Kauno apygardos teismo sprendimas

2008-11-04 · Civilinė byla Nr. 2A-876-230/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Data
2008-11-04
Bylos Nr.
2A-876-230/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Nijolia Indreikienė (pirm.), Rūta Palubinskaitė, Egidijus Tamašauskas
Ieškovas
V. A. V.
Atsakovas
AB „Tauras“, A. M.
Advokatai
Raimondas Lignugaris, Kristina Mikolaitė
Kategorijos
  • 42.11.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 42.11.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 50.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-876-230/2008

Pirmosios instancijos teismo teisėja Virginija Simanavičienė

Procesinio sprendimo kategorijos: 42.11.1, 42.11.5, 44.2, 44.5.2, 50.5,121.18, 121.21 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS

nutartis

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2008 m. lapkričio 4 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės Nijolios Indreikienės,kolegijos teisėjų Rūtos Palubinskaitės, Egidijaus Tamašausko,sekretoriaujant Danutei Nekraševičienei,dalyvaujant ieškovui V. A. V., jo atstovei advokatei Kristinai Mikolaitei,

atsakovui ir atsakovo AB „Tauras“ atstovui A. M., atsakovų atstovui advokatui

Raimondui Lignugariui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo likviduojamos V. A. V. įmonės ir trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais V. A. V. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. kovo 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-45-475/2008 pagal likviduojamos V. A. V. įmonės ir trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais V. A. V. ieškinį atsakovams akcinei bendrovei „Tauras“ ir A. M. dėl nuomos sutarties neteisėto nutraukimo, patalpų pagerinimo išlaidų priteisimo ir turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą ir civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas likviduojama V. A. V. įmonė ir tretysis asmuo su savarankiškais reikalavimais – šios įmonės savininkas V.A. V. patikslintu ieškiniu (b.l. 195-198, 1t.) prašė: 1) pripažinti neteisėtu 2000 m. rugsėjo 29 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimą ir V.A. V. įmonės iškeldinimą iš nuomotų patalpų (duomenys neskelbtini), Kaune; 2) priteisti likviduojamai V.A. V. įmonei iš atsakovo AB „Tauras“ 29 688,68 Lt turtinės žalos atlyginimo ir 11 840,51 Lt dydžio patalpų pagerinimo išlaidas; 3) priteisti V.A. V. iš atsakovo AB „Tauras“ 320 Lt turtinei žalai atlyginti; 4) priteisti iš atsakovo A. M. neturtinei žalai atlyginti: 15 000 Lt likviduojamai V.A. V. įmonei ir 20 000 Lt V.A. V.; 7) priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas nurodė, kad tretysis asmuo V.A. V. yra likviduojamos V.A. V. įmonės savininkas ir likvidatorius. V.A. V. įmonė pagal 1996 m. spalio 1 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį nuomojo iš atsakovo AB „Tauras“ patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Kaune, iki 1998 m. spalio 1 d., 1998 m. rugpjūčio 6 d. sudaryta analogiška sutartis laikotarpiui iki 2000 m. spalio 1 d., o 2000 m. rugsėjo 29 d. – laikotarpiui iki 2000 m. gruodžio 31 d. Ieškovas 2000 m. gruodžio 20 d. pareiškimu prašė atsakovą AB „Tauras“ pratęsti nuomos sutartį trejiems metams, taip pat prašė grąžinti patalpų pagerinimo išlaidas, jei sutartis nebus pratęsta, bet jokio atsakymo negavo, taip pat negavo jokių pranešimų žodžiu ar raštu dėl nuomojamų patalpų palaisvinimo, todėl ieškovo įmonė ir jos darbuotojai tęsė įprastinę veiklą nuomojamose patalpose iki 2000 m. gruodžio 31 d. Nuo 2001 m. ieškovas savo darbuotojams suteikė neapmokamos atostogos, o pats V.A. V. išdavinėjo klientams pataisytą avalynę. 2001 m. vasario 5 d., pirmadienį, V.A. V. nuomojamas patalpas rado atidarytas, iš jų buvo dingęs 29 688,68 Lt vertės įmonei priklausantis turtas ir 320 Lt vertės V.A. V. asmeninis turtas. Dėl neteisėtos veikos kreipėsi į ikiteisminio tyrimo pareigūnus, įtarimai buvo pareikšti atsakovui A. M., tačiau Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. kovo 20 d. nutartimi baudžiamojoje byloje baudžiamąjį procesą dėl A. M., kaltinamo padarius nusikaltimą, numatytą BK 294 straipsnio 1 dalyje (savavaldžiavimas), nutraukė suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn terminui, o civilinį ieškinį paliko nenagrinėtą. Kadangi įmonė, pasibaigus nuomos sutarties terminui, ir toliau naudojosi nuomojamomis patalpomis, o nuomotojas tam neprieštaravo, tai nuomos sutartis tapo atnaujinta neapibrėžtam terminui. Tačiau atsakovo AB „Tauras“ vadovas A. M. 2001 m. vasario 2 d. įsakymu sudarė komisiją V.A. V. individualios įmonės nuomojamų patalpų atlaisvinimui. Iškeldinimas buvo vykdomas skubotai, nedarbo dieną, atvykę komisijos nariai rado nuomojamas patalpas jau atidarytas, ne visi komisijos nariai dalyvavo iškeldinant turtą. Dėl neteisėto sutarties nutraukimo ir iškeldinimo individuali įmonė patyrė 29 688,68 Lt turtinę žalą, taip pat įmonei turi būti atlygintos su nuomoto turto pagerinimu susijusios išlaidos. Atsakovai gera valia negrąžino turto, dokumentų, neatlygino bent dalies nuostolių pinigais. Dėl neteisėto sutarties nutraukimo individuali įmonė ir pats V.A. V. patyrė neturtinę žalą: 15 tūkst. Lt įmonė ir 20 tūkst. Lt V.A. V.. Neturtinė žala pasireiškė įmonės savininko dvasiniais išgyvenimais, emociniu ir dvasiniu stresu, nepatogumais (teko išklausyti pateikusių remontui avalynę klientų priekaištus, neteko iš šios įmonės gautų pragyvenimui lėšų, todėl gyvena iš socialinio draudimo senatvės pensijos, pablogėjo asmeninis ir šeimos pragyvenimas, pablogėjo sveikata dėl psichologinės įtampos, teko atlikti širdies kraujagyslių praplėtimo operaciją). Įmonei neturtinė žala pasireiškė tuo, kad netekusi įrangos ir darbo priemonių įmonė buvo priversta nutraukti veiklą, įmonę teko likviduoti, dėl pradingusių įmonės dokumentų kilo problemų Sodroje ir Kauno AVMI.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. kovo 5 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino iš dalies, pripažino neteisėtu 2001 m. vasario 4 d. įvykdytą V.A. V. įmonės iškeldinimą iš nuomotų patalpų (duomenys neskelbtini), Kaune, likusioje dalyje patikslintą ieškinį atmetė. Teismas taip pat nusprendė įsiteisėjus teismo sprendimui panaikinti 2006 m. liepos 13 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones - atsakovo A. M. turto areštą 76 849,19 Lt sumai. Teismas paskirstė bylinėjimosi išlaidas ir jas priteisė tokiu būdu: V.A. V. iš atsakovo AB „Tauras“ 200 Lt, iš ieškovo likviduojamos V.A. V. įmonės atsakovui AB „Tauras“ 1125 Lt ir atsakovui A. M. 250 Lt, ir iš ieškovo likviduojamos V.A. V. įmonės, trečiojo asmens V.A. V. bei atsakovo AB „Tauras“ valstybei po 14,55 Lt. Teismas padarė išvadą, jog šalys negalėjo pratęsti nuomos sutarties, nes ieškovo likviduojamos V.A. V. įmonės savininkas buvo įspėtas apie patalpose numatomą atlikti rekonstrukciją, todėl sutartis jokiu būdu negalėjo tapti neterminuota. Tai patvirtina 2000 m. rugsėjo 29 d. sutartyje nustatytas 3 mėn. nuomos terminas ir aplinkybė, kad V.A. V. savo darbuotojus nuo 2001 m. išleido neapmokamų atostogų. Teismas taip pat nustatė, kad ieškovo įmonė pasibaigus nuomos terminui nevykdė sutartinių įsipareigojimų perduoti nuomojamas patalpas (sutarties 2.8 p.). Atsakovas AB „Tauras“ du kartus (2001 m. sausio 11 d. ir pakartotinai 2001 m. sausio 12 d.) ieškovui registruotu laišku išsiuntė reikalavimą atlaisvinti ir perduoti patalpas, o 2001 m. vasario 1 d. įspėjimą įteikė pasirašytinai. Kadangi ieškovas atsisakė atlaisvinti ir perduoti patalpas, todėl atsakovo AB „Tauras“ vadovas A. M. 2001 m. vasario 2 d. įsakymu sudarė komisiją V.A. V. individualios įmonės nuomojamų patalpų atlaisvinimui, turtas iškeldinimo metu buvo surašytas ir išvežtas saugojimui. Nuomos sutartis sudaryta galiojant 1964 m. Civiliniam kodeksui. Kadangi teismas nustatė, kad nuomos sutarties terminas baigėsi 2000 m. gruodžio 31 d., o atsakovas AB „Tauras“ prieštaravo, jog nuomininkas toliau naudotųsi nuomojamu turtu, todėl atmetė ieškovo tvirtinimą, kad nuomos sutartis toliau naudojantis turtu tapo neterminuota. Nuomos sutarčiai pasibaigus, nuomininkas privalo grąžinti turtą nuomotojui (1964 m. red. CK 314 straipsnis). Todėl teismas ieškovo reikalavimą dėl negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu atmetė. Kartu teismas ieškovo reikalavimą pripažinti V.A. V. įmonės iškeldinimą iš nuomotų patalpų neteisėtu laikė pagrįstu ir įrodytu, kadangi nustatė, jog pasibaigus nuomos sutarties terminui ieškovo įmonė buvo iškeldinta neteisėtai, t.y. pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, nesikreipiant į teismą, ką numatė ir sutarties 4.2 punktas. Ieškovo ir trečiojo asmens reikalavimus priteisti iš atsakovo AB „Tauras“ turtinę žalą teismas atmetė, kaip neįrodytus, kadangi ieškovas turtinės žalos dydį įrodinėjo tik daiktų sąrašais, tačiau ieškovo įmonės turtas iškeldinimo metu buvo surašytas ir išvežtas saugojimui į AB „Tauras“ patalpas. Be to, teismas nurodė, kad specialisto išvadoje baudžiamojoje byloje buvo nustatyta, kad nėra galimybės nustatyti V.A. V. įmonės turtą, kiek prekių, gaminių, grynųjų pinigų ši įmonė laikė nuomotose patalpose laikotarpio pabaigai 2001 m. vasario 5 d. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad ieškovas apžiūrėjęs daiktus 2001 m. kovo 28 d., reiškė pretenzijas tik dėl remonto išlaidų, kas nustatyta baudžiamojoje byloje. Tokiu būdu teismas darė išvadą, jog įrodymų apie padarytos žalos dydį ir pagrįstumą nebuvo nepateikta (CPK 177,178 str., LR BPK 115 str.), o šalių paaiškinimais nustatyta, kad V.A. V. pats neatsiima daiktų iš atsakovo AB „Tauras“ patalpų. Todėl teismo nuomone ieškovas ir tretysis asmuo su savarankiškais reikalavimais turi teisę jiems priklausančius daiktus išsireikalauti, pareiškiant naują ieškinį šiuo pagrindu (1964 m. CK 512 str., CK 6.237 str.). Ieškovo reikalavimą priteisti turto pagerinimo išlaidas teismas taip pat laikė nepagrįstu ir neįrodytu. Teismas rėmėsi 1964 m. CK 316 straipsniu, numatančiu, kad nuomininkas turi teisę į turto pagerinimo, atlikto su nuomotojo sutikimu, būtinų išlaidų atlyginimą, išskyrus atvejus, kai įstatymas ar sutartis nenumato ko kita, o pagerinimų, nuomininko padarytų be nuomotojo leidimo ir neatskiriamų be žalos nusinuomotam turtui, vertė neprivalo būti atlyginta. Ieškovas įrodymais nepaneigė atsakovų teiginio, kad remontą atliko savo nuožiūra, nederinęs su nuomotoju, taip pat nepateikė sąmatos ir išlaidas patvirtinančių dokumentų. Be to, pagal sutarties 5.2 punktą remonto išlaidos apmokamos tuo atveju, jeigu nuomotojas nutraukia sutartį anksčiau laiko, o nuomos sutartis nebuvo nutraukta anksčiau laiko, todėl nėra pagrindo reikalauti atlyginti patalpų remonto išlaidas. Reikalavimą atlyginti neturtinę žalą teismas taip pat pripažino nepagrįstu ir neįrodytu. Teismas nustatė, kad pats V.A. V. nesilaikė įstatymų, neveikė sąžiningai ir pan. (CK 1.137 str. 2 d.) Be to, Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. birželio 20 d. nutartimi baudžiamojoje byloje baudžiamasis procesas dėl A. M., kaltinamo padarius nusikaltimą, numatytą BK 294 straipsnio 1 dalyje (savavaldžiavimas), nutrauktas, suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn terminui.

Šalies argumentai

Ieškovas likviduojama V.A. V. įmonė ir tretysis asmuo V.A. V. su savarankiškais reikalavimais apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. kovo 5 d. sprendimo dalį, kuria atmesti ieškovo ir trečiojo asmens reikalavimai ir šioje dalyje priimti naują sprendimą - ieškovo ir trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais 2007 m. lapkričio 23 d. patikslinto ieškinio reikalavimus dėl nuomos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, turtinės ir neturtinės žalos bei turto pagerinimo išlaidų atlyginimo patenkinti pilnai. Nurodo, kad teismas nepagrįstai atmetė reikalavimą dėl nuomos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, kadangi neteisingai įvertino įrodymus. Teismas neatsižvelgė į aplinkybes, kad ieškovas, dar nepasibaigus nuomos terminui, pateikė atsakovui prašymą pratęsti patalpų nuomos terminą nuo 2001 m. sausio 1 d. trejiems metams, ir jokio atsakymo negavo iki 2001 m. vasario 1 d. Todėl atsakovui neatsakius į ieškovo prašymą, t.y. jam neprieštaraujant toliau naudojosi nuomojamomis patalpomis, ir dėl šios priežasties 2000 m. rugsėjo 29 d. nuomos sutartis tapo neterminuota (1964 m. CK 301 str.). Svarbi aplinkybė nuomos sutarčiai pripažinti neterminuota yra ta, kad V.A. V. iki 2001 m. birželio mėn. buvo atsakovo įmonės darbuotojas, todėl apie sutarties pasibaigimą atsakovas turėjo galimybę ieškovą informuoti ir iki nuomos termino pabaigos, ir tuoj pat šiam terminui pasibaigus. Įrodymų, kad atsakovas negalėjo susisiekti su ieškovu, byloje nėra. Teismas nepagrįstai vertino AB „Tauras“ neva išsiųstus reikalavimus registruotais laiškais, tačiau nepareikalavo pateikti įrodymus apie 2001 m. sausio 12 d. siųstų laiškų įteikimą ieškovui. Kadangi ieškovo adresas nenurodytas nei ant siųstų raštų, nei ant pašto kvitų, todėl iš šių įrodymų negalima daryti pagrįstos išvados, kad ieškovas buvo tinkamai informuotas. Be to, pats atsakovas 2001 m. sausio 29 d. išrašė sąskaitą-faktūrą už 2001 m. sausio mėnesio patalpų nuomą ir kitas išlaidas, kas taip pat leidžia daryti išvadą, kad nuomos sutartis tapo neterminuota. Teismas nepagrįstai atmetė reikalavimą atlyginti patalpų pagerinimo išlaidas, nes padarė nepagrįstą išvadą, kad patalpos pagerintos be atsakovo sutikimo. Prijungtos baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, kad tokį sutikimą atsakovas buvo davęs, o patalpų pagerinimo vertė nustatyta specialisto išvadoje baudžiamojoje byloje. Kadangi sutartis tapo neterminuota, o atsakovas neteisėtai iškraustė iš patalpų ieškovą ir neteisėtai nutraukė sutartį, tai privalo ieškovui atlyginti pagerinimų išlaidas. Teismas nepagrįstai atmetė reikalavimą ir dėl turtinės žalos atlyginimo, nes visiškai nevertino aplinkybių, kad įrodymai buvo prarasti dėl neteisėtų atsakovų veiksmų, kai iškraustant iš nuomotų patalpų V.A. V. įmonę buvo netesėtai išgabenti ir sunaikinti įmonės finansinės apskaitos dokumentai. Todėl ieškovai turtinę žalą įrodinėjo baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais. Teismas nepagrįstai atmetė ir reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismui sprendimu pripažinus, kad atsakovas ieškovo įmonę iš nuomotų patalpų iškeldino neteisėtai, buvo visos sąlygos pripažinti, kad ieškovui ir trečiajam asmeniui padaryta neturtinė žala. Teismas privalėjo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatytus kriterijus neturtinės žalos nustatymui: 1) žalos sukeltas pasekmes - prarasta V.A. V. sveikata (jam diagnozuota išeminė širdies liga, kurios priežastis - dėl atsakovų neteisėtų veiksmų patirtas didžiulis stresas ir nuolatinė nervinė įtampa) ir netekta dalies pajamų, nes teko likviduoti įmonę, atsisakyti savo verslo, mėgstamos veiklos, kadangi įmonė neteko darbo priemonių ir medžiagų bei darbuotojų, dėl pradingusių finansinių dokumentų buvo skiriamos baudos VMI ir Sodroje; 2) žalą padariusio asmens kaltė įvertinama, atsižvelgiant į asmens veikimo būdą, pobūdį, intensyvumą. Šie duomenys detaliai aprašyti baudžiamojoje byloje (patalpos iškraustytos nedarbo dieną, nesuėjus įspėjime išsikelti nurodytam terminui, iškraustomi daiktai paimti, stengiantis kuo labiau juos sugadinti – atsakovas, būdamas odinės avalynės gamintoju ir gerai žinodamas jos laikymo sąlygas, jas pažeidė, odinę avalynę sugrūsdamas į maišus, dėl ko ji prarado prekinę išvaizdą ir kokybę. A. M. siekiant išvengti atsakomybės, jis vilkino baudžiamosios bylos procesą kol suėjo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn terminas ir baudžiamoji byla buvo nutraukta; 3) žalą padariusio asmens – A. M. turtinės padėtis nėra sunki, jis dirba ir turi nekilnojamojo turto; 4) turtinės žalos dydis yra didelis, o teismas iš viso nevertino, kokia neturtinė žala buvo padaryta, neanalizavo įstatyme nustatytų kriterijų, be teisinio pagrindo apkaltino V.A. V. įstatymų nesilaikymu, nesąžiningumu, konkrečiai nenurodant, kokie įstatymai pažeisti, ir kokiais veiksmais pasireiškė jo nesąžiningumas. Teismas visiškai nepasisakė dėl to, kad neturtinė žala padaryta asmens sveikatai, o tokiu atveju ji privalo būti atlyginta pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį. Teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimą, rėmėsi CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostata, kuri nevisiškai atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintą žalos atlyginimo principą (30 str.) ir siaurina asmens galimybes gauti žalos atlyginimą. Todėl teismas, nustatęs, kad neturtinė žala dėl pripažintų neteisėtais veiksmų buvo padaryta, bet dėl įstatymo netobulumo nėra teisinio pagrindo ją priteisti (teigti, kad žala padaryta dėl nusikaltimo, teisiškai negalima, nesant įsiteisėjusio nuosprendžio), privalėjo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą, prašydamas išspręsti, ar CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.263 straipsnio 2 dalies normos neprieštarauja Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtintam žalos atlyginimo principui.

Atsiliepimas

Atsakovai A. M. ir AB „Tauras“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais: 1) Apelianto teiginiai dėl nuomos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu nepagrįsti, nes faktiškai nuomos sutartis niekada nebuvo nutraukta, o nutrūko pasibaigus nuomos sutarties terminui ir nebuvo atnaujinta. 2) Ieškovas reikalavimą dėl patalpų pagerinimo išlaidų atlyginimo grindė nuomos sutarties 5.1 punktu, kuriame nurodyta, kad remontą patalpose atlikti pagal suderintą sąmatą bei pagrįsti sąskaitomis-faktūromis. Tačiau nuomininkas remontą atliko savo nuožiūra, nederinęs su nuomotoju, sąmatos ir išlaidas dokumentų patvirtinančių nepateikė. Pagal sutarties 5.2 punktą remonto išlaidos atlyginamos tik tuo atveju, kai nuomotojas nutraukia sutartį anksčiau laiko. Sutartis anksčiau laiko nebuvo nutraukta, todėl nėra pagrindo reikalauti atlyginti patalpų remonto išlaidas. 3) Apeliantų argumentai dėl turtinės žalos atlyginimo nepagrįsti. Ieškovas nepateikė įrodymų, kokias medžiagas, įrankius ir avalynę turėjo jo individuali įmonė, nepateikė įsigijimo dokumentų, todėl prie ieškinio pateikti dingusio turto sąrašai negali būti laikomi įrodymais. Pareiškimai dėl dingusių materialinių vertybių pateikti baudžiamojoje byloje ir ieškinyje prieštarauja vieni kitiems. Ieškovui ne kartą žodžiu ir raštu buvo pateikti reikalavimai pasiimti saugomą turtą. Dalį turto ieškovas yra pasiėmęs, o likęs turtas yra saugomas AB „Tauras“, todėl jis turi teisę išreikalauti savo turtą. 4) Argumentai dėl neturtinės žalos nepagrįsti. Nuomos sutartis pasibaigė 2000 m. spalio l d., tačiau buvo pratęsta iki 2000 m. gruodžio 31 d. Ieškovas buvo įspėtas, kad patalpose bus atliekama rekonstrukcija, todėl nuomos sutartis negalėjo būti pratęsta ir jokiu būdu ji negalėjo tapti neterminuota. Būdamas AB „Tauras“ darbuotoju, V.A. V. žinojo visas aplinkybes apie patalpų rekonstrukciją. Ieškovo įmonės savininko išgyvenimai atsirado dėl jo paties kaltės, nes įmonė nevykdė nuomos sutarties 2.8 punkto reikalavimų pasibaigus nuomos sutarties terminui perduoti patalpas. Ieškovui du kartus registruotais laiškais buvo išsiųstas reikalavimas atlaisvinti ir perduoti patalpas, o 2001 m. vasario 1 d. įteiktas pasirašytinai. Ieškovas piktnaudžiavo subjektine teise, todėl teismas turėtų atsisakyti ją ginti (CK 1.137 str. 3 d.). Apeliantas teigė, kad V.A. V. neteko pragyvenimui lėšų iš individualios įmonės, tačiau pateiktos pajamų deklaracijos patvirtina, kad įmonė dirbo nuostolingai. 5) A. M. negali būti laikomas kaltu dėl BK 228 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, nes asmuo kaltu dėl nusikaltimo padarymo laikomas tada, kai įsiteisėja Lietuvos Respublikos teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. A. M. yra netinkamas atsakovas, nes jis veikė ne savo vardu, o kaip AB „Tauras“ direktorius. Nepagrįsti apelianto teiginiai, kad atsakovų veiksmais buvo pakenkta jo sveikatai.

Apeliacinis skundas atmestinas. Kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalis), o apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas nesudaro prielaidų teismo sprendimą panaikinti ar jį pakeisti (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Pirmosios instancijos teismo išvada, kad tarp šalių (ieškovo V.A. V. įmonės ir atsakovo AB „Tauras) sudaryta negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis pasibaigė, pasibaigus šalių nustatytam sutarties terminui, ir ji nebuvo nutraukta prieš terminą, yra pilnai pagrįsta byloje surinktais įrodymais. Ieškovas šią teismo išvadą ginčija, nurodydamas, jog teismas neįvertino aplinkybių, kad ieškovas dar nepasibaigus nuomos terminui pateikė atsakovui prašymą pratęsti patalpų nuomos terminą, į kurį nebuvo atsakyta, todėl ieškovas tai suprato kaip atsakovo neprieštaravimą, kad ieškovas toliau naudotųsi išnuomotomis patalpomis. Šalių sudaryta negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis paskutinį kartą buvo pratęsta 3 mėnesiams nuo 2000 m. rugsėjo 29 d. iki 2000 m. gruodžio 31 d. To neginčija abi šalys, tai patvirtina ir šalių rašytinis susitarimas (b.l. 48-49, t.1). Sutarties 3.2. punktu šalys susitarė, kad abiejų šalių raštišku susitarimu sutarties terminas gali būti pratęstas. Tai reiškia, kad sutarties šalys pačios nustatė susitarimo dėl sutarties pratęsimo raštišką formą. Todėl sutarties pratęsimas galėjo būti įformintas tik rašytiniu susitarimu, ir vien ieškovo raštu išreikšto pageidavimo pratęsti sutartį nepakako. Kadangi atsakovas raštu nėra išreiškęs sutikimo pratęsti patalpų nuomos sutartį dar 3 metams, todėl negali būti padaryta išvada, jog sutartis buvo atnaujinta neterminuotam laikui. 1964 m. CK 301 straipsnis, numatantis, jog pasibaigus sutarties terminui nuomininkas toliau naudojasi turtu ir nuomotojas tam neprieštarauja, tai sutartis laikoma atnaujinta neapibrėžtam terminui, šiuo atveju negalėtų būti taikomas, kadangi šalys sutartimi buvo numatę kitaip – sutartį pratęsti raštišku susitarimu, ką iš esmės numatė ir CK 298 straipsnis. Be to, ieškovo nurodyta aplinkybė, jog atsakovas neprieštaravo, kad ieškovas toliau naudotųsi patalpomis, įrodymais yra nepatvirtinta (CPK 178 straipsnis), o atvirkščiai yra paneigta pirmosios instancijos teismo išanalizuotais įrodymais: ieškovui siųstais ir įteiktais pranešimais atlaisvinti patalpas, nustatytomis aplinkybėmis, jog ieškovo įmonė nuo 2001 m. faktiškai veiklos nebevykdė, o darbuotojams buvo suteiktos nemokamos atostogas, be to, V.A. V., kartu būdamas AB „Tauras“ darbuotoju, negalėjo nežinoti apie planuotą vykdyti rekonstrukciją, dėl ko paskutinį kartą patalpų nuomos terminas ir buvo pratęstas tik 3 mėnesiams. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, jog pasibaigus patalpų nuomos terminui, ieškovas privalėjo išsikelti ir patalpas perduoti nuomotojui – atsakovui AB „Tauras“, yra pagrįsta ir atitinka šalių pasirašytos nuomos sutarties 2.8 punkto ir tuo metu galiojusio 1964 m. red. CK 314 straipsnio reikalavimus.

Kolegija taip pat sutinka ir su pirmosios instancijos teismo išvadomis, padarytomis atmetant ieškovo reikalavimą priteisti turto pagerinimo išlaidas. 1964 m. red. CK 316 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu nuomininkas, nuomotojui leidus, nusinuomotą turtą pagerina, tai jis turi teisę į padarytų šiam tikslui būtinų išlaidų atlyginimą, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymas ar sutartis numato kitaip. Šalių sutartimi, kuria buvo susitarta dėl išnuomotų patalpų remonto (b.l. 46-47, t.1), buvo numatyta, kad remontas turi būti atliktas pagal suderintą sąmatą, o išlaidos turėjo būti pagrįstos sąskaitomis-faktūromis, kartu buvo numatyta, kad remonto išlaidos atlyginamos, jeigu nuomotojas nutraukia sutartį anksčiau laiko (1998 m. rugpjūčio 6 d. sutarties 5.1, 5.2 punktai). Kadangi jau nustatyta, kad sutartis nebuvo nutraukta anksčiau laiko, o jos galiojimas pasibaigė, pasibaigus nuomos terminui, todėl ieškovas, remiantis nurodyta sutarties nuostata, neturi teisės reikalauti padarytų pagerinimo išlaidų atlyginimo, nors tie pagerinimai ir buvo atlikti su nuomotojo sutikimu (baudž. bylos Nr. 1-345/2006 b.l. 37, t.1).

Atmestini ir apelianto argumentai dėl nepagrįstai atmesto reikalavimo priteisti atsakovo neteisėtais veiksmais įmonei ir jos savininkui padarytą turtinę žalą. Nors neteisėti atsakovo veiksmai yra nustatyti (iškeldinimas iš patalpų vyko pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką), tačiau ieškovas kartu privalo įrodyti, kad dėl šių neteisėtų veiksmų yra atsiradusi žala, taip pat įrodyti jos dydį (CPK 178 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ieškovo pateiktus įrodymus tiek civilinėje, tiek prijungtoje baudžiamojoje byloje, t.y. nepažeidė CPK 185 straipsnyje numatytų įrodymų įvertinimo reikalavimų. Ieškovas neįrodė aplinkybių, kokį konkretų turtą įmonė turėjo iškeldinimo metu ir kad jis buvo prarastas dėl atsakovo neteisėtų veiksmų. Apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad turtas iškeldinimo metu buvo surašytas ir išvežtas saugojimui į AB „Tauras“ patalpas, kad dalį daiktų V.A. V. atsiėmė, be to AB „Tauras“ sandėlyje dar yra daiktų, kurių pats ieškovas neatsiima. Teismas pagrįstai atsižvelgė ir į specialisto išvadą baudžiamojoje byloje, kurioje nurodyta, kad pagal pateiktus dokumentus negalima nustatyti, kiek įmonė iškeldinimo metu nuomojamose patalpose turėjo turto: prekių, gaminių, medžiagų ir pan. (baudž. bylos b.l. 60-71, t.2). Todėl esant tokioms nustatytoms aplinkybėms negalima daryti pilnai pagrįstos išvados, jog ieškovas dėl neteisėto iškeldinimo patyrė turtinę žalą ir būtent tą žalą, kuri nurodyta paties ieškovo sudarytuose sąrašuose (b.l. 56-58, t.1). Paties ieškovo sudarytas prarasto turto sąrašas negali būti pripažintas pakankamu ir tinkamu įrodymu padarytai žalai ir jos dydžiui pagrįsti.

Ieškovo reikalavimai atlyginti neturtinę žalą yra nepagrįsti įstatymo reikalavimais. Neteisėti veiksmai, t.y. neteisėtas iškeldinimas įvykdytas 2001 m. vasario 4 d., t.y. galiojant 1964 m. red. Civiliniam kodeksui, kurio normos nenumatė teisės reikalauti neturtinės žalos atlyginimo. Jei ir pripažinti, kad žala atsirado vėliau, nei ji buvo padaryta, ir ieškovas dėl jos atlyginimo kreipėsi galiojant 2000 m. red. CK, tačiau ir tokiu atveju negali būti taikomas neturtinės žalos atlyginimas. LR Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 47 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Civilinio kodekso šeštosios knygos XXII skyriaus trečiojo skirsnio normos dėl deliktinės atsakomybės taikomos, kai žala asmeniui, turtui padaroma ir atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. Jeigu žala asmeniui, turtui buvo padaryta iki Civilinio kodekso įsigaliojimo, tačiau žala atsiranda ir nukentėjęs asmuo kreipiasi dėl žalos atlyginimo įsigaliojus šiam kodeksui, žala atlyginama pagal šio kodekso normas, išskyrus atvejus, kai iki Civilinio kodekso įsigaliojimo padaryti veiksmai, dėl kurių atsiranda žala įsigaliojus šiam kodeksui, pagal jų padarymo metu galiojusius įstatymus nebuvo pagrindas atsakomybei atsirasti.

Be to, net ir pagal CK 6.250 straipsnį atsakomybė už ieškovo patirtą neturtinę žalą yra negalima, kadangi nėra šiam atvejui įstatymo numatyto pagrindo. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymo nustatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Negalima pripažinti, kad žala yra padaryta dėl nusikaltimo, nes atsakovo A. M. atžvilgiu nėra priimtas apkaltinamasis nuosprendis, kadangi baudžiamasis procesas buvo nutrauktas, o žala iškeldinimo veiksmais V.A. V. sveikatai nebuvo padaryta, t.y. iškeldinimo metu jis nebuvo sužalotas ar kitaip sutrikdyta jo sveikata. V.A. V. sveikatos sutrikimą įrodinėja kaip neturtinės žalos požymį, jo išgyvenimų pasekmę.

Motyvuojamoji dalis

Nenustačius procesinės ar materialinės teisės normų pažeidimo, apeliacinis skundas atmestinas, o sprendimas nekeistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti. Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. kovo 5 d. sprendimą palikti nepakeistą

Kolegijos pirmininkė: Nijolia IndreikienėKolegijos teisėjai: Rūta PalubinskaitėEgidijus Tamašauskas