir (ar) jos padalinių, nurodytų savivaldybės tarybos patvirtintame savivaldybės biudžete, vadovai (savivaldybės administracijoje – administracijos direktorius ar jo įgalioti asmenys, savivaldybės administracijos padaliniuose – padalinių vadovai ar jų įgalioti asmenys). VSĮ 29 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad savivaldybės administracijos direktorius be kitų jam pavestų funkcijų: administruoja asignavimus, savivaldybės tarybos skirtus savivaldybės administracijai (4 punktas), savivaldybės tarybos nustatyta tvarka administruoja savivaldybės biudžeto asignavimus ir kitus piniginius išteklius, organizuoja savivaldybės biudžeto vykdymą ir atsako už savivaldybės ūkinę ir finansinę veiklą, administruoja savivaldybės turtą (5 punktas).

Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad 2018 m. gegužės 30 d. įsakymu pavesta išmokėti Lietuvos apeliacinio teismo priteistą 10 000 eurų baudą, kuri yra dengiama iš savivaldybės administracijos veiklos finansavimui skirtų asignavimų. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą teisinį reglamentavimą bei byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas sprendžia, kad Raseinių rajono savivaldybės administracija yra institucija, turinti teisę kreiptis į teismą su prašymu priteisti žalą iš atsakingų valstybės tarnautojų. Minėta institucija sumokėdama Lietuvos apeliacinio teismo paskirtą baudą, sumažino jiems Raseinių rajono savivaldybės tarybos skirtus asignavimus savivaldybės administracijos veiklos finansavimui, kurie galimai savivaldybės administracijos buvo suplanuoti skirti kitai savivaldybės administracijos veiklai finansuoti. Atsižvelgiant į tai, sumokėjusi teismo paskirtą baudą, Raseinių rajono savivaldybės administracija galimai patyrė žalą ir turi pagrįstą lūkestį patirtą žalą regreso tvarka susigrąžinti iš atsakingų asmenų ir yra tinkamas subjektas teikti skundą teismui.

Valstybės tarnautojo civilinei atsakomybei atsirasti būtinos keturios sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis), teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis) ir teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis). Valstybės tarnybos įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje, valstybės tarnautojo materialinei atsakomybei kilti būtina nustatyti, kad būtent konkretaus valstybės tarnautojo neteisėta veika lėmė atitinkamą institucijai atsiradusią žalą, taigi būtina nustatyti priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir žalos. Tuo tarpu vertinant kaltę kaip būtiną sąlygą, pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog valstybės tarnautojų materialinės atsakomybės srityje netaikytina Civilinio kodekso 6.248 straipsnyje įtvirtinta kaltės prezumpcija <...> (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-38-662/2015).

Pareiškėja Raseinių rajono savivaldybės administracija tvirtina, kad visos sąlygos valstybės tarnautojo civilinei atsakomybei atsirasti yra nustatytos Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. sprendime (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad Viešojo pirkimo neteisėtumas turi būti laikomas prejudiciniu faktu ir iš naujo neįrodinėjamas. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys.

Prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės, prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims, pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2636/2012).

Teismas pareiškėjos poziciją, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. sprendime civilinėje byloje (duomenys neskelbtini) pripažintas Viešojo pirkimo neteisėtumas laikytinas prejudiciniu faktu, dėl ko laikoma, kad atsakovo R. A. neteisėti veiksmai įrodyti, atmestinas kaip nepagrįstas. Iš Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. sprendimo civilinėje byloje (duomenys neskelbtini) matyti, kad minėtoje byloje buvo sprendžiamas Raseinių rajono savivaldybės administracijos paskelbto Viešojo pirkimo sąlygų 9.7 punkte numatytų ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų T₁ ir T₂ teisėtumo klausimas. Lietuvos apeliacinis teismas ieškovės (duomenys neskelbtini) ieškinį tenkino ir pripažino neteisėtais Raseinių rajono savivaldybės administracijos paskelbto viešojo pirkimo „Raseinių miesto V. K. kvartalo viešųjų erdvių ir gyvenamųjų vietovių patrauklumo didinimo rangos darbai“, pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygų 9.7 punkte numatytus ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus T₁ ir T₂. Minėtame sprendime nurodoma, kad nagrinėjamu atveju Raseinių rajono savivaldybės administracijos nustatytų ekonominio naudingumo kriterijų T₁ ir T₂ vertinimo aprašai yra suformuluoti nekonkrečiai, abstrakčiai, aiškiai neapibrėžiant, kaip bus vertinama atitiktis nustatytiems kriterijams. Neaiškios ir dviprasmiškos pirkimo sąlygos, lemiančios nevienodą jų turinio suvokimą ir aiškinimą, kuris iš esmės priklauso tik nuo vertintojo nuomonės, negali būti vertinamos kaip teisėtos. Sprendime taip pat pasisakyta, kad kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, kilus ginčui dėl vertinimo, kurį atliko perkančiosios organizacijos paskirtas asmuo, esminę reikšmę tokiu atveju turi ta aplinkybė, ar perkančiosios organizacijos atliktas tiekėjo pasiūlymo vertinimas atitiko paskelbtas viešojo pirkimo sąlygas, bet ne aplinkybė, koks perkančiosios organizacijos darbuotojas (atitinkamai – ekspertas) faktiškai atliko pasiūlymo vertinimą ir kokia yra jo kvalifikacija. Pažymėtina, kad šioje byloje nebuvo sprendžiamas darbuotojų atsakomybės klausimas, o būtent, nebuvo nagrinėjamas R. A. atsakomybės klausimas, sprendžiant, ar jis pažeidė viešųjų pirkimų, vietos savivaldos ir kitus teisės aktus. Teismas taip pat pažymi, kad R. A., kaip Raseinių savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas einantis asmuo, nedalyvavo teisminiame ginče pagal pareiškėjos (duomenys neskelbtini) ieškinį. Atsižvelgiant į tai, kas išanalizuota, pareiškėjas privalėjo įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuoja praktiką, kad valstybės tarnautojo materialinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas įstatyme įtvirtintas materialinės atsakomybės sąlygas. Pagal VTĮ 32 straipsnio 1 dalį, valstybės tarnautojas turi atlyginti savo neteisėta kalta veika padarytą tiesioginę materialinę žalą – tiesioginius nuostolius, t. y. turto netekimą, sugadinimą, turėtas išlaidas ir pan. būtina materialinės atsakomybės sąlyga – neteisėta veika, kuri suprantama kaip valstybės tarnautojo pareigų, kylančių iš įstatymų, kitų teisės aktų, inter alia (be kita ko) vidaus administravimo aktų, taip pat nustatytų konkretaus valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme, nevykdymas ar netinkamas vykdymas. Valstybės tarnautojo materialinei atsakomybei kilti taip pat būtina nustatyti, kad būtent konkretaus valstybės tarnautojo neteisėta veika lėmė atitinkamą institucijai atsiradusią žalą, taigi būtina nustatyti priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir žalos. Valstybės tarnautojo materialinei atsakomybei kilti pakankama bet kuri kaltės forma – tiek tyčia (tiesioginė ir netiesioginė), tiek neatsargumas (didelis ir paprastas) (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-38-622/2015).

Pareiškėjo nuomone, neteisėti atsakovo veiksmai pasireiškė tuo, kad atsakovas sudarydamas Viešojo pirkimo komisiją, kurios pirmininku pats buvo, 2017 m. spalio 3 d. protokolu Nr. 152 patvirtino neteisėtas Viešojo pirkimo sąlygas (pirkimo sąlygų 9.7 punktą, t. y. ekonominio vertinimo kriterijus T1 ir T2). VPĮ 19 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad perkančioji organizacija pirkimo (pirkimų) procedūroms atlikti privalo (mažos vertės pirkimų procedūroms, pagal preliminariąją sutartį atliekamoms atnaujinto tiekėjų varžymosi procedūroms – gali) sudaryti viešojo pirkimo komisiją (toliau – Komisija), nustatyti jai užduotis ir suteikti visus įgaliojimus toms užduotims atlikti. Jeigu perkančioji organizacija pirkimų procedūroms atlikti įgalioja kitą perkančiąją organizaciją, šiuos veiksmus atlieka įgaliotoji organizacija. Komisija dirba pagal ją sudariusios perkančiosios organizacijos patvirtintą darbo reglamentą, yra jai atskaitinga ir vykdo tik rašytines jos užduotis ir įpareigojimus. Minėto straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Komisija sudaroma ją sudarančios perkančiosios organizacijos vadovo įsakymu (potvarkiu) iš ne mažiau kaip 3 fizinių asmenų – Komisijos pirmininko ir bent 2 Komisijos narių (toliau kartu – Komisijos narys, Komisijos nariai). Šie Komisijos nariai gali būti ir ne Komisiją sudarančios perkančiosios organizacijos darbuotojai. Komisiją sudaranti perkančioji organizacija turi teisę pasikviesti ekspertų – dalyko žinovų konsultuoti klausimu, kuriam reikia specialių žinių ar vertinimo. Atsakovas 2016 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. A₁-1253 „Dėl Raseinių savivaldybės administracijos prekių, paslaugų ir darbų viešųjų pirkimų komisijos sudarymo“ sudarė Raseinių rajono savivaldybės administracijos prekių, paslaugų ir darbų viešųjų pirkimų komisiją. Komisijos pirmininku paskyrė administracijos direktorių R. A. Viešųjų pirkimų komisija, vadovaudamasi Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. spalio 15 d. įsakymu Nr. A₁-867 „Dėl Raseinių rajono savivaldybės administracijos viešųjų pirkimų komisijos sudarymo ir jos veiklos organizavimo taisyklių patvirtinimo“, patvirtino Viešųjų pirkimų komisijos darbo reglamentą (toliau – ir Reglamentas). Reglamento 18 punkte numatyta, kad komisijos veiklai vadovauja pirmininkas. Jei pirmininkas negali dalyvauti posėdyje, posėdžiui pirmininkauja Komisijos pirmininko pavaduotojas. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2017 m. spalio 3 d. Viešųjų pirkimų komisijos posėdžiui pirmininkavo administracijos direktoriaus pavaduotojas D. U. Reglamento 3 punkte numatyta, kad komisija savo sprendimus priima laikydamasi nešališkumo, objektyvumo, lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų. Priimdama sprendimas Komisija yra savarankiška.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad viešasis pirkimas teisminio ginčo metu nebuvo sustabdytas, t. y. VPĮ nenumato perkančiajai organizacijai stabdyti viešojo pirkimo procedūrų teisminio ginčo metu, o iš teismo sprendimų matyti, kad laikinosios apsaugos priemonės minėta apimtimi nebuvo taikytos. Atsižvelgiant į tai, VPĮ 29 straipsnyje reglamentuota pirkimo procedūrų pradžia ir pabaiga. Pirkimo (ar atskiros pirkimo dalies) ar projekto konkurso procedūros baigiasi, kai sudaroma pirkimo sutartis ir pateikiamas sutarties įvykdymo užtikrinimas, jeigu jo buvo reikalaujama, sudaroma preliminarioji sutartis, sukuriama dinaminė pirkimų sistema arba nustatomas projekto konkurso laimėtojas (VPĮ 29 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Raseinių rajono savivaldybės taryba 2006 m. liepos 27 d. sprendimu Nr. (1.1)-TS-237 „Dėl Raseinių rajono savivaldybės vardu sudaromų sutarčių pasirašymo tvarkos aprašo tvirtinimo“ patvirtino Raseinių rajono savivaldybės vardu sudaromų sutarčių pasirašymo tvarkos aprašą (toliau – ir Aprašas). Aprašo 14.3 numatyta, kad tarybos pritarimo nereikia Raseinių rajono savivaldybės vardu sudarant sutartis dėl viešųjų pirkimų. Aprašo 6 punkte numatyta, kad sutarties projektą, pateikdamas derinti pasirašo sutarties rengėjas. Prie sutarties projekto turi būti pridėti visi reikalingi dokumentai: susirašinėjimo medžiaga, Viešųjų pirkimų komisijos posėdžio protokolai ir kt. Visi sutarčių projektai derinami šia tvarka: pirmiausia sutarties projektą derina Savivaldybės administracijos padalinio, kuriame buvo ruošiamas sutarties projektas, vedėjas. Jei yra numatomi Savivaldybės finansiniai ar turtiniai įsipareigojimai, projektai turi būti derinami su asignavimų valdytoju, o jei numatomi ilgalaikiai įsipareigojimai – taip pat su Finansų ir biudžeto skyriumi. Sutarčių projektai derinami su Juridiniu skyriumi (Aprašo 7 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad sutartis su Viešąjį pirkimą laimėjusiu tiekėju buvo pasirašyta Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus, kaip nurodė ir pareiškėjas teismo posėdžio metu, nėra pagrindo manyti, kad ji nebuvo suderinta Apraše numatyta tvarka.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, jog administracinės institucijos diskrecijos teisė suprantama kaip galia, suteikianti administravimo subjektui tam tikrą veiklos laisvę priimant sprendimus, įgalinanti jį iš keleto teisiškai galimų elgesio variantų pasirinkti tą, kuris, jo nuomone, yra tinkamiausias (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. gruodžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A415-2203/2006). Diskrecijos teisė neturi būti aiškinama kaip absoliučiai nemotyvuotas ir nieko nesaistomas pasirinkimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 31 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A492-1570/2012). Diskrecijos teisė teisinėje valstybėje negali būti absoliuti, ja besinaudojantys subjektai yra suvaržyti bendrųjų teisėtumo principo reikalavimų ir kriterijų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A14-231/2007, 2014 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-563/2014). Įgyvendindamos diskrecines galias viešojo administravimo institucijos, be kita ko, turi nepiktnaudžiauti joms suteiktais įgaliojimais, laikytis objektyvumo ir nešališkumo, lygybės prieš įstatymą ir proporcingumo principų. Diskrecija turi būti grindžiama objektyviais faktais bei bendraisiais teisės principais – įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, efektyvumo, numatytais Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-596/2013, 2018 m. lapkričio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2995-492/2018).

VPĮ 100 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad už perkančiosios organizacijos atliekamus viešuosius pirkimus atsako perkančiosios organizacijos vadovas. Šiame įstatyme minėta teisės norma, numatanti perkančiosios organizacijos vadovo atsakomybę, yra bendro pobūdžio, blanketinė teisės norma. Vadovo patraukimas atsakomybėn, pagal VPĮ 100 straipsnio 1 dalį, galimas tik nustačius konkrečius įstaigos vadovo veiksmus/neveikimą, susijusius su viešojo pirkimo atlikimu institucijoje, kurie pažeidė VPĮ ir/ar kitus teisės aktus, užtikrinančius viešųjų pirkimų vykdymą institucijoje.

Atsižvelgiant į byloje esančius duomenis bei teisinį reglamentavimą, teismas sprendžia, kad R. A. laikėsi teisės aktų, reglamentuojančių Viešojo pirkimo atlikimą, o sutartį su Viešojo pirkimo laimėtoju pasirašė atsižvelgdamas į Apraše esančius suderinimus, todėl byloje nėra surinkta objektyvių duomenų, leidžiančių pagrįstai konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus.

Pareiškėja nurodo, kad Raseinių rajono savivaldybės administracija, vykdydama 2018 m. gegužės 9 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje (duomenys neskelbtini), kuriuo jai buvo paskirta 10 000 eurų bauda dėl neteisėto viešojo pirkimo, 2018 m. gegužės 30 d. priimto Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. A1-508 „Dėl teismo sprendimo vykdymo“ pagrindu 2018 m. gegužės 31 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai sumokėjo 10 000 Eur, todėl mano, kad pareiškėjos tiesioginių nuostolių faktas laikytinas įrodytu.

Žala suprantama kaip išlaidos, kurių atsirado dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ar neveikimo, t. y. kurių asmuo nebūtų patyręs, jeigu atsakovas nebūtų atlikęs neteisėtų veiksmų. Žalos dydis nėra preziumuojamas, todėl kiekvienu konkrečiu atveju žalos dydį turi įrodyti pareiškėjas, o teismas privalo patikrinti, ar jis tinkamai apskaičiavo žalos dydį. Nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos, turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1187-492/2017).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. kovo 8 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-858-1810-12 pažymėjo, kad asmuo, patyręs žalą, turi teisę į visišką žalos atlyginimą, kuri sugrąžintų jį į tokią padėtį, kokia egzistuotų, jei žala nebūtų atsiradusi <...> Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad doktrinoje priežastinio ryšio nustatymas yra siejamas su conditio sine qua non (būtina, privaloma sąlyga) testu: siekiant konstatuoti, kad atsakovo neteisėtas veikimas buvo pareiškėjo patirtos žalos faktinė priežastis, būtina nustatyti, ar pareiškėjo patirta žala būtų kilusi, jei atsakovas nebūtų veikęs neteisėtai.

Kaip jau minėta, valstybės tarnautojo materialinė atsakomybė atsiranda tada, kai yra visos sąlygos tokiai atsakomybei atsirasti, nesant bent vienos iš jų, materialinė atsakomybė negalima. Įvertinus faktines aplinkybes ir nurodytą teisinį reglamentavimą, teismas sprendžia, kad pareiškėjos prašymas iš atsakovo priteisti atlyginti žalą yra nepagrįstas, nes nėra įrodyti neteisėti atsakovo veiksmai, kaip viena iš sąlygų atsakovo atsakomybei kilti.

Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje van de Hurk v. Netherlands). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.

Pareiškėja Raseinių rajono savivaldybės administracija pateikė prašymą atlyginti iš atsakovo R. A. pareiškėjos naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Šiuo teismo sprendimu pareiškėjos prašymas atmestas, kaip nepagrįstas, todėl pareiškėja neįgijo teisės į teismo išlaidų atlyginimą.

Atsakovas R. A. atsiliepime taip pat prašė priteisti iš pareiškėjos Raseinių rajono savivaldybės administracijos atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui nepateikė dokumentų, patvirtinančių atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas, todėl teismo išlaidų atlyginimo klausimo nesprendžiamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu,

nuspredžia :

Pareiškėjos Raseinių rajono savivaldybės administracijos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.

Teisėja Laisvutė Kartanaitė