Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje S. T., a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, gyv. (duomenys neskelbtini), dirbanti UAB „A“, bausta administracine tvarka, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, neteista, traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 73 straipsnio 1 dalį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. T. 2019 m. vasario 15 d., apie 21 val. 45 min, savo namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), būdama akivaizdžiai neblaivi (tikrintis blaivumą atsisakė), įtraukė savo mažametį sūnų T. T., gim. 2009 m. kovo 5 d., į jos ir neblaivaus suaugusio sūnaus A. T. tarpusavio konfliktinę situaciją, sudarydama galimybę mažamečiui girdėti konfliktą, kurio metu S. T. ir A. T. garsiai šaukė vienas ant kito, buvo girdėti grumtynių garsai. Dėl to mažametis T. T. labai išsigando ir pradėjo verkti, norėjo pats paskambinti pagalbos telefonu. Tokiais, priešingais vaiko interesams, veiksmais S. T. padarė nukentėjusiajam mažamečiui T. T. neturtinę žalą, t. y. sukėlė vaikui išgąstį ir pažeidė jo teisę į saugią aplinką, užtikrinančią visapusišką ir harmoningą vaiko vystymąsi ir tokiu būdu padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 73 straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiama S. T. savo kaltę dėl padaryto nusižengimo pripažino ir nurodė, kad labai gailisi, į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui pranešta tinkamai. Todėl administracinio nusižengimo byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui (ANK 630 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

S. T. kaltė dėl nurodyto nusižengimo padarymo visiškai įrodyta administracinio nusižengimo byloje surinktais duomenimis: 2019 m. vasario 18 d. S. T., A. T. ir 2019 m. vasario 21 d. nepilnametės A. T. paaiškinimais; Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų PK vyr. patrulio I. Š. paaiškinimu, kuriame nurodyta, jog 2019 m. vasario 15 d. apie 21 val. 48 min. buvo gautas pranešimas, jog adresu (duomenys neskelbtini), neblaivūs smurtauja pranešėjos motina kartu su pranešėjos pilnamečiu broliu, atvykus policijos pareigūnams pranešėja A. T. nurodė neblaivų brolį A. T. ir motiną S. T., kurie buvo akivaizdžiai neblaivūs, svirduliavo į šonus, nuo abiejų sklido stiprus alkoholio kvapas; 2019 m. balandžio 30 d. administracinio nusižengimo protokolu Nr. 28-ANR_P-2353-2019; PRĮR kortelės išrašu, iš kurio matyti, jog 2019 m. adresu (duomenys neskelbtini), tarp akivaizdžiai neblaivios S. T. ir neblaivaus A. T., žodinio konflikto metu, namuose buvęs mažametis S. T. sūnus T. J. girdėjo šeimoje kilusį konfliktą dėl kurio susijaudino ir išsigando; bei kita bylos medžiaga.

Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 31 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatyta, jog vaiko tėvai turi teisę ir pareigą rūpintis, kad būtų sudaryta saugi, vaiko visapusiškam ir harmoningam vystymuisi tinkama aplinka, taip pat vaiko sveikata, jo fiziniu, protiniu, emociniu, dvasiniu, doroviniu vystymusi, pažintinių ir socialinių gebėjimų ugdymu, mokyti vaiką nesmurtinio elgesio plėtojant tarpasmeninius santykius, suteikti jam informaciją, kaip apsisaugoti nuo bet kokio smurto ar kitų jo teisių pažeidimų, atsižvelgiant į jo amžių ir brandą. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.159 straipsnis numato, kad tėvų valdžia negali būti naudojamasi priešingai vaiko interesams, o už tėvų valdžios nepanaudojimą taikoma teisinė atsakomybė, numatyta įstatymuose.

Surinkti įrodymai visiškai patvirtina faktą, kad S. T. savo neteisėtu elgesiu, būdama neblaivi, namuose konfliktavo, šūkavo, namuose esant mažamečiam sūnui T. T., taip nevykdė savo kaip motinos pareigos, užtikrinti vaiko teisę į saugią aplinką, saugoti vaiką nuo neigiamos socialinės aplinkos ir bet kokios formos smurto demonstravimo, dėl to jos veiksmai kvalifikuotini kaip LR Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 31 straipsnio 3 dalies 1 punkto pažeidimas, kurio atsakomybė numatyta ANK 73 straipsnio 1 dalyje.

Pažeidėjos administracinę atsakomybę lengvinanti aplinkybė tai, jog kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi. Pažeidėjos administracinę atsakomybę sunkinanti aplinkybė, ta, jog nusižengimą padarė būdamas neblaivi.

Skiriant nuobaudą atsižvelgiama ne tik į administracinę atsakomybę lengvinančią bet ir į sunkinančią aplinkybę, taip pat į pažeidėjos asmenybę, jog jau anksčiau du kartus bausta administracine tvarka už tėvų valdžios panaudojimą priešingai savo vaikų interesams, galiojančių nuobaudų neturi. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, bei į tai, kad pažeidėja administracinėn atsakomybėn už nusižengimą numatytą ANK 73 straipsnyje traukiam pirmą kartą, todėl S. T. skiriama ANK 73 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – įspėjimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu,

nutarė:

S. T., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 73 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai įspėjimą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.