Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Valdo Vitunsko, teisėjų: Gyčio Večersko, Danguolės Šiugždinytės, sekretoriaujant Dianai Zadrauskaitei, dalyvaujant prokurorei Birutei Šečkuvienei, gynėjui advokatui Kostui Žilinskui, nuteistajai N. N., nukentėjusiajai L. R. ir jos atstovei V. T., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios L. R. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 30 d. nuosprendžio, kuriuo N. N. nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 6 d. – terminuotu laisvės atėmimu 5 (penkeriems) metams. Bausmės vykdymas atidėtas 3 metams ( BK 75 str. tvarka), įpareigojant N. N. per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atsiprašyti nukentėjusiųjų, per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be pataisos inspekcijos žinios sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.

Nukentėjusiajai L. R. priteista iš N. N. 79 136, 80 litų neturtinės žalos, o ieškinys dėl 220 863, 20 lt. neturtinės žalos atmestas.

Nukentėjusiajai L. R. priteista iš UAB DB PZU Lietuva 4500 lt. turtinei žalai atlyginti, ieškinys dalyje dėl 20 500 lt. paliktas nenagrinėtu, pripažįstant L. R. teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. N. nuteista už tai, kad ji vairuodama transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus, ir šią veiką ji padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio, o būtent, 2006 m. spalio 29d. 21 val. 20 min. Alytuje, ties Santaikos gatvės namu Nr. 32C, būdama apsvaigusi nuo alkoholio (nustatytas 1,34 prom. girtumas), neturėdama teisės vairuoti transporto priemonės ir vairuodama automobilį Mazda 323, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) viršino leistiną greitį, nesuvaldė transporto priemonės, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į medį, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 53-io, 59-o, 68-o, 172-o punktų reikalavimus, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu dėl stipraus kūno, ypač galvos ir pilvo sumušimo, buvo mirtinai sužalota kartu važiavusi keleivė E. R., gim. 1987-05-24, o keleiviui R. B., gim. 1987-12-31 dėl dešinio žastikaulio pergumburinio lūžimo, kairio žastikaulio kūno lūžimo, lengvos formos trauminės galvos smegenų ligos buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Teismo posėdyje apeliantės atstovė prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistoji ir jos gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusiosios L. R. apeliacinis skundas atmestinas, kaip nepagrįstas.

Dėl bausmės paskyrimo už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 281 str. 6 d., padarymą ir dėl paskirtosios bausmės vykdymo atidėjimo, taikant Lietuvos Respublikos BK 75 str. nuostatas.

Nukentėjusioji L. R. apeliaciniame skunde nurodė, jog teismas nuteistajai N. N. paskyrė aiškiai per švelnią bausmę ir neturėdamas tam įstatyminio pagrindo nuteistosios N. N. atžvilgiu taikė LR BK 75 str. nuostatas ir jos atžvilgiu atidėjo bausmės vykdymą. Nukentėjusiosios nuomone, nuteistajai turi būti paskirta reali laisvės atėmimo bausmė.

Pirmos instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str., išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, ištyrė įrodymus ir pagrįstai N. N. pripažino kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 6 d. ir paskyrė jai teisingą bausmę, pagal Lietuvos Respublikos BK Specialiosios dalies straipsnio sankciją, laikydamasis Baudžiamojo kodekso Bendrosios dalies nuostatų, dėl ko paskirtoji bausmė nėra aiškiai per švelni. Bausmė N. N. yra paskirta teisingai.

LR BK 54 str., reglamentuoja bendruosius bausmės skyrimo pagrindus ir šio straipsnio 2d. nurodo, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1)padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2)kaltės formą ir rūšį; 3)padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4)nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

BK 61 str. 1d. numato, kad teismas, skirdamas bausmę atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę.

BK 61 str. 2d. numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir(ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Iš nuosprendžio matyti, kad teismas, skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, atsižvelgė į įstatymo nurodytas aplinkybes. Teismas įvertino tai, kad N. N. padarė neatsargų nusikaltimą (LR BK 11 str.), nors ir veikos padariniai yra sunkūs, o būtent, dėl nuteistosios nerūpestingumo žuvo žmogus bei buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata kitam žmogui. Teismas teisingai nenustatė lengvinančių (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.) bei sunkinančių (LR BK 60 str.) atsakomybę aplinkybių (teismas teisingai nustatė, jog kaltinamajame akte nurodyta sunkinanti aplinkybė-tai, kad nusikalstamą veiką nuteistoji padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio, negalėjo būti pripažinta sunkinančia, nes tai šioje byloje yra veiką kvalifikuojanti aplinkybė), taipogi, teismas tinkamai atsižvelgė ir į tai, kad N. N. neatsiprašė nukentėjusiųjų, nors jos artimieji ir atlygino dalį turtinės žalos ( t.1., b.l. 150), dabartinės mokymosi įstaigos charakterizuojama gerai, nusikalto ir yra teisiama pirmą kartą, nusikaltimą padarė dėl neatsargumo, į tai, kad ji mokosi, turi pastovią gyvenamąją vietą, yra labai jauno amžiaus, administracine tvarka nebausta. Teismas, skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, jos skyrimą motyvavo, nurodė kodėl būtent skiriama laisvės atėmimo bausmė, o ne švelnesnė bausmės rūšis, t.y. už Lietuvos Respublikos BK 281 str. 6 d. įstatymas nenumato alternatyvių bausmių, o tik laisvės atėmimą, o būtent, teismo nuomone, Lietuvos Respublikos BK 41 str. numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta tik skiriant terminuotą laisvės atėmimo bausmę už padarytą nusikalstamą veiką ir atidedant jos vykdymą (LR BK 75 str.), atsižvelgus į asmenybę, į nusikalstamos veikos sunkumą, į kilusius padarinius. Teismo nurodyti argumentai abejonių nekelia. Teismas įvertino bei atsižvelgė į visas aplinkybes, kurias vertinti įstatymas teismą įpareigoja. Teismas skyrė bausmę, nepažeidęs BK 54 str., 61 str. reglamentuojančių bausmių skyrimo pradmenis, reikalavimų.

Kolegija konstatuoja, jog teismas teisingai paskyręs terminuotą laisvės atėmimo bausmę nuteistajai, už padarytą nusikalstamą veiką, kurios dydis parinktas lygus bausmės vidurkiui, nepažeisdamas LR BK 75 str. nuostatų, bausmės vykdymą atidėjo 3 (trejiems) metams, įpareigojant N. N. per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atsiprašyti nukentėjusiųjų, per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be pataisos inspekcijos žinios sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms, o būtent:

Lietuvos Respublikos BK 75str. 1d. nurodo, kad asmeniui, nuteistam bauda, areštu arba laisvės atėmimu už vieną ar kelis baudžiamuosius nusižengimus, nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų.

Teismo nuosprendžiu N. N. skirta 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos Respublikos BK 75str. pagrindu bausmės vykdymas atidėtas 3 (trejiems) metams.

Pirmosios instancijos teismas nuosprendžiu tinkamai pritaikytos Lietuvos Respublikos BK Bendrosios dalies nuostatos, o būtent, teismas pagrįstai nuteistosios atžvilgiu pritaikė Lietuvos Respublikos BK 75 str. ir bausmės vykdymą atidėjimo 3 (trejiems) metams ir įpareigojo N. N. per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atsiprašyti nukentėjusiųjų, per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be pataisos inspekcijos žinios sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms. Kolegija taip pat pažymi, kad apylinkės teismas, parinkdamas bausmę N. N., pagrįstai atsižvelgė į nukentėjusiųjų elgesį, kurie patys kvietėsi N. N. juos vežti, bei žinodami, kad ji neturi vairuotojo teisių, bei matydami, kad ji apsvaigusi, vis dėlto nukentėjusieji važiavo kartu su N. N..

Kaip matyti iš nuosprendžio, nuteistoji N. N. atitinka visas nurodytas būtinas įstatymo sąlygas, išvardintas LR BK 75 str., kad jos atžvilgiu būtų atidėtas paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymas. Teismas atidėdamas bausmės vykdymą atsižvelgė į nuteistosios asmenybę (nusikalto ir yra teisiama pirmą kartą, mokosi, yra labai jauno amžiaus, administracine tvarka nebausta), be to, atsižvelgė ir į tai, kad ji turi pastovią gyvenamąją vietą, į tai, kad jos artimieji atlygino dalį turtinės žalos, į tai, kad padarytas neatsargus nusikaltimas, nors sukėlė sunkias negrįžtamas pasekmės vieno žmogaus mirtį, o kito sveikata nesunkiai buvo sutrikdyta, todėl kolegijos nuomone, nuteistoji gali būti taisoma ir netaikant realios laisvės atėmimo bausmės.

Dėl žalos atlyginimo

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas konstitucinis principas - būtinumas atlyginti asmeniui padarytą žalą. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 44 str. 10 d. nuostatą, kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 109 str. nuostatą, asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamojoje byloje pareikšti kaltinamajam ar už kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 113 str. nustato, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Apylinkės teismas nukentėjusiajai L. R. iš nuteistosios N. N. priteisė 79 136, 80 litų neturtinės žalos, o ieškinį dalyje dėl 220 863, 20 litų neturtinės žalos atmetė.

Nukentėjusioji apeliaciniu skundu nurodė, jog teismas pažeidė LR CK 6. 250 str. ir per daug sumažino jos prašomą priteisti 300 000 lt. neturtinės žalos dydį, kolegija konstatuoja, jog apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl yra atmestinas.

Pagal civilinį įstatymą neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo - ją kiekvienoje byloje, dėl kiekvieno nukentėjusiojo turi įvertinti teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, pagal įstatymą privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Minėti principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja iš dalies, pvz., padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymą. Todėl teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir t. t. (CK 6.282 straipsnis). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros.

Kartu pažymėtina ir tai, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos (pvz., sveikatos sutrikdymo, gyvybės praradimo) tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pripažinta, jog nukentėjusioji dėl dukros žūties autoįvykio metu patyrė gilius dvasinius išgyvenimus, didelį stresą, emocinę depresiją, staigi dukros netektis sukėlė jai didelį dvasinį skausmą ir pergyvenimus. Šis įvykis turėjo reikšmės ir fizinei jos sveikatai, nes pablogėjo jos savijauta, atsirado nemiga, stiprūs galvos skausmai, ji buvo priversta naudoti ir dabar naudoja raminamuosius vaistus, po įvykio nukentėjusioji ilgą laiką negalėjo susikaupti ir buvo nedarbinga, jai buvo diagnozuotas adaptacijos sutrikimas, kaip reakcija į stiprų stresą, dėl ko ji net buvo gydoma psichikos sveikatos centre ( t.1., b.l. 155). Nusikalstamos veikos pasekmės buvo labai sunkios ir negrįžtamos-žuvo nukentėjusiosios dukra. Išgyvenimai nukentėjusiajai yra ypač dideli, nes jie yra dėl jai gyvybiškai svarbių dalykų-dukros žūties. Su dukra nukentėjusioji, kuri buvo išsituokusi, gyveno kartu, ją ir žuvusiąją siejo ypač tamprūs emociniai ir dvasiniai ryšiai. Nuosprendyje nurodyta, jog sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą ir nustatant mažesnį jos dydį nei prašė nukentėjusioji L. R., buvo atsižvelgta į tai, kad nukentėjusiosios nurodyta 300 000 litų suma neturtinei žalai atlyginti yra aiškiai per didelė. Priteisus iš nuteistosios nukentėjusiajai 300 000 litų, būtų pažeistas ir teisingumo, ir protingumo kriterijai, nes nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, būtina siekti ir nukentėjusiojo bei žalą padariusio asmens interesų pusiausvyros. Buvo atsižvelgta į tai, kad nuteistoji niekur nedirba, yra moksleivė, kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi, lėšų bankų sąskaitose taip pat neturi. Nuteistosios pragyvenimo šaltinis-tėvų, kurie yra išsituokę, gaunamas išlaikymas. Be to, teisingas buvo apylinkės teismo teiginys, jog yra būtina atsižvelgti ir į visos visuomenės pragyvenimo lygį, nes tik nedidelė dalis Lietuvos gyventojų per metus gali uždirbti tokią pinigų sumą.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pirmos instancijos teismas teisingai išsprendė neturtinės žalos atlyginimo klausimą nukentėjusiosios L. R. atžvilgiu. Teismas iš nuteistosios N. N. priteisdamas 79 136, 80 lt. neturtinės žalos nukentėjusiajai L. R. nepažeidė LR CK 6.250 str., t.y. sumažindamas jį nuo 300 000 lt., iki aukščiau minėtos sumos, o būtent, teismas tinkamai atsižvelgė į nutiestosios turtinę padėtį, į tai, kad ji niekur nedirba, yra moksleivė, kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi, lėšų bankų sąskaitose taip pat neturi, nuteistosios pragyvenimo šaltinis - tėvų, kurie yra išsituokę, gaunamas išlaikymas, be to, atsižvelgė ir į tai, kad neturtinė žala buvo padaryta dėl neatsargaus nusikaltimo, nuteistosios veikoje nebuvo tyčios. Taipogi, buvo atsižvelgta ir į tai, kad nukentėjusiajai L. R. dalis neturtinės žalos atlygino draudimo bendrovė, ir ši dalis buvo išminusuota iš tenkinto ieškinio sumos. Taip pat, teismo buvo teisingai pabrėžta tai, kad neturtinės žalos atlyginimas-ne nubaudimo funkcija, o kompensacija už patirtus išgyvenimus, atlygintinos žalios dydis žalą padariusiam asmeniui negali tapti nepateisinamai didele našta, jam negali atsirasti nepriimtinų ir sunkių pasekmių (LR CK 6.251 str. 2d.).

Todėl didinti ar mažinti neturtinės žalos dydį, pagal apeliacinio skundo motyvus, nėra jokio įstatyminio pagrindo.

Visi apeliacinio skundo motyvai tiek dėl paskirtos bausmės, tiek dėl neturtinės žalos dydžio yra nepagrįsti, todėl keisti ar naikinti apkaltinamąjį nuosprendį, nėra įstatyminio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nukentėjusiosios L. R. apeliacinį skundą atmesti.