Panevėžio apygardos teismo nutartis

2016-01-07 · Civilinė byla Nr. 2S-61-227/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-01-07
Bylos Nr.
2S-61-227/2016
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Margarita Dzelzienė
Pareiškėjas
N. Č.
Ieškovas
N. Č.
Atsakovas
A. C.
Advokatai
Egidijus Labuckas
Kategorijos

Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2S- 61 -227/2016

Vaidas Vasiliauskas Teisminio proceso Nr. 2-11-3-01060-2013-0

Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.1.14; 3.3.2.4 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. sausio 7 d.

PanevėžysPanevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Margarita Dzelzienė,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos N. Č. atskirąjį skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-9-844/2015 pagal ieškovės N. Č. ieškinį atsakovui A. C. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei ir turto padalinimo, ir atsakovo A. C. priešieškinį ieškovei N. Č. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei ir bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalijimo, kurioje trečiasis asmuo nepareiškęs savarankiškų reikalavimų byloje yra AB „Swedbank“, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja N. Č. prašė išduoti vykdomąjį raštą kuriuo ji galėtų reikalauti iš A. C. grąžinti jai priteistus daiktus: 1) kokteilinę „Philips HR 2000“, 38,96 eurų vertės; 2) skaitmeninį TV imtuvą „FiexBox“, 31,56 eurų vertės; 3) spalvoto vaizdo televizorių „THOMSON“, 443,59 eurų vertės. Pareiškėja nurodė, jog daiktai buvo priteisti Visagino miesto apylinės teismo 2015 m. vasario 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-9-844/2015.

Žemesnės instancijos teismas

Visagino miesto apylinkės teismas 2015 m. spalio 20 d. nutartimi N. Č. prašymo netenkino.

Nurodė, kad Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 19 d. įsiteisėjusiu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-9-844/2015 ieškovės N. Č. ieškinys ir atsakovo A. C. priešieškinys tenkinti iš dalies. Sprendimo rezoliucinėje dalyje dėl šalių santuokoje įgyto turto padalijimo nurodyta, kad ieškovei N. Č. priteisiama kokteilinė „Philips HR 2000“, 38,96 eurų vertės; skaitmeninis TV imtuvas „FiexBox“, 31,56 eurų vertės; spalvoto vaizdo televizorius „THOMSON“, 443,59 eurų vertės; automobilis „AUDI A6“, v/n (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), 2316,96 eurų vertės. Iš viso ieškovei priteista turto natūra už 2831,07 eurus. Atsakovui A. C. priteista kompensacija iš ieškovės N. Č., ½ dalis, iš bendro turto už ieškovei atitekusią turto dalį natūra, kurią sudaro 1415,54 eurų. Iš civilinėje byloje Nr. 2-9-844/2015 esančių duomenų matyti, kad daiktai, kuriems pareiškėja prašo išduoti vykdomąjį raštą, po santuokos nutraukimo liko pas N. Č., todėl nėra pagrindo, taikant Lietuvos Respublikos CPK 646 str. 1 d. nuostatas, išduoti pareiškėjai vykdomąjį raštą.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėja N. Č. prašo išduoti jai vykdomąjį raštą arba pateikti bylos medžiagą, kurioje matyti, kad daiktai liko pas ją. Nurodo, kad teismas nepagrįstai konstatuoja, jog daiktai, kuriems pareiškėja prašo išduoti vykdomąjį raštą, po santuokos nutraukimo liko pas N. Č., kadangi bylos medžiaga patvirtina, jog daiktai yra pas atsakovą. Pas pareiškėją yra likę tik daiktų dokumentai, garantijos, iš pateiktų nuotraukų, turto arešto akto matyti, jog pas ją daiktų nėra. Kad daiktai yra pas atsakovą patvirtina su juo sudaryta interneto paslaugų teikimo sutartis, interneto prisijungimo adresai, prijungto TV imtuvo numeris, kabelinės televizijos teikimo adresai, jau šalims nebegyvanant kartu TV imtuvas ir televizorius buvo svetimame bute. Atsakovas turtą išnešė ir slėpė svetimame bute.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas, Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 20 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Teismas konstatuoja, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau- CPK) 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjai nebuvo išduotas vykdomasis raštas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

CPK 18 straipsnyje nustatyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublik?s teritorijoje. Šioje normoje įtvirtintas teismo įsiteisėjusio procesinio sprendimo privalomas vykdymas. Jį reikia skirti nuo priverstinio teismo sprendimo vykdymo. Priverstinis teismo sprendimo vykdymas atliekamas CPK nustatyta priverstinio vykdymo tvarka ir vadovaujantis joje nustatytais dokumentais. Pagal CPK 587 straipsnio1dalies 1 punktą vykdomuoju dokumentu yra teismo sprendimo pagrindu išduotas vykdomasis raštas. Jis išduodamas vykdytinam teismo sprendimui įsiteisėjus (CPK 646 str. 1 d.). Ši nuostata suprantama, kad tai turi būti priverstine tvarka vykdytinas teismo sprendimas. Tai nėra bet kuris teismo sprendimas, kuris pagal CPK 18 straipsnį privalomas vykdyti. Ar teismo sprendimas yra priverstinai vykdytinas, sprendžiama pagal teismo sprendimu taikytą teisės gynimo būdą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje išaiškinta, kad pagal teisės gynimo būdą teismo sprendimai skirstomi į tris rūšis: sprendimus dėl teisinių santykių pripažinimo (patvirtinami ar paneigiami tam tikri teisiniai santykiai), dėl teisinių santykių modifikavimo (pakeičiami ar nutraukiami jau susiklostę tam tikri teisiniai santykiai), dėl priteisimo (atsakovas įpareigojamas atlikti arba susilaikyti atlikti ieškovo naudai tam tikrus veiksmus). Iš jų vykdytini yra sprendimai dėl priteisimo, o kiti sukelia teisinius padarinius be jų vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-368/2009; kt.).

Nagrinėjamoje byloje pareiškėja N. Č. prašė išduoti vykdomąjį raštą kuriuo ji galėtų reikalauti iš A. C. grąžinti jai priteistus daiktus: 1) kokteilinę „Philips HR 2000“, 38,96 eurų vertės; 2) skaitmeninį TV imtuvą „FiexBox“, 31,56 eurų vertės; 3) spalvoto vaizdo televizorių „THOMSON“, 443,59 eurų vertės, kadangi daiktai buvo priteisti Visagino miesto apylinės teismo 2015 m. vasario 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-9-844/2015.

Pastebėtina, kad Visagino miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-9-844/2015, spręsdamas dėl šalių santuokoje įgyto turto padalijimo, 2015 m. vasario 19 d. įsiteisėjusiame sprendime nurodė, kad ieškovei N. Č. priteisiamas konkretus turtas: kokteilinė „Philips HR 2000“ 38,96 eurų vertės; skaitmeninis TV imtuvas „FiexBox“ 31,56 eurų vertės ir spalvoto vaizdo televizorius „THOMSON“ 443,59 eurų vertės. Pažymėtina tai, jog tame pačiame sprendime teismas konstatvo, kad minėti daiktai liko pas N. Č.. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismas 2015 m. spalio 2 d. nutartyje konstatavo, jog byloje esantys kasos kvitai patvirtina, kad sutuoktiniai santuokoje įgijo pirmiau nurodytą turtą ir nors apeliantė nurodė, kad šį turtą atsakovas išsivežė išsikraustydamas ir dėl to ji kreipėsi į policiją, tačiau Utenos apskrities VPK pateiktame 2013 m. gegužės 3 d. pareiškime ieškovė nenurodė nei kokteilinės Philips, nei skaitmeninio TV imtuvo ir pagal šį pareiškimą buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, motyvuojant, jog turtas yra bendras (T. 1, b. l. 67-68). Apeliacinės instancijos teismas minėtoje byloje įvertino, kad ieškovė pateikė dokumentus apie turtą: kokteilinę, skaitmeninį imtuvą bei televizorių,kurie (įsigijimo sutartys ir/ar garantija) išduoti ieškovės vardu, tačiau neginčijamų duomenų apie tai, kad nurodytą turtą iš namų išgabeno atsakovas, nėra, abi šalys teigia prieštaringas šio turto buvimo aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas pripažino labiau tikėtina, kad turtas, kuriam įsigyti santuokos metu N. Č. savo vardu sudarė sutartis, liko jai priklausančiame bute. Todėl esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui, kuriuo daiktai priteisti N. Č., tačiau tuo pačiu konstatuotos aplinkybės, jog jie liko pas pareiškėją, teismui nebuvo pagrindo išduoti apeliantei vykdomojo rašto, nes atsakovui nekyla pareiga konstatavus aukščiau nurodytas aplinkybes atlikti tam tikrus veiksmus perduodant daiktus ieškovei.

Esant nurodytoms aplinkybėms pripažintina, kad atskirajame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo spręsti, jog teismas be pagrindo atmetė pareiškėjos prašymą išduoti vykdomąjį raštą. Remiantis išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pateiktą klausimą priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurią keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Margarita Dzelzienė