- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-03-26
- Bylos Nr.
- N1-34-795/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-31-1-00831-2014-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Kristina Baškienė
- Nukentėjusysis
- V. N.
- Civilinis ieškovas
- A. K.
- Kaltinamasis
- M. K.
- Civilinis atsakovas
- R. K.
- Advokatai
- Audronė Matiukienė
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Baškienė, sekretoriaujant Alinai Bružienei, dalyvaujant:
kaltinamojo atstovei pagal įstatymą ir civilinei atsakovei R. K.
teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, besimokantis „(duomenys neskelbtini)“ pagrindinėje mokykloje, 9 klasėje, neteistas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. K. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė viešąją tvarką ir rimtį:
2014 m. gegužės 24 d., apie 22 val., viešoje vietoje, Liepojos g., prie namo Nr. 238, Klaipėdoje, tyčia, neturėdamas jokios priežasties, vieną kartą sudavė kumščiu nepilnamečiui V. N. į dešinės pusės skruostą padarydamas jam galvos sumušimą, sukėlusį nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis M. K. kaltu prisipažino ir paaiškino, kad 2014 m. gegužės mėnesį, prie parduotuvės „IKI“, esančios Liepojos gatvėje, Klaipėdoje, laiką leido su broliu R. K. ir draugu Š. G.. Jiems stovint prie Kretingos-Klaipėdos gatvių sankryžos, praėjo nukentėjusysis. Š. G. pasakė: „bėgam, trenkiam jam“. M. K. be jokios priežasties pribėgo prie nukentėjusiojo ir vieną kartą kumščiu sudavė jam į galvą. Sudavęs smūgį, jis nubėgo. Prie parduotuvės „IKI“ pamatė atbėgančius žmones. M. K. išsigando, ėmė bėgti. Nukentėjusiojoanksčiau nepažinojo, jam sudavė smūgį į galvą be jokios priežasties, dėl savo elgesio nuoširdžiai gailisi.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu, vadovaujantis, Baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnio 1 dalimi, perskaityti nukentėjusiojo V. N. parodymai. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigūno, V. N. parodė, kad 2014 m. gegužės 24 d., apie 21.00 val., ėjo Klaipėdos gatve. Klaipėdos – Kretingos g. sankryžoje stovėjo trys vaikinai. Vienas vaikinas pribėgo prie V. N., sugriebė jį už marškinėlių, apsuko ir stipriai patraukė, dėl to nuplyšo marškinėlių apykaklė. Po to vaikinas ranka sugriebė jam už kaklo ir kumščiu sudavė jam į dešinį skruostą. Kiti vaikinai stovėjo atokiau ir nieko nedarė. Visi trys vaikinai nubėgo į ligoninės pusę. V. N. paskambino mamai, pranešė, kad jį užpuolė trys nepažįstami vaikinai, paprašė jos atvažiuoti. Netrukus atvažiavo V. N. tėvai. Jis su tėvu automobiliu persekiojo kaltininkus ir juos pastebėjo Liepojos pl., ties miesto ligonine. Tėvas sulaikė vieną vaikiną, kitą vaikiną sulaikė nepažįstamas vyras, o trečiasis pabėgo. Atvažiavę policijos pareigūnai sulaikytus vaikinus išvežė į policijos komisariatą (b. l. 4-6).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1459/12(03) konstatuota, kad V. N. 2014 m. gegužės 24 d., antroje paros pusėje, buvo padarytas galvos sumušimas. Sumušimas patirtas bukos traumos pasekoje, paveikus galvą kietu buku daiktu. Sužalojimas nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (b. l. 21).
Teismo posėdžio metu, vadovaujantis, Baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnio 1 dalimi, perskaityti liudytojos nukentėjusiojo mamos A. K. parodymai. Apklausiama ikiteisminio tyrimo pareigūno, liudytoja A. K. parodė, kad 2014 m. gegužės 24 d., apie 22.30 val., jai paskambino sūnus V. N. ir pasakė, kad jį sumušė nepažįstami vyrai. A. K. ir jos sutuoktinis nedelsdami atvažiavo į įvykio vietą ir apžiūrėjo sūnų. V. N. kaklas ir skruostas buvo paraudę. Sūnus įlipo į automobilį ir jie nuvažiavo ieškoti kaltininkų. Liudytojos sutuoktinis sulaikė vieną iš sūnaus nurodytų užpuolikų. Kitas vyras sulaikė kitą užpuoliką. Abu sulaikytieji buvo perduoti policijos pareigūnams (b.l. 23-24).
Teismo posėdžio metu, vadovaujantis, Baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnio 1 dalimi, perskaityti liudytojo Š. G. parodymai. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigūno, liudytojas Š. G. parodė, kad 2014 m. gegužės pabaigoje, prie parduotuvės „IKI“, esančios Liepojos gatvėje, susitiko su R. K. ir jo nepilnamečiu broliu M.. Apie 22 val., stovint netoli Kretingos – Klaipėdos g. sankryžos, M. parodė einantį vaikiną ir pasakė, kad jis nori su juo išsiaiškinti santykius. M. nubėgo prie vaikino. Ar M. sudavė smūgį vaikinui, nematė. Vaikinas pagalbos nešaukė, kur jis nuėjo, nematė. Atvyko policija ir sulaikė Š. G. ir R. K. (b. l. 30-31).
Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis V. N. atpažino liudytoją Š. G., kaip asmenį, kuris 2014 m. gegužės 24 d. buvo kartu su asmeniu, kuris sudavė smūgį (b.l. 8-11).
Teismo posėdžio metu, vadovaujantis, Baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnio 1 dalimi, perskaityti liudytojo R. K. parodymai. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigūno, liudytojas R. K. parodė, kad prie parduotuvės „IKI“, esančios Liepojos g., Klaipėdoje, susitiko su Š. G.. R. K. į susitikimo vietą atvažiavo su broliu M. K.. Vakare jie visi ėjo į autobusų stotelę. Pro juos praėjo vaikinas. R. K. nematė, kada M. K. priėjo prie nukentėjusiojo, nematė, ar sudavė jam smūgius. Netrukus jie buvo sulaikyti policijos pareigūnų (b. l. 38-39).
Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis V. N. atpažino liudytoją R. K., kaip asmenį, kuris 2014 m. gegužės 24 d. buvo kartu su asmeniu, kuris sudavė smūgį (b.l. 8-11).
Teismo posėdžio metu, vadovaujantis, Baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnio 1 dalimi, perskaityti liudytojo E. G. parodymai. Apklausiama ikiteisminio tyrimo pareigūno, liudytojas E. G. parodė, kad 2014 m. gegužės mėnesio pabaigoje, ėjo Kretingos gatve, link Tauralaukio. Prie jo pribėgo jaunuolis ir pasakė, kad buvo sumuštas nepažįstamų vyrų, paprašė padėti vyrus sulaikyti. Liudytojas matė, kad jaunuolio skruostas paraudęs (b. l. 40-41).
Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis M. K. viešoje vietoje – Liepojos g., prie namo Nr. 238, Klaipėdoje, elgėsi įžūliai, demonstravo nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams, tyčia sudavė kumščiu nukentėjusiajam V. N. į veidą, padarydamas jam galvos sumušimą, nežymiai sutrikdžiusį nukentėjusiojo sveikatą. Tokie kaltinamojo veiksmai buvo atlikti viešoje vietoje – gatvėje, kurioje nusikaltimo metu buvo pašalinių asmenų ir bet kuriuo momentu galėjo atsirasti kitų asmenų, kuriedėl kaltininko veiksmų galėjo patirti nepatogumų (LAT kasacinės nutartys 2K-55/2011, 2K-414/2010, 2K-159/2009 ir 2K-670/2002). Kaltinamojo M. K. elgesys buvo betikslis, nemotyvuotas, pažeidžiantis geros moralės normas, nes viešoje vietoje be jokios aiškios priežasties buvo sumuštas praeivis, todėl neabejotinai sutrikdė viešąją tvarką. Kaltinamasis M. K. prisipažino, kad paskatintas vyresnio draugo Š. G., pribėgo prie nukentėjusiojo ir be jokios priežasties sudavė jam į veidą vieną smūgį. Nukentėjusysis V. N. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad M. K. be jokios aiškios priežasties sugriebė jį už apykaklės ir atsukęs V. N. veidą į save, vieną kartą kumščiu smogė į skruostą (b.l. 4-6). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje konstatuoti nukentėjusiojo V. N. sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą (b.l. 21). M. K. kaltė įrodyta. Kaltinamasis M. K. veikė tiesiogine tyčia. Jis suprato, kad įžūliais veiksmais – smurtaudamas pieš nepažįstamą žmogų – demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, numatė jog dėl to nukentėjusiajam bus sukeltas fizinis skausmas, arba sutrikdyta jo sveikata, ir šių padarinių norėjo. Kaltinamojo M. K. veiksmai kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį.
Kaltinamajame akte aprašant M. K. pareikštą kaltinimą, buvo nurodyti nukentėjusiojo V. N. asmens duomenys – gimimo data (duomenys neskelbtini). Kaltinime turi būti nurodytos tik baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką numatančio įstatymo dispozicijoje nurodytos aplinkybės, bei veikos kvalifikavimui ar kaltinamojo atsakomybei turinčios reikšmės aplinkybės. BK 284 straipsnio dispozicija nereikalauja įrodinėti nukentėjusio asmens amžiaus, šie duomenys prieš nukentėjusiojo apklausą ikiteisminio tyrimo įstaigoje buvo patikrinti ir yra nurodyti kartu su baudžiamąja byla teismui pateiktame atskirame proceso dalyvių asmens duomenų segtuve, todėl nukentėjusiojo gimimo data iš kaltinimo pašalinama.
Kaltinamasis M. K. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą. Anksčiau jis nebuvo teistas ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, nusikalto pirmą kartą. Nuo nusikaltimo padarymo praėjo beveik vieneri metai ir per šį laikotarpį M. K. naujų nusikalstamų veikų ar administracinių teisės pažeidimų nepadarė. M. K. yra nepilnametis, nusikaltimo padarymo metu vos sulaukęs amžiaus, nuo kurio asmuo atsako pagal baudžiamuosius įstatymus. Jis nusikaltimo padarymo metu ir nuosprendžio priėmimo metu mokosi Klaipėdos „(duomenys neskelbtini)“ pagrindinėje mokykloje. Mokymosi įstaigos kaltinamasis charakterizuojamas kaip silpnai besimokantis, be pateisinamos priežasties praleidinėjantis pamokas, tačiau draugiškas, neįžūlus mokinys (b.l. 85). Kaltinamasis M. K. nėra įtrauktas į policiją dominančių vaikų profilaktinę įskaitą (b.l. 77). Klaipėdos savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius 2014-11-13 raštu Nr. (24.8)-VT4-2139 informavo, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. birželio 6 d. įsakymu M. K. šeima įtraukta į Klaipėdos miesto socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Socialinį darbą su šia šeima dirba BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro socialiniai darbuotojai (b.l. 79). Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovas A.Vitkevičius paaiškino, kad kaltinamojo M. K. šeima į apskaitą įtraukta dėl elgesio su vaikais problemų ir socialinių įgūdžių stokos, nesugebėjimo rūpintis vaikais. Šeimai priklauso socialinės išmokos, tačiau jos nėra mokamos, nes tėvai nesutvarko reikiamų dokumentų. Kaltinamojo tėvai dirba ir kaip išmano rūpinasi vaikais.
M. K. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, davė parodymus atitinkančius esmines įvykio aplinkybes, kritiškai vertina savo elgesį, teisme atsiprašė nukentėjusiojo atstovės. Ši aplinkybė pripažįstama jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Visos šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamojo M. K. gyvenimo būdas, dorovinės nuostatos ir vertybės, socialiniai įgūdžiai yra atitinka visuotinai priimtinas elgesio taisykles, o nusikalstama veika buvo atsitiktinio pobūdžio, ir, kad jis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų.
M. K. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nurodė esmines jos aplinkybes, nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo V. N. atstovės pagal įstatymą A. K.. M. K. ir jo atstovė pagal įstatymą bei civilinė atsakovė R. K. savo iniciatyva nusikaltimu padarytos žalos neatlygino, tačiau nukentėjusiojo pareikštą civilinį ieškinį pripažįsta.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į šias aplinkybes, kaltinamasis M. K. atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį, esant Baudžiamojo kodekso 93 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytoms nepilnamečio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygoms.
Siekiant padėti M. K. pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį, sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, jam skiriama auklėjamojo poveikio priemonė elgesio apribojimas, įpareigojant tęsti mokslą arba dirbti ir dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse.
M. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinama.
Civilinė ieškovė A. K. ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam ir jo atstovams pagal įstatymą pareiškė 1087 Lt civilinį ieškinį, reikalaudama nukentėjusiajam V. N. atlyginti 87 Lt turtinę žalą ir 1000 Lt neturtinę žalą (b.l. 26).
Civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti tenkinamas visiškai.
Pagal Civilinio kodekso 6.249 straipsnį, turtinė žala yra skirtumas tarp nukentėjusiojo turtinės padėties iki ir po nusikaltimo, atsiradęs dėl nusikalstamos veikos. Atlyginant turtinę žalą, taikomas visiško jos atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnis).
Civilinė ieškovė nurodo, kad turtinę žalą sudaro nusikaltimo metu suplėšyti nukentėjusiojo V. N. marškinėliai – 50 Lt vertės, bei išlaidos įsigyjant vaistus nukentėjusiojo sužalojimams gydyti ir skausmui malšinti: 37 Lt ( tabletės „Ibuprofen“ – 9 Lt, tepalas „Lioton“ – 27 Lt).
Nustatyta, kad dėl kaltinamojo M. K. nusikalstamos veikos nukentėjusysis V. N. patyrė sužalojimą - galvos sumušimą, sukėlusį nežymų nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymą. Šio sužalojimo gydymui civilinė ieškovė pirko vaistus ir patyrė 37 Lt išlaidas. Nusikaltimo metu, sugriebus nukentėjusįjį už marškinėlių apykaklės, buvo suplėšyti 50 Lt vertės marškinėliai. Šios nukentėjusiojo patirtos išlaidos priežastiniu ryšiu yra susijusios su kaltinamojo M. K. nusikalstama veika, todėl iš kaltinamojo M. K. priteisiama 25,19 Eur (87 Lt) turtinei žalai atlyginti, o nepilnamečiui kaltinamajam neturint lėšų (turto) turtinei žalai atlyginti, iki kaltinamasis sulauks pilnametystės, priteistina subsidiariai iš jo atstovės pagal įstatymą ir civilinės atsakovės R. K..
Civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti tenkinamas iš dalies.
Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, ar asmens sveikatai. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus. Byloje nustatyta, kad dėl kaltinamojo M. K. nusikalstamos veikos nukentėjusiajam V. N. buvo padarytas galvos sumušimas, sukėlęs nesunkų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamasis veikė tyčia, brutaliai panaudodamas fizinę jėgą ir sąmoningai siekdamas sukelti nukentėjusiajam fizinį skausmą. Be patirto fizinio skausmo V. N. dėl kaltinamojo M. K. veiksmų patyrė pažeminimą ir dvasinį sukrėtimą, kitus nepatogumus- kurį laiką turėjo vartoti skausmą malšinančius vaistus. Tačiau byloje nenustatyta, kad šių neigiamų išgyvenimų pasekmės yra kaip nors susijusios su nepataisomais liekamaisiais reiškiniais, pablogėjusiu nukentėjusiojo mokymusi ar socialiniais santykiais, gerove. Teismo posėdžio metu nukentėjusysis nepateikė duomenų, kad po traumos sumažėjo jo darbingumas, pasikeitė bendravimo ar mokymosi sąlygos, taip pat duomenų, patvirtinančių kad V. N. dėl 2014 m. gegužės 24 d. patirtų sužalojimų lankėsi pas psichiatrus ar psichologus, jam diagnozuotas psichinės sveikatos sutrikimas. Pažymėtina ir tai, kad kaltinamasis M. K. yra labai jauno amžiaus, nusikaltimo padarymo metu jis buvo vos sulaukęs 16 metų, šeimoje auginami ir auklėjami keli nepilnamečiai vaikai. M. K. šeima įtraukta į Klaipėdos miesto socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl tėvų elgesio su vaikais problemų ir socialinių įgūdžių stokos, nesugebėjimo rūpintis vaikais (b.l. 79). Šeima negauna socialinių išmokų.
Įvertinus visas šias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, siekiant protingos nukentėjusiojo ir kaltinamojo skirtingų interesų pusiausvyros, pareikštas ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies ir V. N. priteisiama 150 Eur (517,92 Lt) neturtinei žalai atlyginti iš kaltinamojo M. K., o jam neturint lėšų (turto) neturtinei žalai atlyginti, iki kaltinamasis sulauks pilnametystės, ši suma priteisiama subsidiariai iš civilinės atsakovės R. K.. Kitoje dalyje civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo, atmetamas. Priteisiant nukentėjusiajam 150 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą, pusiausvyra tarp V. N. ir M. K. teisėtų interesų bus išlaikyta. Toks neturtinės žalos dydis yra adekvatus kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai, neprieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijams (CK 1.5 straipsniai).
Civilinis ieškovas Klaipėdos teritorinė ligonių kasa ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam M. K. pareiškė 39,15 Lt (11,33 Eur) civilinį ieškinį, reikalaudama atlyginti dėl jo nusikalstamų veiksmų patirtą turtinę žalą (b.l 49-51). Civilinis ieškinys tenkinamas visiškai. Privalomuoju sveikatos draudimu apdraustas nepilnametis nukentėjusysis V. N. dėl kaltinamojo M. K. nusikalstamos veikos buvo nežymiai sužalotas ir sveikatos priežiūros įstaigose gydomas nemokamai. Jo sveikatos priežiūros išlaidos -39,15 Lt (11,33 Eur) buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų (Sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnis). Kaltinamasis M. K., o jam neturint lėšų (turto) žalai atlyginti iki jis sulauks pilnametystės, civilinė atsakovė R. K., vadovaujantis Civilinio kodekso 6.263 straipsniu, privalo subsidiariai atlyginti Valstybinei ligonių kasai sužaloto asmens sveikatos priežiūros išlaidas.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
M. K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 87 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 2 ir 5 punktais, kaltinamajam M. K. paskirti auklėjamojo poveikio priemonę - elgesio apribojimą keturiems mėnesiams, įpareigojant jį tęsti mokslą arba dirbti, ir elgesio apribojimo laikotarpiu dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse.
Kaltinamajam M. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Civilinės ieškovės A. K. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti civilinei ieškovei A. K. 25,19 Eur (87 Lt) turtinei žalai atlyginti iš kaltinamojo M. K., o nepilnamečiui kaltinamajam neturint lėšų (turto) turtinei žalai atlyginti, iki kaltinamasis sulauks pilnametystės, subsidiariai iš jo atstovės pagal įstatymą ir civilinės atsakovės R. K.. Priteisti nukentėjusiajam V. N. 150 Eur (517,92 Lt) neturtinei žalai atlyginti iš kaltinamojo M. K., o nepilnamečiui kaltinamajam neturint lėšų (turto) turtinei žalai atlyginti, iki kaltinamasis sulauks pilnametystės, subsidiariai iš jo atstovės pagal įstatymą ir civilinės atsakovės R. K.. Kitoje dalyje civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.
Civilinio ieškovo Klaipėdos miesto teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamojo M. K., o nepilnamečiui kaltinamajam neturint lėšų (turto) turtinei žalai atlyginti, iki kaltinamasis sulauks pilnametystės, subsidiariai iš jo atstovės pagal įstatymą ir civilinės atsakovės R. K. 11,33 Eur (39,15 Lt) Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos turtinei žalai atlyginti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.