Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Vitalijos Norkūnaitės (kolegijos pirmininkės), Aušros Valinskienės, sekretoriaujant Jolitai Žylienei, dalyvaujant prokurorui Vičeslavui Jevmenovui, nuteistajam R. B. ir jo gynėjai advokatei A. A.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. B. apeliacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016-03-17 nuosprendžio, kuriuo R. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 4 mėnesiams, BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams. Pritaikius BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalis paskirta subendrinta 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis bausmė subendrinta su 2015-10-07 Šalčininkų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta subendrinta trejų metų laisvės atėmimo bausme ir R. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas trejiems metams ir aštuoniems mėnesiams, bausmę atliekant bausmę pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. B. nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis pažeidė viešąją tvarką ir sutrikdė visuomenės rimtį. O būtent, už tai, kad jis, 2014-04-25, apie 21.30 val., viešoje vietoje, Šalčininkų r., (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo kieme, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, pasireiškusiu tuo, kad sukėlė žodinį konfliktą su nukentėjusiuoju J. M.. R. B. konflikto metu buities paskirties peiliu slaptai užpuolė nukentėjusįjį J. M., tyčia peiliu dūrė nukentėjusiajam J. M. į kairiąją šlaunį, taip padarydamas nukentėjusiajam pjautinę paviršinę žaizdą kairės kojos šlaunyje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Taip pat R. B. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį už vagystę, t. y. už tai, kad jis 2014 metų balandžio mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną ir valandą, Šalčininkų r., (duomenys neskelbtini), iš T. R. priklausančio neaptverto namo kiemo slaptai pagrobė atvirai lauke sudėtus, J. M. priklausančius penkis deguonies balionus: du pilnus ir tris tuščius, kurių kiekvieno vertė 70.09 Eur. Tokiu būdu pavogė 1 210 Lt/350,45 Eur bendros vertės nukentėjusiojo J. M. turtą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl BK 284 straipsnio 1 dalies perkvalifikavimo į BK 140 straipsnio 1 dalį

Apeliantas nesutinka su jo veikos kvalifikavimu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Nesutinka su teismo išvada, kad buvo sutrikdyta viešoji tvarka, nes konfliktas įvyko tik tarp jo, J. M. ir E. K., kiti žmonės, galėję matyti konfliktą buvo toli ir į jį nekreipė dėmesio dėl greitos konflikto eigos. Nesutinka su teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kad konflikto metu jis panaudojo peilį. Nurodo, kad peilį turėjo E. K., kurį norėdamas atimti susižalojo ranką. Neatmeta galimybės, kad J. M. sužalojo gindamasis nuo jį užpuolusių J. M. ir E. K.. Mano, kad byla turėjo būti nagrinėjama privataus kaltinimo tvarka, o nesant J. M. prašymo procesą tęsti, procesas turėtų būti nutrauktas.

Baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą pagal BK 284 straipsnio 1 dalį taikoma asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikaltimo sudėties objektyvieji požymiai yra veika, jos padariniai, priežastinis ryšys, veikos padarymo vieta ir būdas.

Byloje neginčytinai nustatyta, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje įvyko konfliktas tarp R. B. ir J. M.. Konflikte taip pat dalyvavo E. K.. Konfliktas įvyko viešoje vietoje, prie gyvenamojo namo laiptinės, kitų asmenų - Z. K., T. B., V. C. akivaizdoje. Prie namo laiptinės bet kuriuo metu galėjo pasirodyti kiti žmonės, vaikai. Konflikto metu peiliu buvo sužalotas J. M.. 2014-06-26 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertė apžiūrėjo J. M., asmens sveikatos istorijos Nr. 17981, GMP kortelės Nr. 152252 kopiją ir nustatė, kad J. M. nustatyta pjautinė paviršinė žaizda kairės šlaunies srityje, sužalojimas padarytas aštriu, pjaunančių savybių turinčiu daiktu, galimai aplinkybėse nurodytu laiku, sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 24-25). Apie nukentėjusiajam J. M. padarytą sužalojimą patvirtino apklausti pareigūnai A. B., A. M.. Iš pareigūno A. M. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2014-04-25, apie 21.30 val., Šalčininkų r., (duomenys neskelbtini), peiliu buvo sužalota J. M. kairės kojos šlaunis, apie 3 cm x 3 mm pjautinė negili žaizda. Ant E. K. kaklo kairėje pusėje pastebėta kraujosruva (gumbas). R. B. kairėje plaštakoje pirštų sąnarių srityje yra pjautinės žaizdos (b. l. 6).

Įvykusio konflikto neginčija nei vienas asmuo, tačiau apeliantas ginčija teismo nustatytą konflikto įvykių seką, J. M. sužalojimo mechanizmą.

Kolegija išnagrinėjusi bylą sutinka su apylinkės teismo nustatytu J. M. sužalojimo mechanizmu ir konflikto eiga, tačiau nesutinka su išvada, kad jis įvyko be jokios priežasties. Apygardos teismas nukentėjusiojo J. M. parodymus, kad nuteistasis pas jį nedirbo ir, kad konfliktas įvyko ne dėl skolos už darbą, vertina kritiškai, nes juos paneigia kitų liudytojų parodymai bei pati konflikto eiga. Pats nukentėjusysis J. M. apklausiamas teisme parodė, kad konfliktas įvyko dėl pinigų, nes pasak nukentėjusiojo R. B., prieš tai paskambinęs telefonu, atvažiavo aiškintis santykių dėl pinigų už pagalbą ardant automobilius. Liudytojas T. R. (pas kurį buvo laikomi ir nuteistojo paimti J. M. nuomojami dujų balionai) parodė, kad jis ir R. B. dirbo pas J. M. be darbo sutarties, ardė automobilius kartu su J. M. jo kieme. J. M. neatsiskaitė su R. B.. Liudytojas V. P. taip pat parodė, kad T. R., J. M. ir R. B. dirbo su deguonies balionais, apie mėnesį laiko pjaustė ir ardė automobilius. Kad R. B. dirbo su J. M. paliudijo ir liudytojai A. B., V. C.. Visa tai rodo, kad konfliktas, peraugęs į grumtynes ir pasibaigęs R. B. sužalojimu, įvyko dėl ginčo, susijusio su atsiskaitymu už R. B. pagalbą J. M. ardant automobilius, t. y. dėl ginčijamo reikalavimo dėl atlygio už atliktus darbus. BK 281 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl kiekvienu iš minėtų būdų demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-242/2011). Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-243/2006, 2K-248/2008, 2K-412/2009, 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-416/2013, 2K-491/2013). Sprendžiant klausimą, ar viešoje vietoje atlikti įžūlūs ar kiti įstatymo dispozicijoje nurodyti veiksmai ir jų padariniai atitinka viešosios tvarkos pažeidimo požymius ar kvalifikuotini pagal kitus BK straipsnius, atsižvelgtina ir į tokio elgesio paskatas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad asmeninio pobūdžio paskatų buvimas ne visada ir ne visais atvejais paneigia veikos priešingumą viešajai tvarkai. Pavyzdžiui, jeigu kaltininkas asmeniniams santykiams spręsti pasirenka viešąją vietą ir būdą, kuriuo akivaizdžiai sutrikdo visuomenės rimtį, pademonstruoja nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, jo veika gali būti kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. birželio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-270/2014).

Kaip jau minėta, kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai dėl J. M. sužalojimo mechanizmo ir konflikto eigos. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistojo parodymus, kad ne jis atsivežė peilį ir galimai sužalojo J. M. bandydamas atimti peilį iš E. K., vertino kritiškai, nes juos paneigia byloje nustatytos faktinės aplinkybės, nukentėjusiojo ir liudytojo E. K. iš esmės sutampantys parodymai. Tiek E. K., tiek J. M. paliudijo, kad peilį atsivežė nuteistasis ir J. M. su nuteistuoju nesutarus, pridėjo peilį prie E. K. kaklo iš kairės pusės, peilį laikė dešinėje rankoje. Šias aplinkybes patvirtina ir pareigūno A. M. tarnybinis pranešimas, kuriame užfiksuota kraujosruva (gumbas) E. K. kaklo kairėje pusėje (b. l. 6). Tiek E. K., tiek J. M. parodė, kad po to įvyko grumtynės. J. M. parodė, kad pribėgo prie R. B. iš nugaros, norėjo užlaužti rankas, tuo metu E. K. išsisuko nuo peilio, o kaltinamasis peilių įdūrė jam į koją. Tada jis spėjo R. B. smogti vieną kartą į galvą ir šis pargriuvo. Paskui gulinčiam E. K. kelis kartus sudavė ir tada R. B. pabėgo. E. K. parodė, kad J. M. pribėgo prie R. B. už nugaros ir užlaužė ranką, tada J. M. dūrė J. M. į kairę koją. Iš R. B. peilį atėmė jis, kai jam buvo užlaužta ranka. Peilį perdavė atėjusiam savo tėvui Z. K.. Z. K. parodė, kad kai jis atėjo visi trys gulėjo ant žemės, o kas ką mušė pasakyti negali. Peilis buvo sūnaus E. K. rankose, jis stovėjo. Peilį paėmė iš sūnaus ir užmetė ant laiptinės stogelio. Peilis buvo ne jų. Pareigūnas A. M. parodė, kad jiems atvykus R. B., T. B. ir V. C. nebebuvo, apklausiant J. M. buvo gauta iš R. B. grasinančio pobūdžio žinutė, jog nukentėjusiajam bus „galas“.

BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nei veikos padarymo motyvas, nei tikslas nenurodyti ir tai reiškia, kad joje aprašytos veikos konstatavimui šie subjektyvieji požymiai reikšmės neturi (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-652/2007, 2K-249/2009, 2K-414/2010, 2K-450/2010, 2K-386/2013). Taigi BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas gali būti padaromas dėl įvairių paskatų, jo motyvai gali būti tiek chuliganiški, tiek ir asmeniniai ar net savanaudiški arba kitokie. Asmeninio pobūdžio paskatų buvimas nepaneigia veikos priešingumo viešajai tvarkai, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams spręsti pasirenka viešą vietą ir būdą, kuriuo demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai bei sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-126/2006, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-55/2011, 2K-120/2011, 2K-445/2013). Nagrinėjamu atveju R. B. pasirinktas ginčo sprendimo būdas, vieta, priemonės, padariniai (sužalotas peiliu žmogus) rodo, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Nuteistojo veiksmai buvo įžūlūs, t. y. neleistini, akivaizdžiai agresyvūs ir moralės požiūriu nepriimtini. Dėl šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad dėl apelianto veiksmų kilo BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai, t. y. nuteistojo R. B. smurtiniais veiksmais buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka.

Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tyčia. Kolegija pažymi, kad BK 284 straipsnio 1 dalies sudėties požymis ir įstatymas nereikalauja, kad padarytoje veikoje esančios kaltės formos – tyčios rūšis būtų išankstinė, tai yra susiformavusi prieš tam tikrą laiko tarpą iki veikos padarymo. Pakanka, kad asmuo, darydamas nusikalstamą veiką, suvokė šios nusikalstamos veikos pobūdį numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai. Šiuo atveju, atsižvelgiant į tai, kad R. B. yra suaugęs ir sąmoningas, daroma išvada, kad apeliantas turėjo suvokti, kad tokiais savo veiksmais pažeidžia visuomenėje priimtas elgesio normas, demonstruoja nepagarbą viešoje vietoje esantiems ir galintiems į ją patekti aplinkiniams. Apeliantas suvokė, kad jam atliekant BK 140 straipsnio 1 dalyje uždraustus veiksmus bus sutrikdyta konfliktą mačiusių ir jame dalyvavusių asmenų rimtis, tačiau savo veiksmų nenutraukė, o E. K. dar ir buvo įtrauktas į konfliktą. Be to pažeidimas buvo realus, nes buvo sužalotas nukentėjusysis, sutrikdyta viešoji tvarka ir rimtis.

Dėl vagystės

Šioje dalyje Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016-03-17 nuosprendis naikintinas, nes nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių (BPK 329 straipsnio 3 punktas). Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje R. B. kaltė nustatyta vadovaujantis prielaida, bet ne byloje esančiais įrodymais, taigi nebuvo laikomasi reikalavimo įrodymus vertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (BPK 20 straipsnio 5 dalis).

Pagal baudžiamosios teisės teoriją turto pagrobimas – tai tyčinis neteisėtas neatlygintinis svetimo kilnojamojo turto užvaldymas pasisavinimo tikslu. Pagrobimui būdingi padariniai: 1) nukentėjusiajam padaryta žala netekus turto; 2) kaltininko gauta nauda, perkėlus svetimą turtą į savo valdymą. Kaltininko tyčia pasireiškia suvokimu, kad jis neteisėtai ir neatlygintinai savinasi svetimą turtą, numato, kad nukentėjusiajam bus padaryta žala, ir to nori. Kaltė – tiesioginė tyčia. Kaltininkas supranta, kad užvaldo svetimą daiktą, neteisėtai ir neatlygintinai jį pasisavindamas, numato, kad turto savininkas ar teisėtas valdytojas jo neteks, o kaltininkas jį turės kaip nuosavą, ir to nori. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nustatydami nusikalstamo sumanymo turinį, teismai turi neapsiriboti pirmine jo forma, tačiau privalo aiškintis jo dinamiką visos nusikalstamos veikos darymo metu. Nustatant nusikalstamo sumanymo turinį, nepakanka nustatyti vien tik objektyviuosius veikos požymius. Būtina nustatyti ir subjektyviuosius veikos požymius, t. y. kokio tikslo siekė bei kokius padarinius numatė kaltininkas. Nagrinėjamuoju atveju svarbią ir lemiamą reikšmę turi aplinkybė, kaip R. B. suvokė nukentėjusiajam J. M. priklausančių įrankių paėmimą ir vėlesnį jų pardavimą.

Nagrinėjamu atveju, kolegijos nuomone, jokių faktinių duomenų, kad R. B. atliko veiksmus, atitinkančius BK 178 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį, nesurinkta. Kaltinimas R. B. pagal BK 178 straipsnio 1 dalį grindžiamas tik prielaidomis.

R. B. viso proceso metu teigė, kad jis dujų balionus paėmė norėdamas gauti iš nukentėjusiojo pažadėtą atlygį už atliktą darbą, apie tai telefonu pranešė nukentėjusiajam, pasakė, kad dujų balionus gražins tik tada kai atgaus pinigus. Su nukentėjusiuoju susitiko 2014-04-25, tačiau po įvykusio konflikto 2014-04-25, neatgavus pinigų, dujų balionus pardavė. Liudytojas T. R. šias aplinkybes patvirtino ir taip pat nurodė, kad J. M. su R. B. neatsiskaitė. Aukščiau nustatyta, kad liudytojai patvirtino aplinkybę, jog R. B. kartu su T. R. dirbo pas J. M., padėjo jam ardyti automobilius. Nukentėjusysis apklausiamas teisme ginčijamą R. B. teisę įvardijo kaip atlygį už pagalbą ardant automobilius. Visa tai bei susijusio konflikto eiga rodo, kad yra nepagrysta apylinkės teismo išvada, jog nėra duomenų, kad R. B. ir J. M. siejo darbiniai santykiai, nes ji prieštarauja aukščiau paminėtoms faktinėms aplinkybėms. Kaip minėta pats nukentėjusysis J. M. apklausiamas teisme parodė, kad konfliktas įvyko dėl pinigų, nes pasak nukentėjusiojo R. B. atvažiavo aiškintis santykių dėl pinigų už pagalbą ardant automobilius. Liudytojas T. R. (pas kurį buvo laikomi ir nuteistojo paimti J. M. nuomojami dujų balionai) parodė, kad jis ir R. B. dirbo pas J. M. be darbo sutarties, ardė automobilius kartu su J. M. jo kieme. J. M. neatsiskaitė su R. B.. Liudytojas V. P. taip pat parodė, kad T. R., J. M. ir R. B. dirbo su deguonies balionais, apie mėnesį laiko pjaustė ir ardė automobilius. Kad R. B. dirbo su J. M. paliudijo ir liudytoja A. B., V. C.. Visa tai rodo, kad dujų balionų paėmimas buvo susijęs su ginčijamos nuteistojo teisės į atlygį už pagalbą ardant automobilius realizavimu, o jų pardavimas po konflikto, buvo ginčo tąsa. Nuteistasis parodė, kad du dujų balionai buvo tušti, jis juos pardavė už 200 Lt. J. M. ginčijama skola buvo 200 Lt. Teismo nurodyta penkių dujų balionų vertė – 350,45 Eur.

Paminėtos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia teigti, kad R. B. ne pagrobė svetimą turtą, o nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdė ginčijamą savo teisę, tačiau šiais veiksmais J. M. didelės žalos jo asmens teisėms ar teisėtiems interesams nepadarė. Todėl R. B. veiksmai turėtų būti vertintini kaip administracinės teisės pažeidimas – savavaldžiavimas, bet ne kaip nusikaltimas. Kiekviena nusikalstama veika yra pažeidimas, tačiau ne kiekvienas pažeidimas yra nusikalstama veika. In dubio pro reo principas įpareigoja nepašalintas abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį, jį grįsti prielaidomis.

Atsižvelgiant į tai, skundžiamas apylinkės nuosprendis šioje dalyje naikintinas ir R. B. išteisintinas, nepadarius jam veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 1 dalyje, požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 326 straipsnio 3 ir 4 dalimis, 329 straipsnio 3 punktu,

nusprendžia:

panaikinti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016-03-17 nuosprendžio dalį, kurioje R. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį, R. B. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymių.

Panaikinti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016-03-17 nuosprendžio dalį dėl bausmių subendrinimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis bausmę, paskirtą Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016-03-17 nuosprendžiu už nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje iš dalies pridėti prie bausmės paskirtos 2015-10-07 Šalčininkų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir paskirti galutinę subendrintą 3 (trejų) metų ir 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Kitą Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016-03-17 nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos. Nutartis gali būti skundžiama Lietuvos Aukščiausiajam Teismui per tris mėnesius nuo jos paskelbimo dienos.