Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Egidija Tamošiūnienė, susipažinusi su akcinės bendrovės „Orlen Lietuva“ prašymu sujungti Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėjamas civilines bylas Nr. e2-387-186/2016, Nr. e2-238-160/2016 ir Nr. e2-583/2016,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos apeliaciniame teisme yra pradėta civilinė byla Nr. e2-238-160/2016 dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 5 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-5668-603/2015 (2016 m. bylos Nr. e2-1746-603/2016). 2015 m. spalio 5 d. nutartimi bylos pagal ieškovės AB „Lietuvos geležinkeliai“ ieškinį atsakovei AB „Orlen Lietuva“ dėl skolos priteisimo ir prognozuojamos rinkliavos dydžio pakeitimo nustatymo, nagrinėjimas sustabdytas iki galutinio Vilniaus komercinio arbitražo teismo sprendimo byloje Nr. 319, įsiteisėjimo.

Lietuvos apeliaciniame teisme yra pradėta civilinė byla Nr. e2-387-186/2016 dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 10 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-3061-431/2015, kuria ieškovės AB „Lietuvos geležinkeliai“ ieškinys atsakovei AB „Orlen Lietuva“ dėl skolos priteisimo, paliktas nenagrinėtas. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo nutartimi nustatyta, kad ieškovė reikalavimą atsakovui kildina iš 2009 m. sausio 19 d. tarp šalių pasirašytos Geležinkelių transporto paslaugų sutarties Nr. SP-13, kurios 11.2.1. punktu bylos šalys susitarė ginčus, viršijančius 50 000 000 Lt sumą, perduoti nagrinėti Vilniaus komercinio arbitražo teismui. Remiantis šiomis nustatytomis aplinkybėmis, Vilniaus apygardos teismas 2015 m. lapkričio 10 d. nutartimi ieškovo ieškinį, kaip nenagrinėtiną Vilniaus apygardos teisme, paliko nenagrinėtą. Ieškovė nesutikdama su nurodyta nutartimi pateikė dėl jos atskirąjį skundą. Atsakovė taip pat ginčija nurodytos nutarties dalį, kuria išspręstas bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas. Šių skundų pagrindu Lietuvos apeliaciniame teisme pradėta civilinė byla Nr. e2-387-186/2016.

Nustatyta ir tai, kad Lietuvos apeliaciniame teisme pradėta civilinė byla Nr. e2-583/2016 (kuri dar nėra paskirta nagrinėti konkrečiam teisėjui ar teisėjų kolegijai) dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 5 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-2372-577/2016. Šia nutartimi ieškovės AB „Lietuvos geležinkeliai“ ieškinio atsakovei AB „Orlen Lietuva“ dalį, kuria reikalaujama pripažinti, kad atsakovė laiku ir pilnai nemokėdama ieškovei pervežimo paslaugų pagal 2009 m. sausio 19 d. Geležinkelio transporto paslaugų sutartį Nr. SP-13 iš esmės pažeidė šią sutartį, atsisakyta priimti. Tuo tarpu ieškinio dalis, kuria ieškovė prašo priteisti iš atsakovės skolą, atsiradusią netinkamai vykdant pareigas, kylančias iš 2009 m. sausio 19 d. sutarties, priėmė nagrinėti. Su 2016 m. sausio 5 d. nutarties dalimi, kuria dalį ieškinio atsisakyta priimti, nesutikdama ieškovė pateikė atskirąjį skundą, kuris bus vertinamas civilinėje byloje Nr. e2-583/2016.

20016 m. vasario 9 d. atsakovė AB „Orlen Lietuva“ kreipėsi į Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkę, prašydama išspręsti šių trijų bylų pagal atskiruosius skundus sujungimo klausimą. Prašyme teigiama, kad tarp šalių kilęs ginčas dėl 2009 m. sausio 19 d. Geležinkelių transporto paslaugų sutarties Nr. SP-13 šalims nustatytų įsipareigojimų vykdymo. Šalis siejančios 2009 m. sausio 19 d. Geležinkelių transporto paslaugų sutarties Nr. SP-13 11.2.1. punktu nustatyta, kad ginčai, viršijantys 50 000 000 Lt sumą, perduodami nagrinėti Vilniaus komercinio arbitražo teismui, o nurodytos sumos nesiekiantys nagrinėjami Vilniaus apygardos teisme. Atsakovės teigimu, ieškovė dėl vienarūšių reikalavimų, grindžiamų netinkamu atsakovės prievolių pagal nurodytą sutartį vykdymu, teikia Vilniaus apygardos teismui ieškinius. Apygardos teismas dalį ieškovės pateiktų reikalavimų sujungė ir ieškinius paliko nenagrinėtus (nustatęs, kad jie turi būti nagrinėjami Vilniaus komercinio arbitražo teisme), kitose ieškovės inicijuotose bylose ieškinius priėmė arba sustabdė bylų nagrinėjimą iki kol arbitražo teisme bus įvertinti tarp šalių kilę ginčai. AB „Orlen Lietuva“ teigia, jog siekiant išspręsti byloje kilusį klausimą dėl arbitražinės išlygos taikymo ir siekiant formuoti vieningą praktiką šiuo klausimu, būtina aptartas Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėjamas bylas sujungti ir spręsti ginčus kartu.

Bylas atsisakytina sujungti.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 136 straipsnio 4 dalis nustato, jog teismas, nustatęs, kad teismo (teismų) žinioje yra kelios vienarūšės bylos, kuriose dalyvauja tos pačios šalys, gali sujungti tas bylas į vieną bylą, kad jos būtų kartu išnagrinėtos, jeigu taip sujungus bus greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčai, taip pat tais atvejais, kai nagrinėjami reikalavimai tarpusavyje susiję ir dėl to bylų negalima nagrinėti skyrium. Ši norma nustato ir subjektus, kurie sprendžia bylų sujungimo klausimus: jei bylos nagrinėjamos tame pačiame teisme, dėl jų sujungimo sprendžia to teismo pirmininkas, pirmininko pavaduotojas ar Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, o jei skirtinguose teismuose – aukštesnės pakopos teismo pirmininkas ar Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (dėl civilinių bylų, nagrinėjamų skirtinguose apylinkių teismuose, esančiuose to paties apygardos teismo veiklos teritorijoje, sprendžia atitinkamo apygardos teismo pirmininkas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, dėl skirtinguose apygardų teismuose ar skirtingų apygardų teismų veiklos teritorijose veikiančiuose apylinkių teismuose nagrinėjamų civilinių bylų sujungimo – Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas).

Civilinių bylų sujungimo instituto tikslai yra susiję su proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principų įgyvendinimu: bylos sujungiamos, jeigu taip bus greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčai. Bylų sujungimas taikomas ir tais atvejais, kai nagrinėjami reikalavimai tarpusavyje susiję ir dėl to bylų negalima nagrinėti skyrium (CPK 136 str. 4 d.). Susipažinus su teismui pateikta informacija apie prašomas sujungti civilines bylas bei įvertinus Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ pateiktus duomenis, nelaikytina, jog tarp prašomų sujungti Lietuvos apeliaciniame teisme pradėtų civilinių bylų yra ryšys, kuris trukdytų šias bylas nagrinėti jų nesujungus ir ginčus išspręsti greitai bei teisingai. Nors kaip teigiama AB „Orlen Lietuva“ prašyme, Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamose bylose ginčai vyksta tarp tų pačių šalių, t. y. AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir AB „Orlen Lietuva“, reikalavimai kildinami iš 2009 m. sausio 19 d. Geležinkelių transporto paslaugų sutarties Nr. SP-13, tačiau Lietuvos apeliaciniame teisme pradėtų ir aptartų civilinių bylų nagrinėjimo dalykas nėra susijęs, kas reiškia, jos bylose bus nagrinėjamos ir vertinamos iš esmės skirtingos aplinkybės: civilinėje byloje Nr. e2-387-186/2016 bus vertinama ar pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino sutarties nuostatas, nustatančias arbitražinę išlygą; civilinės bylos Nr. e2-238-160/2016 dalykas yra bylos sustabdymo teisėtumas ir pagrįstumas; Lietuvos apeliaciniame teisme pradėtos civilinės bylos Nr. e2-583/2016 dalykas - ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti dalį ieškovės ieškinio, nustatęs, jog jis nesukels ateityje ieškovei teisinių pasekmių.

Įvertinus apeliaciniame teisme pradėtų civilinių bylų medžiagą ir skundais keliamus klausimus, akivaizdu, jog, atsakovės teigimu, bylas vienijantis klausimas dėl arbitražinės išlygos taikymo, bus vertinamas tik vienoje iš prašomų sujungti bylų, o kitose bylose, kurios pradėtos dėl atskirų pirmosios instancijos teismo procesinių veiksmų, priimtų nagrinėjant bylas, šis klausimas nekeliamas. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės vertinimu, atsakovė šį klausimą turėtų kelti ne apeliaciniame teisme, kuriame kaip minėta vertinami tik atskirų pirmosios instancijos teismo priimtų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, bet teisme, kuriame ginčai sprendžiami iš esmės. Nepagrįsti ir atsakovės nuogąstavimai dėl to, jog nesujungus nurodytų bylų bus formuojama skirtinga praktika dėl kilusio ginčo priskirtinumo arbitražo teismui, kadangi tokie klausimai civilinėse bylose Nr. e2-238-160/2016 ir Nr. e2-583/2016 net nekeliami.

Lietuvos apeliacinio teismo vertinimu, sujungus aptartas civilines bylas nebus pasiekti civilinių bylų sujungimo instituto tikslai (greitesnis ir efektyvesnis bylos nagrinėjimas), priešingai sujungus bylas dėl jose vertintinų faktų ir nustatinėtinų aplinkybių gausos skirtingais aspektais būtų apsunkintas bylos nagrinėjimas, bylos nėra susijusios tiek, kad jų nebūtų įmanoma nagrinėti atskirai, todėl prašymas sujungti nurodytas civilines bylas netenkinamas.

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė, vadovaudamasi CPK 136 straipsnio 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nesujungti Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėjamų civilinių bylų: Nr. e2-387-186/2016, Nr. e2-238-160/2016 ir Nr. e2-583/2016.