- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-08-26
- Bylos Nr.
- II-89-588/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-10-3-00061-2019-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Diana Vercinskė
- Pareiškėjas
- A. B.
- Kategorijos
- 15.1.13pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato atstovui E. D.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. B. skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato 2019-07-03 nutarimo G. K. nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
pareiškėjas A. B. 2019-06-15 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariatui pateikė pareiškimą, kuriame nurodė, jog 2019-06-15 apie 10.20 val. Palangos oro uoste laukė išsinuomoto automobilio iš įmonės „Picar“, už kurį buvo sumokėjęs 30 eurų rezervacijos mokestį. Išnuomotą automobilį perdavimui atvarė įmonės direktorius G. K.. Tačiau įlipus į automobilį, tarp pareiškėjo ir G. K. kilo žodinis konfliktas, dėl ko direktorius pareiškėją išlaipino iš automobilio, jį įžeidinėjo, grasino sudaužyti akinius ir paliko prie oro uosto. Prašo nubausti asmenį įstatymo nustatyta tvarka ir nurodyti įmonei grąžinti automobilio rezervacijos mokestį.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato (toliau – Institucija) 2019-07-03 nutarimu administracinio nusižengimo bylos teisena, pradėta G. K., pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 481 straipsnio 1 dalį, nutraukta, nes nebuvo padaryta veika, turinti administracinio nusižengimo požymių.
Nutarime nurodoma, kad tikslinant įvykio aplinkybes, nebuvo gauta duomenų, patvirtinančių, kad G. K. siekė pažeisti viešąją tvarką ar žmonių rimtį. Be pareiškėjo paaiškinimų, kitų duomenų ar įvykį mačiusių liudytojų, patvirtinančių, jog G. K. pažeidė viešąją tvarką nenustatytą. Pats G. K. neigė nemandagiai kalbėjęs su A. B. ar jį įžeidinėjęs. Kadangi pagal formuojamą teismų praktiką, visos abejonės vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, pagrindo pripažinti, jog G. K. pažeidė viešąją tvarką nėra, todėl administracinio nusižengimo bylos teisena nutraukiama.
Nesutikdamas su šiuo nutarimu, A. B. pateikė teismui skundą, kuriame nurodo, jog G. K. parodymai nėra teisingi. Nutarime nėra pateikta duomenų apie liudytojų parodymus, nebuvo apklausti oro uosto darbuotojai, kurie matė agresyvų G. K. elgesį, kai jis, palikęs pareiškėją, dar kartą grįžo į oro uostą ir įėjęs į vidų kalbėjo pakeltu balsu, eidamas link pareiškėjo, siūlė išeiti į lauką išsiaiškinti. Grasinimus ir įžeidinėjimus gali paliudyti ir įvykio vietoje buvusi pareiškėjo draugė. G. K. melagingai teigia, kad konfliktas kilo dėl to, kad pareiškėjas neturėjo pinigų automobilio nuomai, nes apie tai įvykio metu net nebuvo užsiminta, o pinigų pareiškėjas turėjo – juos buvo išsigryninęs oro uosto bankomate. Mano, kad įvykio metu buvo pažeista viešoji rimtis ir tvarka, nes G. K. agresyvų elgesį matė pareiškėjo draugė ir oro uosto darbuotojai.
Teismo posėdyje Institucijos atstovas nurodė, kad laikosi nutarime išsakytos nuomonės. Tyrimo metu buvo apklausti visi liudytojai, išskyrus jo nurodytą šališką liudytoją – pareiškėjo draugę. Jokių abejonių dėl to, kad G. K. veikoje nėra administracinio nusižengimo sudėties nekilo, todėl buvo priimtas nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną.
Pareiškėjas A. B. į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą jam pranešta tinkamai, neatvykimo priežastys nežinomos, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, todėl, atsižvelgiant į šias aplinkybes, skundas nagrinėtas pareiškėjui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
ANK 590 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, jog pareigūnai, atlikdami įstatymų įgyvendinimo kontrolę ar kitas teisės aktuose nustatytas funkcijas, administracinių nusižengimų teiseną pradeda vadovaudamiesi ANK ir jų veiklą reglamentuojančiais teisės aktais. Pagal ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktą administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.
Administraciniu nusižengimu laikoma ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius (ANK 5 straipsnio 1 dalis). Asmens veika (veikimas arba neveikimas) ir asmens kaltė yra privalomi administracinio nusižengimo sudėties elementai.
ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą – už necenzūrinių žodžių ar gestų viešosiose vietose vartojimą, taip pat įžeidžiamą kibimą prie žmonių, kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Taigi, administracinei atsakomybei pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį atsirasti yra būtina nustatyti bent vieną iš šių alternatyvių veiksmų.
Iš ANK 481 straipsnio 1 dalies įtvirtintos teisės normos turinio matyti, jog esminis joje apibrėžto pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad šis pažeidimas privalo būti atliktas viešosiose vietose ir juo turi būti pažeidžiama viešoji tvarka bei žmonių rimtis. Atitinkamai nedideliu chuliganizmu gali būti laikomos tik veikos, turinčios viešą pobūdį, tuo tarpu įvairūs privataus pobūdžio asmenų tarpusavio konfliktai, kuriais nėra tyčios pažeisti viešosios tvarkos ir kitų, pašalinių bei konflikte nedalyvaujančių žmonių rimties, negali būti kvalifikuojami pagal ANK 481 straipsnio 1 dalies nuostatas.
Teismas, išnagrinėjęs A. B. skunde nurodytas aplinkybes, bylos medžiagą, išklausęs Institucijos atstovo paaiškinimus bei ištyręs pateiktus įrodymus, daro išvadą, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.
Pareiškėjas nesutinka su 2019-07-03 skundžiamo nutarimo išvadomis, kad G. K. veikoje nebuvo administracinio nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsnio 1 dalyje požymių, motyvuodamas tuo, kad tokia išvada padaryta remiantis vien tik paties administracinėn atsakomybėn trauktino asmens paaiškinimais, tačiau neištyrus ir neįvertinus visų tyrimui svarbių aplinkybių, neišklausius visų įvykį mačiusių asmenų parodymų.
Kaip patvirtina A. B. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, tarp jo ir G. K. žodinis konfliktas kilo dėl to, kad jis, įlipęs į automobilį, kurį buvo išsinuomojęs pareiškėjas ir jį perduoti jam vėluodamas atvarė G. K., paklausė pastarojo, kodėl šis pavėlavo, o G. K. pareiškė pretenzijas dėl pareiškėjo pernelyg familiaraus bendravimo stiliaus – G. K. išreiškė nepasitenkinimą tuo, kad A. B. SMS žinutėse, kuriomis klausė, kodėl vėluojama, kreipėsi į jį „Tu“. Pareiškėjas nurodė, kad po įvykusio žodinio konflikto, G. K. sustojo šalikelėje ir išlipęs bandė atidaryti jo pusės durelės, liepė lipti lauk iš automobilio, grasino sudaužyti akinius, vadindamas jį „šuriku“. Iš automobilio išlipo ir pareiškėjo draugė, kuri bandė nuraminti konfliktą. Nurimus konfliktui, pareiškėjas su drauge, susirinkę daiktus, ėjo į Palangos oro uostas, kai jam paskambino G. K. siūlydamas susitaikyti, tačiau pareiškėjas nesutiko ir dėl įvykio iškvietė policiją. Pareiškėjui laukiant policijos pareigūnų oro uosto teritorijoje, prie jo su drauge privažiavo G. K. ir išlipęs pradėjo eiti link jų. Vengdamas konflikto pareiškėjas įėjo į oro uosto vidų, kur atėjo ir G. K., pakeltu balso tonu prie apsaugos darbuotojų siūlydamas eiti į lauką išsiaiškinti, tačiau pareiškėjui nesutikus ir pasakius, kad laukia policijos, G. K. iš oro uosto išvažiavo. G. K. savo paaiškinime pripažino, kad vėlavo pristatyti užsakovui išnuomotą automobilį. Užsakovas jam atsiuntė SMS žinutę „Kur tu esi?“, o atvykus, pradėjo reikšti pretenzijas dėl vėlavimo, dėl ko jis išreiškė nepasitenkinimą dėl paties A. B. bendravimo stiliaus – pasakė nerašinėti žinučių ir nesikreipti į jį „tu“, dėl ko A. B. liko nepatenkintas. Kadangi A. B. ir toliau reiškė savo pretenzijas, jis pasiūlė jam išsinuomoti kitą automobilį. Be to, A. B. buvo paprašyta iš kart susimokėti visą nuomos kainą, apie ką jis iš anksto žinojo, tačiau šis pinigų neturėjo. Todėl jis atidarė dureles ir paprašė A. B. išlipti iš automobilio, ir šiam išlipus bei susirinkus daiktus, išvažiavo. Jokios agresijos jo veiksmuose nebuvo. Avansinis mokėjimas už automobilio nuomą buvo grąžintas tą pačia dieną.
2019-07-02 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad tikslinant įvykio aplinkybes, buvo bendrauta su tarptautinio Palangos oro uosto aviacijos saugumo vadovu T. T., kuris nurodė, kad jam nėra žinoma apie 2019-06-15 vykusį kokį nors viešosios tvarkos pažeidimo oro uoste, nors visi tokie pažeidimai yra fiksuojami. Vaizdo įrašo, kuriame būtų užfiksuotas įvykis, nėra. Tarptautinio Palangos oro uosto aviacijos saugumo pamainos vadovė R. Š. nurodė, kad 2019-06-15 apie tiriamą konfliktą jai nebuvo pranešta. Valstybinės sienos apsaugos tarnybos prie VRM pareigūnė R. Š. patvirtino, kad 2019-06-15 apie 10.30 val. į oro uosto salę įbėgo vyras ir mergina, kurie atrodė emociškai susijaudinę, o netrukus į oro uosto vidų įėjo ir vyras, kuriam minėta pora pasakė, kad yra iškviesta policija. Tai išgirdęs vyras, galimai pasakė „gerai, kvieskit“ ir išėjo. Pastarasis vyras kalbėjo nemandagiai, pakeltu tonu. Įvykio lauke pareigūnė nematė. Nors viduje vyras kalbėjo nemandagiai, pakeltu tonu, grubiai, tačiau situacijos nebuvo pagrindo vertinti kaip viešosios tvarkos pažeidimo. Tarnybiniame pranešime taip pat nurodyta, kad kitų liudytojų, mačiusių įvykį, nenustatyta.
Pareiškėjas kartu su skundu pateikė M. G. paaiškinimus, kurie patvirtina pareiškėjo nurodytas įvykio aplinkybes bei kuriuose tvirtinama, kad įvykęs konfliktas bei grubus, agresyvus G. K. elgesys sukėlė jai daug neigiamų emocijų.
Nors ginčo, kad įvykis, dėl kurio buvo gautas A. B. pareiškimas, įvyko viešoje vietoje, nėra, tačiau vien tik šios aplinkybės buvimas nepatvirtina, jog tarp A. B. ir G. K. kilęs konfliktas turi visus ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo požymius, nes tam pirmiausia būtina nustatyti, kad subjektas turi tikslą pažeisti viešąją tvarką ir to tyčia siekia. Įvertinus aptartus byloje surinktus duomenis, nėra pagrindo abejoti, kad tarp pareiškėjo ir jo kaltinamo asmens kilo žodinis konfliktas, kuriame abi šalys viena kitai reiškė pretenzijas ir nepasitenkinimą dėl elgesio, bendravimo stiliaus, ir kurio metu greičiausia nebuvo paisoma etiketo, mandagaus elgesio reikalavimų, neišvengta pakelto balso tono ar grubesnių kreipinių. Vis dėlto, ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo objektas yra visuomeniniai santykiai, kurių visuma sudaro viešąją tvarką, o ne pareiškėjo asmenės teisės ir interesai. Tuo tarpu pareiškėjo nurodytas G. K. elgesys buvo aiškiai privataus pobūdžio, nukreiptas į asmeninius santykius ir neturėjo tikslo pažeisti viešąją tvarką. Tai patvirtina ir Palangos oro uosto darbuotojų paaiškinimai, kuriais nurodoma, jog jokių incidentų nebuvo pastebėta, nusiskundimų iš keleivių negauta. Taigi, nors konfliktas ir įvyko viešoje vietoje, tačiau dėl jo pašaliniai asmenys jokių nepatogumų nepatyrė, į nemalonią situaciją nebuvo įtraukti, nebuvo priversti jos stebėti ar dalyvauti – konflikte nedalyvavusių asmenų rimtis nebuvo pažeista. Nors M. G. paaiškinime tvirtina, kad ji dėl G. K. elgesio patyrė didelį stresą, tačiau kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos Nr. 19102612314 medžiagos, pareiškimo policijai dėl to neteikė.
Reziumuojant, darytina išvada, kad konflikto paskatos nebuvo chuliganiškos, jį lėmė asmeninės priežastys (šalių nepasitenkinimas bendravimo stiliumi), pats konfliktas buvo trumpalaikis, jį matė tik pareiškėjo draugė, kuri kaltinamam asmeniui pretenzijų nepareiškė, jokie kiti pašaliniai asmenys konflikto nematė ir jokių pretenzijų taip pat nereiškė, o tai reiškia, kad viešoji tvarka ir žmonių rimtis nebuvo sutrikdyta ir ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatytas nusižengimas nebuvo padarytas.
Skundžiamame nutarime teisingai nurodyta, kad tam, jog asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinė nusižengimą, turi būti įrodyta, kad apkaltintojo asmens veikoje yra visi būtini administracinio nusižengimo sudėties elementai, asmens kaltė negali būti grindžiama prielaidomis, o visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Taigi, nagrinėjamu atveju procesinis sprendimas pradėti administracinę teiseną G. K. atžvilgiu negali būti grindžiamas prielaidomis, o administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė turi būti pagrįsta neginčijamais įrodymais, kuriuos surinkti privalo kaltinimą pareiškusi institucija. Nors pareiškėjas tvirtina, kad Institucija neatliko visų būtinų veiksmų nusižengimui nustatyti, tačiau įrodinėjimo procesas negali vykti iki begalybės ir bylai reikšmingoms aplinkybėms konstatuoti nebūtina atlikti visus įmanomai atlikti veiksmus. Šiuo atveju įrodymų, kad buvo padarytas koks nors administracinis nusižengimas, net ir Institucijai atlikus papildomus tyrimo veiksmus, nebuvo gauta, o pareiškėjas jų taip pat nepateikė.
Įvertinus išdėstytas aplinkybes, tai, kad pareiškėjas nenurodė, jog G. K. yra padaręs ir kitokių tyčinių, priešingų teisei veiksmų jo atžvilgiu, o pareiškėjo skunde nurodyti G. K. veiksmai nelaikytini turinčiais administracinio nusižengimo požymių, darytina išvada, jog Institucija 2019-07-03 nutarimu nutraukdama administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį, priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurio naikinti, remiantis pareiškėjo argumentais, nėra teisinio pagrindo, todėl Institucijos 2019-07-03 nutarimas paliekamas galioti, o pareiškėjo skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,
nutaria:
pareiškėjo A. B. skundo netenkinti.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato 2019-07-03 nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Plungės apylinkės teismą.