Vilniaus apygardos teismo nutartis

2008-10-14 · Civilinė byla Nr. 2A-828-567/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-10-14
Bylos Nr.
2A-828-567/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Neringa Švedienė (pirm.), Alma Urbanavičienė, Henrichas Jaglinskis
Ieškovas
T. N.
Atsakovas
AB „Lietuvos dujos“
Advokatai
Marius Inta
Pranešėja Neringa ŠvedienėTeisėja Zoja MonidVILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2008 m. spalio 14 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės Neringos Švedienės,kolegijos teisėjų Almos Urbanavičienės ir Henricho Jaglinskio,sekretoriaujant Gražinai Bitvinskienei,dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Mariui Intai,atsakovo atstovams I. J. ir K. G. ,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008 m. balandžio 8 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1478-391/2008 pagal ieškovo T. N. ieškinį atsakovui AB „Lietuvos dujos“ dėl nepagrįsto praturtėjimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas T. N. 2007-10-23 pateikė ieškinį, prašydamas priteisti 20000 Lt, kuria atsakovas nepagrįstai praturtėjo, naudodamasis ieškovui nuosavybės teise priklausančiu dujų tinklų vamzdynu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2000 m. spalio mėn. ieškovas, ketindamas savo gyvenamajame name naudoti dujas, savo lėšomis įrengė 156 m ilgio vidutinio slėgio dujotiekio vamzdį (dujų tinklo vamzdyną). Nekilnojamojo turto registre 2001-01-09 buvo įregistruota ieškovo nuosavybės teisė į šį dujų tinklų vamzdyną, Versmių g., Vilniuje. Ieškovas 2002-05-28 pateikė atsakovui prašymą dėl gamtinių dujų bendrojo naudojimo sistemų išpirkimo, tačiau atsakovas pasiūlė nepagrįstai žemą išpirkimo kainą 1431,17 Lt, kuri net neatitiko dujotiekio atkuriamosios vertės. Ieškovas siūlė išpirkti dujotiekį už 15000 Lt sumą, tačiau atsakovas nesutiko. 2007 m. pradžioje ieškovui tapo žinoma, kad prie jam priklausančio dujotiekio be jo sutikimo atsakovas prijungė savo dujų tinklus ir prie prijungtų naujų tinklų pajungė naujus dujų vartotojus. Šiuo atveju atsakovas ginčo dujotiekiu naudojasi, neturėdamas ieškovo sutikimo, todėl toks atsakovo naudojimasis dujų tinklu teisiškai nepagrįstas ir pažeidžia ieškovo nuosavybės teisę. Gamtinių dujų įstatymas nenumato galimybės be savininko leidimo dujų įmonėms jungtis prie kitiems asmenims priklausančių dujotiekių. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisija 2005-04-04 rašte Nr. 22-327 nurodė, jog bendrojo naudojimo sistemos savininkas privalo leisti prijungti kitų vartotojų ar dujų įmonių sistemas, o atsisakymas leisti naudotis sistema turi būti objektyvus, nediskriminuojantis ir motyvuotas. Leidimas prisijungti prie privataus dujotiekio yra reikalingas, o tam tikrais atvejais dujotiekio savininkas gali tokio leidimo ir neišduoti. Tokiu atveju dujų tiekimo įmonė šį leidimą turėtų gauti kitomis teisėtomis priemonėmis, tačiau negali savavališkai prijungti prie privataus dujotiekio savo tinklų. Atsakovas, būdamas profesionalus dujų rinkos dalyvis, prisijungdamas prie ginčo dujotiekio ir juo naudodamasis, elgėsi nesąžiningai ir iš šios ūkinės – komercinės veiklos gavo pajamas, kurios turi būti vertinamos kaip nepagrįstas atsakovo praturtėjimas ieškovo sąskaita ir turėtų būti priteistos ieškovo naudai. Šiuo atveju atsakovo nesąžininga ir be pagrindo gauta nauda pasireiškė tuo, kad atsakovas nesąžiningai ir be teisinio pagrindo sutaupė ieškovo sąskaita. Tai apima visas sumas, kurias atsakovas būtų išleidęs dujotiekio, jei nebūtų ieškovo dujotiekio, įrengimui, siekdamas tiekti dujas Versmių g. Pavilnyje gyventojams. Atsakovo sutaupyta suma sudarė ieškovo išleistą sumą dujotiekio įrengimui, t.y. 20000 Lt. Dujotiekiu naudojasi tik atsakovas, o ieškovas, nors ir juo nesinaudoja, tačiau atsakovui moka už dujotiekio eksploatavimo priežiūrą (CK 4.37 str., 6.242 str. 1 d.).

Atsiliepimas

Atsakovas AB „Lietuvos dujos“ atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad susirašinėjimas dėl ieškovo dujotiekio – gamtinių dujų bendrojo naudojimo sistemos pirkimo vyko nuo 2002 m. iki 2006 m. Atsakovas siūlė ieškovui parduoti ieškovo nuosavybėje esančią gamtinių dujų bendro naudojimo sistemą už 1431,17 Lt, tačiau ieškovas 2003-06-11 nesutarimo protokolu Nr. 13 pasiūlė išpirkimo kainą 15000 Lt. Atsakovas su tokia kaina negalėjo sutikti, kadangi paties atsakovo siūlomai kainai buvo pritaikytas maksimalus indeksavimo koeficientas. Atsakovas pagal galiojančius teisės aktus negalėjo statyti dujotiekio, kuris neatsipirktų per 20 metų, be teisės prijungti prie savo tinklų naujų vartotojų. Prie ieškovo dujotiekio buvo prijungta dujų įmonės sistema, kuri yra bendrojo naudojimo sistema, prie kurios dujų įmonė galiojančių teisės aktų nustatyta tvarka privalo prijungti naujuosius gamtinių dujų vartotojus. Atsakovas dar 1995 m. sudarė projektą nutiesti bendrojo naudojimo sistemai Grūdų, Versmių, Žilvyčių, Garsiojoje, Vandens, Švariojoje, Poeglinės, Džiaugsmo, J. Kolaso gatvėse, tame tarpe ir ieškovo dujotiekio atkarpai. Atsakovas neturėjo galimybės iš karto įvykdyti šio projekto, todėl dujotiekis buvo pradėtas statyti 1996 m. ir baigtas tik 2006 m. Ieškovui buvo pasiūlyta palaukti dujotiekio statybos, tačiau ieškovas nelaukė, kol dujotiekį pastatys atsakovas, o pasistatė savo lėšomis. Dujotiekis iki ieškovo, prie kurio buvo jungiamas ieškovo dujotiekis, buvo pastatytas atsakovo ir nuosavybės teise priklauso atsakovui. Kadangi naujieji gamtinių dujų vartotojai Versmių g., Pavilnyje buvo prijungiami prie atsakovui nuosavybės teise priklausančio dujotiekio, trečiųjų asmenų, tame tarpe ir ieškovo, sutikimas, nebuvo reikalingas. Ieškovas neteisingai nurodė, kad atsakovas nepagrįstai praturtėjo ieškovo sąskaita. Naujieji vartotojai buvo prijungti prie atsakovo nuosavybės teise ir jo lėšomis pastatyto dujotiekio, o ne prie ieškovo lėšomis pastatyto dujotiekio, todėl ieškovas neturėjo papildomų išlaidų. Dėl naujai pajungtų vartotojų nuo atsakovo dujotiekio ieškovas nepatyrė jokių nuostolių. Žala ieškovui nebuvo padaryta. Ieškovo ir naujųjų vartotojų nesiejo jokie tarpusavio santykiai. Ieškovo minimas mokestis už naudojimąsi svetimu daiktu negali būti vertinamas kaip nuostolių atsiradimo pagrindas, kadangi dujotiekis yra specialios paskirties vartotojo poreikiams tenkinti skirtas įrenginys, kurio įrengimo tvarką, sąlygas ir eksploatacijos ypatumus reglamentuoja Gamtinių dujų įstatymas ir šio įstatymo pagrindu priimti poįstatyminiai aktai. Dėl šios priežasties, ieškovas jokių papildomų mokesčių atsakovui nemoka, išskyrus tik už dujotiekio eksploataciją. Atsakovui prijungus kitus gamtinių dujų vartotojus prie atsakovui priklausančių skirstomųjų tinklų, ieškovo turtas nesumažėjo. Taip pat tai nepasireiškė ieškovo atitinkamų pajamų negavimu, kadangi pagal galiojančius teisės aktus ieškovas neįgijo ir negalėjo įgyti į savo turtą daugiau teisių ir pareigų, nei jų turėjo iki atsakovo skirstomųjų dujotiekių pajungimo ar vartotojų prijungimo. Ieškovas neįgijo teisės reikalauti atlyginimo už naudojimąsi jo dujotiekiu, kaip ir neįgijo pareigos mokėti didesnį mokestį, nei nustatytas visiems vartotojams, už techninį aptarnavimą. Ieškovas negali ne tik teisėtai, bet ir fiziškai tik vienas naudotis sau priklausančiu dujotiekiu, kadangi jo dujotiekis įeina į bendrą gamtinių dujų sistemą. Ieškovo, kaip daiktinės teisės turėtojo, teisės nebuvo pažeistos tuo, kad įstatymų nustatyta tvarka prie bendros gamtinių dujų sistemos buvo pajungti kiti vartotojai. Ieškovas neprarado naudojimosi savo daiktu teisės, taip pat nebuvo apribotos ar suvaržytos jo kitos nuosavybės teisės, t.y. dujotiekio valdymas ir disponavimas juo. Atsakovas, jungdamas prie dujų sistemos naujus vartotojus, į dujotiekio statybą investavo savo lėšas, kurios atsipirks tik per 20 metų, todėl šiuo metu gamtinių dujų tiekimas dujotiekiu atsakovui yra net nuostolingas. Ieškovas nepateikė jokio įrodymo apie atsakovo neva gautas pajamas, kurias ieškovas vertino kaip nepagrįstą praturtėjimą ieškovo sąskaita. Ieškovas be jokio teisinio pagrindo savo turėtus nuostolius dėl nepagrįsto praturtėjimo prilygino savo dujotiekio statybos išlaidoms. Šiuo atveju atsakovas jokio nepagrįstos naudos negavo, ieškovo sąskaita nepraturtėjo (CK 4.37 str., 6.242 str. 1 d., senos redakcijos Gamtinių dujų įstatymo 4 str., 9 str. 2 d., 12 str. 6 d.).

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2008-04-08 sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nusprendė išieškoti iš ieškovo 10,50 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai. Atsakovo pasiūlytos ieškovui išpirkimo kainos apskaičiavimas, jos vertinimas, atitikimas teisės aktų reikalavimams nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl teismas nevertino argumentų dėl tarp šalių iškilusių nesutarimų dėl dujotiekio išpirkimo kainos. Teismas pažymėjo, kad ieškovas ieškiniu nesiekė gauti teisingą atlyginimą už dujų inžinierinių tinklų perleidimą atsakovo nuosavybėn. Teismas pažymėjo, kad ieškovo pastatytas dujų vamzdynas, kuris yra prijungtas prie atsakovo tinklų, įeina į bendrąją gamtinių dujų perdavimo įrenginių sistemą. Teismas konstatavo, kad nepagrįsti ieškovo teiginiai apie jo nuosavybės teisės pažeidimą. Teismas pažymėjo, jog ieškovo, kaip dujų vamzdyno savininko, nuosavybės teisės apribojimus nustato Gamtinių dujų įstatymas. Ieškovas, valdydamas nuosavybės teise dujų vamzdyną, privalo nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, privalo laikytis Gamtinių dujų įstatyme nustatytų reikalavimų. Teismas pažymėjo, jog šalių nesutarimai dėl dujų vamzdyno kainos negali tapti kliūtimi atsakovui prijungti prie bendros dujų paskirstymo sistemos naujus vartotojus bei neatleidžia ieškovo nuo pareigos leisti prie jo įrengto dujotiekio, kaip bendrosios dujų perdavimo įrenginių sistemos dalies, prijungti dujų tinklus, tokiu būdu prijungiant prie bendrosios dujų perdavimo sistemos naujus vartotojus. Teismas konstatavo, jog buvo nepagrįsti ieškovo teiginiai apie atsakovo praturtėjimą, atsakovui teikiant dujas kitiems vartotojams, tuo pačiu panaudojant tam tikroje bendrosios dujų perdavimo sistemos įrenginių dalyje ieškovo įrengtą dujų vamzdyną. Teismas padarė išvadą, jog bendro pobūdžio teiginiai apie atsakovo įmonės gaunamą pelną iš ūkinės veiklos, nepagrindė, jog atsakovas dėl ieškovo pastatytos dujų vamzdyno atšakos turėjo 20000 Lt pajamų. Teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovas visiškai nevertino savo turėtos naudos iš dujų vamzdyno įrengimo, taip pat, kad dujų vamzdyną jis pastatė savo iniciatyva, dujų tinklus nutiesė vietoje, kurioje dujų tinklų įrengimą atsakovas jau buvo suprojektavęs bei būtų juos įrengęs, jeigu dujotiekio atšakos nepastatytų ieškovas. Teismas pažymėjo, kad ieškovas savo įsirengtu dujų vamzdynu prisijungė prie bendrosios dujų paskirstymo sistemos, kad dujotiekio atšaka ieškovas naudojosi nuo 2000 m. ir turėjo naudos, tame tarpe ir turtinės. Teismas padarė išvadą, jog nebuvo pateikta įrodymų, jog ieškovo išleista 20000 Lt pinigų suma dujotiekio įrengimui buvo optimali, pagrįsta, atitiko rinkos sąlygas, kad tokią sumą būtų išleidęs atsakovas dujų vamzdyno įrengimui. Teismas konstatavo, kad ieškovo nurodyta 20000 Lt dydžio dujotiekio statybos kaina nebuvo pilnai pagrįsta rašytiniais įrodymais. Teismas nustatė, kad statybos rangos 2000-08-24 sutartyje Nr. 11 lauko dujotiekio su įvadu į gyvenamąjį namą kaina buvo nurodyta 11127,51 Lt, o 2000-06-18 statybos darbų sąmata buvo 20000 Lt sumai. Teismas pažymėjo, kad pažymoje apie 2000 m. spalio mėn. atliktus darbus ir remonto darbus buvo nurodyta dar kita „bendra sutartinė kaina“ – 21000 Lt, tačiau nebuvo nurodyti atlikti statybos ir remonto darbai. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas neįrodė atsakovo nesąžiningo praturtėjimo ieškovo sąskaita. Teismas pažymėjo, kad pagal įstatymą praturtėjimas nelaikomas nepagrįstu ir nesąžiningu, jeigu asmuo praturtėjo dėl tokių nuostolių patyrusios šalies veiksmų, kuriuos ši atliko išimtinai savo iniciatyva ir savo rizika. Teismas padarė išvadą, kad ieškinys yra nepagrįstas (CK 4.37 str., 6.242 str., Gamtinių dujų įstatymo 14 str., CPK 93 str., 96 str.).

Šalies argumentai

Ieškovas T. N. pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008-04-08 sprendimą ir visiškai patenkinti ieškinyje nurodytus reikalavimus, t.y. priteisti 20000 Lt sumą, kuria atsakovas nepagrįstai praturtėjo naudodamasis ieškovui nuosavybės teise priklausančiu dujų tinklų vamzdynu, unikalus Nr. 1300-0058-9018, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teismo sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas. Apeliacinio skundo argumentai:

1) Pirmosios instancijos teismas neanalizavo visų bylai reikšmingų aplinkybių, fakto, kad atsakovas prisijungė prie ieškovo vamzdyno, neturėdamas tam ieškovo leidimo, taip pat neatskleidė Gamtinių dujų įstatyme ir poįstatyminiuose dujų sektorių reguliuojančiuose teisės aktuose įtvirtintų dujų sistemos savininko nuosavybės teisės ribojimo prielaidų. Pagal CK 6.242 str. 1 d. siekiant įrodyti nepagrįsto praturtėjimo faktą turėjo būti nustatytos šios aplinkybės: naudojimosi tam tikru turtu faktas, praturtėjimo, atsiradusio dėl naudojimosi tuo turtu, nepagrįstumas ir neteisėtumas, praturtėjimo nesąžiningumas. Vykdant 2006 m. dujotiekio statybos darbus, Versmių g. pagal atsakovo parengtą Vilniaus miesto Pavilnio regiono dujofikavimo projektą, nebuvo statoma dar viena dujų vamzdyno atšaka lygiagrečiai ieškovo pastatytai dujų vamzdyno atšakai, bet nuo ieškovo pastatytos atšakos buvo nutiestos dar dvi dujų vamzdyno inžinierinių tinklų atšakos. Prie vienos iš jų 2006 m. buvo prijungti 6 buitiniai dujų vartotojai. Tai patvirtino, jog pirmoji nepagrįsto praturtėjimo prielaida egzistavo. Naudojimosi svetimu turtu pripažinimo faktas - atsakovas pasinaudojo ieškovo turtu, prijungdamas savo tinklus prie ieškovui nuosavybės teise priklausančio dujotiekio bei šiai dienai nuolatos naudojasi jo dujotiekiu, tiekdamas gamtines dujas naujai prijungtiems vartotojams. Analizuojant antrosios prielaidos buvimo faktą, Vilniaus m. 3 apylinkės teismas turėjo aiškintis ir teisiškai vertinti ne tai, prie kieno vamzdyno buvo prijungti naujieji vartotojai, bet nustatyti, ar atsakovas prisijungė prie ieškovui nuosavybės teise priklausančio vamzdyno, laikydamasis teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Nors pirmosios instancijos teismas ir teisingai nurodė, kad vienas iš dujų vamzdyno savininko nuosavybės teisės ribojimų nustatytas Gamtinių dujų įstatymo 14 str. 2 d., tačiau apsiribojo paviršutinišku šios normos įvertinimu, neatskleidęs tikrosios jos reikšmės bei nesivadovaudamas energetikos sektoriaus reguliavimo kontrolę atliekančios Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005-04-04 rašte Nr. 22-327 pateiktu minėtos normos ir kitų, su ja susijusių normų, išaiškinimu. Šiuo atveju atsakovas, neprašęs leidimo prisijungti prie ne jam nuosavybės teise priklausančio dujotiekio ir savavališkai prie jo prisijungęs, pažeidė pareigą gauti savininko leidimą ir tai reiškė, jog atsakovas neteisėtai bei nepagrįstai naudojasi svetimu daiktu. Pirmosios instancijos teismas neįvertino minėtų aplinkybių, netinkamai išaiškino nuosavybės teisės apribojimo prielaidas ir neteisingai konstatavo antrosios nepagrįsto praturtėjimo sąlygos nebuvimą. Dėl trečiosios sąlygos egzistavimo negalėjo kilti ginčų, kadangi atsakovas žinojo ir turėjo žinoti, jog neturi teisės naudotis svetimu dujotiekiu be šio dujotiekio savininko leidimo.

2) Teismas neatsižvelgė į tai, jog ieškovas ieškinyje aiškiai nurodė, kad atsakovo nepagrįstas praturtėjimas pasireiškė kaip nesąžiningai ir be pagrindo gauta nauda, kuri apėmė visas sumas, kurias atsakovas būtų išleidęs dujotiekio įrengimui, siekdamas tiekti dujas Versmių g., Pavilnyje gyventojams, t.y. atsakovo nauda, gauta iš neteisėto prisijungimo prie ieškovui priklausančio tinklo, pasireiškė ne kaip papildomai gautos pajamos, bet kaip analogiško vamzdyno įrengimui sutaupytos lėšos. Teismas nepagrįstai nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo įtvirtintu precedentu panašaus pobūdžio bylose. Be to, Vilniaus m. 3 apylinkės teismo išvada, jog vertinant atsakovo sutaupytas lėšas ieškovas turėjo įvertinti ir atsižvelgti į jo paties gautą naudą, prieštaravo teisės doktrinoje įtvirtintai taisyklei, jog neteisėto praturtėjimo instituto tikslas ne kompensuoti nukentėjusio turtinius praradimus, o pašalinti pažeidėjo nepagrįstą praturtėjimą. Atsakovo nepagrįstas praturtėjimas turėjo būti vertinamas izoliuotai nuo ieškovo turėtos naudos ar ieškovo turėtų interesų.

3) Teismo argumentai, jog ieškovo nurodyta 20000 Lt dydžio dujotiekio statybos kaina nebuvo pilnai pagrįsta rašytiniais įrodymais, buvo nepagrįsti bei pažeidžiantys CPK 185 str. įtvirtintus įrodymų vertinimo kriterijus. Aplinkybę, jog ieškovas sumokėjo už dujotiekio įrengimą 20000 Lt, patvirtinanti pažyma apie 2000 m. spalio mėn. atliktus statybos ir remonto darbus buvo pateikta pirmosios instancijos teismui ir nekėlė jokių abejonių jų turinio aspektu. Šioje pažymoje buvo nurodyta, kad sutartinė ieškovo užsakyto objekto vertė – 21000 Lt, iš kurios buvo atimta neatliktų darbų vertė 1000 Lt, bei buvo įrašas „dvidešimt tūkstančių litų gauta“, patvirtintas dujotiekio darbų įrengimą atlikusios bendrovės atstovo parašu. Atsižvelgiant į ekonomikos tendencijas ir dabartinį kainų lygį, galima konstatuoti, jog 2006 m. nutiesti tokį dujotiekį, kokį 2000 m. nutiesė ieškovas, atsakovui būtų kainavę kur kas daugiau, nei kainavo ieškovui, todėl 20000 Lt suma turėjo būti vertinama kaip racionali ir faktiškai patirta nepagrįsto praturtėjimo išraiška. Teismas, nepripažindamas ieškovo teisės į atsakovo nepagrįsto praturtėjimo sumos priteisimą, iš esmės eliminavo ieškovo galimybes apginti dėl neteisėto atsakovo prisijungimo prie ieškovui priklausančio dujotiekio pažeistas ieškovo teises, t.y. pirmosios instancijos teismas, eliminuodamas šį gynybos būdą, sukūrė tokią situaciją, kai ieškovo pažeistos nuosavybės teisės nebegali būti ginamos jokiomis kitomis adekvačiomis teisinės gynybos priemonėmis.

Atsiliepimas

Atsakovas AB „Lietuvos dujos“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašė jį atmesti, o Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008-04-08 sprendimą palikti nepakeistą.

Apeliacinis skundas atmestinas. Civilinio kodekso 6.242 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad niekas negali nepagrįstai praturtėti kito asmens sąskaita. Nepagrįstas praturtėjimas yra nepagrįstas sutaupymas ar kitokios naudos gavimas. Nepagrįstas atsakovo praturtėjimas ir ieškovo turto sumažėjimas turi egzistuoti, pareiškiant ieškinį.

Nepagrįsto praturtėjimo institutas taikomas, kai ieškovas negali apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima vartoti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas gali apginti savo teises daiktinės ar deliktinės teisės gynimo būdais.

Šiuo atveju byloje nėra įrodymų dėl atsakovo nepagrįsto praturtėjimo ar ieškovo turto sumažėjimo, todėl nėra pagrindo tenkinti ieškinį. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas neįrodė, kad patiria nuostolius, todėl negalimas nepagrįsto praturtėjimo priteisimas. Ieškovas neįrodė priežastinio ryšio tarp ieškovo įvardijamo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo buvimo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti, pareiškiant ieškinį. Ieškovas neįrodė, kad atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų. Dėl to nagrinėjamoje byloje ypač svarbu nustatyti faktines aplinkybes, susijusias su dujotiekio linijos statyba.

Šioje byloje nustatyta, kad ieškovas, laikydamasi teisės aktų reikalavimų, savo lėšomis įsirengė dujotiekio liniją, kuri jam priklauso nuosavybės teise, siekdamas kuo greičiau patenkinti savo privačius interesus. Pats ieškovas veikė išimtinai savo interesais, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškinį, nes ieškovas veikė savo rizika, nelaukdamas bendro dujotiekio įvedimo toje vietovėje ir savo lėšomis įrengė 156 m dujotiekį. Tai, kad ieškovas, būdamas suinteresuotas kuo greičiau įrengti dujotiekį, susitarė su privačia įmone dėl dujotiekio įrengimo vertės, kad dujotiekio darbų įrengimą atlikusios įmonės atstovas, nepateikęs įmonės finansinio dokumento apie 20000 Lt gavimą iš ieškovo, rankraštiniame įraše su parašu pažymėjo, kad „dvidešimt tūkstančių litų gauta“ (b.l. 31), savaime nesudaro teisinio pagrindo tenkinti ieškinį, nes nėra aplinkybių visumos, įrodančios atsakovo nepagrįstą praturtėjimą. Tai, kad ieškovas savo reikalavimus grindžia 156 m dujotiekio įrengimo kaštais, savaime nereiškia, kad atsakovas sutaupė 20000 Lt.

Ieškovas neįrodė, kad atsakovas prie ieškovui priklausančio dujotiekio be ieškovo sutikimo prijungė naujus dujų vartotojus. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005-04-04 rašte Nr. 22-327 (b.l. 25) nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą tenkinti ieškinį. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių atsakovo praturtėjimą atitinkantį ieškovo turto sumažėjimą, kuris gali būti tiek tiesioginis ieškovo turto sumažėjimas, tiek atitinkamų pajamų negavimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita). Ieškovas liko savo 156 m dujotiekio tinklų savininku. Ieškovui išlikus minėto dujotiekio tinklo savininku, nėra nustatytas jo turto netekimas, vertės sumažėjimas ar kiti patirti nuostoliai. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra nepagrįsto praturtėjimo ir nėra dar vienos sąlygos nepagrįsto praturtėjimo institutui taikyti – ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima vartoti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo. Tai, kad ieškovo netenkina atsakovo pasiūlyta dujotiekio išpirkimo kaina, savaime nereiškia atsakovo praturtėjimo ieškovo sąskaita. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas gali ginti savo interesus, ginčydamas atsakovo siūlomos išpirkimo kainos dydį, todėl CK 6.242 straipsnio nuostatos šiuo konkrečiu atveju negali būti taikomos.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teisminės praktikos šios kategorijos bylose.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes skundžiamame sprendime yra objektyviai ir teisingai įvertinti įrodymai, visapusiškai įvertintos ir išnagrinėtos visos bylai reikšmingos aplinkybės. Kolegija nevertina kitų argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui.

Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, nėra CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas, nes byla išspręsta teisingai (LR CK 1.5 str., Gamtinių dujų įstatymas, CPK 7 str., 8 str., 177 str., 178 str., 185 str., 313 str., 320 str., 328 str.).

Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas nėra tenkinamas, apeliantas neturi teisės gauti turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Atsakovui nėra priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, nes nėra pateikti įrodymai dėl apeliacinėje instancijoje patirtų išlaidų (CPK 93 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

nutarė:

Palikti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008 m. balandžio 8 d. sprendimą nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Neringa ŠvedienėTeisėjai Alma UrbanavičienėHenrichas Jaglinskis