Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Raimundas Jurgaitis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato (toliau Šiaulių apskrities VPK Raseinių rajono PK) apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2016-03-14 nutarimo, kuriuo K. M. pripažintas padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130² straipsnyje, ir jam paskirta administracinė nuobauda – 1158 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų) bauda be transporto priemonės „Volkswagen Polo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. M. nubaustas už tai, kad jis 2016-02-29 13.25 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje vairavo automobilį „Volkswagen Polo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pakartotinai metų eigoje, būdamas neblaivus, kai teisė vairuoti yra atimta už Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d. numatytą pažeidimą. Šiais savo veiksmais jis padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130² str.

Šiaulių apskrities VPK Raseinių rajono PK teigimu, K. M., neblaivus vairuodamas transporto priemonę priklausančią kitam asmeniui, sąmoningai pažeidė Lietuvos Respublikos ATPK nuostatas ir tai darė tyčiniais veiksmais. Darydamas šį pažeidimą K. M. sąmoningai naudojosi kitam savininkui nuosavybės teise priklausančiu daiktu (automobiliu). Tai reiškia, kad jis savo tyčiniais neteisėtais veiksmais sudarė tokią situaciją, kai jo laikinai valdomas ar naudojamas kito savininko turtas gali būti prarastas, nes įstatyme yra nustatyta, jog pažeidimo padarymo įrankis (automobilis) yra konfiskuojamas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos ATPK 302¹¹ str. 1 d. įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, vadovaujantis šio straipsnio 2 dalimi administracinio teisės pažeidimo bylą patikrina tiek, kiek prašoma apeliaciniu skundu, neperžengdamas apeliacinio skundo reikalavimų. Atsižvelgiant į šias įstatymo nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo Raseinių rajono apylinkės teismo 2016-03-14 nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek to prašoma Šiaulių apskrities VPK Raseinių rajono PK apeliaciniame skunde.

Raseinių rajono apylinkės teismo 2016-03-14 nutarimu K. M. administracinė nuobauda – 1158 Eur bauda be transporto priemonės „Volkswagen Polo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimo – paskirta už Lietuvos Respublikos ATPK 130² str. numatyto pažeidimo padarymą, t. y. už tai, kad jis vairavo automobilį „Volkswagen Polo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, pakartotinai metų eigoje, kai teisė vairuoti yra atimta už Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d. numatytą pažeidimą. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, ginčo dėl Lietuvos Respublikos ATPK 130² str. numatyto pažeidimo fakto ir jo kvalifikacijos nėra ir apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. M. kaltės padarius šį pažeidimą. Apeliaciniame skunde yra keliamas K. M. paskirtos Lietuvos Respublikos ATPK 130² str. sankcijoje numatytos papildomos nuobaudos – automobilio „Volkswagen Polo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio A. R., nekonfiskavimo pagrįstumo klausimas.

Lietuvos Respublikos ATPK 130² straipsnyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas neblaivių arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojų arba vengusių neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo vairuotojų, arba vartojusių alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo vairuotojų, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 124² straipsnio trečiojoje ar ketvirtojoje dalyje, 126 straipsnyje, 127 straipsnio trečiojoje dalyje, 129 straipsnyje numatytus pažeidimus, – užtraukia vairuotojams teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų su transporto priemonės konfiskavimu, teisės vairuoti transporto priemones neturintiems asmenims – baudą nuo vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų su transporto priemonės konfiskavimu arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu, o teisės vairuoti transporto priemones neturintiems asmenims, kuriems administracinis areštas negali būti skiriamas, – baudą nuo vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio penkių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų su transporto priemonės konfiskavimu. Taigi kaip matyti iš Lietuvos Respublikos ATPK 130² str. sankcijos, transporto priemonės konfiskavimas nustatytas kaip privaloma papildoma administracinė nuobauda.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997 m. balandžio 8 d. nutarime byloje Nr. 12/96-5/97 yra nurodęs, jog nuosavybės teisė yra prigimtinė žmogaus teisė, ginama įstatymo, tačiau ji nėra absoliuti. Vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala. Šis draudimas išlieka nepriklausomai nuo to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims. Savininkas, kitiems asmenims perduodamas turtą laikinai valdyti ar juo naudotis, lieka šio turto savininku, todėl jam tenka daikto atsitiktinio žuvimo rizika. Tokį turtą konfiskavus dėl jo teisėto laikino valdytojo ar naudotojo padaryto administracinio teisės pažeidimo, savininko teisė išreikalauti daiktą iš sąžiningo įgijėjo (valstybės) yra ribojama. Todėl Lietuvos Respublikos ATPK 26 str. 1 d. numatytas tretiesiems asmenims priklausančio daikto, kuris buvo Lietuvos Respublikos ATPK 130² str. numatyto administracinio teisės pažeidimo įrankis, konfiskavimas prilygintinas jo faktiniam žuvimui, dėl to savininkas praranda galimybę susigrąžinti jį natūra. Nepaisant to, jis gali reikalauti iš tokį teisės pažeidimą padariusio jo daikto valdytojo ar naudotojo atlyginti žalą.

Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 30 str. 1 d., nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Lietuvos Respublikos ATPK leidžia nukrypti nuo šios bendros taisyklės, tačiau tai gali būti daroma esant įstatymo nustatytiems pagrindams bei tokį sprendimą tinkamai motyvuojant, tai yra vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. Teismų praktikoje pripažįstama, kad transporto priemonės konfiskavimas už Lietuvos Respublikos ATPK 130² str. pažeidimą gali būti netaikomas ir Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nuostatų taikymas yra galimas, kai nustatoma išskirtinė situacija, leidžianti daryti išvadą, jog automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad K. M. pažeidimo padarymo metu vairavo ne jam, o A. R. nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę „Volkswagen Polo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Raseinių rajono apylinkės teismas skundžiamu 2016-03-14 nutarimu skirdamas K. M. administracinę nuobaudą už jo padarytą administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130² str., nustatė, kad iš bylos medžiagos matyti, jog transporto priemonės „Volkswagen Polo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas A. R. perdavė automobilį naudotis administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui pats, automobilis buvo valdomas savininko sutikimu, tačiau A. R. nežinojo, kad K. M. neturi teisės vairuoti transporto priemones ir kad ši teisė atimta už vairavimą išgėrus, ir, padaręs išvadą, kad A. R. veiksmuose nėra tyčios, nusprendė, kad susiklostė išskirtinė situacija ir A. R. priklausančio automobilio nekonfiskavo.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad remiantis Lietuvos Respublikos ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas. Būtent bylą nagrinėjančiam organui (pareigūnai), šiuo atveju apylinkės teismui, tenka pareiga nustatyti byloje tiesą, ir šios institucijos pozicija renkant įrodymus, galinčius patvirtinti ar paneigti reikšmingas aplinkybes byloje, turi būti aktyvi. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, daro išvadą, kad apylinkės teismas skundžiamą nutarimą priėmė nevisapusiškai ištyręs administracinio teisės pažeidimo padarymo aplinkybes.

Kaip matyti iš bylos duomenų, K. M. apylinkės teisme parodė, kad jis vairavo A. R. priklausantį automobilį ir kad A. R. nežinojo, kad jis vairuos jo automobilį (22 b. l.). Atsižvelgiant į šiuos K. M. parodymus apylinkės teisme, lieka neaišku, kokiais bylos duomenimis remiantis apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, padarė išvadą, kad transporto priemonės „Volkswagen Polo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas A. R. perdavė automobilį naudotis administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui pats, kad automobilis buvo valdomas savininko sutikimu, tačiau A. R. nežinojo, jog K. M. neturi teisės vairuoti transporto priemones ir kad ši teisė atimta už vairavimą išgėrus. Apylinkės teismas nešaukė transporto priemonės „Volkswagen Polo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininko A. R. į bylą ir neapklausė apie administracinio teisės pažeidimo padarymo aplinkybes. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad transporto priemonės „Volkswagen Polo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkui A. R. būtų buvę pranešta apie K. M. administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimą, t. y. apie jį tiesiogiai liečiančio proceso Raseinių rajono apylinkės teisme datą ir laiką, skundžiamas teismo nutarimas, priimtas jam nedalyvaujant. Todėl bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu liko neišsiaiškinta, ar iš tikrųjų A. R. priklausantį automobilį K. M. vairavo jo sutikimu, ar A. R. savo automobilį pats perdavė valdyti ir naudotis K. M., ar A. R. žinojo, kad K. M. jam priklausančią transporto priemonę vairuos būdamas neblaivus ir kad iš K. M. teisė vairuoti transporto priemones yra atimta ir pan. Šios aplinkybės privalėjo būti išsiaiškintos, tačiau dėl apylinkės teismo pasyvios pozicijos renkant įrodymus jos liko tinkamai neįvertintos.

Lietuvos Respublikos ATPK nereglamentuoja asmens, kurio turtas konfiskuojamas, procesinių teisių administracinio teisės pažeidimo bylos procese, tačiau ši teisinio reguliavimo spraga užpildoma remiantis įstatymų analogija ir teisės principais. Pažymėtina, jog efektyvus teisingumo vykdymas ir teisinio tikrumo principas reikalauja, kad kiekvienas asmuo, kurio teisėms ar pareigoms administracinės bylos išsprendimas gali turėti įtakos, turėtų teisę dalyvauti procese. Administracinio teisės pažeidimo bylos teisenoje taikant konfiskavimo nuobaudą yra sprendžiama dėl asmens civilinės teisės – teisės netrukdomai naudotis savo nuosavybe, taigi nuobaudos paskyrimas tiesiogiai daro įtaką transporto priemonės, kurią nuspręsta konfiskuoti (nekonfiskuoti), savininko teisėms, ir šis asmuo turi aiškiai identifikuojamą suinteresuotumą apginti savo interesus, todėl automobilio savininkui, kurio transporto priemonė gali būti konfiskuota, turėtų būti pranešama apie administracinio teisės pažeidimo bylos procesą. Nesuteikiant asmeniui galimybės įrodyti, kad jis nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu, nebūtų užtikrinamas teisingas teismo procesas ir efektyvi savininko teisių gynyba. Apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas, išanalizavęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje minėti teisės normų reikalavimai buvo pažeisti.

Taip pat pažymėtina, kad apylinkės teismas skundžiamame nutarime nurodo, kad byloje yra surinkti rašytiniai įrodymai – administracinio teisės pažeidimo protokolas (2-3 b. l.), asmens blaivumo testas, iš kurio matyti, kad K. M. nustatytas 2,02 promilės girtumo laipsnis (4 b. l.), pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (6 b. l.), transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas (7 b. l.), transporto priemonės techninės apžiūros aktas (8 b. l.), sprendimas dėl transporto priemonės grąžinimo savininkui (9 b. l.), fotonuotraukos (10, 11 b. l.), tarnybinis pranešimas (12 b. l.), informacija iš VĮ „Regitra“ (13 b. l.), išrašas apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (14-21 b. l.), iš kurio matyti, kad pažeidėjas turi galiojančių administracinių nuobaudų ir kad šių įrodymų visuma nustatyta, jog K. M. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130² str., todėl yra baustinas, tačiau apie šių įrodymų tyrimą nėra informacijos. Byloje esančiame apylinkės teismo posėdžio protokole tėra nurodyta, kad paskelbiami rašytiniai įrodymai, viso 21 lapas. Todėl konkrečiu atveju apeliacinės instancijos teismas turi labai ribotas galimybes įvertinti byloje apylinkės teisme atliktą įrodymų tyrimą. Pažymėtina, kad teismo posėdžio protokolas vaidina svarbų vaidmenį užtikrinant asmenų teisę į tinkamą ir sąžiningą teismo procesą. Jame fiksuojami esminiai bylos nagrinėjimo momentai, asmenų atvykimas į teismo posėdį, įrodymų tyrimas ir kt. Toks fiksavimas užtikrina, jog teismas savo procesinį sprendimą grįs tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje. Teismo posėdžio protokolas taip pat ypač svarbus apeliacinio proceso metu, kadangi administracinio teisės pažeidimo bylos apeliacine tvarka nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, jeigu teisėjas ar teisėjų kolegija, įvertinę bylos aplinkybes, nenusprendžia kitaip (Lietuvos Respublikos ATPK 302¹⁰ str. 2 d.), todėl byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai paprastai vertinami pagal byloje esančią medžiagą.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą Raseinių rajono apylinkės teisme nebuvo tinkamai išaiškinta ir atskleista bylos esmė, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, neištyrė ir nevertino visų bylos išnagrinėjimui ir nuobaudos skyrimui reikšmingų faktinių bylos aplinkybių, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos ATPK 248 str. įtvirtintus administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai keliamus uždavinius laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus, todėl apylinkės teismo nutarimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu. Esant šioms aplinkybėms Raseinių rajono apylinkės teismo 2016-03-14 nutarimas naikintinas ir administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Teismas nepasisako dėl kitų Šiaulių apskrities VPK Raseinių rajono PK apeliacinio skundo argumentų, nes, pasisakydamas dėl jų, apeliacinis teismas gali pažeisti bylą nagrinėsiančio apylinkės teismo nepriklausomumą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2016-03-14 nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti šiame teisme.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.