Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

E. R. 2024 m. spalio 30 d. apie 21. 48 val., (duomenys neskelbtini) vairavo motorinę transporto priemonę – lengvąjį automobilį „Renault Scenic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) valstybė), būdamas neblaivus, kai jam alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510“, Nr. ARKB-0242, nustatytas 1,77 promilių neblaivumas.

Šiais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis E. R. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai, nurodė, kad labai gailisi ir paaiškino, kad nusikaltimo padarymo dieną buvo pas draugus, pas kuriuos atvyko dieną prieš, nes šventė gimtadienį. Šventės metu vartojo šampaną ir alų. Nurodė, kad šampano išgėrė tris butelius, alaus – vieną butelį. Alkoholį vartojo iki 4.00 val. – 5.00 val. ryto. Dieną prieš šventę ir jos metu mažai valgė, todėl mano, kad tai turėjo reikšmės alkoholio skaidymuisi iš organizmo. Įvykio dieną apie 22 val. nusprendė važiuoti iki parduotuvės ir tada namo. Kadangi važiuodamas neparodė posūkio jį sustabdė pareigūnai, kurie nustatė jam neblaivumą. Tai, kad antrojo tikrinimo metu jam buvo nustatytas didesnis neblaivumas jį nustebino, kadangi įvykio dieną iki vakaro jau nevartojo alkoholio, jautėsi gerai, adekvačiai, dėl ko ir vairavo. Anksčiau, po įvairių susitikimų su draugais, kuomet buvo vartojamas alkoholis, jis tikrindavosi blaivumą su draugų alkotesteriais, kurie jam parodydavo 0,4 promilių neblaivumą. Įvykio dieną alkotesterio niekas neturėjo ir nors jis pats planavo jį įsigyti, tačiau to nebuvo padaręs. Teigia, kad šis įvykis jį labai sukrėtė, toks įvykis nutiko pirmą kartą gyvenime. Mano, kad būtent nevalgymas lėmė tai, kad alkoholis visiškai nesiskaidė jo organizme. Parodė, kad automobilį su kuriuo padarė nusikaltimą pirko jo tėtis už 1000 Eur. Taip pat, kaltinamasis nurodė, kad asmens, kuris galėtų būti laiduotoju neturi, tėvų nenori prašyti, nori pats prisiimti atsakomybę, dėl siūlomos baudos bausmės sutinka.

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltę patvirtina kiti baudžiamojoje byloje surinkti bei teisme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnio nuostatomis, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, ištirti įrodymai.

Liudytojos R. M., apklaustos ikiteisminio tyrimo metu, parodymai, kad 2024 m. spalio 30 d. jai buvo darbo diena – naktinis laikas. Dirbo poroje kartu su vyriausiuoju tyrėju R. S., kuris vairavo policijos skiriamaisiais ženklais žymėtą tarnybinį automobilį „Volkswagen Transporter“. Jau buvo tamsus paros laikas, patruliavo (duomenys neskelbtini) mikrorajono teritorijoje. Laikas galėjo būti apie 21.40 val. Transporto priemonių judėjimas nebuvo intensyvus. Atkreipė dėmesį, kad (duomenys neskelbtini) gatve važiavęs tamsios spalvos lengvasis automobilis, ne lietuvišku valstybiniu numeriu, be posūkio signalo pasuko į (duomenys neskelbtini) gatvę. Su kolega nusprendė patikrinti pastarojo automobilio vairuotoją. Įvažiavo į (duomenys neskelbtini) g., įjungė tarnybiniame automobilyje švyturėlius. Priekyje važiuojantis automobilis sustojo. R. vairuojamas tarnybinis automobilis susigretino su automobiliu „Renault Scenic“. Pro pravirą savo durelių langą kreipėsi į lengvojo automobilio vairuotoją, kuris taip pat pravėrė automobilio vairuotojo durelių stiklą. Trumpai pabendravus su vairuotoju kilo įtarimas, kad vairuotojas gali būti neblaivus. Jautė iš automobilio salono sklindantį alkoholio kvapą. Ant priekinės keleivio sėdynės sėdėjo mergina, kuri rankoje laikė stiklinį buteliuką, galimai su alkoholiniu gėrimu. Paprašius vairuotoją pateikti vairuotojo pažymėjimą, jis pateikė (duomenys neskelbtini) išduotą dokumentą. Nustatyta automobilio „Renault Scenic“, užsienietišku valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), vairuotojo asmenybė – E. R., gimęs (duomenys neskelbtini) m. Pasiteiravus ar vaikinas yra vartojęs alkoholinius gėrimus ir, jei taip, tai kada, jis sakė, kad vakar vartojo alkoholinius gėrimus. Vaikinui išlipus iš automobilio jo eisena buvo nevisiškai stabili, o ir alkoholio kvapas tikrai buvo juntamas nuo vyro. Du kartus vairuotojo blaivumas buvo patikrintas prietaisu „Alcotest“, kuris parodė vidutinį girtumo laipsnį. E. R. buvo supažindintas su prietaiso parodymais, sutiko su jais, pasirašė akte. E. R. vykdė visus teisėtus pareigūnų reikalavimus, nebuvo piktybiškai nusiteikęs (b. l. 64–65).

Liudytojo V. R., apklausto ikiteisminio tyrimo metu, parodymais, kad 2024 m. pavasarį svečiavosi pas gimines (duomenys neskelbtini). Viešnagės metu už asmenines lėšas 2024 m. gegužės 30 d. įsigijo automobilį „Renault Scenic“, su (duomenys neskelbtini) valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini). Pirkimo metu buvo supildytas vienintelis dokumentas – Pirkimo–pardavimo sutartis vokiečių kalba ((duomenys neskelbtini)), kurio kopiją prideda prie apklausos protokolo. Transporto priemonę pirko iš fizinio asmens, kurio duomenys nurodyti vokiškame Pirkimo–pardavimo dokumente. Sandorio metu automobilio pardavėjai sumokėjo grynaisiais pinigais, t. y. pilnai atsiskaitė už įsigytą automobilį. Automobilis į (duomenys neskelbtini) buvo atgabentas su traliuku, pasamdytu per firmą. Automobilis iš (duomenys neskelbtini) buvo atgabentas gana greitai po pirkimo. Su sutuoktine gyvena privačiame name, todėl iš (duomenys neskelbtini) atgabentas automobilis „Renault Scenic“ stovėjo prie namo – privataus namo kieme. Jokių kitų transporto priemonės dokumentų neturi, nes jie dar nėra atkeliavę. Pagal užsienyje galiojančius įstatymus, dokumentai, kurie liudytojui reikalingi tam, kad galėtų įsigytą automobilį užregistruoti Lietuvos Respublikoje, kiek vėliau pasiekia pirkėją, nes reikia atlikti tam tikras procedūras. Dokumentus turi atsiųsti automobilio pardavėjas arba kitas asmuo, kuriam pardavėjas juos perduotų. Iki šiol nėra gavęs reikiamų dokumentų. Automobilį atvežus į Lietuvą, į namo kiemą, jis buvo nukeltas nuo traliuko ir daugiau niekas juo nebevažinėjo, nes automobilis neturi draudimo, Lietuvoje nėra atlikta jo techninė apžiūra. Automobilį pirko savo reikmėms – prie ūkio. Sūnus E. R., gimęs (duomenys neskelbtini) m., gyvena tame pačiame name, kaip ir jis su žmona, tačiau antrame namo aukšte. Negali nurodyti, kada E. grįžo į (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini). Yra su juo kalbėjęs ir sakęs, kad automobilį įsigijo būdamas (duomenys neskelbtini). Buvo sakęs, kad automobilis neturi reikalingų dokumentų, negalima jo vairuoti ir su juo važinėti. E. buvo žinoma, kur name yra laikomi automobilio „Renault“ užvedimo spynelės raktai. Su sutuoktine naudojasi kitu šeimos automobiliu – „BMW X6“, tačiau E. žmona neleidžia naudotis šia transporto priemone. Pasigedo automobilio galimai penktadienį, lapkričio 1 d. Klausė E., kur automobilis. Sūnus pasakė, kad nuvažiavo ir paliko pas draugą. Daugiau nieko neaiškino. Kasdien klausinėjo, kada automobilis bus sugrąžintas, tai vaikas vis kartojo, kad rytoj. 2024 m. lapkričio 5 d. telefonu susisiekė tyrėja ir pasakė, kad automobilis „Renault Scenic“ yra paimtas policijos žinioje. Paskambino iš karto sūnui, jis patvirtino, kad buvo sustabdytas jo vairuojamas automobilis, o automobilį vairavo būdamas neblaivus. Tikrai nieko nežino apie patį įvykį, kai sūnus E., būdamas neblaivus, vairavo automobilį ir buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Tikrai neleido E. vairuoti automobilio, kuris net ir negalėjo dalyvauti viešajame eisme. Tikrai nėra pardavęs 2024 m. (duomenys neskelbtini) įsigyto automobilio „Renault Scenic“, (duomenys neskelbtini) valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), savo sūnui E. R., gimusiam (duomenys neskelbtini) m. Tikrai tarpusavyje niekada nebuvo pasirašę jokios pirkimo – pardavimo sutarties. Prašo grąžinti jam nuosavybės teise priklausantį automobilį, kadangi transporto priemonės laikymas mokamoje automobilių saugojimo aikštelėje sukelia bereikalingų, papildomų finansinių nuostolių (b. l. 67–68, 70).

Neblaivumo nustatymo aktu, kuriame nurodyta, kad E. R. alkotesteriu „Alcotest 7510“ ARKB-0242, 21.51 val. nustatytas 1,77 promilių neblaivumas, 22.07 val. – 1,83 promilių neblaivumas (b. l. 35–38).

Įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad atvykus adresu (duomenys neskelbtini), matoma važiuojamoji kelio dalis, kurios viename ir kitame krašte sustatyti automobiliai. Dešinėje pusėje, ties kelkraščiu matomas stovintis tamsios spalvos automobilis „Renault Scenic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūrint automobilį išoriškai matoma, kad durelės uždarytos, be laužimosi žymių. Ant automobilio kėbulo matomi įvairūs smulkūs įbrėžimai ir įlenkimai, kėbulas paveiktas korozijos. Apžiūrint automobilio saloną, tarp priekinių sėdynių esančioje daiktadėžėje įdėtas cigarečių pakelis. Priešais dešinės pusės priekinėje sėdynėje esančioje daiktadėžėje įdėtas popierinis lapelis, lipnios juostos ritinėlis, baltos spalvos elektronikos laidas. Apžiūrėjus automobilio bagažinę, joje yra automobilio užkūrimo laidai, geltonos spalvos tempimo lynas, raudonos spalvos vaistinėlė, pompa. Apžiūrėjus įvykio vietą ir automobilį tyrimui reikšmingų objektų ir pėdsakų nerasta. Transporto priemonė „Renault Scenic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su užvedimo rakteliu perduota UAB „Augenas“ ir nuvežta į saugomą aikštelę adresu Technikos g. 18A, Kaunas. Įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nestebima. Sudaryta foto lentelė (b. l. 15-27).

AB „Regitra“ išrašu, kuriame nurodyta, kad automobilio, su VIN kodu (duomenys neskelbtini), informacijos apie kelių transporto priemones duomenų bazėje nerasta (b. l. 40).

Liudytojo V. R. pateikta (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartimi ((duomenys neskelbtini)), kurioje nurodyta, kad automobilio „Renault Megane Scenic“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), 2024 m. gegužės 30 d. pirkėjas yra V. R. (b. l. 69).

Emprekis pažyma, kurioje nurodyta, kad automobilio „Renault Scenic“, vidutinė kaina Lietuvoje su PVM yra 3790 eurų (b. l. 47).

Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, jog sustabdytas automobilis, nustatytas vairuotojas – E. R.. Užfiksuoti vairuotojo blaivumo patikrinimai, nustatytas vyro neblaivumas. Sudaryta foto lentelė (b. l. 56–58, 60–62).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį pasitvirtino, o būtent: E. R. 2024 m. spalio 30 d. apie 21.48 val(duomenys neskelbtini) vairavo motorinę transporto priemonę lengvąjį automobilį – "Renault Scenic", valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)valstybė), būdamas neblaivus, kai jam alkoholio kiekio matuokliu "Drager Alcotest 7510", Nr. ARKB-0242, nustatytas 1,77 promilės neblaivumas.

Faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės ir kaltinamojo kaltė įrodyta aukščiau išdėstytais bei teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais – kaltinamojo parodymais, ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojų parodymais, neblaivumo nustatymo aktu, įvykio vietos apžiūros protokolu bei kita rašytine bylos medžiaga. Byloje nenustatyta, kad aukščiau išdėstyti teismo ištirti duomenys būtų surinkti ar užfiksuoti pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, todėl jie atitinka įrodymų leistinumo reikalavimą. Be to, visi šie duomenys tarpusavyje logiškai ir nuosekliai susiję, vienas kitam neprieštarauja, vienas kitą papildo, todėl laikytini kaltinamojo kaltės įrodymais.

Kaltinamasis pripažino, kad alkoholinius gėrimus vartojo visą dieną iki įvykio ir įvykio rytą iki 4.00 val. – 5.00 val. ryto– gėrė šampaną ir alų. Apie 22 val. nusprendė važiuoti iki parduotuvės ir tada namo iki kol jį sustabdė pareigūnai ir neblaivumo patikrinimo metus jam buvo nustatytas 1,77 promilių neblaivumas.

Taigi, teisiamajame posėdyje nustatyta, kad E. R. po to, kai visą dieną iki įvykio ir įvykio rytą iki 4.00 val. – 5.00 val. ryto vartojo alkoholinius gėrimus, sąmoningai vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad kaltinamojo veiksmuose nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji nusikaltimo – transporto priemonės vairavimo neblaiviam, kai neblaivumas viršija 1,51 promiles – požymiai, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų sunkumą (BK 11 straipsnis), į jų pavojingumo visuomenei laipsnį, į asmens nusikalstamų veiksmų pasekmes, į kaltinamojo asmenybę, amžių, šeiminę padėtį bei kitas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes.

Kaltinamasis E. R. padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą, anksčiau nėra teistas, administracine tvarka baustas, priklausomybės ligų centro įskaitoje, psichiatrinio gydymo įstaigoje neregistruotas. Kaltinamasis šiuo metu registruotas užimtumo tarnyboje. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

BK 281¹ straipsnyje numatytos trys alternatyvios bausmių rūšys, tai yra bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Esant nustatytoms aplinkybėms, įvertinant tai, kad kaltinamasis nusikalto pirmą kartą, teisę vairuoti yra įgijęs prieš 12 metų ir anksčiau teisė vairuoti kaltinamajam nebuvo atimta, duomenų, kurie kaltinamąjį charakterizuotų neigiamai, byloje nėra, todėl, teismo vertinimu, kaltinamajam už jo įvykdytą nesunkų nusikaltimą skirtina švelniausia pagal savo pobūdį bausmė – bauda, kurios dydis nustatytinas artimas BK 47 straipsnyje už nesunkų nusikaltimą galimam skirti minimaliam baudos dydžiui.

Kadangi byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino esąs kaltas, todėl kaltinamajam skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, mažintina vienu trečdaliu.

V. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis vairavo transporto priemonę naudodamasis jam suteikta specialia teise vairuoti transporto priemones ir jam nustatytas neblaivumo laipsnis viršijo 1,51 promilių neblaivumą, siekiant užkirsti kelią tokio pobūdžio veikas daryti ateityje, įvertinus jau aptartas kaltinamąjį bei jo veikos pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, taip pat kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi), vadovaujantis BK 67 straipsniu, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones 2 (dviem) metams (BK 68 straipsnio 2 dalis), jį skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, tai yra nuo 2024 m. lapkričio 4 d. (b. l. 90–91). Pagrindo netaikyti šios poveikio priemonės byloje nėra, kadangi nenustatyta, kad tokios poveikio priemonės taikymas būtų neproporcingas ir neadekvatus kaltinamojo asmenybę bei jo veiką apibūdinančioms aplinkybėms, kurios nustatytos šioje baudžiamojoje byloje.

BPK 94 straipsnyje nurodyta, kad BK 72 ir 72³ straipsniuose nurodytas turtas konfiskuojamas. BK 72 straipsnyje nurodyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė naudodamasis transporto priemone, be kurios objektyvieji BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymiai negalėtų būti realizuojami, automobilis „Renault Scenic“ šiuo atveju pripažįstamas nusikaltimo darymo priemone. BK 72 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais.

Šiuo atveju, bylos duomenimis nustatyta, kad transporto priemonė priklauso kaltinamojo tėvui, V. R., kuris automobilį „Renault Scenic“, su (duomenys neskelbtini) valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) įsigijo (duomenys neskelbtini) 2024 m. gegužės 30 d. už asmenines lėšas, sudarė transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį (duomenys neskelbtini) kalba ((duomenys neskelbtini)). Duomenų, kad kaltinamojo tėvui, V. R. būtų žinoma apie kaltinamojo ketinimus daryti nusikalstamą veiką, byloje nėra. (b. l. 67–68, 70). 2024 m. lapkričio 6 d. vyr. tyrėjos nutarimu, vadovaujantis BPK 108 straipsniu, automobilis buvo grąžintas V. R., (b. l. 48–50). Atsižvelgiant į tai, taip pat nesant BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų sąlygų, konstatuojama, kad šiuo atveju transporto priemonės konfiskavimas neatitinka baudžiamojo įstatymo nuostatų, todėl, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo turi būti išieškota jo vairuotos transporto priemonės vertę atitinkanti pinigų suma.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, BK 72 straipsnio 5 dalies pagrindu konfiskuotino turto vertė yra įrodinėtina baudžiamosios bylos aplinkybė, kuri nustatoma pagal BPK 20 straipsnyje nustatytas įrodinėjimo taisykles. Pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę bylos tyrimo ir (ar) nagrinėjimo dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-100-648/2019, 2K-164-222/2019, 2K-7-12-495/2020). BK 72 straipsnio 5 dalies aspektu sprendžiant dėl konfiskuotino automobilio vertės nustatymo, teismų praktikoje paprastai yra taikomas transporto priemonės rinkos vertės kriterijus, t. y. tokio automobilio vertė yra nurodoma pagal vidutinę tokios transporto priemonės rinkos kainą. Tiek rinkos kaina, tiek rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, už kurią galėtų būti parduodamas turtas (kurią mokėtų pirkėjas). Todėl, konfiskuotinos transporto priemonės (automobilio) vertei apskaičiuoti taikant šį rinkos vertės kriterijų, automobilio vertę atitinka pinigų suma (kaina), už kurią galėtų būti įsigytas (parduotas) analogiškas automobilis rinkoje. Automobilio rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, kurią už analogišką automobilį realiai mokėtų pirkėjas (pirkėjo mokama reali automobilio pardavimo kaina rinkoje), o į pirkėjo mokamą kainą yra įskaičiuotas ir PVM.

Šiuo atveju, iš VšĮ „Emprekis“ pateiktos pažymos matyti, kad vidutinė transporto priemonės „Renault Scenic“, 2009-2013 m. gamybos, kaina Lietuvoje yra 3 790 Eur su PVM (b. l. 47). Baudžiamojoje byloje transporto priemonės savininkas pateikė pirkimo – pardavimo sutartį, iš kurios matyti, jog jis automobilį 2024 m. gegužės 30 d. įsigijo už 1 000 Eur (b. l. 69). Iš byloje esančios VšĮ „Emprekis“ pažymos duomenų matyti, kad pateikta informacija yra tik apie tos pačios rūšies automobilių grupei taikomą bendrą vidutinę kainą, minėta informacija yra rekomendacinio pobūdžio, duomenų bazėje esantys duomenys yra orientaciniai, masinio vertinimo tokios markės automobiliui. Individualūs automobilio „Renault Scenic“, su (duomenys neskelbtini) valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), požymiai ir techninės savybės pagal VšĮ „Emprekis“ pažymoje pateikiamus duomenis, nebuvo vertinti, tuo tarpu liudytojas V. R. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad automobilis pirktas (duomenys neskelbtini), iš fizinio asmens, naudoti savo reikmėms prie ūkio, automobilio techninė būklė Lietuvoje nevertinta. Pažymėtina, kad turto konfiskavimas turi būti proporcingas ir teisingas, negali asmens teisių varžyti daugiau nei to reikalauja įstatymas, be to turto konfiskavimas yra priemonė, padedanti įgyvendinti bausmės tikslus, tačiau negali būti taikoma neįvertinus visų jos taikymui aktualių duomenų, ypač, kai nustatomas konfiskuotino turto vertės išieškojimas. Šiuo atveju, atsižvelgiant į aptartų aplinkybių visumą, vadovaujantis teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais, teismas sprendžia, jog iš kaltinamojo išieškotina transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyta suma, tai yra 1 000 Eur. Ši baudžiamojo poveikio priemonė, įvertinus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, kaltinamojo turtinę padėtį, nusikalstamos veikos, kurią įvykdė kaltinamasis, pavojingumą ir pobūdį, yra proporcinga ir adekvati ja siekiamų tikslų įgyvendinimui užtikrinti.

Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu laikinai sulaikytas nebuvo. Kaltinamajam E. R. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumento paėmimas (b. l. 90–92), paliktinos galioti iki nuosprendžio, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.

Civilinis ieškinys nepareikštas. Proceso išlaidų byloje nėra.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

– automobilis „Renault Scenic“, (duomenys neskelbtini) valstybėje išduotu valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), užvedimo raktas, grąžintas savininkui V. R. (b.l. 48-50), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas savininkui V. R.;

– skaitmeninė laikmena su policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašais saugoma baudžiamojoje byloje (b. l. 59), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktina saugoti baudžiamojoje byloje;

– vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) saugomas baudžiamojoje byloje (b. l. 103), nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas AB „Regitra“.

Nagrinėjamoje byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma Nr. APD-2024-11094 „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo“, kurioje nurodyta, kad byloje advokatas K. D. teikė antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam E. R.. Pažymoje nurodyta, jog iš viso valstybės naudai priteistinos 54, 17 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo. BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos, patirtos dėl kaltinamojo gynėjo procese, atsižvelgiant į tai, kad gynėjas kaltinamajam buvo paskirtas esant būtiniems gynėjo dalyvavimo pagrindams (BPK 51 straipsnio 1 dalis), taip pat atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajam šiuo nuosprendžiu skiriama finansinio pobūdžio bausmė bei baudžiamojo poveikio priemonė, įvertinus kaltinamojo finansinę padėtį, iš kaltinamojo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–303, 307–308, 310 straipsniais, teismas

nusprendžia:

E. R., pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam bausmę –51 (penkiasdešimt vieno) MGL, tai yra 2550 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti sumažintą 34 (trisdešimt keturių) MGL, tai yra 1800 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų eurų) baudą.

Bauda turi būti sumokėta per 2 (dviejų) mėnesių laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, įmokos kodas 6801. Savanoriškai sumokėtos baudos kvitą privaloma pateikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės tarnautojui (Laisvės al. 103, Kaunas, kabinetas Nr. 111) arba elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt. Laiku savanoriškai nesumokėjus baudos, ji išieškoma priverstinai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti E. R. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dviem) metams, šios poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, tai yra nuo 2024 m. lapkričio 4 d.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš E. R. išieškoti konfiskuotino turto – lengvojo automobilio, „Renault Scenic“, (duomenys neskelbtini) valstybėje išduotu valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų).

E. R. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumento paėmimą, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Automobilį „Renault Scenic“, (duomenys neskelbtini) valstybėje išduotu valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), ir užvedimo raktą, grąžintus jo savininkui V. R., nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti V. R..

Kitus daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

– skaitmeninę laikmeną su policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašais saugomą baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti baudžiamojoje byloje;

– vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) saugomą baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti AB „Regitra“.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš E. R. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka, skundą paduodant Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Išaiškinti, kad jei bus teikiamas apeliacinis skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka.