Šiaulių apygardos teismo nutartis

Pranešėja Klavdija Kruminienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-393-64/2010

Teisėjas Mindaugas Striaukas Proceso Nr. 1-40-9-00002-2010-9

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. lapkričio 18 d.

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Klavdijos Kruminienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. N. gynėjo advokato Vidmanto Skabursko apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendžio, kuriuo V. N. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 235 str. 1 d. 23 MGL (dviejų tūkstančių devynių šimtų devyniasdešimties litų) dydžio bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. N. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad jis davė melagingus parodymus, t.y. jis Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnybos (duomenys neskelbtini) valdybos patalpose, (duomenys neskelbtini), 2009 metų lapkričio 4 dieną nuo 10 val. 20 min. iki 11 val. 25 min. ir 2009 metų lapkričio 12 dieną nuo 8 val. 05 min. iki 9 val. 20 min. apklausiamas liudytoju bei 2009-11-12 nuo 14 val. 00 min. iki 14 val. 45 min. dalyvaudamas kaip liudytojas akistatoje su liudytoju K. M. , būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), davė melagingus parodymus, tai yra parodė, kad: 1) eidamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas ir būdamas rekonstruojamų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), techniniu prižiūrėtoju, nežinojo apie tai, kad laikotarpyje nuo 2009 metų kovo 12 dienos iki 2009 metų balandžio 3 UAB „(duomenys neskelbtini)“ komercijos direktoriaus pareigas einančiam H. V. priklausančių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), fasado apšiltinimo darbus UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė neturint šiems darbams vykdyti būtino statinio projekto bei statybos leidimo; 2) laikotarpyje nuo 2009 metų kovo 12 dienos iki 2009 metų balandžio 6 dienos jis nebendravo su Z. K., einančiu (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Statybos ir statinių naudojimo valstybinės priežiūros skyriaus (duomenys neskelbtini) pareigas, apie tai, kad patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), fasado apšiltinimo darbai, laikotarpyje nuo 2009 metų kovo 12 dienos iki 2009 metų balandžio 3 dienos atliekami UAB „(duomenys neskelbtini)“, yra vykdomi neteisėtai, tai yra neturint šiems darbams vykdyti būtino statinio projekto ir statybos leidimo bei kad Z. K. nesiimtų jam pagal pareigas priklausančių atlikti teisėtų veiksmų, susijusių su minimų savavališkų statybų sustabdymu, padarinių pašalinimu ir šias statybas atliekančių asmenų patraukimu atsakomybėn Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų norminių aktų numatyta tvarka; nors iš surinktos ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad V. N. , eidamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas ir būdamas rekonstruojamų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), techniniu prižiūrėtoju, žinojo apie tai, kad laikotarpyje nuo 2009 metų kovo 12 dienos iki 2009 metų balandžio 3 UAB „(duomenys neskelbtini)“ komercijos direktoriaus pareigas einančiam H. V. priklausančių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), fasado apšiltinimo darbus UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdo neturint šiems darbams vykdyti būtino statinio projekto bei statybos leidimo ir kad V. N. ne mažiau kaip du kartus, o būtent - vieną kartą laikotarpyje nuo 2009 metų balandžio 3 dienos iki 2009 metų balandžio 6 dienos UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), ir vieną kartą 2009 balandžio 6 dieną prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), bendravo su Z. K., einančiu (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Statybos ir statinių naudojimo valstybinės priežiūros skyriaus (duomenys neskelbtini) pareigas, apie tai, kad patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), fasado apšiltinimo darbai, laikotarpyje nuo 2009 metų kovo 12 dienos iki 2009 metų balandžio 3 dienos atliekami UAB „(duomenys neskelbtini)“, yra vykdomi neteisėtai, tai yra neturint šiems darbams vykdyti būtino statinio projekto ir statybos leidimo bei kad Z. K. nesiimtų jam pagal pareigas priklausančių atlikti teisėtų veiksmų, susijusių su minimų savavališkų statybų sustabdymu, padarinių pašalinimu ir šias statybas atliekančių asmenų patraukimu atsakomybėn Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų norminių aktų numatyta tvarka,

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo V. N. gynėjas prašė tenkinti apeliacinį skundą, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas atmetamas. Teismas, remdamasis BPK 303 str. 2 d. nuostatomis, pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. V. N. kaltė dėl padaryto nusikaltimo, numatyto BK 235 str. 1 d., įrodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais. Kaip matyti iš nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo, pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės neginčijamos, todėl apeliacinės instancijos teismas nuosprendį patikrina neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (BPK 320 str. 3 d.).

Nors apeliaciniame skunde kategoriškai neišreikštas prašymas pripažinti nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis dabar prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, tačiau tokios aplinkybės yra nurodytos apeliaciniame skunde, todėl kolegija išsamiau pasisakoma dėl šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės.

BK 59 str. 1 d. 2 p. nustatyta, kad aplinkybe, lengvinančia kaltininko baudžiamąją atsakomybę, laikytina bet kuri iš šių situacijų: 1) kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi; 2) kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir padėjo išaiškinti šią veiką; 3) kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir padėjo išaiškinti šioje veikoje dalyvavusius asmenis. Taigi teismas, norėdamas kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką bei nuoširdų gailėjimąsi pripažinti aplinkybe, lengvinančia jo baudžiamąją atsakomybę, turi nustatyti tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir kad dėl padarytos veikos nuoširdžiai gailisi. Pagal susiformavusią teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikaltimą nustatomas tada, kai jis pripažįsta esmines nusikaltimo padarymo aplinkybes savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų duodant teisingus parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme. Tais atvejais, kai kaltininkas, nors ir prisipažindamas dėl padaryto nusikaltimo, sąmoningai neatskleidžia dalies jo faktinių aplinkybių, taip siekdamas sušvelninti savo baudžiamąją atsakomybę, nėra pagrindo pripažinti, jog yra BK 59 str. 1 d. 2 p. numatyta aplinkybė. Nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo nustatomas tada, kai kaltininkas atlieka pozityvius veiksmus – stengiasi atlyginti žalą, atsiprašo nukentėjusiųjų, kritiškai vertina savo poelgį, išgyvena dėl jo ir kt. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad V. N. ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme kaltu neprisipažino, duodamas parodymus ginčijo faktines bylos aplinkybes. Be to, apeliaciniame skunde teigiama, kad nuteistasis prisipažįsta padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą, tačiau pateikia versiją, kad buvo suklaidintas pažįstamų. Tai, kad nuteistasis buvo suklaidintas nešalina baudžiamosios atsakomybės. Teigimas, kad buvo suklaidintas kitų asmenų, rodo, kad nuteistasis kaltę dėl melagingų parodymų davimo, verčia kitiems asmenims, kas leidžia manyti, kad V. N. prisipažinimas nėra nuoširdus. Taigi, nuteistojo V. N. prisipažinimas ir gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tik formalus. Todėl pirmosios instancijos pagrįstai nenustatė, o taip pat ir kolegija nenustatė, kad yra BK 59 str. 1 d. 2 p. numatytų aplinkybių pripažinti V. N. atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę V. N. , vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo reikalavimais, numatytais BK 54 str., 55 str. bei BK 61 str. nuostatomis. Remiantis baudžiamuoju įstatymu teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 1 d., 2 d.). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 str. 1 d., 2 d.).

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas V. N. bausmę, atsižvelgė į jo asmenybę (nebuvo baustas administracine tvarka, anksčiau neteistas ir nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), taip pat į tai, kad jis dirba ir turi šeimą; į tai, kad jis padarė nesunkų nusikaltimą, nusikalstama veika baigta, tyčinę kaltės formą, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. BK 55 str. numato, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. BK 235 str. 1 d. sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki 2 metų. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad nuteistajam V. N. paskirta bauda, kuri savo dydžiu nėra labai didelė, nes BK 47 str. 3 d. 2 p. numatyta, kad už nesunkų nusikaltimą bauda gali būti skiriama iki 100 MGL dydžio. Taigi, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo V. N. paskirta bauda visiškai atitinka padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą, todėl jos mažinti nėra jokio pagrindo. Apylinkės teismas įvertino visas bausmei skirti svarbias aplinkybes ir V. N. už BK 235 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymą paskyrė 23 MGL dydžio baudą neperžengdamas baudžiamojo įstatymo sankcijos vidurkio ribų. V. N. paskirta bausmė yra adekvati padaryto nusikaltimo pobūdžiui ir pavojingumui. Tai neprieštarauja BK 61 str. nuostatoms. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas baudžiamojo įstatymo nuostatas dėl bausmių skyrimo, nepadarė esminių baudžiamojo įstatymo pažeidimų, V. N. paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta, užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą, BK 41 str. nurodytų bausmės tikslų pasiekimą, taip pat nepažeidžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1999 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 23 „Dėl teismų praktikos taikant bendruosius bausmių skyrimo pradmenis“ reikalavimų bei atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 28 d. „Teismų praktikos skiriant bausmes (BK 54-64 straipsniai) apžvalgoje“ išdėstytas nuostatas.

Nuteistojo nurodyti argumentai, kad jo gaunamos pajamos yra nepastovios, priklauso nuo šalies ekonominės padėties bei gaunamų užsakymų, yra nepakankami ir neįtikinami, kad būtų galima sušvelninti jam paskirtą bausmę. Pastebėtina, kad nuteistasis ar jo gynėjas nepateikė dokumentų, patvirtinančių nuteistojo ar ir jo šeimos gaunamas pajamas.

Pastebėtina, kad BPK 352 str. 1 d. bei BVK 22 str. numato, kad nuosprendžiu asmeniui paskirta bauda savanoriškai turi būti sumokėta per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą terminą. Šios įstatymo nuostatos numato galimybę, nuteistajam paskirtą baudą sumokėti per įstatymo numatytą 2 mėnesių terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos arba prašyti pirmosios instancijos teismo nustatyti kitą savanorišką baudos sumokėjimo terminą. Taigi, nuteistasis turi teisę prašyti apylinkės teismo, nuosprendžio vykdymo stadijoje, nustatyti terminą, per kurį nuteistasis, pateikdamas pajamas patvirtinančius dokumentus, mano galįs savanoriškai sumokėti jam paskirtą baudą.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo V. N. gynėjo advokato Vidmanto Skabursko apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendžio atmesti.