Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

išnagrinėjusi A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), nedirbančio, administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. L. 2016 m. kovo 25 d. 22.06 val. Telšių r. sav. kelio Užventis-Varniai 19,45 km, vairavo automobilį „Mazda Xedos 6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti, lenkdamas ta pačia kryptini važiuojantį automobilį, nepasirinko saugaus atstumo iš šono, dėl jo jį kliudė. Iš eismo įvykio vietos nepranešęs policijai pasišalino. Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai.

A. L. prisipažino administracinių teisės pažeidimų padarymu ir nuoširdžiai gailėjosi.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad be A. L. visiško prisipažinimo, jo kaltė padarius administracinės teisės pažeidimus, įrodyta administracinio teisės pažeidimo byloje surinktais duomenimis: administracinio teisės pažeidimo protokolu (2-3 b. l.), eismo įvykio vietos schema (5 b. l.), A. G. paaiškinimu (6 b. l.), M. G. paaiškinimu (7 b. l.), A. K. paaiškinimu (8 b. l.), M. L. paaiškinimu (9 b. l.), A. L. paaiškinimu (10 b. l.), Telšių AVPK pareigūnų tarnybiniais pranešimais (11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, b. l.), fotolentele (21-25 b. l.), transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu (20 b. l.), VĮ „Regitra“ duomenimis (27 b. l.), transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimi (28 b. l.), išrašu apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (34-44 b. l.).

LR administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Pagal LR ATPK 127 straipsnio 2 dalį pažeidimas gali būti padaromas tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo (ATPK 10, 11 str.). Taigi tam, kad asmenį būtų galima patraukti atsakomybėn pagal LR ATPK 127 straipsnio 2 dalį, būtina nustatyti, jog KET pažeidimu buvo padaryta žala, t. y. sugadinimas ar apgadinimas kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių ar kitokio turto. Iš bylos aplinkybių matyti, kad A. L. vairavo automobilį neturėdamas tam teisės, tokiu būdu pažeidė KET 14 p. reikalavimus, taip pat nepasirinko saugaus atstumo iš šono ir kliudė kitą tranporto priemonę bei ją apgadino. Atsižvelgiant į tai, kad pažeidus KET reikalavimus, buvo apgadintas kitiems asmenims priklausnatis turtas - automobiliai, A. L. veika teisingai kvalifikuota pagal LR ATPK 127 str. 2 d.

Teismas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatytas administracinis teisės pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y., kai asmuo suvokia sukėlęs eismo įvykį ir iš jo pasišalina sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16-2330/2007; 2010 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-2972/2010; 2010 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-5002/2010 ir kt.). Taigi, administracinei atsakomybei pagal LR ATPK 130 straipsnį atsirasti, būtina tyčia, kuri apima tiek tyčią pasišalinti iš eismo įvykio vietos, tiek tyčią išvengti atsakomybės už savo veiksmus. Be to, kadangi administracinis teisės pažeidimas, numatytas LR ATPK 130 straipsnyje, gali būti padaromas tik tyčia, tai šio teisės pažeidimo sudėčiai konstatuoti būtina nustatyti tiek kaltininko motyvą, tiek tikslą, kurie yra būtini tyčinio teisės pažeidimo subjektyvieji požymiai (LAT nutartis 2013 m. kovo 26 d. administracinėje byloje Nr. 2AT-7-3-2013). Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Taigi, pagrindžiant atsakomybę pagal LR ATPK 130 straipsnio 1 dalį, turi būti atskleidžiamas kaltės (tiesioginės tyčios) turinys, be to, išsiaiškinamas ir pasišalinimo iš įvykio vietos motyvo, tikslo turinys. Tai ypač aktualu, kai eismo įvykio metu kilusi turtinė žala yra akivaizdžiai mažareikšmė, pasireiškianti nežymiais transporto priemonės apgadinimais. Tokiais atvejais labai svarbu išsiaiškinti, kodėl asmuo nutarė pasišalinti, kaip jis vertino eismo įvykio kilimo priežastis, ar jis suvokė, kad tokiais savo veiksmais pažeidžia kito eismo dalyvio teisėtus interesus ir pan.

Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, A. L. suprato, kad sukėlė eismo įvykį. Tokias aplinkybes patvirtina ne tik paties A. L. paaiškinimas, bet ir kita bylos medžiaga, kuri buvo ištirta teisme, tame tarpe ir kartu važiavusio M. L. paaiškinimas, jog broliui belenkiant kitą automobilį, jis jį kliudė, tačiau nesustojo ir nuvažiavo toliau. Atsižvelgiant į tokias aplinkybes, taip pat į apgadinimų pobūdį, dydį, jų akivaizdumą, teismas konstatuoja, kad A. L. veika teisingai kvalifikuota pagal LR ATPK 130 straipsnio 1 dalį.

Skirdamas A. L. administracinę nuobaudą už padarytus teisės pažeidimus, teismas atsižvelgia į padarytų teisės pažeidimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę – už vairavimą neturint tam teisės per metus baustas net 8 kartus, paskirtų baudų nemoka, nesitaiso, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kad prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.) bei atsakomybę sunkinančią aplinkybę – kad pakartotinai per metus padarytas tos pačios rūšies pažeidimas (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.). Įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, taip pat vadovaudamasis teisingumo bei protingumo kriterijais, teismas konstatuoja, kad pagal ATPK 127 str. 2 d. skiriama didenė nei minimali bauda, o pagal ATPK 130 str. 1 d. skiriama sankcijoje numatyta nuobauda – administracinis areštas. Nuobaudos subendrinamos pagal LR ATPK 33 straipsnio nuostatas.

Be to, asmenims, padariusiems ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinės teisės pažeidimą, ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemonių, alternatyviai numatyta administracinė nuobauda – transporto priemonės konfiskavimas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad pažeidimo padarymo įrankio (transporto priemonės) konfiskavimas pripažintinas proporcinga administracine nuobauda, esant padarytiems tam tikriems ATPK numatytiems pažeidimams, toks nuosavybės teisės ribojimas atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus ir negali būti laikomas priemone, kuri varžo asmens teises labiau negu reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti (2008-05-26 nutartis administracinėje byloje Nr. N575-1742/2008). Taip pat Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997-04-08 nutarime konstatuota, jog vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala. Šis draudimas išlieka nepriklausomai nuo to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N575-3392/2011, N261-4717/2011). Iš bylos medžiagos matyti, kad A. L. vairuotas automobilis „Mazda Xedos 6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pagal 2016-03-25 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį priklauso pačiam pažeidėjui A. L.. Tai, kad A. L., būdamas ne kartą baustas už vairavimą neturint tam teisės, nusipirko automobilį su tikslu jį vairuoti parodo A. L. nenorą paisyti visuomenėje galiojančių elgesio normų bei ypač neigiamai charakterizuoja A. L. asmenybę. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad A. L., vairuodamas jam priklausantį automobilį, padarė vieną iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukėlė pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei, sveikatai, turtui. Iš bylos duomenų matyti ir tai, kad A. L. praeityje taikytos poveikio priemonės nebuvo efektyvios ir jis toliau akivaizdžiai ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles, todėl automobilis „Mazda Xedos 6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kaip padidinto pavojaus šaltinis, konfiskuotinas.

Nutarimas dalyje dėl transporto priemonės konfiskavimo pavestinas vykdyti antstoliams (LR ATPK 319-320 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ATPK 281 str., 286-288 str., 291-293 str., teisėja

nutaria:

A. L. už administracinį teisės pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį skirti administracinę nuobaudą – 300 Eur (trijų šimtų eurų) dydžio baudą.

A. L. už administracinį teisės pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį skirti administracinę nuobaudą – 25 (dvidešimt penkių) parų administracinį areštą su transporto priemonės – automobilio „Mazda Xedos 6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimu.

Paskirtas nuobaudas subendrinti pagal LR ATPK 33 str. ir galutinę administracinę nuobaudą A. L. paskirti 25 (dvidešimt penkių) parų administracinį areštą su transporto priemonės – automobilio „Mazda Xedos 6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimu.

Nutarimą dalyje dėl transporto priemonės konfiskavimo pavesti vykdyti antstoliams (LR ATPK 319-320 straipsniai).

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.