- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-03-31
- Bylos Nr.
- I-343-554/2017
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Algis Markevičius
- Pareiškėjas
- K.T.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno
- Kategorijos
- 20.2Civilinės atsakomybės sąlygos
- 20.2.3Žala
- 20.2.3.2Neturtinė žala
- 55.1.1Teismo sprendimo formos ir turinio reikalavimai
nedalyvaujant atsakovo - Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, atstovui,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K.T. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas T.P. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui už laikotarpį nuo 2016-02—2 iki 2016-09-02.
Pareiškėjas skunde (b.l. 9-11) nurodė, kad nuo 2016-02-22 iki 2016-09-02 buvo laikomas Kauno tardymo izoliatoriuje (toliau – ir Kauno TI) netinkamomis sąlygomis. Buvo suteikta mažiau nei 3,6 kv. m ploto vienam asmeniui, kamerose buvo netinkama ventiliacija, nepakankamas apšvietimas, kamerose nepakako spintelių susidėti asmeniniams daiktams, nebuvo kopėtėlių įlipti į antrame aukšte esančias lovas. Dėl netinkamų sąlygų turi didelių miego sutrikimų, nuolat jaučia nerimą, išsivystė baimė mažoms patalpoms, jaučia diskomfortą, pažeminimą, sutriko sveikata.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas Kauno TI su pareiškėjo skundu nesutiko.
Atsiliepime į skundą (b.l. 14-17) nurodė, kad pareiškėjui visą kalinimo laiką Kauno TI teko nuo 4,00 iki 12,01 kv. m. ploto. Kauno TI kameros yra įrengtos taip, kaip reikalauja Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės. Pagal minėtų taisyklių 14.3 punkto reikalavimus yra dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, aliarminis iškvietimas. Kamerose įrengti sanitariniai mazgai, atitverti nuo likusio kameros ploto apie 2,1 metro aukščio pertvaromis, kurie lengvai valomi, yra atsparūs drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms. Pagal Lietuvos higienos normos HN 76:2010 I skirsnio 2 straipsnį Kauno TI netaikomas reikalavimas įrengti atskirus nuo kamerų sanitarinius mazgus, kadangi jų įrengimas yra susijęs su pastato ir patalpų rekonstrukcijos darbais. Kiekvienam suimtajam kamerose įrengtos pritvirtintos prie grindų metalinės lovos, kurių įrengime kopėtėlės nenumatytos. Lipdamas į antrojo aukšto lovą suimtasis (nuteistasis) naudojasi pačios lovos konstrukcijos ypatybėmis. Pažymėjo, kad pareiškėjas neįrodo, kad turėjo miegoti antrojo aukšto lovoje. Kamerose taip pat įrengtos viršutinių drabužių pakabos, sieninės lentynos suimtiesiems knygoms ir daiktams susidėti, spintelės maisto produktams laikyti. Valgyti ir kitiems darbams bei poilsiui kamerose įrengti stalai ir suoleliai prie jų.
Nurodė, kad Kauno TI įrengti dvejų tipų langai: atidaromi su dvigubais rėmais ir neatidaromi. Kameros su atidaromais langais ventiliuojamos per langus, o sanitariniuose mazguose veikia ištraukiamoji ventiliacija. Kamerose, kurių langai neatidaromi, veikia mechaninė ventiliavimo sistema - šviežias oras kamerą įpučiamas, ir ištraukiamas netinkamas. Neatidaromuose languose įrengtos ventiliavimo grotelės. Kauno TI sanitariniuose mazguose yra įrengta šalto vandens tiekimo sistema, unitazas, atitinkantis Lietuvos standartą LST EN 997/AC, jo konstrukcija neleidžia kanalizacijos dujoms išeiti į patalpą. Taip pat sanitariniai mazgai turi atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą, užtikrinančią tinkamą kamerų oro kokybę. Iš išdėstyto aišku, kad Kauno TI kamerų ventiliavimo sistemos įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus.
Pabrėžė, kad Kauno TI pastato 3 aukšto ir dalies antrojo aukšto kamerų langų, išeinančių į A. Mickevičiaus gatvę, stiklai aptraukti apsaugine plėvele. Tokia galimybė numatyta Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.1 punkte. Languose įrengta orlaidė natūraliai ventiliacijai (nuotraukos pridedamos). Dalies Kauno TI langų konstrukcijos pakeitimas atliktas dėl to, kad skaidraus stiklo atidaromi langai laikomų asmenų buvo naudojami susiekti su A. Mickevičiaus gatvėje esančiais asmenimis keičiantis šviesos signalais, kalbantis ir perduodant daiktus (mobilius telefonus, raštelius, ir kt.). Tokie veiksmai trukdė ikiteisminiam tyrimui, todėl pakeitimai padaryti siekiant užtikrinti, suimtųjų izoliavimo reikalavimą ir tam, kad ikiteisminis tyrimas būtų atliekamas taip, kaip reikalauja teisės aktai. Neabejotinai galima teigti, kad langų stiklą ir konstrukciją teko pakeisti dėl neteisėtų tardymo izoliatoriuje laikomų asmenų ir jų bendrininkų laisvėje veiksmų. Pažymėtina, kad langai praleidžia pakankamai šviesos, o kamerų dirbtinis apšvietimas atitinka higienos normos reikalavimus. Atkreipė dėmesį, kad jei, kaip pareiškėjas teigia, jo teisės buvo pažeistos, jis galėjo imtis tam tikrų veiksmų, kad neteisėtas elgesys būtų pašalintas. Tačiau pareiškėjas nesikreipė į Kauno TI atsakingus pareigūnus ar kitas valstybės institucijas pagal jų kompetenciją dėl nuteistųjų reikalavimus ir kreiptis į Kauno TI administraciją su reikalavimu trukumams pašalinti.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Pareiškėjas iš atsakovo reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam kalint netinkamomis sąlygomis Kauno TI laikotarpiu nuo 2016-02-22 iki 2016-09-02.
Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 ,,Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančiam vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3 p. nustatyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv.m. (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus). Pastebėtina, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamą plotą turi būti atsižvelgiama tik tuo atveju, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1200/2014, 2014 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1731/2014).
Administracinėje byloje esantys įrodymai patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad pareiškėjas vertinamuoju laikotarpiu Kauno TI vertinamuoju laikotarpiu buvo laikomas kamerose Nr. 344, 324 (b.l. 20-23). Visą vertinamąjį laikotarpį jis buvo laikomas kamerose, kuriose, priešingai nei nurodo pareiškėjas, jo kalinimo sąlygos atitiko reikalavimus dėl minimalaus vienam asmeniui tenkančio ploto tardymo izoliatoriaus kameroje. Pareiškėjui teko netgi daugiau gyvenamojo ploto nei numatyta teisės aktuose. Taigi, jis buvo laikomas sąlygomis, kurios užtikrino, kad jo orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų jam didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu. Atsakovo pateikti duomenys kitais objektyviais duomenimis nepaneigti, todėl teismas jais vadovaujasi spręsdamas dėl pareiškėjo reikalavimų pagrįstumo.
Pareiškėjas neturtinės žalos priteisimo reikalauja taip ir dėl to, kad Kauno TI kamerose buvo nepakankamas apšvietimas, netinkamas vėdinimas. Pareiškėjas į bylą nepateikė įrodymų, patvirtinančių paminėtus jo argumentus. Byloje nepateikta įrodymų - t. y. Visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų, kurie surašomi vadovaujantis Sveikatos apsaugos ministro 2012-06-25 įsakymu Nr. V-606 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-10-28 įsakymo Nr. V-946 „Dėl tiesioginės valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės reglamento patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtintu Reglamentu. Todėl teismas, vertindamas į bylą pateiktus dokumentus, negali vienareikšmiškai teigti, kad pareiškėjas dėl netinkamo kamerų apšvietimo, vėdinimo galėjo patirti papildomus nepatogumus. Kita vertus, vadovaujantis Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 15 straipsnio 2 punktu, visuomenės sveikatos centrai apskrityse pagal asmenų prašymus, pranešimus, skundus vykdo visuomenės sveikatos saugos reglamentų (higienos normų), kurių kontrolė nėra pavesta kitiems viešojo administravimo subjektams, laikymosi kontrolę (valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę) pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytą kontroliuojamų sričių sąrašą. Teismas byloje nenustatė, jog pats pareiškėjas dėl galimai netinkamų kalinimo sąlygų buvo kreipęsis į atitinkamas tarnybas, o tarnybos į tokį kreipimąsi nebūtų reagavusios. Taip pat nėra duomenų, jog pareiškėjas, būdamas apdairus, rūpestingas ir vidutiniškai protingas asmuo, bylai aktualiu terminu būtų apie netinkamą apšvietimą informavęs įstaigos administraciją. Šiuo metu patikrinti anksčiau buvusias gyvenamąsias sąlygas nėra objektyvios galimybės. Be to, atsakovo atstovas į bylą pateikė foto lentelę iš kurios matyti, kad kamerose yra įrengti atidaromi langai su dvigubais rėmais (b.l. 42). Kamerose su neatidaromais langais įrengta mechaninė ventiliacijos sistema, o sanitariniuose mazguose veikia ištraukiamoji ventiliacija, šias aplinkybes patvirtina atsakovo atstovo į bylą pateiktos foto lentelės (b.l. 46, 48). Byloje nenustatyta, kad mechaninė ventiliacija neveikė ar pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė patalpas vėdinti per langus. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo į bylą pateiktais duomenimis. Dėl to pareiškėjo teiginiai dėl netinkamos netinkamo kamerų apšvietimo, vėdinimo laikytini nepagrįstais ir atmestini (ABTĮ 56 str.).
Pareiškėjas neturtinę žalą sieja su aplinkybėmis, kad Kauno tardymo izoliatoriaus kamerose trūko spintelių, dviaukštės lovos buvo įrengtos be kopėtėlių. Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr.V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (aktuali redakcija nuo 2016-01-28) 14 punktą, tardymo izoliatoriaus kameroje, be kita ko, turi būti įrengta: prie grindų pritvirtintos metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas, taburetės (suoliukai), po lova gali būti įrengiama dėžė asmeniniams daiktams sudėti (14.6 p.), spintelė arba lentyna maisto produktams susidėti (14.8 p.), viršutinių drabužių pakaba (14.9 p.) ir pan.. Teismas pažymi, kad teisės aktai nenumato kopėtėlių lovoms. Iš atsakovo atstovo į bylą pateiktų Kauno tardymo izoliatoriaus kamerų foto lentelių (b.l. 42, 43) duomenų matyti, jog kamerose esantis inventorius atitinka nustatytą teisinį reglamentavimą – kamerose yra įrengtos spintelės, lentynos maisto produktams susidėti.
Byloje nustačius, kad vertinamuoju laikotarpiu pareiškėjas atliko laisvės atėmimo bausmę užtikrinant jam teisės aktuose nustatytą vienam asmeniui tenkančią gyvenamojo ploto normą bei laikantis higienos reikalavimų, teismas sprendžia, kad pareiškėjas neįrodė Kauno TI pareigūnų neteisėtų veiksmų, iš kurių gali būti kildinama neturtinė žala. Nenustačius Kauno TI pareigūnų neteisėtų veiksmų (neveikimo), nebelieka būtinybės papildomai pasisakyti apie neturtinės žalos buvimo faktą (pasekmes kilusias pareiškėjo emocinei būklei) bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų pareigūnų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos. Kadangi nustatytų aplinkybių pagrindu atsakovo atstovo viešoji atsakomybė negalima, todėl pareiškėjo skundas netenkinamas (ABTĮ 56 str., 88 str. 1 p.).
Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 1 p.,
nusprendžia:
Pareiškėjo K.T. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismą.