Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų sprendimas

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybos 2020 m. vasario 13 d. sprendimo Nr. (13.5)-AD5-2352 teisėtumo ir pagrįstumo.

Panaikinus Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybos 2020 m. vasario 13 d. sprendimą Nr. (13.5)-AD5-2352, pareiškėjas prašo įpareigoti atsakovą priimti naują sprendimą dėl pareiškėjo 2018 m. gruodžio 28 d. prašymo.

2018 m. gruodžio 28 d. pareiškėjas kreipėsi į NŽT Klaipėdos rajono skyrių su prašymu „Dėl žemės sklypų naudojimo valstybinės kontrolės“, prašydamas pateikti atsakymą į jo prašyme keliamą klausimą dėl galimai vandens telkinio pakrantės apsaugos juostos dalyje užtvertos tvoros žemės sklypuose, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), esančiuose adresu (duomenys neskelbtini).

2019 m. vasario 20 d. pareiškėjo 2018 m. gruodžio 28 d. prašymas persiųstas Departamentui.

Tikrinant Departamento Klaipėdos valdybos 2019 m. kovo 26 d. sprendimo Nr. (13.2)-AD5-5246 ir Departamento 2019 m. rugsėjo 25 d. sprendimo Nr. (3.0)-AD5-17297 teisėtumą ir pagrįstumą, Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2019 m. lapkričio 18 d. sprendimu Nr. 21R2-774 (AG-706/07-2019) Departamento Klaipėdos valdybos 2019 m. kovo 26 d. sprendimas Nr. (13.2)-AD5-5246 ir Departamento 2019 m. rugsėjo 25 d. sprendimo Nr. (3.0)-AD5-17297 panaikinti ir Departamento Klaipėdos valdyba įpareigota pareiškėjo 2018 m. gruodžio 28 d. prašymą išnagrinėti iš naujo, pateikiant motyvuotą įstatymų reikalavimus atitinkantį sprendimą.

Vykdant Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2019 m. lapkričio 18 d. sprendimą, Departamento Klaipėdos valdybos Klaipėdos rajono aplinkos apsaugos inspekcijos specialistai 2020 m. vasario 3 d. atliko pakartotinį patikrinimą vietoje ir nustatė, kad pagal 2020 m. sausio 20 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą žemės sklypui, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), kurio plotas 0,1593 ha, yra nustatytas paviršinio vandens telkinio,- kanalo, pakrantės apsaugos juostos plotas – 0,0258 ha. Su vandens telkiniu, – kanalu, šio sklypo pakrantė ribojasi 52,17 m. ilgio atkarpoje. Paviršinio vandens telkinio, – kanalo, pakrantės apsaugos juostos plotis žemės m ilgiu. Paviršinio vandens telkinio-kanalo pakrantės apsaugos juostos plotis Žemės sklype yra 5 metrai nuo kranto linijos. Pažymėta, kad 2020 m. vasario 3 d. faktinių aplinkybių patikrinimo metu nustatyta, kad Žemės sklypas yra aptvertas segmentine tvora. Atlikus matavimus matavimo rulete „Komelon“ Nr. 203, patikros sertifikatas Nr. 1076346, nustatyta, kad dalis tvoros patenka į paviršinio vandens telkinio-kanalo pakrantės apsaugos juostą. Matavimo vietoje, akte pažymėtoje Nr. 1, nuo kranto linijos iki pirmo segmentinės tvoros kuoliuko išmatuotas 3,7 m. atstumas. Matavimo vietoje, akte pažymėtoje Nr. 2, nuo kranto linijos iki pirmo segmentinės tvoros kuoliuko išmatuotas 4,25 m. atstumas. Matavimo vietoje, akte pažymėtoje Nr. 1, 1,3 m. tvoros dalis ir matavimo vietoje, akte pažymėtoje Nr. 2, 0,75 m. tvoros dalis patenka į vandens telkinio,- kanalo, pakrantės apsaugos juostą. Konstatuota, kad tuo pažeisti Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 100 straipsnio 1 punkto, 99 straipsnio 12 punkto reikalavimai. Pažymėta, kad Žemės sklypo savininkui surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 264 straipsnio 1 dalį ir 2020 m. vasario 5 d. duotas Privalomasis nurodymas Nr. (15.11) PN15-8 pašalinti segmentinės tvoros dalį ir tvoros stulpus, esančius žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) vandens telkinio pakrantės apsaugos juostoje. Nurodyta, kad Privalomasis nurodymas Nr. (15.11) PN15-8 įvykdytas, tvoros dalis iš vandens telkinio-kanalo pakrantės apsaugos juostos pašalinta.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas (toliau – ir SŽNSĮ), Paviršinių vandens telkimų apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 540 (toliau – ir Aprašas).

Pagal SŽNSĮ 1 straipsnį specialiąsias žemės naudojimo sąlygas nustato, teritorijas, kuriose šios sąlygos turi būti taikomos nurodo, šių teritorijų nustatymą reglamentuoja ir šiame procese dalyvaujančių asmenų teises ir pareigas nustato, teisines prielaidas nurodytas teritorijas sudaro centralizuotai registruoti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre. Įstatymo tikslas – užtikrinti visuomenės sveikatos saugą, šiame įstatyme nurodytų objektų ar veiklos apsaugą nuo neigiamų veiksnių ar poveikio, valstybės saugumą, aplinkos ir viešojo intereso apsaugą šiame įstatyme nurodytose teritorijose. Pagal SŽNSĮ 2 straipsnio 41 punktą specialiosios žemės naudojimo sąlygos – šiame įstatyme nustatyti nurodytose teritorijose taikomi ūkinės ir (ar) kitokios veiklos apribojimai, priklausantys nuo geografinės padėties, gretimybių, pagrindinės žemės naudojimo paskirties, žemės sklypo naudojimo būdo, vykdomos konkrečios veiklos, statinių, nekilnojamojo kultūros paveldo ir aplinkos apsaugos, visuomenės sveikatos saugos, valstybės saugumo ir viešojo intereso poreikių. Šios sąlygos be kita ko taikomos paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose bei juostose, kurių nustatymo principus ir metodiką reglamentuoja Aprašas (Aprašo 1 punktas). Rengiant teritorijų planavimo dokumentus, žemės valdos projektus, statinių ar kitos veiklos projektus, vykdant ūkinę ir (ar) kitokią veiklą, turi būti laikomasi visų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, taikomų tose teritorijose, kurioms rengiami šioje dalyje nurodyti dokumentai ir (ar) kuriose vykdoma ūkinė ir (ar) kitokia veikla (SŽNSĮ 4 straipsnio 2 dalis). Atitinkamai šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad įstatyme nurodytos teritorijos nustatomos viename iš šių dokumentų: patvirtintuose teritorijų planavimo dokumentuose ir (ar) žemės valdos projektuose; statinių projektuose, kai išduotas statybą leidžiantis dokumentas; poveikio visuomenės sveikatai vertinimo dokumentuose (atlikus poveikio visuomenės sveikatai vertinimo procedūras, kai poveikio aplinkai vertinimas neatliekamas); atitinkamos srities ministrų pagal jiems pavestas valdymo sritis nustatyta tvarka parengtuose ir suderintuose kilnojamųjų elektros energetikos objektų ir įrenginių, mažo ir vidutinio slėgio dujotiekių įrengimo projektuose, kilnojamųjų elektroninių ryšių tinklų įrengimo projektuose ir (ar) kituose suderintuose projektuose, kuriems įstatymų nustatytais atvejais statybą leidžiantys dokumentai neišduodami; poveikio aplinkai vertinimo dokumentuose; įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka Vyriausybės, įstatymų ar Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintuose planuose, žemėlapiuose ir (ar) schemose nerengiant teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto, kai šiame įstatyme nurodytos teritorijos nustatomos tenkinant viešąjį interesą. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos žemės sklypui (jo daliai) taikomos nuo nustatytų šiame įstatyme nurodytų teritorijų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre dienos (SŽNSĮ 10 straipsnio 1 dalis).

Paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juosta (toliau – ir Apsaugos juosta) – tai prie paviršinio vandens telkinio nustatoma su paviršiniu vandens telkiniu besiribojanti paviršinio vandens telkinio apsaugos zonos dalis, kurioje vykdoma ūkinė veikla gali turėti tiesioginį neigiamą poveikį paviršiniam vandens telkiniui arba riboti jo naudojimo visuomenės poreikiams galimybes, todėl joje draudžiama tam tikra ūkinė veikla. Paviršinio vandens telkinio apsaugos zona (toliau – ir Apsaugos zona) – tai prie paviršinio vandens telkinio nustatomas pakrantės (su paviršiniu vandens telkiniu besiribojančios sausumos) ruožas (teritorija), kuriame ribojama ūkinė veikla, galinti neigiamai paveikti paviršinį vandens telkinį (Aprašo 4 punktas). Prie ilgesnių kaip 10 km upių ir ant tokių upių įrengtų tvenkinių bei prie ežerų ir tvenkinių, kurių plotas didesnis kaip 0,5 ha, dirbtinių nepratekamų paviršinių vandens telkinių, kurių plotas didesnis kaip 2 ha – kai pakrantės žemės paviršiaus vidutinis nuolydžio/polinkio kampas iki 5° nuo pakrantės šlaito, o kai pakrantės šlaito nėra, – nuo kranto linijos (atstumas matuojamas teritorijos projekcijoje) apsaugos juostos išorinė riba turi būti nutolusi 5 m atstumu (Aprašo 5.1.1 papunktis).

Pagal SŽNSĮ 99 straipsnio 12 punktą paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose draudžiama tverti tvoras, kitais statiniais, įrenginiais ir (ar) (veisiamais želdiniais, medžių ir krūmų liekanomis kliudyti pakrante praeiti asmenims (toliau šiame punkte – užtvėrimai) paviršinio vandens telkinio apsaugos zonos dalyje, apimančioje 5 metrus nuo vandens (kranto) linijos (esant vidutiniam vandens lygiui). Jeigu žemė pirmuosius 5 metrus nuo vandens telkinio kranto linijos yra užpelkėjusi arba yra stačiame šlaite (skardyje), nurodytas užtvėrimų draudimas taikomas didesniu atstumu nuo vandens taip, kad bent vieno metro pločio žemės juosta būtų tinkama asmenims praeiti vandens telkinio pakrante. Paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostose draudžiama atlikti darbus ir veiksmus, draudžiamus paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose pagal šio įstatymo 99 straipsnio nuostatas (SŽNSĮ 100 straipsnis).

Pareiškėjas nesutinka su Ginčijamame sprendime nurodytu paviršinio vandens telkinio,- kanalo pakrantės apsaugos juostos pločiu Žemės sklype teigdamas, kad minėtas plotis yra 12,5 m. Pareiškėjo teigimu, Ginčijamame sprendime nurodytas kanalo pakrantės apsaugos juostos plotis nepagrįstas jokiais matavimais, skaičiavimais ar brėžiniais. Pareiškėjas mano, kad teisės aktų pažeidimas padarytas didesne apimtimi, nei konstatuota Ginčijamame sprendime. Pareiškėjui neaišku, kokiais kriterijais vadovaujantis buvo apskaičiuota apsaugos juostos išorinė riba. Pareiškėjo teigimu, Ginčijamame sprendime rašytiniais įrodymais nepagrįstas ginčo teritorijos priskyrimas konkrečiai apsaugos juostai.

Aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę Lietuvos Respublikoje vykdančias institucijas bei pareigūnus, jų teisinį statusą, veiklos teisinius pagrindus bei pagrindinius principus, veiklos organizavimą, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės procesą reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymas (toliau – ir Įstatymas) (ginčui aktuali suvestinė redakcija, galiojanti laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. balandžio 30 d.). Įstatymo 6 straipsnyje numatyta, jog aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę Lietuvos Respublikoje vykdo biudžetinė įstaiga Aplinkos apsaugos departamentas. Pagal Įstatymo 3 straipsnio 2 dalį viena iš Departamento funkcijų, užtikrinant aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo teisėtumą, yra kontroliuoti, ar teisėtai, laikantis įstatymų ir kitų teisės aktų, fiziniai ir juridiniai asmenys naudoja žemės, žemės gelmių, paviršinių ir požeminių vandenų, aplinkos oro, augalijos (įskaitant miškus), gyvūnijos (įskaitant žuvų išteklius) bei kitus gamtos išteklius.

Ginčijamas sprendimas priimtas, remiantis 2020 m. vasario 3 d. patikrinimo aktu Nr. (15.10.)PA26-9. 2020 m. vasario 3 d. patikrinimo akte Nr. (15.10.)PA26-9 nurodyta, kad matavimai atlikti matavimo rulete „Komelon“ Nr. 203, patikros sertifikatas Nr. 1076346. Įvertinus nurodytą aplinkybę, nepagrįstu laikytinas pareiškėjo teiginys, kad Ginčijamame sprendime nurodytas kanalo pakrantės apsaugos juostos plotis nepagrįstas jokiais matavimais, skaičiavimais ar brėžiniais.

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad Žemės sklypui yra nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos: 0,0258 ha paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos ir 0,1593 ha paviršinių vandens telkinių apsaugos zonos. Žemės sklypas suformuotas ir specialiosios žemės naudojimo sąlygos jame nustatytos, atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus, Žemės sklypas suformuotas padalijimo būdu. Žemės sklypo pakrantė su vandens telkiniu,- kanalu, ribojasi 52,17 m ilgio atkarpoje.

Remiantis nurodytais duomenimis ir vertinant paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juostos, kaip specialiosios žemės naudojimo sąlygos, apimtį Žemės klypo atžvilgiu nustatyta, kad paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juosta yra 5 m (0,0258 ha : 52,17 m = 4,95 m).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.262 straipsnį įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka. Tokia nuostata taip pat įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje – visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Šio įstatymo 2 straipsnis apibrėžia Nekilnojamojo turto registro paskirtį – jis steigiamas nekilnojamiesiems daiktams, nuosavybės bei kitoms daiktinėms teisėms į šiuos daiktus, šių teisių suvaržymams, įstatymų nustatytiems juridiniams faktams registruoti, oficialiai informacijai apie registre sukauptus duomenis teikti. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalis nustato, kad Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

Kadangi ginčui aktualūs Nekilnojamojo turto registro duomenys įstatymų nustatyta tvarka nebuvo nuginčyti, pagrįstai Ginčų komisijoje projektuotojo inžinieriaus A. S. parengti dokumentai nevertinti, nes paviršinio vandens telkinio apsaugos juostos nustatymo metodika aktuali, naujai nustatant specialiųjų žemės naudojimo sąlygų apimtį ar keičiant viešajame registre įregistruotą šių sąlygų apimtį, o ne tikrinant jau nustatytą.

Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 4 dalį viešojo administravimo subjektas administracinį sprendimą dėl asmens prašymo ar skundo turi priimti per 20 darbo dienų nuo tokio prašymo ar skundo gavimo dienos.

Nors Ginčijamas sprendimas priimtas, praleidus pareiškėjo prašymo išnagrinėjimo 20 darbo dienų terminą, teismo vertinimu, nurodytas procedūrinis pažeidimas nesudaro pagrindo jam panaikinti.

Nesant pagrindo konstatavimui, kad Departamento Klaipėdos valdybos 2020 m. vasario 13 d. sprendimas Nr. (13.5)-AD5-2352 yra neteisėtas, jis laikytinas teisėtu ir pagrįstu.