- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-07-13
- Bylos Nr.
- 1-97-960/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-13-1-00557-2014-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Dariuš Lučinski
- Kaltinamasis
- A. S.
- Nukentėjusysis
- A. M.
- Advokatai
- Nikolajus Voinovas, Adolfas Remeikis
- Kategorijos
dalyvaujant prokurorams Pauliui Paukščiui, Mantui Januškevičiui, kaltinamajam A. S., jo gynėjui advokatui Nikolaj Voinov, nukentėjusiajam A. M., jo atstovui advokatui Adolfui Remeikiui,
viešajame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje
A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), romas, LR pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), 3 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, neteistas,
kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte padarymu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. S. 2014-02-28 apie 20.15 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, viešoje vietoje - prie daugiabučio namo, Prūsų g. 6, Vilniuje, įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, be jokio pateisinamo motyvo ir priežasties, dėl chuliganiškų paskatų sumušė A. M., o būtent: A. M. davus jam pastabą dėl tvarkos nesilaikymo bendroje namo laiptinėje, jis tyčia užpuolė A. M., rankomis ir kojomis sudavė ne mažiau kaip 3 smūgius A. M. į galvą, taip nukentėjusiajam A. M. padarė odos nubrozdinimą su poodine kraujosruva dešinio užausio srityje, muštinę kiaurinę žaizdą dešinės ausies kaušelyje, muštinę žaizdą kairio antakio srityje, poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, muštinę žaizdą su poodine kraujosruva nosies nugarėlėje - nesunkų sveikatos sutrikdymą, bei tokiais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
A. S. 2012-06-07 apie 15 val. 30 min. Šalčininkų r., Šalčininkų sen., Žališkių k. veikdamas bendrininkų grupėje kartu A. S. ir S. S., bei su M. S., gim. 1999 m., kuris pagal amžių nėra nusikalstamos veikos subjektas, kaltinamajam A. S. sulaužus įėjimo durų pakabinamąją spyną, kaltinamieji įsibrovė į patalpą - negyvenamąjį namą, priklausantį L. B. kur slaptai pagrobė 1020 Lt vertės svetimą turtą, priklausantį nukentėjusiajai L. B., o būtent: kaltinamasis A. S. išardė tris pečius, ir kaltinamieji slaptai pagrobė 3 vnt. žalvarinių senovinių durelių, 1 durelių kaina 190 Lt, 2 kitų durelių kaina 60 Lt už vnt., bendrai 120 Lt sumai, žalvarines groteles nuo pečiaus, 1 vnt. kaina 70 Lt, bendrai 210 Lt sumai, žalvarines pečiaus uždangas, 2 vnt., 1 vnt. kaina 250 Lt, iš viso 2 vnt., bendrai 500 Lt sumai.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. S. nurodė, jog pripažįsta savo kaltę. Duodamas parodymus paaiškino, jog 2014 metai vakare, kai buvo jau tamsu, būdamas išgėręs išėjo iš namų Prūsų g. 6 ir prie durų susitiko su kaimynu. Pasisveikino su kaimynu, o tas jam piktai atkirto. Į klausymą kodėl jis toks piktas, kaimynas atsakė, jog nemėgsta čigonų ir sudavė smūgį. Į suduotą smūgį sureagavo ir pradėjo mušti kaimyną su rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas. Smūgių neskaičiavo, bet jų tikrai nebuvo dvidešimt. Kitoje pusėje namo išėjo kaimynė ir iškvietė policiją. Jis dar bandė nukentėjusiam padėti nusiplauti veidą, bet atvažiavo policiją ir jį sulaikė. Įvykį matė kieme stovėję vaikinai, kurie nėra romų tautybės, bet jie nesikišo į muštynes. Daiktų iš nukentėjusiojo nebandė atimti.
Nukentėjusysis A. M. teisiamojo posėdžio metu duodamas parodymus paaiškino, jog 2014 m. kovo ar vasario 28 d. apie 20 val. jį atvežė draugas prie namų Prūsų g. 6. Jis užėjo į namus ir iš karto išėjo, nes jo laukė mašinoje. Pastebėjo prie laiptinės girtaujantį kaltinamąjį, kuris buvo su 3 ar daugiau asmenų. Pats skubėjo, bet kaltinamasis pasisveikino ir paklausė jo kodėl jis nesisveikina. Kaltinamajam atsakė, jog jis negerai elgiasi, nežmoniškai gyvena, visur šlapinasi, todėl ir nesisveikina su juo. Po šių žodžių kaltinamasis jam sudavė su ranka į galvą ir pradėjo mušti į įvairias kūno vietas. Stipriausi smūgiai buvo į galvą. Aplink stovėjo kiti asmenys ir galimai jie mušė, bet jis nematė, nes nuo smūgių bandė dengtis rankomis, ėjo atgal ir nesuvokė kas darosi. Viso jam buvo suduota apie 20 smūgių. Atėjusi moteris pasakė, jog iškvietė policiją. Kaltinamasis pasakė, jog nereikia policijos, pasiūlė išvalyti veidą, bet su tokiu pasiūlymu nesutiko. Atvažiavo policija ir greitoji ir jį išvežė į ligoninę. Ligoninėje pastebėjo, jog dingo raktai ir jo telefonas. Nuo suduotų smūgių jam buvo prapjauta ausis, kakta buvo susiūta, sulaužyta nosis, kurią reikėjo siūti, buvo mėlynės. Pats tą dieną buvo blaivas, o kaltinamasis buvo girtas. Pats kaltinamajam nesudavė smūgių. Po patirtų sužalojimų dvi savaites gulėjo namuose, jam skaudėjo veidas, nieko negalėjo pats daryti, sukosi galva. Juo tuo metu rūpinosi žmona. Būdamas nedarbingas prarado darbo užmokestį, 5 kartus turėjo lankytis policijoje, važinėjo pas teismo medikus, važiavimas į teismą irgi sukelia nepatogumų.
Liudytoja J. M. teisiamojo posėdžio metu duodama parodymus paaiškino, jog vasario 28 d., apie 20 val. laukė grįžtančio vyro namo. Planavo su juo eiti į svečius. Po kiek laiko atbėgo vyro draugas, kuris pasakė, jog jos vyrą sumušė. Išbėgusi į lauką pamatė greitosios automobilį, kuriame buvo visas kruvinas vyras. Po 5 minučių greitojoje vyras prarado sąmonę. Kai paleido iš ligoninės, nuvažiavo į policiją, kur buvo kaltinamojo sūnus, kuris pradėjo grasinti, jeigu jo tėvas sės, tai jis atkeršys bei įkalbinėjo nerašyti pareiškimo. Grįžę namo, visą naktį nemiegojo, nes vyrui buvo labai sunku. Vyras nedarbingas buvo visą mėnesį. Pirmą savaitę jos vyras jautėsi labai blogai, net iki tualeto reikėjo jį nuvesti, jam sukosi galva, jis vėmė. Prie jo reikėjo nuolat budėti. Antrą savaitę vyras jautėsi geriau, bet labai pergyveno dėl darbo. Sužalojimai padarė pasekmes, jog vyras blogai miega. Įvykio dieną jos vyras, jeigu buvo išgėręs, tai tik alaus, nes jautė šiek tiek kvapą.
Liudytojas V. A. teisiamojo posėdžio metu duodamas parodymus paaiškino, jog prieš du metus, žiemą, kai jau buvo tamsu, apie 21-22 val. stovėjimo aikštelėje laukė, kol A. nueis pasiimti žmonos. Ilgai A. negrįžo, todėl paskambino jam. A. pradėjo kalbėti, jog yra sumuštas ir staigiai nutrūko ryšis. Atbėgęs prie namo pastebėjo visą kruviną A. ir prie jo buvo kaltinamasis. Po kiek laiko atvažiavo greitoji. Kai atvažiavo policija, kiti šalia buvę vaikinai pabėgo. A. buvo blaivas.
Liudytoja H. F. teisiamojo posėdžio metu duodama parodymus paaiškino, jog vaikščiodama su šuniuku tamsiu paros metu pastebėjo du vyrus iš kurių vienas klausė, kodėl jį sumušė. Čigonų tautybės vyras pasiūlė eiti pas jį namo, bet kitas vyras nesutiko. Vyrai buvo girti, nes stovėjo kaip „balvonai“ ir svyravo. Nuo A. jautė alkoholio kvapą. Už 40 metų dar buvo kiti asmenys. Iškvietė greitąją. Šviesesnis vyras dar kalbėjo telefonu, nes buvo pasilenkusi prie jo pasižiūrėti kiek jam metų, nes to klausė greitoji. Kai nukentėjusįjį išvežė į ligoninę, ji vėl priėjo prie tos vietos, kur buvo vyrai ir rado raktus, kuriuos paėmė, o vėliau atidavė S.
Liudytoja G. L. S. teisiamojo posėdžio metu duodama parodymus paaiškino, jog 2014 metai vakare gavo iškvietimą, jog Prūsų gatvėje sužalotas asmuo. Atvykę į vietą pastebėjo kruviną nukentėjusįjį ir šalia buvusius kitus asmenis. Nukentėjusysis buvo išgėręs, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Jis paaiškino, jog jį sumušė romų tautybės asmuo bei jį nurodė. Sulaikė nurodytą asmenį, kuris iš pradžių neigė savo kaltę, bet vėliau prisipažino. Nukentėjusysis dar sakė, jog telefonas dingo.
Liudytojas T. K. teisiamojo posėdžio metu duodamas parodymus paaiškino, jog 2014 metais, kai buvo tamsu, gavo pranešimą apie sužalotą asmenį. Atvykę nurodytu adresu pastebėjo kruviną nukentėjusįjį, kuriam buvo praplėšta ausis ir kuris nurodė jį sužalojusį asmenį. Aplink dar buvo kitų žmonių. Nurodytas asmuo buvo sulaikytas ir pristatytas į komisariatą, o nukentėjusįjį išvežė greitoji.
Ekspertizės akte Nr. EKG 131/15(01) nurodoma, jog A. M., galimai bylos aplinkybės nurodytu laiku, buvo padaryti šie kūno sužalojimai: odos nubrozdinimas su poodine kraujosruva dešinio užausio srityje, muštinė kiaurinė žaizda dešinės ausies kaušelyje, muštinė žaizda kairio antakio srityje, poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, muštinė žaizda su poodine kraujosruva nosies nugarėlėje. VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje nustatytas nosies kaulų lūžis sužalojimu nėra vertinamas, nes diagnozė rėmėsi tik subjektyviu LOR gydytojo apčiuopos metodu, tačiau nebuvo pagrįsta objektyviu rentgenologiniu, nosies profilinės rentgenogramos atlikimo, metodu. 2015-07-23 A. M. atlikta nosies profilinė rentgenograma parodė nosies kaulų deformaciją, pagal kurią negalima spręsti bei kategoriškai patvirtini esamą nosies kaulų deformaciją trauminės kilmės bei nustatyti šios deformacijos susidarymo laiką. Sužalojimai padaryti nuo trauminių poveikių kietu buku daiktu (daiktais), galimai spardant kojomis. Sužalojimai yra panašaus senumo, todėl galėjo būti padaryti ir vienu metu. A. M. nustatytų odos nubrozdinimo su poodine kraujosruva dešinio užausio srityje bei muštinės kiaurinės žaizdos dešinės ausies kaušelyje padarymas yra būdingas smūgio sudavimui (pvz., koja). Muštinė žaizda kairio antakio srityje, muštinė žaizda su poodine kraujosruva nosies nugarėlės srityje galėjo gautis tiek suduodant smūgį (pvz., koja), tiek ir griūnant bei minėtomis kūno sritimis atsitrenkiant į kietus bukus paviršius. Poodinių kraujosruvų abiejų akių vokuose atsiradimas paaiškinamas netiesioginio mechanizmo susidarymo būdu, t. y. kaip nosies ir kairio antakio traumavimo pasekmė. Sužalojimai padaryti 3 trauminiais poveikiais. Jei trauminių poveikių buvo ir daugiau, jų objektyvūs požymiai liko neužsifiksavę. Sužalojimai visumoje kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl dešinės ausies kaušelio mušinės kiaurinės žaizdos, A. M. sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Vertinant sužalojimus atskirai, odos nubrozdinimas su poodine kraujosruva dešinio užausio srityje su muštine kiaurinė dešinės ausies kaušelio žaizda kvalifikuojama visumoje, nes jų padarymas paaiškinamas ir nuo vieno trauminio poveikio, nesunkiu sveikatos sutrikdymu, likusieji kūno sužalojimai - nežymiu sveikatos sutrikdymu (t.2, b.l. 2-4).
Alkotesterio pažymoje nurodoma, jog A. S. 2014-02-28 21:55 val. buvo nustatytas 2,48 promilių girtumas (t. 2, b.l. 92).
Gynėjas advokatas Nikolaj Voinov teisiamojo posėdžio metu paaiškino, jog žala Ligonių kasoms yra atlyginta, turtinė žala nukentėjusiam taip pat buvo atlyginta ir nesutinka su nukentėjusiojo reikalavimu dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Teismas įvertinęs byloje surinktus įrodymus bei teisiamojo posėdžio metu apklaustų proceso dalyvių duotus parodymus daro išvadą, jog byloje yra įrodytos faktinės aplinkybės, jog 2014 m. vasario 28 d. apie 20.15 val., Vilniuje, Prūsų g. 6, prie daugiabučio namo laiptinės susitiko nukentėjusysis A. M. ir kaltinamasis A. S..
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis A. M. duodamas parodymus paaiškino, jog tuo metu skubėjo, su juo pasisveikino kaltinamasis, paklausdamas kodėl jis nesisveikina. Nukentėjusysis kaltinamajam atsakė, jog jis negerai elgiasi, nežmoniškai gyvena, visur šlapinasi, todėl nesisveikina su juo. Kaltinamasis po tokių žodžių jam sudavė su ranka į galvą ir pradėjo mušti į įvairias kūno vienas, o jis dengėsi rankomis ir ėjo atgal. Aplink stovėjo kiti asmenys ir galimai ir jie mušė, bet jis nematė. Kaltinamasis A. S. teisiamojo posėdžio metu duodamas parodymus paaiškino, jog būdamas išgėręs pasisveikino su nukentėjusiuoju, o tas jam piktai atkirto. Paklausus, kodėl jis toks piktas, nukentėjusysis jam atsakė, jog nemėgsta čigonų ir sudavė smūgį. Į suduotą smūgį sureagavo ir pradėjo rankomis bei kojomis mušti nukentėjusįjį į įvairias kūno vietas. Įvykį matė kieme stovėję vaikinai, kurie nėra romų tautybės, bet jie nesikišo į muštynes.
Ikiteisminio tyrimo metu nepavyko nustatyti kitų liudytojų, kurie matė tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo kilusį konfliktą. Ikiteisminio tyrimo nebuvo nustatyti ir kaltinamojo ir nukentėjusiojo paminėti stovėję vaikinai, kurie turėjo matyti byloje nagrinėjamus įvykius.
Vertinant anksčiau paminėtus nukentėjusiojo ir kaltinamojo parodymus apie įvykio aplinkybes atsižvelgtina į tai, jog ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis duodamas parodymus paaiškino, jog su nukentėjusiuoju kilo konfliktas ir jis sudavė smūgius dėl nukentėjusiojo kažkokio pasakymo, nelabai prisimena, nes buvo girtas. Versiją apie tai, jog nukentėjusysis pirmas sudavė smūgį, kaltinamasis iškėlė tik teisiamojo posėdžio metu. Byloje taip pat nėra surinktų jokių įrodymų pagrindžiančių, jog ant kaltinamojo kūno buvo nustatyti jam suduotų smūgių požymiai. Pažymėtina ir tai, jog teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis ir nukentėjusysis patvirtino, jog prie namo stovėjo kiti ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys, kuriuos nukentėjusysis palaikė kartu su kaltinamuoju buvusius žmonės. Liudytojai V. A. ir J. M. paaiškino, jog kartu su nukentėjusiuoju A. M. planavo eiti į svečius ir V. A. jau jo laukė ateinančio. Šių byloje surinktų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, jog nėra pagrindo tikėti kaltinamojo A. S. teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais, jog pirmas jam smūgį sudavė nukentėjusysis pasakęs, jog nemėgsta čigonų, nes anksčiau paminėtais byloje surinktais įrodymais įrodyta, jog nukentėjusysis skubėjo į svečius, todėl neturėjo laiko, be to, nukentėjusysis suvokė, jog kaltinamasis yra ne vienas, o kartu su kitais asmenimis, todėl būdamas vienas neturėjo pradėti smūgių sudavimą.
Anksčiau paminėtais nukentėjusiojo A. M. parodymais bei ekspertizės aktu yra įrodytos faktinės aplinkybės, jog A. M. davus kaltinamajam pastabą dėl tvarkos nesilaikymo bendroje namo laiptinėje, kaltinamasis tyčia užpuolė A. M., rankomis ir kojomis sudavė ne mažiau 3 smūgių A. M. į galvą, taip nukentėjusiajam A. M. padarė odos nubrozdinimą su poodine kraujosruva dešinio užausio srityje, muštinę kiaurinę žaizdą dešinės ausies kaušelyje, muštinę žaizdą kairio antakio srityje, poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, muštinę žaizdą su poodine kraujosruva nosies nugarėlėje.
Kaltinamajame akte buvo nurodytos, jog kaltinamasis A. S. sudavė nemažiau kaip 20 smūgių ir šiuos smūgius sudavė su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis. Nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu paaiškino, jog jam viso buvo suduota apie 20 smūgių ir galimai jį mušė kiti asmenys. Kaltinamasis neigė, jog sudavė 20 smūgių ir teigė, jog smūgius sudavė tik jos vienas. Byloje esančiame ekspertizės akte nurodoma, jog A. M. sužalojimai padaryti 3 trauminiais poveikiais, o jei trauminių poveikių buvo ir daugiau, jų objektyvūs požymiai liko neužsifiksavę. Kadangi nukentėjusysis A. M. negalėjo tiksliai nurodyti visus jam suduotus smūgius ir jų kiekį apibrėžė tik subjektyviuoju vertinimu, teismas patikslina kaltinamajame akte nurodytą faktinę aplinkybę apie nukentėjusiajam suduotų smūgių kiekį ir remdamasis ekspertizės aktu laiko, jog įrodyta, kad nukentėjusiajam buvo suduoti ne mažiau kaip 3 smūgiai. Byloje nesurinkta jokių įrodymų, jog suduodant smūgius nukentėjusiajam dalyvavo ir kiti ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys, todėl vien tik nukentėjusiojo manymas, jog galimai galėjo smūgius suduoti ir kiti asmenys, nelaikomas įrodymu ir teismas iš kaltinimo pašalina nurodytą aplinkybę, jog smūgius kaltinamasis sudavė su kitais tyrimo nenustatytais asmenimis.
Byloje surinkti įrodymai pagrindžia, jog kaltinamasis sudavė nukentėjusiajam nemažiau kaip 3 smūgius viešoje vietoje – prie daugiabučio namo, esančio Prūsų g. 6, Vilniuje. Kaltinamasis ir nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu patvirtino, jog smūgių sudavimą matė kiti ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys. Visos šios aplinkybės pagrindžia, jog kaltinamasis A. S. įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, be jokio pateisinamo motyvo ir priežasties, dėl chuliganiškų paskatų sudavė nukentėjusiajam smūgius bei tokiais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Alkotesterio pažyma įrodo, jog kaltinamasis A. S. buvo neblaivus, kai jam nustatytas 2,48 promilių girtumas.
Ekspertizės aktu įrodyta, jog A. M. patirti sužalojimai visumoje kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu.
Visos šios aplinkybės ir surinkti įrodymai pagrindžia, jog A. S. 2014-02-28 apie 20.15 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, viešoje vietoje - prie daugiabučio namo, Prūsų g. 6, Vilniuje, įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, be jokio pateisinamo motyvo ir priežasties, dėl chuliganiškų paskatų sumušė A. M., o būtent: A. M. davus jam pastabą dėl tvarkos nesilaikymo bendroje namo laiptinėje, jis tyčia užpuolė A. M., rankomis ir kojomis sudavė ne mažiau kaip 3 smūgius A. M. į galvą, taip nukentėjusiajam A. M. padarė odos nubrozdinimą su poodine kraujosruva dešinio užausio srityje, muštinę kiaurinę žaizdą dešinės ausies kaušelyje, muštinę žaizdą kairio antakio srityje, poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, muštinę žaizdą su poodine kraujosruva nosies nugarėlėje - nesunkų sveikatos sutrikdymą, bei tokiais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Tokia A. S. veika teismo kvalifikuojama pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktas ir 284 straipsnio 1 dalį.
Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. N1-86-604/2013 A. S. 2012 m. birželio 7 d. įvykdyta veika teismo buvo kvalifikuota pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį.
Kaltinamasis A. S. įvykdė nesunkų nusikaltimą viešajai tvarkai (BK 11 straipsnio 3 dalis) ir apysunkį nusikaltimą žmogaus sveikatai (BK 11 straipsnio 4 dalis). Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu jis buvo pripažintas kaltu padaręs apysunkį nusikaltimą nuosavybei (BK 11 straipsnio 4 dalis). Šioje byloje nagrinėjamas nusikalstamas veikas jis įvykdė būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, nesuėjus 1 metų laikotarpiui (BK 38 straipsnio 4 dalis). A. S. yra baustas administracine tvarka. Jis yra nevedęs, turintis 7 vaikus. A. S. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnio 1 dalyje bei BK 25 straipsnio 2 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje laikytina, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei tai, jog savo noru iš dalies pašalino nukentėjusiajam padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnio 1 dalyje laikytina tai, jog veikas padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, kai tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 straipsnio 2 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta.
Teismas atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes mano, jog kaltinamajam už nusikalstamų veikų, numatytų BK 284 straipsnio 1 dalyje ir 25 straipsnio 2 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje padarymą skirtina laisvės apribojimo bausmė, jos terminą nustatant mažesnį už šios bausmės vidurkį, o už nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte padarymą skirtina vienintelė šio straipsnio sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, jos terminą numatant mažesnį už vidurkį.
Paskirtos bausmės pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu bendrinamos apėmimo būdu, ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi subendrinamos su bausme paskirta pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
A. S. paskirta laisvės atėmimo bausmė už kelis tyčinius nusikaltimus neviršija keturių metų. Kaltinamasis turi 7 vaikus, iš kurių 4 vaikams yra nustatytas neįgalumo lygis. A. S. padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos prie skirtingo pobūdžio veikų, joms būdinga atsitiktinumas, o ne nusikalstamos veikos modelis. A. S. buvo gydytas Vilniaus priklausomybės ligų centre ir VŠĮ „Vilniaus psichiatrijos ligoninė“ su diagnozėmis: psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant opioidus, priklausomybės sindromas; emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas, impulsyvus tipas, psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, abstinencijos būklė, psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas. Įvertinęs šias aplinkybes teismas daro išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl bausmės vykdymas atidedamas 2 metams, paskiriant jam pareigas: pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą (BK 75 straipsnio 2 dalies 5 punktas), nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 2 dalies 10 punktas).
Nukentėjusysis A. M. pareiškė civilinį ieškinį dėl 269,00 Lt už nedirbtas dvi dienas, 610,21 Lt už netekto darbo užmokesčio bei 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (t.2, b.l. 76). Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis atlygino nukentėjusiajam 250 eurų turtinę žalą (t.3, b.l. 65). Nukentėjusiojo A. M. atstovas advokatas Adolfas Remeikis teisiamojo posėdžio metu paaiškino, jog dalį žalos kaltinamasis atlygino ir šiuo metu reikalauja atlyginti 1702 eurų žalą.
Byloje surinkti įrodymai pagrindžia, jog nukentėjusysis A. M. dėl patirtų sužalojimų nedirbo 2 dienas ir turėjo nedarbingumą 11 dienų, todėl neteko 269,00 Lt pajamų už nedirbtas dienas ir už 11 dienų jam išmokant ligos pašalpą pajamos sumažėjo 610,21 Lt (t.2, b.l. 76-78), todėl jis patyrė 879,21 Lt nuostolius, kas sudaro 254,64 eurų. Kadangi kaltinamasis atlygino nukentėjusiajam 250,00 eurų dydžio turtinę žalą, todėl teismas atsižvelgdamas į šias aplinkybes, tenkina nukentėjusiojo ieškinį iš dalies ir priteisia iš kaltinamojo 4,64 eurų turtinę žalą nukentėjusiojo naudai (BPK 115 straipsnio 1 dalis).
Byloje surinktais įrodymais nustatytos faktinės aplinkybės, jog kaltinamasis sudavė nukentėjusiajam nemažiau kaip 3 smūgius į galvos sritį, padarydamas odos nubrozdinimą su poodine kraujosruva dešinio užausio srityje, muštinę kiaurinę žaizdą dešinės ausies kaušelyje, muštinę žaizdą kairio antakio srityje, poodinę kraujosruvą abiejų akių vokuose, muštinę žaizdą su poodinę kraujosruva nosies nugarėlėje. Šie patirti kūno sužalojimai sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą. Po patirtų sužalojimų nukentėjusysis dvi savaites gydėsi namuose, juo tuo metu rūpinosi žmona, turėjo lankytis policijoje, važinėjo pas teismo medikus, todėl tai laikytina patirtais nepatogumais. Šis nukentėjusiojo patirtas fizinis skausmas ir sukelti nepatogumai laikytini neturtine žala, kuri teismo vertinama 250 eurų. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes ir įvertinęs anksčiau paminėtus byloje pateiktus įrodymus, teismas tenkina nukentėjusiojo civilinį ieškinį iš dalies ir iš kaltinamojo priteisia 250 eurų neturtinę žalą.
Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė ieškinį dėl 371,60 Lt žalos atlyginimo (t.2, b.l. 18-19). Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis pateikė 2015-10-27 mokėjimo nurodymą, kuriuo sumokėjo civiliniam ieškovui 107,62 eurų žalą (t.3, b.l. 41). 2016-01-21 prašyme civilinis ieškovas nurodė, jog A. S. atlygino padarytą žalą. Civilinis ieškovas turi teisę atsisakyti pareikšto ieškinio iki to laiko, kol teismas neišėjęs į pasitarimų kambarį priimti nuosprendžio (BPK 112 straipsnio 3 dalis). BPK 107 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kai gaunamas pareiškimas, kad nusikalstama veika padaryta žala atlyginta, procesas dėl civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nepradedamas, o pradėtas nutraukiamas, taigi nagrinėjamoje byloje procesas dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutrauktinas.
Nukentėjusiojo A. M. atstovas advokatas Adolfas Remeikis teismo prašė priteisti iš kaltinamojo procesines išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Byloje yra pateiktas pinigų priėmimo kvitas, patvirtinantis, jog už teisinę pagalbą buvo sumokėta 300 eurų (t.3, b.l. 44). Šios nukentėjusiojo išlaidos laikytinos būtinomis, protingomis, todėl teismas jas pripažįsta proceso išlaidomis (BPK 104 straipsnio 2 dalis) ir priteisia iš kaltinamojo (BPK 106 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis BPK 297 straipsniu, 301- 302 straipsniais, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 308 straipsniu, 313 straipsniu,
nusprendžia:
A. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 8 mėnesiams, įpareigojant pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, mokytis.
A. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnyje 2 dalies 8 punkte ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 1 metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu bausmes subendrinti apėmimo būdu ir A. S. paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 metams.
A. S. 2013 m. balandžio 30 d. Šalčininkų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintam kaltu pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį paskirti bausmę - laisvės apribojimą 8 mėnesiams, įpareigojant pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, mokytis.
Remiantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms, ir A. S. paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 2 mėnesiams.
Į bausmės laiką įskaityti vieną dieną laikino sulaikymo.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi A. S. bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams. A. S. per visą 2 metų bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį paskirti pareigas: pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
A. S. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Nukentėjusiojo A. M. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš A. S. 4,64 eurų turtinę ir 250 eurų neturtinę žalą A. M. naudai.
Procesą dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio šioje baudžiamojoje byloje nutraukti.
Priteisti iš kaltinamojo A. S. 300,00 eurų procesines išlaidas nukentėjusiojo A. M. naudai.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.