Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Liudmila Zaborovska, dalyvaujant pareiškėjos atstovui A. S., atsakovo atstovei J. M. – M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Vitkema“ skundą atsakovui Narkotikų tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjos argumentai, jog ginčijami alkoholiniai gėrimai yra ne pareiškėjos, vertintini pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktiką, pagal kurią: net ir įrodžius, kad toks faktas iš tikrųjų buvo, jis nepašalina bendrovės atsakomybės už AKĮ pažeidimus; pareiškėja, kaip juridinis asmuo, yra atsakinga už teisės aktų laikymąsi prekybos vietoje, kurioje ji vykdo savo ekonominę veiklą, todėl šiuo atveju nėra svarbu, kokiu būdu alkoholiniai gėrimai buvo įsigyti ar atsirado ir po to buvo laikomi bei parduodami kavinėje. Pagal LVAT praktiką, licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimas turėtojo atsakomybei už AKĮ 17 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 2 dalies 2 punkto reikalavimų pažeidimus atsirasti pakanka nustatyti pažeidimo, numatyto šių įstatymo normų dispozicijoje faktą. Į šio įstatymo pažeidimo priežastis, esant pagrindui, gali būti atsižvelgiama skiriant ekonominę sankciją. Juridinio asmens kaltė gali būti tik normatyvinė. Šiuo atveju pareiškėja yra licencijos turėtoja ir jos pareiga yra užtikrinti, kad darbuotojai laikytųsi atitinkamų taisyklių. Net jeigu ir būtų susiklosčiusi tokia situacija, kokią skunde aprašo pareiškėja, tai nepanaikintų jos padaryto AKĮ pažeidimo sudėties. Šiuo atveju buvo įvertinos byloje esančias aplinkybes ir skirta minimali ekonominė sankcija.

Pareiškėjos argumentas, kad alkoholiniu gėrimu nebuvo prekiauta, nepanaikina padaryto pažeidimo sudėties, kadangi AKĮ vartojama „prekybos“ sąvoka apima visus prekiaujančios įmonės veiksmus. Pareiškėja yra licencijos turėtoja ir alkoholinių gėrimų laikymas prekybos vietoje neatsiejamai susijęs su tokių gaminių pardavimo siekiu. Pagal LVAT praktiką alkoholiniai gėrimai prekybos vietoje yra laikomi vienu tikslu - juos parduoti, todėl „alkoholinių produktų laikymo turint tikslą juos parduoti prasmė (tuo atveju, kai šie produktai gauti ir laikomi jų prekybos vietose) sutampa su tokių produktų laikymo taikymo prasme“. Alkoholio prekybos reikalavimų pažeidimai, jeigu į juos deramai nereaguojama, gali sudaryti prielaidas pakenkti valstybės ekonominiams interesams. Pareiškėja skunde prisipažįsta, kad į nuomojamą kavinę galima atsinešti alkoholinius gėrimus, kurie vėliau gali likti kavinėje, nes pareiškėja to nesukontroliuos kiekvieną kartą ir pan. Pareiškėjos, kaip licencijos turėtojos, valdomoje prekybos vietoje teisėtai gali būti laikomi tik pareiškėjos įsigyti alkoholiniai gėrimai, turintys privalomus juridinę galią turinčius įsigijimo dokumentus, o ne atsinešti svečių ar kitų trečiųjų asmenų.

Atmestini ir pareiškėjos argumentai dėl per didelės ekonominės sankcijos. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs: akcizais apmokestinamų prekių laikymas, gabenimas, naudojimas ar realizavimas pažeidžiant nustatytą tvarką, kad ir kokia būtų neteisėtai laikomų, gabenamų, naudotų ar realizuotų prekių vertė, vertintini kaip darantys žalą valstybės ūkio sistemai, finansinei tvarkai ir teisiškai persekiotini; mažesnės negu įstatymo nustatytos piniginės baudos skyrimas turi būti ne taisyklė, bet išimtis - ją teismas gali skirti esant ypatingoms atsakomybę lengvinančioms aplinkybėms. Atsakovas, priimdamas Skundžiamą nutarimą nei materialinės, nei procesinės teisės normų nepažeidė, vadovavosi teisingumo ir protingumo principais, skirta bauda yra individualizuota atsižvelgiant į lengvinančias aplinkybes, pažeidimo pobūdį. Pareiškėjai buvo paskirta minimali bauda, todėl nėra pagrindo teigti, kad skirta bauda yra per didelė. Bausmės neišvengiamumo principas turi egzistuoti, negalima nepaisyti įstatymų leidėjo valios ir neskirti ekonominės sankcijos arba ją sumažinti dėl subjektyvių aplinkybių. Kitu atveju, būtų pažeistas lygiateisiškumo principas, pagal kurį visi asmenys turėtų atsakyti vienodai už padarytus analogiškus teisės pažeidimus. Atmestinas pareiškėjos argumentas, kad pažeidimas nesukėlė žalos. Žalos ir pasekmių atsiradimo ar neatsiradimo faktas 17 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 2 dalies 2 punkte nurodytų pažeidimų padarymo atveju neturi įtakos pažeidimo konstatavimui. Šiems pažeidimams konstatuoti nebūtina nustatyti tiesioginių neigiamų pasekmių.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas

Šioje byloje ginčas kilo dėl sankcijos už alkoholio produktų pardavimo, įsigijimo, laikymo ir gabenimo apribojimų pažeidimą taikymo teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas 2015-05-20 atliko patikrinimą UAB „Vitkema“ priklausančioje kavinėje (b. l. 19). Patikrinimo metu nustatyta, kad kavinėje įrengto baro lentynoje laikomas parduodamas alkoholinis gėrimas (vienas butelis brendžio „Alita“), kuriam nepateikti juridinę galią turintys įsigijimo arba gabenimo dokumentai.

UAB „Vitkema“ vadovas A. S. atsakovui pateikė paaiškinimus (b. l. 30), kuriuose nurodė, kad 2015-05-16 kavinėje buvo švenčiamas įmonės direktoriaus gimtadienis. Minėtą butelį atsinešė šventės svečiai ir paliko prie baro. Kadangi darbuotojai nežinojo apie draudimą šitaip laikyti alkoholinius gėrimus, direktoriaus neperspėjo. Pats direktorius apie šiuos veiksmus nežinojo. Nurodė, kad gailisi dėl šito incidento ir prašė atsižvelgti į trumpą įmonės veikimo laiką (nuo 2014-10-17). Vadovaudamasis AKĮ 34 straipsnio 2 dalimi, Narkotikų tabako ir alkoholio kontrolės departamentas 2015-06-18 nutarimu Nr. ATK2-77/15, pareiškėjai paskyrė 289 Eur piniginė bauda už AKĮ 17 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 2 dalies 2 punkte įtvirtintų draudimų pažeidimus.

Pareiškėja nurodė, kad jos veika negali būti kvalifikuojama kaip AKĮ 17 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 2 dalies 2 punkto pažeidimai. Argumentavo, kad atsakomybė pagal šias teisės normas atsiranda tik įrodžius tyčinį pažeidėjo veikimą. Šiuo atveju, pareiškėjos atstovas paaiškina, kad butelis brendžio baro lentynoje atsirado per klaidą, įmonės direktoriui nežinant. Minėtas butelis nebuvo atidarytas, juo nebuvo prekiaujama. Todėl šiuo atveju nėra pareiškėjos kaltės, dėl ko negali kilti atsakomybė.

Teismas nesutinka su tokiu pareiškėjos vertinimu. AKĮ 17 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje draudžiama parduoti alkoholio produktus, kurie neįrašyti į licencijas juos gaminti, importuoti, parduoti, ir alkoholio produktus neturint juridinę galią turinčių privalomų tų produktų įsigijimo arba gabenimo dokumentų. Taip pat AKĮ 17 straipsnio 2 dalies 2 nustatyta, kad įmonėms, Europos juridiniams asmenims ir jų filialams, užsienio juridinių asmenų atstovybėms Lietuvos Respublikoje draudžiama laikyti, gabenti Lietuvos Respublikoje alkoholio produktus, kurie neįrašyti į licencijas juos gaminti, importuoti, parduoti, ir alkoholio produktus neturint juridinę galią turinčių privalomų tų produktų įsigijimo arba gabenimo dokumentų. LVAT laikosi pozicijos, kad alkoholinių produktų laikymo turint tikslą juos parduoti prasmė (tuo atveju, kai šie produktai gauti ir laikomi jų prekybos vietos) AKĮ taikymo prasme sutampa su tokių produktų laikymu, todėl konkrečiu atveju nebūtina nustatyti prekių pardavimo fakto (LVAT 2007-12-18 nutartis administracinėje byloje Nr. A11-1186/2007). Taip pat šis draudimas yra formalus, nėra siejamas su pasekmėmis ar alkoholio laikymo tikslais, motyvais bei alkoholio valdymo faktu ar laikymo trukme. Pakanka nustatyti minėtos normos dispozicijos draudimo nepaisymą (LVAT 2015-05-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A281-261/2015; 2008-02-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-159/2008; 2010-12-06 nutartis administracinėje byloje Nr. A858–1561/2010). Būtina pažymėti, kad šiuo atveju butelis brendžio buvo laikomas baro lentynoje, t. y. prekybos vietoje. Pagal minėtą LVAT praktiką, vien šio fakto pakanka konstatuoti AKĮ 17 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinto draudimo pažeidimą. Todėl atmestinas pareiškėjos argumentas, dėl kaltės, kaip būtinosios atsakomybės pagal minėtas teisės normas sąlygos, nebuvimo.

Pareiškėja taip pat argumentavo, kad paskirta sankcija pažeidė proporcingumo principą. Paaiškino, jog pažeidimas konstatuotas tik dėl vieno butelio brendžio. Taip pat, įmonė veikia trumpą laiko tarpą, nusižengė tik vieną kartą. Pareiškėjos nuomone, paskirta 289 Eur sankcija neproporcinga padaryto pažeidimo mastui.

Vertinant proporcingumo principo taikymą sankcijom, skiriamom už AKĮ nustatytų draudimų pažeidimą, svarbu atsižvelgti į alkoholio gaminių, kaip civilinės apyvartos objektų specifiką. AKĮ 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio Įstatymo tikslas – mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą, ypač nepilnamečiams, piktnaudžiavimą alkoholiu, jo daromą žalą sveikatai ir ūkiui, nustatyti teisės gaminti, parduoti, įvežti, importuoti ir eksportuoti šiame Įstatyme reglamentuojamus alkoholio produktus suteikimo ūkio subjektams teisinius pagrindus. Taip pat AKĮ 4 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog alkoholio produktai yra priskiriami specialiems gaminiams, kurių apskaitai, gamybai, įvežimui, importui, eksportui, prekybai ir vartojimui pagal šį ir kitus įstatymus bei teisės aktus taikomas ypatingas valstybinio reglamentavimo režimas.

Konstitucinis Teismas, atsižvelgdamas į alkoholio produktų, kaip specifinių civilinės apyvartos objektų, darančių neigiamą poveikį žmogaus sveikatai, pobūdį, savo praktikoje (2004-01-26 nutarimas) yra nurodęs, kad valstybė gali nustatyti specialų, būtent šio produkto apyvartai skirtą, teisinį reguliavimą (LVAT 2012-09-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A858-2241/2012). Toks AKĮ nuostatų aiškinimas teismų praktikoje grindžiamas poreikiu užtikrinti šių teisės normų saugomas vartotojų teises, kita vertus, užtikrinti būtinumą tokį produktą pardavinėjančiam subjektui laikytis aukštesnių atidumo ir rūpestingumo standartų, kad nebūtų padaryta žala žmogaus sveikatai ir gyvybei (LVAT 2009-11-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1038/2009; 2010-12-06 nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1561/2010). Todėl, skiriant sankcijas už AKĮ nuostatų pažeidimus, vadovaujantis proporcingumo principu, būtina atsižvelgti į minėtą alkoholio gaminių, kaip civilinės apyvartos objektų specifiką.

Sankcija pareiškėjai paskirta vadovaujantis AKĮ 34 straipsnio 2 dalimi. Minėtoje teisės normoje nustatyta, kad už AKĮ 17 straipsnio 1 dalies 2–11 punktuose, 2 dalies 2–9 punktuose, 5–11 ir 13 dalyse nustatytų reikalavimų nesilaikymą, įmonės, Europos juridiniai asmenys ir jų filialai, užsienio juridinių asmenų atstovybės Lietuvos Respublikoje baudžiami nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų iki keturiolikos tūkstančių keturių šimtų aštuoniasdešimt vieno euro bauda. Taip pat AKĮ 34 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad konkretus skiriamos baudos dydis nustatomas atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį ir šio straipsnio 8 ir 9 dalyse nurodytas atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Pagal to paties straipsnio 8 dalį, atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad padarę pažeidimą įmonės, Europos juridiniai asmenys ir jų filialai, užsienio juridinių asmenų atstovybės Lietuvos Respublikoje savo noru užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, padėjo kompetentingoms institucijoms tyrimo metu, atlygino nuostolius ar pašalino padarytą žalą. Skirianti baudą institucija gali pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas šioje dalyje nenurodytas aplinkybes. Iš teisinio reguliavimo matyti, kad mažesnio nei vidutinio dydžio sankcija yra skiriama tik nustačius atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Sprendžiant dėl baudos dydžio, atskaitos tašku laikytinas sankcijos vidurkis, šiuo atveju sudarantis 7 385 Eur. Atsakovas, įvertinęs padaryto pažeidimo mastą, padarymo aplinkybes ir pareiškėjos paaiškinimus, nutarė skirti pareiškėjai minimalią AKĮ 34 straipsnio 2 dalyje nustatytą sankciją. Atsakovas pripažino padarytą pažeidimą pakankamai lengvu, vertu tik minimalios baudos. Todėl negalima sutikti, kad atsakovas skirdamas sankciją neįvertino atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tuo pažeisdamas konstitucinį proporcingumo principą.

Remiantis išdėstytais motyvais, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsniu,

nusprendė:

Pareiškėjos UAB „Vitkema“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.