Vilniaus apygardos teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „Citadele“ banko ieškinį atsakovei R. B. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo D. J..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Trečiasis asmuo D. J. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai. Byloje nustatytos reikšmingos ginčui išspręsti aplinkybės

2007-06-18 pardavėja R. B. ir R. Ž. sudarė pirkimo –pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 762, dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini) (b.l. 63-66), pardavimo. 2007-06-18 buvo sudarytas buto, esančio (duomenys neskelbtini), su rūsiu perdavimo-priėmimo aktas (b.l. 67).

2007-06-20 AB PAREX BANKAS ir D. P. (dabar – J., b.l. 18) pasirašė Kreditavimo sutartį Nr. BKS/14/1086 - 57924 eurų sumai (b.l. 5-18).

2007-06-20 AB PAREX BANKAS ir R. B. sudarė Laidavimo sutartį LS/14/1086, laiduodama 2007-06-20 Kredito sutartį Nr. BKS/14/1086 (b.l. 19-21).

2007-07-04 AB PAREX BANKAS ir D. J. sudarė hipotekos lakštą Nr. 03/1/2007/0009269 (b.l. 22-24).

2012-07-16 sudarytas skolos grafikas pagal 2007-06-20 Kreditavimo sutartį Nr. BKS/14/1086 (b.l. 31)

2007-07-16 – 2012-11-06 AB „Citadele“ bankas sudarė paskolos išmokėjimo, grąžinimo ir palūkanų mokėjimo grafiką (b.l. 78-81).

2012-10-01 AB „Citadele“ bankas kreipėsi į R. B. raštu Nr. MB6.1.6/2021 ir įspėjo dėl D. J. įsipareigojimų bankui nevykdymo ir sutarties nutraukimo (b.l. 25).

2012-10-01 AB „Citadele“ bankas kreipėsi į D. J. raštu Nr. MB6.6/2019 ir įspėjo dėl įsipareigojimų bankui nevykdymo ir sutarties nutraukimo nuo 2012-11-06 (b.l. 28).

2012-11-07 AB „Citadele“ bankas kreipėsi į D. J. raštu Nr. MB6.1.6/2216 dėl sutarties nutraukimo, pranešant, jog bankas 2012-11-06 vienašališkai nutraukė kredito sutartį Nr. BKS/14/1086 (b.l. 27).

2012-11-07 AB „Citadele“ bankas pranešimu Nr. MB6.1.6/2218 informavo R. B. dėl D. J. įsipareigojimų nevykdymo ir sutarties nutraukimo (b.l. 28).

2012-11-13 AB „Citadele“ bankas pateikė Vilniaus miesto 45-ajam notarų biurui prašymą vykdomajam įrašui gauti (b.l. 29-30).

2012-12-21 buvo išduotas notaro vykdomasis įrašas (b.l. 75).

LR CK 6.70 straipsnyje nustatytas pavyzdinis prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų sąrašas. Laidavimas yra vienas iš įstatyme numatytų prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų (CK 6.70 str. 1 d.). Pagal CK 6.76 straipsnio 1 dalį laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, bendrai laidavusių asmenų atsakomybė kreditoriui taip pat yra solidarioji, jei ko kita nenustato laidavimo sutartis (CK 6.6 str. 1 d., CK 6.81 str. 1 ir 3 d.). Laiduotojas atsako tiek pat, kaip ir skolininkas (už palūkanų sumokėjimą, už nuostolių atlyginimą, už netesybų mokėjimą), jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis. Laidavimo sutartys yra papildomos (akcesorinės) sutartys, kurių paskirtis – užtikrinti prievolių pagal pagrindinę sutartį (šiuo atveju –faktoringo sutartis) tinkamą įvykdymą. Jos negali būti sudarytos ir egzistuoti be pagrindinės sutarties.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką, kad kai laiduotojas ir kreditorius yra susitarę, jog laidavimas galioja iki visiško pagrindinės prievolės įvykdymo, tai CK nustatyti laidavimo pabaigos terminai netaikomi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos mėn. 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2009, 2009 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2009). Tai reiškia, kad laidavimas galioja tol, kol bus įvykdyta visa užtikrinta prievolė. Tokia sutartyje nustatyta laidavimo sąlyga neprieštarauja CK nuostatoms, yra teisėta, todėl, atsižvelgiant į sutarties laisvės ir šalių dispozityvumo principą, sutarties šalims sukuria atitinkamas teises ir pareigas (CK 1.136, 6.3 straipsniai, 6.70 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnio 4, 5 dalys). Be to, laidavimo galiojimo iki visiško užtikrintos prievolės įvykdymo nustatymas atitinka laidavimo, kaip aksesorinės (papildomos, šalutinės ir nuo pagrindinės prievolės priklausančios) prievolės pobūdį.

Laidavimo sutarties Nr. LS/14/1086 (b.l. 19-21) sąlygos su atsakove R. B. buvo suderintos ir jos priimtos, nes tokia jos valia buvo išreikšta pasirašant šią sutartį, tuo patvirtinant, kad ji turi teisę sudaryti tokią sutartį, prisiimti bei vykdyti visus joje numatytus įsipareigojimus, kad toks sutarties sudarymas neprieštarauja laiduotojo interesams. Byloje neįrodyta, kad atsakovė R. B. neturėjo galimybių laisva valia apsispręsti dėl sudaromos laidavimo sutarties sąlygų, įvertinti riziką dėl prisiimamų prievolių apimties bei turinio ir pasinaudoti pasirinkimo teise – sudaryti su ieškovu laidavimo sutartį konkrečiomis atsakomybės sąlygomis, ar jos nesudaryti. Teismas konstatuoja, kad atsakovė R. B. nepateikė įrodymų dėl jos valios neatitikimo, pasirašant laidavimo sutartį, nereikalavo šios sutarties pripažinti negaliojančia, todėl teismas neturi teisinio pagrindo ja abejoti ir remiasi, sprendžiant šioje byloje kilusį ginčą. Byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą atleisti atsakovę nuo civilinės atsakomybės pagal 2007-06-20 Laidavimo sutartį Nr. LS/14/1086.

Teismas daro išvadą, kad yra teisinis pagrindas ieškovui skolą priteisti iš atsakovės R. B., kaip laiduotojos, pagal laidavimo sutartį ta apimtimi, už ką ji laidavo. Šią išvadą teismas grindžia:

1) Laidavimo sutarties 3.1. p., numatančiu, kad kredito gavėjai tinkamai neįvykdžius visų ar dalies prievolių pagal kreditavimo sutartį, laiduotoja ir kredito gavėja atsako bankui kaip solidariąją prievolę turintys bendraatsakovai;

2) Laidavimo sutarties 3.2. p., numatančiu, kad laiduotoja atsako bankui tiek pat kaip ir kredito gavėja - už kredito grąžinimą, už palūkanų bei netesybų sumokėjimą, už nuostolių atlyginimą;

3) Laidavimo sutartis 2.1 p., numatančiu, kad laiduotoja laiduoja už kredito gavėją ir įsipareigoja atsakyti bankui visu savo turtu, jeigu kredito gavėja neįvykdys bankui visų ar dalies prievolių pagal kreditavimo sutartį.

Teismas pažymi, jog pagal Laidavimo sutarties Nr. LS/14/1086 9.1 p. numato, kad sutartis galioja nuo jos pasirašymo dienos ir galioja iki visiško prievolių bankui pagal kreditavimo sutartį įvykdymo.

Atmestini atsakovės argumentai, jog ieškovas pažeidė Finansų įstaigų įstatymo 31 str. 3 d. 2 p. reikalavimus, prisiėmė riziką, visiškai neįvertino atsakovės turtinės padėties, sudarydamas laidavimo sutartį, nes nagrinėjamu atveju atsakovė nepateikė įrodymų, kad jos finansinė bei ekonominė būklė ir jos prognozės neleidžia tikėtis, kad atsakovė nesugebės įvykdyti įsipareigojimus, prisiimtus laidavimo sutartimi. Teismas pažymi, kad atsakovė, kaip laiduotoja, sudaryta laidavimo sutartimi už prisiimtų įsipareigojimų įvykdymą atsako bankui visu savo turtu (laidavimo sutarties 3.3.p.).

Nagrinėjamu atveju pagrindinė sutartis yra konkreti kreditavimo sutartis, numatanti kredito gavėjo prievolę grąžinti bankui paimtą kreditą, mokėti palūkanas ir kitus mokėjimus, atlyginti jam patirtus nuotolius (kreditavimo sutarties 10 p.), šią pareigą privalo vykdyti ir laiduotojas. Teismas pažymi, kad atsakovė R. B. nepareiškė reikalavimų dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, todėl, laidavimo sutartį nepripažinus negaliojančia, teismas ja vadovaujasi, priimdamas sprendimą šioje byloje.

Tai, kad trečiasis asmuo D. J., turėdama atsakovės įgaliojimą, pardavė atsakovei priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), nesudaro teisinio pagrindo atleisti laiduotoją nuo civilinės atsakomybės, kurią ji prisiėmė laisva valia.

Teismas kritiškai vertina atsakovės atsiliepime į ieškinį nurodytus argumentus, kad ieškovas nebedradarbiavo su atsakove, nes byloje nėra šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų. Byloje nėra duomenų, įrodančių priežastinį ryšį tarp kreditoriaus veiksmų, nutraukiant kredito sutartį, ir pagrindinio skolininko negalėjimo įvykdyti prievoles pagal kredito sutartį, įvertinus tai, kad trečiojo asmens gaunamos pajamos yra pakankamos (b.l. 95, 96) sutartinėms prievolėms vykdyti.

Teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad ieškovas nereagavo į atsakovės, kaip laiduotojos, pasiūlymus, nes pati laiduotoja nebuvo pakankamai aktyvi ir rūpestinga, nes nepateikė ieškovui raštu jokių pasiūlymų dėl prievolės vykdymo ar jos modifikavimo, tuo sukurdama teisines pasekmes ir pagrindą priteisti iš atsakovės, kaip laiduotojos, ieškiniu prašomą skolą. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas neteisėtu būdu padidino skolos dydį. Ta aplinkybė, kad atsakovė mano, kad ieškovas turi pateikti įrodymus dėl piniginių lėšų gavimo iš trečiojo asmens D. J. laikotarpyje nuo 2007-06-20 iki 2013-01-14, savaime nereiškia, kad teismas turi reikalauti visų mokėjimo dokumentų kopijų, nes ieškovo sudarytas 2007-07-16 – 2012-11-06 paskolos išmokėjimo, grąžinimo ir palūkanų mokėjimo grafikas (b.l. 78-81) yra pagrįstas ieškovo atliktais skaičiavimais ir aiškių skaičiavimo klaidų teismas nenustatė. Atsakovė neįrodė, kad ieškovas neteisingai paskaičiavo skolos dydį. Teismas daro išvadą, kad ieškovas įrodė aplinkybes, sudarančias teisinį pagrindą priteisti solidarios atsakomybės pagrindu iš atsakovės visą prašomą ieškiniu skolą, nes nagrinėjamai bylai teisiškai reikšmingos yra aplinkybė, kad pagal 2012-12-21 notaro išduotą vykdomąjį įrašą (b.l. 75), kuris nėra panaikintas, ar nuginčytas nustatyta tvarka, yra nurodyta 54958,93 eurų D. J. skola ieškovui, kaip kreditoriui. Teismas pažymi, kad atsakovės, kaip laiduotojos, atsakomybės ribas apibrėžia notaro išduotame vykdomajame įraše nurodytas finansinio reikalavimo dydis. Nagrinėjamoje byloje pareikštu ieškiniu prašomas priteisti iš atsakovės skolos dydis neviršija trečiojo asmens D. J. atžvilgiu nustatyto finansinio reikalavimo dydžio. Aplinkybės dėl to, kokia yra ieškovo naudai įkeisto turto vertė, savaime nesudaro teisinio pagrindo mažinti iš atsakovės priteistinos skolos dydį, nes įstatymas nenumato kreditoriui pareigos vykdymo procese pirmiausia realizuoti įkeistą daiktą ir tik po reikšti ieškinį laiduotojui, atsižvelgiant į tai, kad atsakovės, kaip laiduotojos, ir trečiojo asmens, kaip pagrindinės skolininkės, atsakomybė yra solidarioji ir kredito sutarties nutraukimas ir vykdomasis įrašas nėra panaikinti ar nuginčyti nustatyta tvarka.

Pagal CK 6.83 str. laiduotojas, įvykdęs prievolę, perima kreditoriaus teises, t. y. įgyja teisę pareikšti skolininkui regresinį reikalavimą, ir atsakovė, atlyginusi ieškovui skolą, galės reikšti finansinius reikalavimus trečiajam asmeniui D. J..

Dėl palūkanų priteisimo

Ieškovas pagal LR CK 6.37 str. 2 d. ir CK 6.210 str. 1 d. pareiškė reikalavimus priteisti iš atsakovės R. B. ieškovo naudai 5 % metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, t.y. procesines palūkanas. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra asmeninė skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, dėl to kreditorius turėjo kreiptis į teismą. Per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojosi kreditoriaus lėšomis, gavo iš to naudos, tuo pažeisdamas kreditoriaus interesus ir pagal CK 6.37 str. 2 d. turi mokėti palūkanas, kurios vertinamos kaip minimalūs kreditoriaus nuostoliai. Nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės, ar skolininko prievolė grąžinti priteistą sumą atsirado laidavimo, kaip papildomos (šalutinės) prievolės, pagrindu, nes atsakovo, kaip laiduotojo, atsakomybė yra tokia pati kaip ir pagrindinio skolininko, o procesinių palūkanų mokėjimas, kaip civilinė atsakomybė, kyla iš laiduotojos R. B. neteisėtų veiksmų – pinigų nesumokėjimo geruoju, esant jos galiojančiai prievolei grąžinti pinigus kreditoriui už kitą asmenį. Teismas priteisia skolą eurais, nes pagal LR CK 6.36 str. 3 d. kreditorius turi teisę pasirinkti priteisti skolą užsienio valiuta išreikštą pinigų sumą. Teismas nevertina kitų argumentų ir rašytinių įrodymų, kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui (LR CK 6.1 str. - 6.4 str., 6.14 str., 6.6 str. 4 d., 6.36 str., 6.70 str. 1 d., 6.76 str., 6.80 str., 6.81 str., 6.189 str. 1 d., 6.193 str., 6.200 str. 1 d., CPK 7 str., 8 str., 12 str., 177 str. - 179 str., 185 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, priteisiamos iš antrosios šalies. Nagrinėjamu atveju ieškovui iš atsakovės priteistinas 4795 Lt dydžio žyminis mokestis (b.l. 4) ir 22,54 Lt bylinėjimosi išlaidų (b.l. 1a), susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai. Byloje nėra pateikti įrodymai, kad ieškovas patyrė kitų bylinėjimosi išlaidų dėl bylos vedimo teisme (LR CPK 88 str., 92 str., 93 str., 96 str., 98 str.).

Dėl taikos sutarties sudarymo galimybių

Teismas išaiškina, kad pagal CPK 140 str. 4 d. per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl ginčo esmės ir pateikti ją teismui tvirtinti po sprendimo pirmosios instancijos teisme priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma. Įsiteisėjus teismo sprendimui, šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį vykdymo procese LR CPK 595 straipsnio tvarka.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti solidarios atsakomybės pagrindu iš atsakovės R. B. 54958,93 eurų skolos ir 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą 54958,93 eurų sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2012 m. gruodžio 12 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 4795 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovo AB „Citadele“ bankas naudai.

Priteisti iš atsakovės R. B. 22,54 Lt bylinėjimosi išlaidų dėl procesinių dokumentų įteikimo valstybės naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos teismą.