Kauno apylinkės teismo sprendimas

nedalyvaujant pareiškėjai S. J. S., suinteresuotųjų asmenų – Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos ir VĮ turto fondo - atstovams,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. J. S. pareiškimą suinteresuotiesiems asmenims – Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai bei VĮ turto fondui – dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Prašymas grindžiamas šiais pareiškime išdėstytais bei pareiškėjos teismo posėdžio metu nurodytais argumentais: S. J. S. tėvas P. S. mirė (duomenys neskelbtini)., D. S. testamentų nesudarė, todėl po motinos mirties ji yra įstatyminė pirmos eilės įpėdinė (palikėjos duktė). Kitų palikėjos D. S. įstatyminių ar testamentinių įpėdinių nėra, nes pareiškėjos brolis B. S., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir sesuo E. S., gim. (duomenys neskelbtini), mirė, būdami mažamečiais. Po palikėjos D. S. mirties liko nepaveldėtas nekilnojamasis turtas – sodyba, esanti (duomenys neskelbtini), – pagal Kruonio seniūnijos 1991-1998 m. Kruonio apylinkės tarybos ūkinę knygą Nr. 19 eilės Nr. 882 D. S., gim. (duomenys neskelbtini), vardu įregistruota namų valda, kurią sudaro: gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai (garažas, kluonelis, lauko virtuvė), žemės sklypas aplink pastatus, sodas (obelynas). Šis turtas nėra įkeistas, neareštuotas, nėra teisminio ginčo objektas, įsiskolinimų neturi. Po (duomenys neskelbtini) mirusios D. S. mirties į notarą su pareiškimu apie palikimo priėmimą nesikreipė, todėl Kaišiadorių r. 1-ojo notaro bei 2-ojo notaro biurų dokumentuose žinių apie D. S. palikimo paveldėjimo bylos sudarymą nėra. Kadangi po motinos mirties nustatytu terminu į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo nesikreipė, šiuo metu, būdama įstatymine pirmos eilės įpėdine, neturi jokių įstatyminių galimybių priimti motinos palikimo ir paveldėti palikėjai priklausantį turtą. Paveldėjimo po motinos mirties nepradėjo, nes visą laiką rūpinosi mama, kol ji buvo gyva, yra likusi vienintelė duktė, jos motina po tėvo mirties naujos santuokos nesudarė, gyveno viena, todėl manė, kad to daryti nėra būtina, ir po motinos mirties toliau prižiūrėjo motinos namus, mokėjo mokesčius už valdomą turtą. Kaip tikra savininkė perimdama, valdydama ir prižiūrėdama motinos nekilnojamuosius ir kilnojamuosius (baldus, indus, rūbus) daiktus, ji priėmė palikimą, atsiradusį po (duomenys neskelbtini) mirusios D. S. mirties. Iki šiol prižiūri ir tvarko namų valdos žemės sklypą, jame sodina daržus, šienauja žolę, prižiūri ir tvarko vaismedžius bei vaiskrūmius. Dažniausiai atvažiuoja į motinos sodybą savaitgaliais, o vasaros metu gyvena sodyboje nuolatos. Žiemos metu negyvena, nes subyrėjo krosnis, kuria anksčiau buvo apšildomas gyvenamasis namas, moka mokesčius už suvartotą elektros energiją; atlieka visus reikalingus ūkinius darbus motinos sodyboje tam, kad išlaikytų likusį jos nekilnojamąjį turtą tinkamos būklės (dažė, namą, apkalė lentomis, tvarkė stogą). Taigi nuolatos ir nepertraukiamai po motinos mirties prižiūri ir valdo jos turtą. Taip pat po motinos mirties sau kaip atminimą ir naudojimui pasiėmė jos asmeninius daiktus. Mano, kad perėmusi palikėjos daiktus tapo tikra ir pilnaverte motinos daiktų savininke ir valdytoja, nes pradėjo visiškai disponuoti ir valdyti perimtais palikėjos daiktais. Savo asmeninėn nuosavybėn perimtus daiktus po motinos mirties ir šiuo metu valdo, naudoja ir saugo kaip atminimą. Būdama vienintele motinos dukra, po jos mirties toliau prižiūri likusį jos turtą, jį valdo, rūpinasi namais kaip savo turtu, jį naudoja ir juo disponuoja, moka mokesčius – yra tikra ir pilnavertė motinai priklausiusių kilnojamųjų bei nekilnojamųjų daiktų savininkė ir valdytoja. Per įstatymo nustatytą terminą atliko minėtus aktyvius veiksmus (pradėjo faktiškai valdyti paveldimą turtą), tokiu būdu išreikšdama savo, kaip įstatyminės įpėdinės, valią dėl palikimo priėmimo.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

P. S. J. S. paaiškinimais, liudytojų – N. Ž. bei A. Ž. – parodymais bei rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos motina D. S. (b. l. 11, 14, 15), po kurios mirties atsirado paveldėjimo pagal įstatymą teisiniai santykiai, nes byloje nėra duomenų, kad D. S. būtų sudariusi testamentą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.2 str. 2 d.). Stasė J. S. yra įstatyminė D. S. įpėdinė, nes kiti du mirusiosios vaikai mirė mažamečiai, po sutuoktinio mirties (duomenys neskelbtini). D. S. daugiau nebuvo susituokusi. Iš byloje esančio liudijimo matyti, kad po P. S. mirties, įvykusios (duomenys neskelbtini)., liko sutuoktinė D. ir dukra S. (Kalvių parapijos Klebono pažyma) (b. l. 12).

S. J. S. pareiškimas dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu nagrinėtinas remiantis 2000 m. Civilinio kodekso nuostatomis, nes pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 str. nuostatą, 2000 m. Civilinio kodekso penktosios knygos ,,Paveldėjimo teisė” normos taikomos paveldėjimo santykiams tada, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui, tai yra nuo 2001 m. liepos 1 d. Kaip jau buvo minėta, D. S. mirė (duomenys neskelbtini). Pagal 1964 m. liepos 7 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK, galiojusio iki 2001 m. liepos 1 d.) 587 str. 2 d. laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą (pagal CK, galiojusio iki 2001 m. liepos 1 d., 587 str. 3 d., nustatyta, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos). Taikant normą, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą, tuometėje teismų praktikoje buvo pripažįstama, kad įpėdinis priėmė palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdė, naudojo ir disponavo, prižiūrėjo, mokėjo mokesčius). Pagal šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.51 str. 1 d. įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (CK, galiojusio iki 2001 m. liepos 1 d., 587 str. 2 d.). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK, galiojusio iki 2001 m. liepos 1 d., 569 str. 1 d.). Nuo palikimo atsiradimo momento (mirties datos) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 6 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (CK, galiojusio iki 2001 m. liepos 1 d., 587 str. 3 d.). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo.

Įstatyminė įpėdinė po D. S. mirties į notarą įstatymo numatytu terminu dėl palikimo priėmimo nesikreipė, po D. S. mirties likusio jos turto paveldėjimo įstatymo nustatyta tvarka neįformino (b. l. 16, 17, 18, 19). Iš Kaišiadorių rajono 2-ojo notaro biuro notarės Vidos Bietkienės liudijimo (b. l. 17) matyti, kad po D. S., mirusios (duomenys neskelbtini), nebuvo pradėta paveldėjimo byla ir paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas. Teismui pateiktame pareiškime pareiškėja S. J. S. nurodė, kad ji motinos palikimą priėmė faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti per įstatymo numatytą terminą palikimui priimti. Iš pareiškėjos paaiškinimų, liudytojų parodymų bei rašytinių įrodymų, matyti, kad faktinis turto valdymas, jo naudojimas ir disponavimas pasireiškė rūpinimusi namų valdos žemės sklypu, jame sodinant daržus, šienaujant žolę, prižiūrint ir tvarkant vaismedžius bei vaiskrūmius, reikalingų ūkinių darbų motinos sodyboje atlikimu (dažant, apkalant lentomis namą, tvarkant stogą), mokesčių už suvartotą elektros energiją pareiškėjos šeimos (sutuoktinio B. S.) mokėjimu; po motinos mirties sau kaip atminimo ir naudojimo jos asmeninių daiktų pasiėmimu. Liudytojai teismo posėdžio metu patvirtino, jog pareiškėja atvažiuoja į mamos sodybą, daržus sodina, mato ją, nes yra kaimynai , gyvena maždaug už 400 m. Įvertinus byloje pareiškėjos paaiškinimų bei rašytinių įrodymų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad pareiškėja Stasė J. S. per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą išreiškė savo valią įgyti savo motinos D. S. palikimą, t. y. atliko anksčiau aptartus aktyvius veiksmus dėl rūpinimosi ir naudojimosi turtu, kurį laiko savo motinos palikimu, kas sudaro pagrindą išvadai, jog ji palikimą priėmė pradėjusi paveldimą turtą faktiškai valdyti. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimą, neturi aiškinti ar konstatuoti (įvardinti) palikto turto kiekio, jo dalių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 29 d. Senato nutarimo Nr. 56 „Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, taikymo teismų praktikoje“ 13 punktas). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 str. 1 d. yra įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlygomis ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Paminėtų aplinkybių pagrindu nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėja S. J. S. priėmė palikimą, atsiradusį po jos motinos D. S. mirties (duomenys neskelbtini). faktiniu valdymu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 str. 2 d. 8 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 265-270, 444 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškėjos S. J. S. pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, atsiradusį po motinos D. S., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini)., faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per 30 d. nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.