Kauno apygardos teismo nutartis

2017-11-21 · Civilinė byla Nr. 2S-2564-413/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-11-21
Bylos Nr.
2S-2564-413/2017
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-00530-2016-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gintautas Koriaginas
Suinteresuotas asmuo
A. Č.
Pareiškėjas
AB „Kauno energija“, A. Č.
Civilinė byla Nr. 2S-2564-413/2017Teisminio proceso Nr. 2-69-3-00530-2016-7Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.3.1.18.1.; 3.3.2.3.; 3.3.2.4.
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. lapkričio 21 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens A. Č. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2SP-4048-713/2017 pagal pareiškėjų AB „Kauno energija“ ir A. Č. prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 14 d. nutartimi šioje civilinėje byloje patvirtinta 2016 m. sausio 12 d. šalių sudaryta taikos sutartis, kuria AB „Kauno energija“ ir A. Č. išsprendė įsiskolinimo už patiektą šilumą klausimą taikiai, susitarė dėl visų sutarties sąlygų.

2. Teisme 2017 m. rugsėjo 6 d. gautas pareiškėjos AB „Kauno energija“ prašymas išduoti vykdomąjį raštą. Pareiškėja nurodė, kad suinteresuotas asmuo A. Č. nebevykdo 2016 m. sausio 14 nutartimi patvirtintos 2016 m. sausio 12 d. taikos sutarties sąlygų, ką įrodo buto mokesčių paskaičiavimo pažyma.

Atsiliepimas

3. Suinteresuotas asmuo A. Č. pateikė teismui mokėjimo kvitus ir nurodė, kad mokesčius stengėsi mokėti reguliariai, tačiau kartais sumokėdavo mažiau, todėl pagal grafiką nepadengė įsiskolinimo. Likusią skolos dalį ketina sumokėti mėnesio laikotarpyje.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartimi prašymą tenkino ir nutarė išduoti AB „Kauno energija“ vykdomąjį raštą pagal Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 14 d. nutarties, kuria buvo patvirtintos šalių 2016 m. sausio 12 d. sudarytos taikos sutarties sąlygos, 1, 2, 3 punktus, nurodant, kad A. Č. neapmokėta skola AB „Kauno energija“ naudai sudaro 890,82 Eur ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo 1634,46 Eur sumos nuo taikos sutarties patvirtinimo teisme dienos 2016 m. sausio 14 d. iki skolos visiško sumokėjimo.

5. Teismas iš pareiškėjo prašymo bei rašytinių įrodymų nustatė (b. l. 22-23), kad A. Č. netinkamai vykdė 2016 m. sausio 12 d. taikos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, t. y. sutartimi pripažinęs, kad yra skolingas AB „Kauno energija“ 1634,46 Eur ir sutikęs skolą mokėti nustatytais terminais, iki pareiškėjos kreipimosi į teismą dienos sumokėjo tik dalį skolos ir liko skolingas 890,82 Eur.

6. Kadangi suinteresuotas asmuo A. Č. nebevykdo 2016 m. sausio 12 d. šalių sudarytos ir Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 14 d. nutartimi patvirtintos Sutarties, kurioje nurodyta, kad vartotojui nevykdant mokėjimų pagal šalių aptartą grafiką, Sutartis netenka galios, o šilumos tiekėjas įgyja teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto visai neapmokėtai skolos daliai išdavimo (Sutarties 4 p.), todėl pareiškėjos prašymą tenkino (CPK 646 straipsnio 3 dalis).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

7. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo A. Č. prašo Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartį panaikinti. Atskirajame skunde nurodo, kad taikos sutarties įvykdymo terminas iki 2018 m. sausio 14 d., todėl iki to laiko padengs visą įsiskolinimą, dėl to nėra pagrindo išduoti vykdomąjį raštą.

Atsiliepimas

8. Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėja AB „Kauno energija“ prašo jį atmesti, Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad apeliantas taikos sutartimi įsipareigojo kas mėnesį mokėti po 68 Eur, tačiau savo įsipareigojimus vykdė netinkamai ir liko skolingas 890,82 Eur. Taikos sutarties 4 p. šalys susitarė, jog vartotojui netinkamai vykdant taikos sutartį, taikos sutartis netenka galios, o šilumos tiekėjas įgyja teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

10. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas išdavė vykdomąjį raštą skolininkui netinkamai vykdant teismo patvirtintą taikos sutartį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

11. Nagrinėjamos bylos atveju ieškovė AB „Kauno energija“ pateikė teismui prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo tuo pagrindu, jog atsakovas A. Č. netinkamai vykdė savo įsipareigojimus pagal šalių sudarytą ir teismo patvirtintą taikos sutartį.

12. Pažymėtina, kad taikos sutartis – tai šalių tarpusavio kompromisas, susitarimas, kuriuo jos, atsisakydamos tam tikrų oponuojančių argumentų, nustato abipusiškai priimtinas jų ginčo sprendimo sąlygas (CK 6.983 straipsnis). Teismo patvirtinta taikos sutartis įgyja res judicata galią. Įstatymo nustatyta tvarka nenuginčyta taikos sutartis CK 6.189 straipsnio prasme šalims turi įstatymo galią ir tokia taikos sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnis, CPK 584 straipsnio 4 punktas). Jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą (CPK 646 straipsnio 3 dalis). Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti (CPK 646 straipsnio 3 dalis).

13. Nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2016 m. sausio 14 d. nutartimi patvirtino AB „Kauno energija“ per A. Č. pasirašytą taikos sutartį, pagal kurią vartotojas A. Č. pripažino, jog šilumos tiekėjui 2016 m. sausio 1 d. už butą, esantį (duomenys neskelbtini), yra skolingas1634,46 Eur (1 punktas). Šią sumą apeliantas sutiko sumokėti per 24 mėnesius, kas mėnesį mokant po 68 Eur (2 punktas). Taikos sutarties 4 punkte šalys susitarė, kad vartotojui nevykdant mokėjimų pagal šalių aptartą grafiką, Taikos sutartis netenka galios, o Šilumos tiekėja įgyja teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto visai neapmokėtai skolos daliai išdavimo.

14. Apeliantas pripažino, kad iš dalies vykdė skolinius įsipareigojimus šilumos tiekėjui, tačiau, jo manymu, dar nesibaigė terminas visai skolai sumokėti, dėl to nėra pagrindo išduoti vykdomąjį raštą.

15. Byloje nėra duomenų, jog apeliantas CPK nustatyta tvarka ginčytų taikos sutarties sąlygas, taip pat byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog apeliantas, neturėdamas finansinių galimybių mokėti taikos sutartyje nurodytas įmokas pagal grafiką, būtų susitaręs su ieškove dėl taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarkos pakeitimo ar pan. Kaip minėta, teismo patvirtinta taikos sutartis šalims turi įstatymo galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.189 straipsnis), todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog apeliantas, sudarydamas taikos sutartį joje numatytomis sąlygomis, turėjo įvertinti savo galimybes ją įvykdyti, taip pat numatyti šios sutarties neįvykdymo teisines pasekmes.

16. Apeliantas atskirajame skunde patvirtino, kad iš dalies vykdė mokėjimus, bet ne tiek, kiek buvo susitaręs taikos sutartimi. Taigi, iš esmės pripažino faktą, kad taikos sutarties 2 punkte numatytais terminais neįvykdė piniginių įsipareigojimų ieškovei, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą išduoti vykdomąjį raštą dėl šios neįvykdytos taikos sutarties dalies. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kad prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo nagrinėjimo dieną yra išnykusios aplinkybės, dėl kurių apeliantas vėlavo mokėti sutartyje numatytas įmokas, nors pagal sutarties sąlygas prisiėmė prievolę sutartyje numatytas įmokas mokėti nustatytais terminais ir tvarka (CPK 185 straipsnis).

17. Atsižvelgdamas į vykdomųjų raštų išdavimo tvarką reglamentuojančias įstatymo nuostatas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, gavęs ieškovės prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, ir nustatęs, kad šalių pasirašyta ir teismo patvirtinta sutartis vykdoma netinkamai, pagrįstai dėl neįvykdytos sutarties dalies išdavė vykdomąjį raštą, atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

18. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia apelianto dėmesį į tai, jog CPK 595 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad vykdymo proceso metu išieškotojas ir skolininkas turi teisę sudaryti taikos sutartį, tai yra vykdymo proceso metu nepaneigta šalių teisė susitarti dėl išieškotinų sumų mokėjimo terminų ir tvarkos.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Gintautas Koriaginas