Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Baudž. byla Nr.1 – 173 2009 m.

1.1.8.1.2; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.11.9; 1.1.8.8; 1.2.7.1.2.3.; 2.1.10.1; 2.3.6.3; 2.3.6.4.2

Vilnius, 2009 m. gegužės 15 d.

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

Ž. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs 1992-06-30, Varėnos m., Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. Varėnos raj., Valkininkų sen., Valkininkų geelž. Stoties gyv., Valkininkų vaikų globos namuose „Spengla“, 9 klasių išsilavinimo, nedirbantis, Varėnos technologijos ir verslo mokyklos 10 klasės moksleivis, anksčiau neteistas, kaltinamas pagal LR BK 149 str. 4 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. R. 2008 m. spalio 24 d., apie 20 val., Valkininkų geležinkelio stoties kaime, Varėnos rajone, prie Všį Valkininkų vaikų ligoninės „Pušelė“ esančiame miške, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žinodamas nukentėjusiosios amžių, panaudodamas mažametės D. A., gim. 1995-08-07, atžvilgiu fizinį smurtą – ranka užspaudė burną, kai nukentėjusioji šaukėsi pagalbos, užlaužė rankas, nukentėjusiajai rankomis laikantis už medžio, tempė ją, du kartus bandė numauti jai kelnes, trečią kartą atsegė jai kelnes ir laužė rankas, atplėšė ją nuo medžio, tempdamas nusivedė toliau nuo kelio, pakišęs koją pargriovė ant žemės, tuo padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodine kraujosruva ir jos plote odos nubrozdinimu kairėje blauzdoje, ant jos užkrito, numovęs džinsus ir kelnaites, taip palaužė mažametės pasipriešinimą ir pasinaudodamas nukentėjusiosios bejėgiškumu dėl mažametystės, įkišęs savo varpą į jos makštį, lytiškai santykiavo su mažamete D. A. prieš jos valią, tokiu būdu išžagino mažametę D. A.. Be Ž. R. prisipažinimo, jo kaltė įrodyta pagarsintais nukentėjusiosios parodymais, liudytojų parodymais ir kita bylos medžiaga.

Teisme Ž. R. savo kaltę pripažino ir parodė, kad 2008 m. spalio 24 d. atvažiavo iš Varėnos profesinės mokyklos į „Spenglą“. 18.30 val. jis buvo vaikų globos namuose „Pušelė“. Ten prisikabino prie D. A., pradėjo ją kalbinti. Ji pabėgo į lauką. Jis ją pasivijo už „Spenglos“ prie „Pušelės“. Tada pasiūlė pasivaikščioti. Jie abu nuėjo prie kapinių. Ten pradėjo prie jos kabinėtis, pasiūlė pasimylėti, ji nesutiko. Jis pradėjo mauti D. A. kelnes, ji pradėjo rėkti. Tada uždėjo jai ranką ant burnos, prašė, kad nerėktų. Jis, pamatęs važiuojančią mašiną, paprašė eiti toliau į mišką. D. A. užkliuvo už šakų ir nukrito ant žemės. Jis mylėjosi apie 5 minutes. Paskui jie apsirengė .Tada ji nuėjo į „Pušelę“, o jis į „Spenglą“. Tuo metu buvo po 20 val. 20 min. Jis buvo išgėręs 1 litrą alaus. Jie abu buvo nuėję apie 500 metrų nuo „Pušelės“. Iš pradžių D. A. nesutiko pasimylėti, bet po įkalbinėjimų sutiko. Paprašęs pasimylėti 5 minutes, ji sutiko. Kai ji rėkė, laikė jai ant burnos uždėjęs ranką. Prezervatyvą Ž. R. užsidėjo dar būdamas „Spengloj“, prieš einant į „Pušelės“ šokius. Lytinį aktą atliko nepilnai, nes nenuleido. D. A. jam patiko, todėl ją išsirinko. Anksčiau lytinės patirties neturėjo. Prieš kelias dienas iki įvykio, jis susipažino su D. A.. Ji pasakė, kad jai 14 metų. Globos namuose švietimo apie lytinį gyvenimą nėra buvę, iš tėvų jokių pamokymų ar patarimų nėra gavęs. Dėl savo veiksmų labai gailisi.

Iš pagarsinto parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad kaltinamasis Ž. R. patvirtino savo parodymus parodymų patikrinimo vietoje metu. (T. 1 b. l. 106-109)

2008-10-24 21 val.56 min. 47 sek. alkotesteriu Ž. R. buvo nustatytas 0,99 promilių girtumas. (T. 1 b.l. 98)

Nukentėjusioji D. A. apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją.

Iš pagarsintų nukentėjusiosios D. A. parodymų matyti, kad ji laikinai gyvenanti Valkininkų vaikų ligoninėje „Pušelė“. Penktadienį (2008-10-24) ligoninės žaidimų kambaryje buvo šokiai. Buvo mergaitės J. S., A. Š., A. R.. Į žaidimų kambarį įėjo Ž. R., su kuriuo susipažino ketvirtadienį (2008-10-23). Jis sakė, kad jam 16 metų. Ji jam sakė, kad jai 13 metų. Ketvirtadienį (2008-10-23) su juo draugiškai pasikalbėjo ir nieko daugiau. Penktadienį (2008-10-24), jis atėjęs į kambarį, pradėjo kabinėtis prie jos: norėjo apsikabinti, o ji nuo jo pabėgo. Jis vėl atėjo ir vėl norėjo apsikabinti. Ji pasakė, kad jis atstotų. Taip pasakiusi ji išėjo į koridorių. Ž. R. atėjo iš paskos. Ji koridoriuje pradėjo bėgti ir išbėgo į lauką. Ten atbėgo ir Ž. R.. Ji nubėgo į vidinį kiemelį, ten atsekė ir Ž. R.. Jis ją pasivijo prie vartelių ir apsikabino, puolė bučiuoti. Jis pasiūlė pasivaikščioti. Ji pagalvojo, kad pasivaikščios ir grįš namo. Nuo „Pušelės“ jie ėjo į Pučkornių mišką, keliuku vedančiu į kapines. Keliukas buvo neapšviestas. Kažkiek paėjus, ji pasakė, kad sustokim ir grįžkim atgal. Jis pasakė „pasukam į mišką, nes dar pamatys, kad vaikšto kokie chuliganai“. Jie pasuko į mišką, nuo kelio apie kelis šimtus metrų. Tada jis vėl apsikabino, bandė pargriauti kišdamas kojas. Iš pradžių nieko nesakė. Supratusi, kad bus negerai, ji jam sakė „paleisk mane, nes noriu namo“. Jis sakė „spėsi į tuos namus, dar tik penkios valandos“. Atrodė, kad tuo metu buvo pusė septynių, nes buvo tamsu. Ji įsikibo į medį. Tada jis pradėjo glaustytis ir mauti jai džinsus. Ji pradėjo rėkti, jis ranka užspaudė burną. Sakė jai, kad nerėktų. Kai apsiramino, laikėsi už medžio. Ji pasakė Ž. R. nueiti toliau už medžio, nes turinti jam kažką pasakyti. Jis pažadėjo, kad atsitrauks, ir pakėlė rankas. Tada ji pastūmė jį su ranka. Bet jis vėl pradėjo mauti jos kelnes, laužti rankas. Ji visą laiką buvo apglėbusi medį. Kai ją atplėšė nuo medžio, nuvedė toliau nuo kelio. Jis ją tempė, nes ji pati nėjo. Jis norėjo ją paveikti morališkai: įkalbinėjo nusimauti batus, sakė, kad myli ir tik nori pasimylėti. Jis sakė nebijoti, esantis su prezervatyvu, kad nieko nebus. Ji, verkdama prašė paleisti, nieko nenorėjo. Jis pakišo koją ir pargriovė ją ant nugaros, pats užkrito, numovė džinsus ir kelnaites. Jis buvo nusimovęs savo kelnes. Tadą jis ją išprievartavo. Atrodo, kad jis buvo ant jos kokią valandą. Ji nesugebėjusi pasipriešinti. Kai baigė aktą, jis atsistojo. Tada ir ji atsistojo, pati apsirengė ir pabėgo. Ž. R. bėgo iš paskos. Kai ji grįžo į namus, pradėjo rėkti auklėtoja Onutė, kur taip ilgai buvusi. Tada auklėtojai viską papasakojusi. Ž. R. buvo išgėręs, tai ji suprato iš alkoholio kvapo. Ji į žaidimų kambarį nuėjo šeštą valandą, o įvykis buvo apie pusė septynių. Nematė prezervatyvo. Ž. R. savo organą įkišo tiesiu taikymu jai į makštį. Jis įkišęs tuo pačiu ir judėjo. Ji nenorėjo, o jis buvo užgulęs. Kai apžiūrėjo ekspertas, tai rado mėlynių ant kojos. Drabužiai nebuvo įplėšti, bet nuo žemės ir lapų buvo purvini. Jai labai skaudėjo. Tai įvyko pirmą kartą. Jo bijojo, nesutiko mylėtis, prašė, kad paleistų, prieštaravo. (T. 1 b.l. 8-10)

Iš pagarsinto parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad savo parodymus nukentėjusioji D. A. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu. (T. 1 b. l. 13-16)

D. A. gimimo liudijime (įrašo Nr. 104) nurodyta, kad ji gimė 1995-08-07. (T. 1 b.l. 6)

Teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja O. B. parodė, kad 2008-10-24 dirbo VšĮ Valkininkų vaikų ligoninėje „Pušelė“ vaikų prižiūrėtoja nuo 16 val. iki 22 val. Apie 17 val. su vaikais buvo žaidimų kambaryje. Be ligoninės vaikų čia buvo ir vaikų globos namų „Spengla“ vaikų. Kambaryje buvo ir D. A.. Kada ji išėjusi iš kambario, nepastebėjusi. Tą vakarą nemačiusi Ž. R.. Jis dažnai lankydavosi ligoninės patalpose, ateidavo pas mergaites. D. A. pasigedusi prieš vakarienę, prieš 19 val. Apie 20.10 val. koridoriuje pamačiusi bėgančią D. A.. Ją pakvietusi į kabinetą. D. A. buvo išsigandusi, verkė. Ji buvo purvinais, šlapiais drabužiais, plaukuose matėsi medžių spygliai. Paklausė, kur ji buvusi, kas atsitiko. Ji atsakė, kad ją Ž. R. išprievartavo. Ji raminusi mergaitę. Pastebėjo, kad ji šlubuoja. Ji pasakė, kad jai sutraukė koją. Ž. R. pažįsta, tik iš geros pusės. Jis visada buvo geras, mandagus, taktiškas. Nieko blogo apie jį negali pasakyti.

Teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja M. B. parodė, kad nuo 1978 metų dirba Valkininkų vaikų globos namuose „Spengla“. Ž. R. globotiniu yra nuo 2002 metų rugsėjo mėnesio. Jis mokėsi pagal adaptuotą programą. Mokytis jam sunku, nors pamokoms ruošdavosi pareigingai, prašydavo pagalbos, jei ko nesuprasdavo. Ž. R. yra ramaus būdo, uždaras, mažai bendraujantis, pareigingas. Kai Ž. R. buvo suimtas, pjaustėsi venas, bandė nusižudyti. Jis pasakojęs, kad areštinėje jį buvo sumušę. Ž. R. labai gailisi dėl savo poelgio, mano, kad jo žodžiais galima pasitikėti.

Teisiamajame posėdyje apklausta nukentėjusiosios įstatyminė atstovė Virginija V. N. parodė, kad D. A. į Pagynės vaikų globos namus atvyko 2006 metais. D. A. yra drausminga, kultūringa, draugiška. D. A. 2008 m. rudenį gydytojų siuntimu buvo paguldyta gydytis į Valkininkų vaikų ligoninę „Pušelė“. D. A. nelinkusi meluoti, fantazuoti. Ž. R. mato pirmą kartą. 2008-10-24 vakare, apie 23.15 val. paskambino „Pušelės“ darbuotoja ir pranešė apie įvykį. Šeštadienį, tai yra kitą dieną po įvykio, nuvyko į „Pušelę“ ir bendravo su D. A.. Ji verkė, buvo sugniuždyta. D. A. yra drovi, net prie moterų nenoriai nusirengia, nelabai tikinti, kad ji pati galėjo nusirengti prieš nepažįstamą vaikiną. D. A. būklė sunkiai atsistatė. Įvykio metu jai buvo 13 metų. D. A. pasakojusi, kad ji prie vartelių bučiavosi su Ž. R.. Ji nesutiko su juo 5 minutes pasimylėti.

Teisiamajame posėdyje apklausta kaltinamojo įstatyminė atstovė Inga Kazlauskaitė parodė, kad globos namuose „Spengla“ dirba nuo 2008 m. rugpjūčio mėnesio. Ž. R. šiaip neišsiskiria nuo kitų vaikų, tik yra ramesnis. Labai stebisi dėl šio Ž. R. poelgio, jis auklėjimui pasiduoda. Prašo skirti kuo mažesnę bausmę Ž. R., jis labai gailisi, esantis geras vaikas.

Iš pagarsintos specialisto išvados Nr. G 1137/08 matyti, kad D. A. padaryta kraujosruva odoje ir odos nubrozdinimas kairės blauzdos priekiniame paviršiuje. Sužalojimas padarytas veikiant kairę blauzdą kietu buku riboto paviršiaus žalojančiu daiktu, smogiant juo arba atsitrenkiant į jį. Sužalojimas galėjo būti padarytas bylos aplinkybėse nurodytu laiku. Sužalojimas padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje, kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. (T. 1 b.l. 19-21)

Iš pagarsintos papildomos specialisto išvados Nr. G-189/09 matyti, kad D. A. mergystės plėvėje nustatytas senas plyšimas, kuris galėjo gautis lytinio akto metu. Nurodyti konkrečiai mergystės plėvės plyšimo laiką nėra galimybės. Tai galėjo būti padaryta ir užduotyje nurodytu laiku, tai yra 2008-10-24, ar anksčiau iki įvykio ar po jo. (T. 1 b.l. 32-33)

Iš pagarsintos specialisto išvados Nr. G 1138/08 matyti, kad Ž. R. paviršiuje objektyvių trauminio poveikio žymių nėra. Išoriniuose lytiniuose organuose sužalojimų ar anatominių defektų, trukdančių atlikti lytinį aktą, nėra. (T. b.l. 140-141)

Iš pagarsinto teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 103MS-07 matyti, kad D. A., pagal savo amžių, psichikos (emocinę) būseną, bei remdamasi turimomis žiniomis, įvykio metu negalėjo visapusiškai teisingai suprasti jos atžvilgiu atliekamų veiksmų esmės (galėjo teisingai suvokti tų veiksmų pobūdį, bet jų reikšmės suvokimas nepakankamas, primityvus). Atsižvelgiantį į tai bei tiriamosios būseną įvykio metu (išgąsčio bei fizinio silpnumo), ji negalėjo aktyviau pasipriešinti įtariamojo veiksmams. D. A. nebūdingas polinkis fantazuoti. Jos psichologinė branda atitinka jos amžiaus tarpsnio normas; tiriamoji nepasižymi jos amžiaus tarpsniui nebūdingomis individualiomis psichologinėmis ypatybėmis. (T. 1 b.l. 50-52)

Iš pagarsinto teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 103MS-06 matyti, kad Ž. R. jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu nesirgo lėtiniu psichikos sutrikimu, jam konstatuotas socializuotas elgesio sutrikimas, kuris netrukdė jam suvokti savo veiksmų esmės ir juos valdyti. Šiuo metu Ž. R. neserga lėtiniu psichikos sutrikimu, jam konstatuojamas socializuotas elgesio sutrikimas, kuris jam netrukdo suvokti savo veiksmų esmės ir juos valdyti. Ž. R. gali dalyvauti tardymo veiksmuose, stoti prieš teismą. Ž. R. dėl jo psichikos būsenos nereikia taikyti priverčiamųjų medicinos priemonių. (T. 1 b.l. 163-163)

Iš pagarsintos specialisto išvados Nr. S 630/08 (01) R 495/08 matyti, kad atlikus DNR, išskirtos iš 9,13 obj. ir DNR, išskirtos iš Ž. R. seilių pavyzdžio, genotipų pasikartojimo dažnumų paskaičiavimus, gauta 99,99999999 % sutapimo tikimybė. Atlikus DNR, išskirtos iš 10 obj. ir DNR, išskirtos iš D. A. kraujo pavyzdžio, genotipų pasikartojimo dažnumų paskaičiavimus, gauta 99,99999999 % sutapimo tikimybė. Nuoplovoje nuo Ž. R. varpos, atlikus DNR tyrimą, nustatytas Ž. R. DNR profilis su 99,99999999 % tikimybe. Tampone su nuoplovomis nuo D. A. lytinių organų (10 obj.), ant D. A. kelnaičių įklto (8 obj.) yra sperminio skysčio pėdsakai. Atlikus DNR tyrimą, spermos DNR reakcijos produktas, negautas. Ant D. A. džinsinių kelnių, kelnaičių (7 obj.) tampone nuo išangės spermos nerasta; dėmių ir sutepimų, tinkančių kraujo tyrimui, nerasta. Ant D. A. sportinio švarko spermos ir kraujo nerasta. Ant Ž. R. dviejų megztinių, marškinėlių, kelnių, D. A. marškinėlių dėmių ir sutepimų, tinkančių tyrimui, nerasta. Ant Ž. R. kelnaičių seilių nerasta; dėmių ir sutepimų, tinkančių kraujo tyrimui, nerasta. Atlikus DNR tyrimą, nustatytas Ž. R. DNR profilis su 99,99999999 % tikimybe. (T. 2 b. l. 37-48)

Išžaginimas yra lytinis santykiavimas su žmogumi prieš jo valią panaudojant fizinį smurtą ar grasinant tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimant galimybę priešintis, ar pasinaudojant bejėgiška nukentėjusiojo asmens būkle. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 dienos nutarimo Nr. 49 „Dėl teismų praktikos išžaginimo ir seksualinio prievartavimo baudžiamosiose bylose“ 2 punkte nurodoma, jog lytinis santykiavimas LR BK 149 str. prasme yra skirtingų lyčių asmenų, tai yra, vyro ir moters lytinis aktas, įvedant vyro varpą į moters makštį. LR BK 149 str. 4 dalyje numatyta kvalifikuota nusiklatimo sudėtis, kai yra išžaginamas mažametis asmuo, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 dienos nutarimo Nr. 49 „Dėl teismų praktikos išžaginimo ir seksualinio prievartavimo baudžiamosiose bylose“ 11 punktą tai yra, kai nukentėjusiajam asmeniu nusikaltimo padarymo metu nebuvo suėję 14 metų.

Įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, jog yra visiškai įrodyta, kad Ž. R. 2008 m. spalio 24 d. apie 20 val., Valkininkų geležinkelio stoties kaime, Varėnos rajone, prie Všį Valkininkų vaikų ligoninės „Pušelė“ esančiame miške, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žinodamas nukentėjusiosios amžių, panaudodamas mažametės D. A., gim. 1995-08-07, atžvilgiu fizinį smurtą - ranka užspaudė burną, kai nukentėjusioji šaukėsi pagalbos, užlaužė rankas, nukentėjusiajai rankomis laikantis už medžio, tempė ją, du kartus bandė numauti jai kelnes, trečią kartą atsegė jai kelnes ir laužė rankas, atplėšė ją nuo medžio, tempdamas nusivedė toliau nuo kelio, pakišęs koją pargriovė ant žemės, tuo padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodine kraujosruva ir jos plote odos nubrozdinimu kairėje blauzdoje, ant jos užkrito, numovęs džinsus ir kelnaites, taip palaužė mažametės pasipriešinimą ir pasinaudodamas nukentėjusiosios bejėgiškumu dėl mažametystės, įkišęs savo varpą į jos makštį, lytiškai santykiavo su mažamete D. A. prieš šios valią, tokiu būdu išžagino mažametę D. A.. LR BK 149 str. dispozicijoje nurodyti veikos padarymo būdai yra alternatyvūs, tai yra, pakanka vieno iš jų, kad nusikaltimas būtų laikomas baigtu. Ž. R. išžagino D. A., panaudodamas fizinį smurtą bei pasinaudodamas jos bejėgiškumu dėl mažametystės. Tai neginčijamai įrodo byloje surinkti ir išnagrinėti įrodymai. Fizinio smurto panaudojimas yra tada, kai nukentėjusiojo asmens esamam ar galimam pasipriešinimui įveikti kaltininkas panaudoja veiksmus, kuriais pažeidžiamas nukentėjusiojo asmens kūno neliečiamumas, žmogaus kūno audinių ar organų anatominis vientisumas arba jų funkcijos. Tai patvirtina paties Ž. R. parodymai, nukentėjusiosios parodymai, specialisto išvada Nr. G 1137/08 (06), kurioje nurodoma, jog D. A. padaryta kraujosruva odoje ir odos nubrozdinimas kairės blauzdos priekiniame paviršiuje, sužalojimas padarytas vieno trauminio poveikio pasekoje, kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, specialisto išvada Nr. G-189/09(02), kurioje nurodoma, jog D. A. konstatuota poodinė kraujosruva ir jos plote odos nubrozdinimas kairėje blauzdoje kurie padaryti kietu buku daiktu, vieno trauminio poveikio pasekoje ir galėjo gautis užduotyje nurodomu laiku, tai yra 2008-10-24. Taigi nėra abejonių, kad D. A. atžvilgiu Ž. R. panaudojo fizinį smurtą, siekdamas palaužti jos pasipriešinimą.

D. A. nusikaltimo padarymo metu buvo mažametė, tai yra, jai buvo 13 metų. Tai patvirtina nukentėjusiosios gimimo liudijimo kopija (T. 1 b. l. 6), kurioje nurodoma, kad D. A. gimė 1995-08-07, o nusikaltimas padarytas 2008-10-24, taigi nukentėjusiajai buvo 13 metų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 dienos nutarimo Nr. 49 „Dėl teismų praktikos išžaginimo ir seksualinio prievartavimo baudžiamosiose bylose“ 11 punkte nurodoma, kad nusikaltimas kvalifikuojamas pagal LR BK 149 str. 4 d., kai kaltininkas suvokia, kad nukentėjusysis asmuo yra mažametis. Taip pat jei kaltininkas ir nesuvokė, kad nukentėjusysis yra mažametis asmuo, tačiau teismas pripažįsta, kad kaltinamasis pagal bylos aplinkybes, ypač nukentėjusiojo fizinius duomenis, taip pat savo asmenines savybes, turėjo ir galėjo suvokti, kad nukentėjusysis yra mažametis asmuo. Ž. R., žagindamas D. A., suvokė, kad ji yra mažametė. Tai patvirtina nukentėjusiosios parodymai, kuriuose ji parodė, jog dieną prieš įvykį, tai yra 2008-10-23 ji pasakė Ž. R., kad jai yra 13 metų. Taip pat specialisto išvadoje Nr. G 1137/08 (06) pažymima, jog D. A. bendras išsivystymas atitinka amžių. Taip pat teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 103MS-07 nurodoma, kad D. A. protinio išsivystymo lygis ir pažintinės veiklos ypatumai atitinka jos amžiaus tarpsnio normas. Taigi teismas laiko, kad yra visiškai įrodyta, jog Ž. R. suvokė, kad D. A. yra 13 metų. Taigi Ž. R. išžagino D. A. panaudodamas fizinę prievartą bei pasinaudodamas jos bejėgiškumu. Bejėgiškumas siejamas su tam tikra fizine arba psichine asmens būkle, kuri nulemia jo negebėjimą adekvačiai reaguoti į pavojingus žagintojo ketinimus. Psichinis bejėgiškumas – tai negalėjimas suprasti žagintojo ketinimų lytiškai santykiauti faktinės arba socialinės prasmės, šis negalėjimas gali būti nulemtas psichinės ligos ar sutrikimo arba amžiaus (mažametystės arba gilios senatvės). Nagrinėjamo nusikaltimo atveju Ž. R. pasinaudojo D. A. bejėgiškumu dėl jos amžiaus. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 103MS-07 pažymima, kad D. A. pagal savo amžių, psichikos (emocinę) būseną bei remdamasi turimomis žiniomis, įvykio metu negalėjo visapusiškai teisingai suprasti jos atžvilgiu atliekamų veiksmų esmės (galėjo teisingai suvokti tų veiksmų pobūdį, bet jų reikšmės suvokimas nepakankamas, primityvus). Atsižvelgiant į tai bei D. A. būseną įvykio metu (išgąsčio bei fizinio silpnumo), ji negalėjo aktyviau pasipriešinti Ž. R. veiksmams. Taigi teismas konstatuoja, kad nukentėjusioji D. A. nusikaltimo padarymo metu buvo bejėgiškos būklės.

Išžaginimo sudėtis yra formali. Įstatymų leidėjas nesieja padarytos veikos kvalifikavimo nei su išžaginimo veiksmų pabaiga, nei su dėl to kilusiais padariniais. Išžaginimas yra baigtas nusikaltimas nuo lytinio santykiavimo pradžios nepriklausomai nuo to, ar kaltininkas pabaigė lytinį aktą. Ž. R. padarė baigtą nusikaltimą, numatytą LR BK 149 str. 4 d. Tai įrodo paties kaltinamojo parodymai, nukentėjusiosios parodymai, taip pat specialisto išvada Nr. G-189/09(02), kurioje nurodyta, jog D. A. mergystės plėvėje nustatytas senas plyšimas, kuris galėjo gautis lytinio akto metu. Tai galėjo būti padaryta ir 2008-10-24 ar anksčiau iki įvykio ar po jo. Teismas daro išvadą, kad D. A. mergystės plėvė plyšo Ž. R. ją žaginant. Juolab, kad nukentėjusioji neigia iki įvykio turėjusi lytinių santykių, netikėti jos parodymais nėra pagrindo.

Ž. R. veikė tiesiogine tyčia. Jis suprato, kad atlieka lytinį aktą prieš nukentėjusiojo valią panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimdamas galimybę priešintis, ar pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiojo asmens būkle. Teisme surinktais ir ištirtais įrodymais įrodyta, kad Ž. R. suprato, kad atlieka lytinį aktą prieš D. A. valią, panaudodamas fizinį smurtą ir pasinaudodamas jos bejėgiška būkle dėl mažametystės, ir norėjo taip veikti. Ž. R. suvokė, kad D. A. aiškiai išreiškė nenorą lytiškai santykiauti su Ž. R., prašė ją paleisti, įsikibo į medį, pradėjo rėkti, verkė. Ž. R. suprato, kad atlieka lytinį aktą prieš D. A. valią, kadangi ji priešinosi tam ir aiškiai išreiškė savo valią. Kaip pažymima teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 103MS-06, objektyvių duomenų, kad Ž. R. nusikaltimo darymo metu buvo laikino psichikos veiklos sutrikimo būsenoje, nėra. Jis buvo paprasto girtumo būsenoje. Įvykio metu Ž. R. nebuvo fiziologinio afekto būsenoje. Ž. R. nusikalstamos veikos padarymo metu nesirgo lėtiniu psichikos sutrikimu, jam konstatuotas socializuotas elgesio sutrikimas, kuris netrukdė jam suvokti savo veiksmų esmės ir juos valdyti. (T. 1 b. l. 163-165)

Atsižvelgiant į šias aplinkybes teismas daro išvadą, kad yra visiškai įrodyta, jog Ž. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 149 str. 4 d. Ikiteisminio tyrimo metu jo veika kvalifikuota teisingai.

Skiriant bausmę kaltinamajam Ž. R. teismas atsižvelgia į visas nusikaltimo padarymo aplinkybes, į kaltės formą ir rūšį, padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę, į bylos aplinkybes, lengvinančias ir sunkinančias kaltinamojo atsakomybę, žalingų pasekmių turinį. Ž. R. nusikaltimo padarymo metu buvo nepilnametis, tai patvirtina asmens tapatybės kortelės kopija (T. 1 b. l. 87). Todėl teismas taip pat atsižvelgia į tai skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į nepilnamečio kaltinamojo gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, sveikatos būklę ir socialinę brandą, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Teismas, skirdamas bausmę Ž. R., atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis nusikaltimą padarė tiesiogine tyčia, padarytas nusikaltimas yra labai pavojingas, kėsinamasi į asmens seksualinį neliečiamumą, į vaiko saugumą nuo pernelyg ankstyvo seksualinio poveikio, galinčio pakenkti jo normaliam psichiniam ir fiziniam vystymuisi. Padarytas baigtas labai sunkus nusikaltimas, už kurį įstatymas numato tik laisvės atėmimo bausmę. Teismas vertina kaltinamojo Ž. R. asmenybę, Varėnos technologijos ir verslo mokyklos pateiktoje kaltinamojo charakteristikoje nurodoma, kad Ž. R. pamokas lanko blogai, retai ateina, o ir atėjęs iš paskutinių pamokų išeina (T. 1 b. l. 150), Valkininkų vaikų globos namų „Spengla“ pateiktoje kaltinamojo charakteristikoje pažymima, kad Ž. R. yra dirglus, ypač sudėtingesnėse situacijose, tada pasireiškia aklo pykčio protrūkis, pastebėtas vartojant alkoholinius gėrimus. (T. 1 b. l. 152). Tačiau atsižvelgtina ir į tai, kad pastarojoje charakteristikoje pažymima, jog Ž. R. yra paslaugus, mėgsta dirbti, su grupės auklėtiniais yra draugiškas. Visi teisiamajame posėdyje apklausti liudytojai apie Ž. R. atsiliepė tik teigiamai. Taip pat prastą pamokų lankymą pateisina tai, kad kaltinamasis negali mokytis dėl regimojo, girdimojo ir erdvinio suvokimo ir lingvistinių sutrikimų: akustinė – artikuliacinė disgrafija, dislekcija. (T. 1 b. l. 152) Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad Ž. R. buvo atliktas kompleksinis tyrimas ir prieita prie išvados, kad kaltinamajam yra intelekto sutrikimas: nežymus protinis atsilikimas. (T. 1 b. l. 165) Taip pat Varėnos švietimo centro direktorės rašte apie Ž. R. nurodyta, jog priimtas nutarimas specialųjį ugdymą Ž. R. skirti nuolatinai, ugdyti jį pagal adaptuotas Bendrąsias programas ir siūlyta, kad ugdymo įstaiga teiktų jam logopedinę, specialiąją pedagoginę ir socialinę pedagoginę pagalbą. (T. 1 b. l. 156) Taigi teismas daro išvadą, kad Ž. R. nėra pakankamai socialiai brandi asmenybė.

Teismas, skirdamas bausmę, taip pat atsižvelgia į Ž. R. gyvenimo ir auklėjimo sąlygas. Kaltinamasis gimė asocialioje šeimoje, jo tėvams buvo apribotos tėvystės teisės dėl piktnaudžiavimo alkoholiu, nesirūpinimo vaikais. (T. 1 b. l. 90) Nuo 4 klasės kaltinamasis gyveno vaikų globos namuose. Įvykio metu Ž. R. gyveno Valkininkų globos namuose, nuo 4 klasės vartoja alkoholį. Kaltinamasis anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas.

Teismas pripažįsta Ž. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažįsta padaręs nusiklatimą ir nuoširdžiai dėl to gailisi. Kaltinamasis pats, neveikiamas jokių objektyvių aplinkybių, prisipažino padaręs nusikaltimą. Jo nuoširdų gailėjimąsi rodo tai, kad kaltinamasis neigiamai vertina savo poelgį, išgyvena dėl padarytų veiksmų, jo nuoširdų gailėjimąsi rodo ir byloje nustatytų aplinkybių visuma. Atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas taip pat pripažįsta tai, kad Ž. R. veikos padarymo metu buvo nepilnametis, socialiai nesubrendusi asmenybė.

Atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad Ž. R. nusikaltimo padarymo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Kaip pažymima teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 103MS-06, net ir nežymaus apsvaigimo nuo alkoholio pasekoje iš esmės keičiasi situacijos suvokimas bei įvertinimas, sunkėja jos racionalių sprendimų paieška, susilpnėja savikontrolė.

Ž. R. padarė nusikaltimą, už kurį baudžiamasis įstatymas numato tik laisvės atėmimo bausmę (LR BK 149 str. 4 d.)

Teismas, įvertinęs surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, daro išvadą, kad bausmės tikslai, numatyti LR BK 41 str., bus pasiekti tik paskyrus kaltinamajam Ž. R. realią laisvės atėmimo bausmę. Tačiau teismas pagrįstai mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Ž. R. atžvilgiu reali laisvės atėmimo bausmė gali būti nevykdoma (LR BK 92 str. 1 d.)

Civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies. Byloje pareikštas 50 000 lt (penkiasdešimties tūkstančių litų) dydžio civilinis ieškinys. (T. 2 b. l. 30-32) Civilinis ieškinys turi būti pagrįstas. Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (LR CK 6.250 straipsnio 1 d.). Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. (LR CK 6.250 str. 2 d.) Teismas įvertina tai, kad pati nukentėjusioji tamsiu paros metu sutiko eiti su Ž. R. į mišką, ėjo susikibę už rankų, taigi taip ji pati padidino veikos padarymo riziką. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas įvertina tai, kad nukentėjusiajai turtinė žala nepadaryta. Be to, kaltinamasis Ž. R. nedirba, jo tėvams apribotos tėvystės teisės, kaltinamasis gyvena vaikų globos nsmuose. Teismas pagrįstai daro išvadą, kad pareikštas 50 000 lt dydžio ieškinys Ž. R. neatitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principų. Teismas sumažina priteistinos žalos dydį iki 7 000 lt.

1. Prezervatyvo pakuotė, 2008-10-25 paimta asmens kratos metu, pas kaltinamąjį Ž. R., saugomi Varėnos r. PK. (T. 1 b. l. 83-86)

2. Viena dėžė su nukentėjusiosios D. A. džinsinėmis kelnėmis, rausvos spalvos džemperiu, oranžinės spalvos džemperiu, baltos spalvos apatinėmis kelnaitėmis ir įklotu; viena dėžė su kaltinamojo Ž. R. kelnėmis, žalios spalvos megztiniu, baltos spalvos megztiniu, mėlynais baltiniais, apatinėmis kelnaitėmis; vokas kodu 183043; vokas su tamponu su kaltinamojo Ž. R. varpos nuopjovomis; vokas su nukentėjusiosios D. A. kraujo pavyzdžiu; dėžutė Nr. 1 su tepinėliu nuo nukentėjusiosios D. A. išorinių lytinių organų; dėžutė Nr. 2 su nukentėjusiosios D. A. tepinėliu nuo išeinamosios angos – 2008-11-07 perduoti į MRU TMI. (T. 1 b. l. 73-81), sunaikintini.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 301-305 str., 307 str., 308 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ž. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 149 str. 4 d. ir paskirti jam 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, vadovaujantis LR BK 92 str. 1 d., bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams. Ž. R. taikyti auklėjamojo poveikio priemonę įpareigojant atlikti 100 (šimtą) valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų Valkininkų vaikų globos namuose „Spengla“.

Bausmės pradžią Ž. R. skaičiuoti nuo 2009-05-15.

Į bausmės atlikimo laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2008-10-24 iki 2008-10-25, suėmimo laiką nuo 2008-10-25 iki 2009-05-15.

Kardomąją priemonę - suėmimą Ž. R. panaikinti ir paleisti jį teismo posėdžių salėje.

Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš Ž. R. ir vaikų globos namų „Spengla“ D. A. naudai 7 000 lt (septynių tūkstančių litų) dydžio ieškinį neturtinei žalai atlyginti.

1. saugomus Varėnos r. PK. (T. 1 b.l. 83-86);

2. perduotus į MRU TMI. (T. 1 b.l. 73-81), sunaikinti (LR BPK 94 str.).

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.