- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-04-28
- Bylos Nr.
- 2A-369-56/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rasa Gudžiūnienė, Danutė Kutrienė, Petras Jaržemskis
- Atsakovas
- S. V.
- Ieškovas
- V. V.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
D. K.
dalyvaujant ieškovo atstovui adv. M. S.
adv. L. G.
atsakovui S. V.
atsakovo atstovui adv. S. U.
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo S. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 9 d. sprendimo, kuriuo patenkintas ieškovo V. V. ieškinys atsakovui S. V. dėl A. V. testamento pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas V. V. su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, kreipėsi į teismą ir prašė pripažinti negaliojančiu, 2005 m. rugsėjo 20 d. A. V. Vilniaus m. 15 notarų biure sudarytą testamentą; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad ieškovo motina A. V. mirė 2006 m. balandžio 14 d. Ieškovas su broliu S. V., po motinos mirties, turėjo turtą paveldėti pagal įstatymą, tačiau rinkdamas dokumentus dėl paveldėjimo sužinojo, kad motina 2005 m. rugsėjo 20 d. sudarė testamentą, o 2006 m. gegužės 22 d. notarei buvo pateiktas pareiškimas apie palikimo priėmimą ir tuo pagrindu pradėta A. V. paveldėjimo byla. Ieškovo motiną 2005 m. birželio 12 d. ištiko insultas, jos būklė buvo sunki, todėl ji 2005 m. rugsėjo 20 d., dėl sveikatos būklės negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės bei pasekmių ir negalėjo išreikšti valios dėl testamento sudarymo. Atsakovas S. V. testamento sudarymo faktą slėpė ne tik motinai esant gyvai, bet ir po jos mirties ir ieškovas apie palikimo priėmimą bei testamento sudarymą nieko nežinojo, tačiau sužinojęs kreipėsi į notarę, kuri testamento nuorašo nepateikė, vėliau, ieškovui pateikus dokumentus apie giminystės ryšius, nesuteikė duomenų apie palikimo priėmėją, todėl buvo pažeista ieškovo teisė žinoti apie palikimo priėmimą. Kadangi ieškovo brolis, atsakovas S. V. palikimo priėmimo bei testamento sudarymo faktus slėpė, ieškovas abejojo, jog sudarydama testamentą motina išreiškė tikrąją savo valią.
Atsiliepimas
Atsakovas S. V. atsiliepime į ieškinį su juo nesutiko ir prašė atmesti; priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad motina testamento sudarymo metu, buvo sąmoninga ir pati kalbėjo su notare, kuriai nekilo jokių abejonių dėl motinos sveikatos būklės, todėl motina sudarydama testamentą išreiškė tikrąją savo valią. Nė vienoje epikrizėje nebuvo nurodyta, jog palikėja sudarydama testamentą buvo nesąmoninga ir negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Be to, motinos valia testamentu palikti turtą atsakovui susiformavo per eilę metų, po tėvo I. V. mirties, nes ieškovas visiškai neprisidėjo prie tėvo laidotuvių bei paminklo pastatymo. Motinai ketinant parduoti jos ir mirusio tėvo butą, ieškovas tam pasipriešino, po ko jo santykiai su motina atšalo. Motinai pakliuvus į ligoninę, ieškovas jos nelankė ir neprižiūrėjo, todėl visi rūpesčiai teko atsakovui. Motinos laidotuvių rūpesčiai taip pat teko tik atsakovui.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto 3-o apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 9 d. sprendimu ieškinys buvo patenkintas. Pripažintas negaliojančiu 2005 m. rugsėjo 20 d. A. V. vardu sudarytas ir VŠĮ Vilkpėdės ligoninėje Vilniaus miesto 15 notarų biuro notarės G. Š. patvirtintas testamentas. Iš atsakovo, ieškovo naudai, priteisti 1500 Lt už teisinę pagalbą, 500 Lt ekspertizės išlaidų ir 100 Lt žyminio mokesčio, viso 2100 Lt, o valstybės naudai priteista 123,30 Lt pašto išlaidų.
Teismas pažymėjo, kad notarė atvykusi į ligoninę, testatorei pateikė iš anksto parengtą testamentą, su testatore nebendravo, o rengiant testamentą buvo remiamasi tik atsakovo nuomone, todėl teismas padarė išvadą, jog testamente išreikšta ne testatorės, o atsakovo valia ir turėjo pagrindą pripažinti testamentą negaliojančiu. Tvirtinant testamentą taip pat nebuvo laikomąsi įstatymo nuostatos, jog sandoriai su užsienio piliečiais sudaromi valstybine kalba ir kita abiems šalims priimtina kalba (LR Notariato įstatymo 15 str.). Kadangi testatorė nebuvo LR pilietė, nemokėjo lietuviškai nei skaityti nei rašyti, o testamentas nebuvo jai išverstas į rusų kalbą, teismas padarė išvadą, jog testatorė pasirašė testamentą, kurio turinys jai nebuvo suprantamas, kas sudarė pagrindą pripažinti testamentą negaliojančiu. Notarė pateikdama testatorei pasirašyti testamentą, neįsitikino jos veiksnumu, nes byloje apklausti liudytojai negalėjo patvirtini, jog notarė būtų aptarusi testamento turinį su testatore, negirdėjo jos valios išraškos, kam testamentu paliekamas turtas, liudytojai taip pat negalėjo patvirtinti, jog testamentas testatorei buvo išverstas į rusų kalbą. Tuo tarpu byloje esanti testatorės ligos istorija patvirtino aplinkybę, jog testamento pasirašymo metu ji buvo sunkios būklės, nepilnai kritiška, dezorganizuota, su vienos pusės paralyžiumi. Medicininių įrašų ligos istorijoje kontekste, teismas padarė išvadą, jog aplinkybė, kad atsakovas nebūdamas testatorės atstovu pagal įstatymą ar pavedimą pasirašydavo už testatorę, įrodė, jog dėl sveikatos būklės testatorė pati negalėjo priimti sprendimų dėl jos gydymo bei pasirašyti dokumentų.
Teismas konstatavo, kad į bylą pateikta prof. Habil. med. mokslų daktaro A.A. G. ir psichiatro bei psichoterapeuto R. A. 2007 m. lapkričio 5 d. ,,teismo medicinos specialisto išvada“ Nr. A-SI-75-99 privatus rašytinis įrodymas (CPK 197 str. 1 d.), o 2007 m. rugpjūčio 8-27 dienų Teismo psiciatrijos ekspertizės aktas Nr. 78TPK-21 patvirtino, jog testatorės būklė buvo sunki ir negalėjo suprasti bei valdyti savo veiksmų ir jos būklė nuolat blogėjo, o išrašius iš ligoninės ji buvo visiškai dezorganizuota (CPK 197 str. 2 d.). Teismui paskyrus pakartotinę ekspertizę dėl testatorės psichinės būklės nustatymo testamento pasirašymo dieną, ekspertizės akte Nr. 82, Nr. TPK 13, pateiktoje išvadoje nurodyta, jog testatorė dėl psichinės būklės negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės bei jų valdyti.
Teismas sprendė, kad testatorė dėl patirto insulto ir staiga prasidėjusios kraujagyslės demencijos buvo nekritiška, dezorganizuota, jos būklė blogėjo, todėl ji negalėjo suprasti savo veikmų reikšmės ir jų valdyti, todėl testatorės 2005 m. rugsėjo 20 d. testamentą pripažino negaliojančiu (CK 1.89 str., 5.15 str. 2 d., 5.16 str. 1 d., 2 d.)
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
Atsakovas S. V. apeliaciniu skundu prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, ieškinį atmesti; priteisti iš ieškovo atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad teismo padaryta išvadą, jog psichiatrijos ekspertizės aktas Nr. A-SI-75-99 turi didesnę įrodomąją galią nei kiti byloje esantys įrodymai nepagrįsta, nes teismo psichiatrijos ekspertizės išvadoje tik nurodoma, jog asmuo negali valdyti ir suprasti savo veiksmų esmės, o pripažinti asmenį neveiksniu galima tik teismo sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2008). Kadangi sprendimas pagrįstas tik vienu ekspertizės aktu, jis negali būti pripažintas motyvuotu ir pateikta ekspertų išvada gali būti pripažįstama tik vienu iš įrodymų numatytų Civilinio proceso kodekso 177 straipsnio 2 dalyje. Į bylą pateikta ekspertų išvada neturėjo teismui išankstinės galios bei nebuvo privaloma ir turėjo būti vertinama laikantis bendrųjų įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 185 str., 218 str.) ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-281/2009). Padarydamas nepagrįstą išvadą, teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Teismas nepagrįstai sprendė, jog aplinkybė, kad vietoj testatorės pasirašė atsakovas įrodė, jog testatorė negalėjo savarankiškai pasirašyti bei priimti jokių sprendimų, nes aplinkybė, jog VŠĮ Vilkpėdės ligoninės pacientų sutikimų lape pasirašė atsakovas paaiškinama tuo, kad testatorė buvo paraližuota ir pati negalėjo pasirašyti dokumentų. Priimdamas skundžiamą sprendimą teismas nepagrįstai nurodė, jog testatorė pasirašė iš anksto paruoštą testamentą ir jo turinys jai nebuvo žinomas, nes vien techninio pobūdžio aplinkybė, jog testamentas buvo paruoštas notarų kontoroje neįrodo, kad testatorė nebuvo išreiškusi tikrosios valios. Notarė patvirtino, jog testatorė išreiškė valią sudaryti testamentą, nurodė savo vardą ir pavardę, su ja bendravo rusiškai. Bylos duomenys bei liudytojų apklausos įrodo, jog testatorė savo valią išreiškė aiškiai bei pasirašydama testamentą buvo sąmoninga. Skundžiamame sprendime teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos medicinos norma MN 115:2005 ,,Gydytojas neurologas, teisės, pareigos, kompetencijos ir atsakomybės“ patvirtinta LR sveikatos apsaugos ministro 2004 m. balandžio 22 d įsakymu Nr. V-279, nes šis teisės aktas gydytojui neurologui suteikia teisę diagnozuoti demencijos sutrikimą, o ši diagnozė testatorei nustatyta nebuvo. Teismas nepagrįstai liudytojų O. K., V. S., N. J. ir V. V. parodymus vertino kritiškai, kadangi jų pateikti parodymai turėjo svarbią reikšmę nustatant tikrąją testatorės psichinę būklę. Teismo išvada, jog liudytojas V. S. nedalyvavo testatorei pasirašant testamentą paneigti bylojos duomenimis. Be to, dingus testatorės ligos istorijai, visos ekspertizės buvo atliekamos remiantis nepatvirtintomis dokumentų kopijomis, kurias teismui pateikė ieškovo atstovas, todėl atsakovas abejoja ar atliktos ekspertizės gali turėti lemiamą reikšmę nustatant asmens veiksnumą testamento sudarymo metu. Priimdamas skundžiamą sprendimą teismas neįvertino visų byloje esančių įrodymų bei liudytojų parodymų iš kurių akivaizdu, jog tarp testatorės bei atsakovo buvo užsimezgęs glaudus ryšys, paremtas abipusiu pasitikėjimu, rūpestingumu ir palaikymu. Tuo tarpu ieškovas su testatore faktiškai nebendravo, ji apie ieškovą atsiliepė blogai, todėl sudarydama testamentą testatorė atliko sąmoningą veiksmą ir paliko turtą su ja gyvenusiam bei ja besirūpinančiam sūnui.
Atsiliepimas
Ieškovas V. V. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o teismo sprendimą palikti nepakeistą; priteisti iš atsakovo ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad pirmos instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino materialinės bei procesinės teisės normas, tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus bei padarė teisėtas ir pagrįstas išvadas. Teismas pagrįstai išvadą kurią 2007 m. lapkričio 5 d. Nr. A-SI-75-99 pateikė prof. habil. med. mokslų daktaras A.A. G. ir psichiatras bei psichoterapeutas R. A. vertino kaip privatų rašytinį įrodymą (CPK 197 str. 1 d.), o Teismo psichiatrijos ekspertizės 2007 m. rugpjūčio 8-29 dienų aktą Nr. 78TPK-21 kaip oficialų įrodymą turtintį padidintą įrodomąją reikšmę. Be to siekiant pašalinti galimus prieštaravimus byloje buvo paskirta papildoma Teismo psichiatrijos ekspertizė, į jos atlikimą įtraukiant atsakovo nurodytus ekspertus. Ekspertizės metu atsakyta į visus pateiktus klausimus ir nurodyta, jog testatorė sudarydama testamentą nesuprato savo veiksmų ir negalėjo jų valdyti. Nepagrįstas atsakovo argumentas, jog negalima remtis testatorės ligos istorijos nuorašais, nes jie nepatvirtinti VŠĮ Vilkpėdės ligoninės atsakingų darbuotojų parašais, kadangi byloje apklausus gydytojas, jos patvirtino ligos istorijoje padarytų įrašų tikrumą. Nepagrįstas skundo argumentas, jog testatorė sudarydama testamentą išreiškė savo tikrąją valią, nes testamentą parengė atsakovas,o apklausti liudytojai O. K., V. S., N. J. ieškovo nepažinojo. Atsakovas neįrodė savo glaudaus ryšio su motina, o paties atsakovo paaiškinimai patvirtina, jog testatorė tikrosios valios neišreiškė. Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, jog testatorė pasirašydama testamentą, negalėjo suptrasti savo veikmų ir jų valdyti, todėl teisinio pagrindo tenkinti atsakovo apeliacinį skundą nėra.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 1 ir 2 dalys).
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas remiantis sekančiais argumentais.
Testatorius sudaryti testamentą gali tik pats. Testamentą gali sudaryti tik veiksnus asmuo, kuris suvokia savo veiksmų reikšmę ir pasekmes (CK 5.15 str.)
Testamentas-tai asmeninis vienašalis, rašytinis, įstatymo nustatyta tvarka, testatoriaus sudarytas sandoris, kurio teisiniai padariniai atsiranda testatoriui mirus.
Asmens, kuris sudarydamas testamentą, nesuvokė savo veiksmų reikšmės ir padarinių, sudarytus testamentus galima pripažinti negaliojančiais pagal Civilinio kodekso 1.89 straipsnį.
Taigi, kad testamentas galiotų yra būtinos šios sąlygos: testatorius testamento sudarymo metu turi būti veiksnus, testamentas turi būti sudarytas įstatymo nustatyta forma, testamento turinys turi atitikti tikrą testatoriaus valią.
Ieškovas reikalavimą pripažinti negaliojančiu, motinos A. V. 2005 m. rugsėjo 20 d. oficialųjį testamentą, patvirtintą Vilniaus m. 15-ojo notarų biuro notarės G. Š., notarinio registro Nr. GS-8641, grindžia Civilinio kodekso 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kaip paveldėtojo pagal įstatymą, iš kurio neatimta paveldėjimo teisė Civilinio kodekso 5.17 straipsnio bei Civilinio kodekso 1.89 straipsnio pagrindu, todėl paveldėjimo teisės prasme yra tinkamas subjektas (CPK 5 str.).
Teisėjų kolegija išnagrinėjusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, konstatuoja, jog pirmos instancijos teismas tinkamai išanalizavo ir įvertino faktines bylos aplinkybes, liudytojų ir trečiojo asmens, notarės G. Š. paaiškinimus (CPK 183 str.,185 str.). Teismo sprendime padarytos išvados, atitinka byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, todėl apeliacinės instancijos teismo, teisėjų kolegija, sutikdama su pirmos instancijos teismo sprendimo išvadomis ir argumentais, jų nebekartoja.
Teisėjų kolegija, atsakovo kviestų liudytojų parodymus pripažįsta subjektyviais, todėl apie A. V. psichinę-psichologinę būklę, jos gebėjimą suprasti savo veiksmus ir juos valdyti testamento sudarymo metu, sprendžia iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų (CPK 177 str.), ekspertų išvados ir ekspertų apklausos (CPK 286 str., 216 str., 217 str., 218 str.).
Dėl trečiojo asmens, notarės G. Š., veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo teisėjų kolegija pasisakys ištyrusi bei įvertinusi rašytinius įrodymus.
Teisėjų kolegija pasisako plačiau, dėl rašytinių įrodymų - Teismo psichologijos ekspertizės 2007-08-08 - 08-29 akto (T1,b.l. 248-252), teismo medicinos specialisto išvados Nr. A-SI-75-99 (T2, b.l. 34-47) bei Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 82-TPK-13, surašyto 2009-05-18 – 06 17 (T3, b.l. 81-86).
Pažymėtina, kad tiek teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertai, tiek ir teismo medicinos specialisto išvadą pasirašęs profesorius, medicinos mokslų daktaras A.A. G. ir psichiatras-terapiautas R. A., savo išvadoms pagrįsti naudojo medicininių dokumentų kopijas, kuriose fiksuota A. V. sveikatos istorija.
Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentą, kad teismo medicinos ekspertai, vykdę Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nutartis dėl A. V. pomirtinės ekspertizės atlikimo, negalėjo tinkamai atlikti pavestos užduoties nesant A. V. ligos istorijos originalo.
Byloje liudytojais apklausti A. V. gydę gydytojai, patvirtino savo ranka darytų įrašų ir parašų esančių A. V. ligos istorijos kopijose autentiškumą.
Teisėjų kolegija, teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertų aktus, kuriais įvertinta A. V. sveikatos būklės raida ir jos galėjimas vertinti savo veiksmus bei juos valdyti 2005-09-20, pagal įrodymų leistinumą ir sąsajumą su civiline byla (CPK 180 str.), vertina kaip didesnę įrodomąją galią turinčius oficialius dokumentus (CPK 197 str. 2 d.), kurie gauti Civilinio proceso kodekso 212-219 straipsniuose nustatyta tvarka.
Iškilus abejonių dėl ekspertizės akto, kurį surašė ekspertai K. V. ir V. K., ekspertai paaiškinimus teikė teismo posėdyje (CPK 217 str.).
Atsakovų, į bylą pateiktą teismo medicinos specialisto išvadą Nr. A-SI-75-99, teisėjų kolegija, pripažįsta kaip rašytinį įrodymą (CPK 177 str.), turintį specialių žinių apie civilinėje byloje nagrinėjamą klausimą.
Šis rašytinis įrodymas yra gautas ne Civilinio proceso kodekso 212 straipsnio nustatyta tvarka, o komerciniais pagrindais, kurio tikslas yra paneigti teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 78TPK-213 (T.1, b.l. 248) išvadas.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad A. V., visose gydymo įstaigose buvo ne tyriama dėl jos veiksnumo ar neveiksnumo, o gydoma pagal diagnozę, nustatytą jos kreipimosi į gydymo įstaiga metu, todėl specialisto išvados 3 dalies punkte ,,t“ konstataciją vertina kritiškai.
Vertinant specialisto išvados įrodomąją vertę, būtina pažymėti, jog atliekant pomirtinį A. V. sveikatos būklės vertinimą komerciniu pagrindu, nebuvo suformuluoti tiriamojo dalyko klausimai. 2009-03-05 teismo posėdyje liudytoju apklaustas R. A. parodė (T3, b.l. 54), kad ,,Aš neanalizavau teismo ekspertizės akto. Aš, tiesiog atlikau tą darbą, kurio manęs prašė profesorius G.“.
Iškilusiems prieštaravimams pašalinti, atsakovui pageidaujant ir ieškovui sutikus, pirmos instancijos teismas 2009-03-17 nutartimi paskyrė kartotinę teismo psichiatrijos, teismo psichologijos, A. V. pomirtinę veiksnumo nustatymo ekspertizę. Atsakovas su skiriama ekspertize sutiko, klausimai, suformuluoti ekspertams, atitiko atsakovo valią.
Nurodytos aplinkybės įrodo, kad pirmos instancijos teismas įvykdė Civilinio proceso kodekso 263 straipsnio, 265 straipsnio 1 dalies reikalavimus.
Teisėjų kolegija, ištyrusi bei įvertinusi kartotinės teismo psichiatrijos, teismo psichologijos A. V. pomirtinės veiksnumo nustatymo ekspertizės argumentus ir išvadas, konstatuoja, kad minėta ekspertizė atlikta visapusiškai atsižvelgus į atsakovo kviestų liudytojų parodymus, įvertinus rašytinius įrodymus, kuriuose fiksuotas A. V. gydymas, pradedant 1980 metais ir baigiant 2005 metų spalio mėnesiu, Vilniaus miesto gydymo įstaigose. Ekspertizės akte išnagrinėtos bei įvertintos visos ligos, kuriomis sirgo A. V., jų dinamika bei galvos kraujagyslių būklė po pacientės patirto insulto.
Teisėjų kolegija konstatuoja, jog kartotinės ekspertizės metu pilnai atsakyta į ekspertams pateiktus klausimus, o kartotinės ekspertizės išvada, kad A. V. testamento sudarymo dieną, 2005-09-20, dėl psichikos būklės (staiga padidėjusios kraujagyslių demencijos), negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, patvirtina, kad yra pagrindas A. V. 2005-09-20, vienašalį sandorį – testamentą pripažinti negaliojančiu (CK 1.89 str., 5.15 str.).
Dėl testamento sudarymo aplinkybių
Lietuvos Respublikos Notariato įstatymo III skyriaus, pagrindinių notaro veiksmų atlikimo taisyklės, nustato notaro atliekančio notarinį veiksmą, teises ir pareigas. Viena iš pagrindinių notaro pareigų, yra įsitikinti asmens, prašančio atlikti notarinį veiksmą veiksnumu t.y. jo gebėjimu suvokti savo veiksmus ir juos valdyti. Bylos medžiaga įrodo, kad notarė savo pareigą atliko formaliai. Akivaizdžiai matydama, jog testatorė A. V. yra 1925 metų gimimo asmuo, gydoma ligoninėje, ligoninės administracijoje nepasidomėjo apie testatorės sveikatos būklę, nesielgė taip, kaip turėtų elgtis rūpestingas ir apdairus asmuo, atliekantis valstybės pavestas svarbias funkcijas, nuo kurių tinkamumo įvykdymo priklauso civilinių-teisinių santykių pradžia ir pabaiga. Tuo pačiu, teisėjų kolegija pažymi, kad ne notarės veiksmai buvo pagrindas pripažinti A. V. 2005-09-20 testamentą negaliojančiu, o pačios testatorės psichinė negalia, dėl kurios asmuo negalėjo realizuoti įstatymu nustatytos teisės, šiuo atveju, sudaryti vienašalį sandorį – testamentą (CK 5.15 str. 2 d.)
Nurodytais argumentais ir išvadomis pirmos instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistu, o atsakovo S. V. apeliacinis skundas atmestinas.
Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio pagrindu iš atsakovo S. V., ieškovo V. V. naudai priteistinos 2 000 Lt išlaidos advokato pagalbai, apeliacinės instancijos teisme atlyginti, o Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, valstybės naudai priteistinos 10,05 Lt išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija
nuta r ė:
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 9 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo S. V. apeliacinį skundą atmesti.
Priteisti iš atsakovo S. V. a.k 35803141736, ieškovo V. V. a.k. 35606091262 naudai 2 000 Lt išlaidas advokato pagalbai atlyginti, o valstybei 10,05 Lt išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.