- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-01-07
- Bylos Nr.
- eI3-267-609/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-01053-2020-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Eglė Kiaurakytė (pirm.)
- Pareiškėjas
- E. P.
- Atsakovas
- Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- A. K.
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėja Eglė Kiaurakytė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. P. skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui A. K. dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas E. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas, atsakovas) Klaipėdos valdybos (toliau – ir Klaipėdos valdyba) 2020 m. vasario 13 d. sprendimą Nr. (13.5)-AD5-2352 „Dėl neteisėtai įrengtos tvoros pakrantės apsaugos juostoje (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Ginčijamas sprendimas) ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus (toliau – ir Ginčų komisija) 2020 m. birželio 26 d. sprendimą Nr. 21R2-106 (AG2-37/13-2020) bei Departamento Klaipėdos valdybą įpareigoti priimti naują sprendimą dėl pareiškėjo 2018 m. gruodžio 28 d. prašymo.
Skunde nurodo, kad 2018 m. gruodžio 28 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Klaipėdos rajono skyriui pateikė prašymą dėl žemės sklypų naudojimo valstybinės kontrolės. NŽT Klaipėdos rajono skyrius 2019 m. vasario 20 d. priėmė sprendimą Nr. 12SD-719-(14.12.104), kuriuo jis buvo informuotas, kad jo prašymo dalis dėl galimai užtvertos tvoros vandens telkinio pakrantės apsaugos juostoje žemės sklypuose (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) pagal kompetenciją perduota nagrinėti Departamentui. 2019 m. kovo 26 d. buvo priimtas sprendimas Nr. (13.2)-AD5-5246, kuriuo konstatuota, jog žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), įrengta tvora nepatenka į vandens telkinio apsaugos juostą. Konstatuota, kad žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), įrengta tvora, besiribojanti su pareiškėjo žemės sklypu, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nepatenka į paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juostą. Atlikto patikrinimo metu aplinkos apsaugos pažeidimų nenustatyta. Nurodo, kad minėtą sprendimą jis apskundė atsakovui, kuris 2019 m. rugsėjo 25 d. priėmė sprendimą Nr. (3.0)-AD5-17297, kuriuo atsisakė atnaujinti skundo padavimo terminą ir atsisakė priimti skundą. Ginčų komisija 2019 m. lapkričio 18 d. sprendimu Nr. 21R-774(AG2-706/07- 19) panaikino Departamento Klaipėdos valdybos 2019 m. kovo 26 d. sprendimą Nr. (13.2)-AD5-5246 ir įpareigojo atsakovą priimti naują sprendimą pagal pareiškėjo 2018 m. gruodžio 28 d. prašymą. Departamento Klaipėdos valdyba 2020 m. vasario 13 d. priėmė sprendimą Nr. (13.5)-AD5-2352, kurį jis apskundė Ginčų komisijai.
Pareiškėjas teigia, kad Ginčijamas sprendimas nemotyvuotas, nepagrįstas ginčo teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės aktų normomis, priimtas pažeidžiant skundo nagrinėjimo terminą, Departamento Klaipėdos valdyba veikė, viršydama savo kompetencijos ribas ir pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo 8 straipsnio 1 dalį. Jo vertinimu, Ginčų komisijos 2020 m. birželio 26 d. sprendimas Nr. 21R2-106 (AG2-37/13-2020) yra nemotyvuotas, Ginčų komisija nenagrinėjo ir netyrė išnagrinėtoje byloje Nr. (AG2-37/13-2020) pateiktų rašytinių įrodymų: projektuotojo inžinieriaus A. S. parengtos teritorijos schemos, pjūvio A-A ir rašto, Departamento Klaipėdos valdybos 2020 m. balandžio 17 d. sprendimo Nr. (13.2)-AD5-5732, VĮ Registrų centro Kadastro žemėlapio 2020 m. birželio 23 d. ištraukos, VĮ Registrų centro 2020 m. birželio 23 d. jo žemės sklypo nekilnojamojo turto registro išrašo.
Pareiškėjas mano, kad su tuo pačiu paviršinio vandens telkinio-kanalu besiribojančiuose žemės sklypuose (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatytas skirtingas pakrantės apsaugos juostos plotis: žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), jis yra 10 metrų nuo kranto linijos, žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) – 5 metrai nuo kranto linijos. Teigia, kad pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 22 straipsnio 7 dalį nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos konkrečiam žemės sklypui taikomos nuo jų įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą. Šios nuostatos nedetalizuoja, kad turi būti registruojami konkretūs ribojimai. Susiklostė praktika, kad tokie ribojimai registruojami, nurodant specialiųjų žemės naudojimo sąlygų pavadinimą, o ne detalų jų turinį. Esant tokiems ribojimams, asmenys iš Nekilnojamojo turto registro gauna informaciją apie taikomus ribojimus ir privalo jų laikytis, todėl nėra pagrindo gintis jų nežinojimu ar tokių faktų neišviešinimo aplinkybe.
Pareiškėjas argumentuoja, kad Ginčijamame sprendime nurodytas kanalo pakrantės apsaugos juostos plotis nepagrįstas jokiais matavimais, skaičiavimais ar brėžiniais. Pareiškėjas mano, kad teisės aktų pažeidimas padarytas didesne apimtimi, nei konstatuota Ginčijamame sprendime, jame pateikta atsakovo subjektyvi nuomonė ir atlikti veiksmai nereiškia, kad pakrantės apsaugos juostos plotis sklype nustatytas tinkamai. Taip pat neaišku, kokiais kriterijais vadovaujantis buvo apskaičiuota apsaugos juostos išorinė riba.
Teigia, kad 2017 d. gegužės 30 d. projektuotojas A. S. topografinius matavimus atliko tikslesnių geodezinių prietaisų pagalba, kurių metu buvo išmatuoti kanalo, esančio (duomenys neskelbtini), kranto linijos bei pakrantės šlaito viršutinės briaunos aukščiai virš jūros lygio. Atliktų matavimų metu buvo nustatyta, jog paviršinio vandens telkinio-kanalo pakrantės apsaugos juosta, kuri sutampa su apsaugos zona, sudaro 12,5 metrus nuo pakrantės šlaito viršutinės briaunos. Taip pat nustatyta, jog į šią pakrantės apsaugos juostą ir zoną patenka 11 metrų tvoros, kurią pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius įstatymus yra draudžiama statyti vandens telkinių pakrantės apsaugos juostoje.
Pareiškėjas mano, kad Ginčijamame sprendime rašytiniais įrodymais nepagrįstas ginčo teritorijos priskyrimas konkrečiai apsaugos juostai. Pažymi, kad tai lemia taikomų apribojimų apimtį.
Atsiliepimas
Atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į skundą (b. l. 4-5) nurodyta, kad atsakovas su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 10 straipsnį specialiosios žemės naudojimo sąlygos taikomos nuo nustatytų šiame įstatyme nurodytų teritorijų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre dienos. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.262 straipsnį įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka. Tokia pati nuostata įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje. Mano, kad Ginčų komisija teisingai konstatavo, kad žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) vandens telkinio apsaugos juosta yra 5, o ne 12,5 m., Departamento Klaipėdos valdybos skundžiamo sprendimo turinys atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio ir 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, t. y. pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, skundžiamą aktą priėmė kompetentingas viešojo administravimo subjektas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybos 2020 m. vasario 13 d. sprendimo Nr. (13.5)-AD5-2352 teisėtumo ir pagrįstumo.
Panaikinus Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybos 2020 m. vasario 13 d. sprendimą Nr. (13.5)-AD5-2352, pareiškėjas prašo įpareigoti atsakovą priimti naują sprendimą dėl pareiškėjo 2018 m. gruodžio 28 d. prašymo.
2018 m. gruodžio 28 d. pareiškėjas kreipėsi į NŽT Klaipėdos rajono skyrių su prašymu „Dėl žemės sklypų naudojimo valstybinės kontrolės“, prašydamas pateikti atsakymą į jo prašyme keliamą klausimą dėl galimai vandens telkinio pakrantės apsaugos juostos dalyje užtvertos tvoros žemės sklypuose, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), esančiuose adresu (duomenys neskelbtini).
2019 m. vasario 20 d. pareiškėjo 2018 m. gruodžio 28 d. prašymas persiųstas Departamentui.
Tikrinant Departamento Klaipėdos valdybos 2019 m. kovo 26 d. sprendimo Nr. (13.2)-AD5-5246 ir Departamento 2019 m. rugsėjo 25 d. sprendimo Nr. (3.0)-AD5-17297 teisėtumą ir pagrįstumą, Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2019 m. lapkričio 18 d. sprendimu Nr. 21R2-774 (AG-706/07-2019) Departamento Klaipėdos valdybos 2019 m. kovo 26 d. sprendimas Nr. (13.2)-AD5-5246 ir Departamento 2019 m. rugsėjo 25 d. sprendimo Nr. (3.0)-AD5-17297 panaikinti ir Departamento Klaipėdos valdyba įpareigota pareiškėjo 2018 m. gruodžio 28 d. prašymą išnagrinėti iš naujo, pateikiant motyvuotą įstatymų reikalavimus atitinkantį sprendimą.
Vykdant Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2019 m. lapkričio 18 d. sprendimą, Departamento Klaipėdos valdybos Klaipėdos rajono aplinkos apsaugos inspekcijos specialistai 2020 m. vasario 3 d. atliko pakartotinį patikrinimą vietoje ir nustatė, kad pagal 2020 m. sausio 20 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą žemės sklypui, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), kurio plotas 0,1593 ha, yra nustatytas paviršinio vandens telkinio,- kanalo, pakrantės apsaugos juostos plotas – 0,0258 ha. Su vandens telkiniu, – kanalu, šio sklypo pakrantė ribojasi 52,17 m. ilgio atkarpoje. Paviršinio vandens telkinio, – kanalo, pakrantės apsaugos juostos plotis žemės m ilgiu. Paviršinio vandens telkinio-kanalo pakrantės apsaugos juostos plotis Žemės sklype yra 5 metrai nuo kranto linijos. Pažymėta, kad 2020 m. vasario 3 d. faktinių aplinkybių patikrinimo metu nustatyta, kad Žemės sklypas yra aptvertas segmentine tvora. Atlikus matavimus matavimo rulete „Komelon“ Nr. 203, patikros sertifikatas Nr. 1076346, nustatyta, kad dalis tvoros patenka į paviršinio vandens telkinio-kanalo pakrantės apsaugos juostą. Matavimo vietoje, akte pažymėtoje Nr. 1, nuo kranto linijos iki pirmo segmentinės tvoros kuoliuko išmatuotas 3,7 m. atstumas. Matavimo vietoje, akte pažymėtoje Nr. 2, nuo kranto linijos iki pirmo segmentinės tvoros kuoliuko išmatuotas 4,25 m. atstumas. Matavimo vietoje, akte pažymėtoje Nr. 1, 1,3 m. tvoros dalis ir matavimo vietoje, akte pažymėtoje Nr. 2, 0,75 m. tvoros dalis patenka į vandens telkinio,- kanalo, pakrantės apsaugos juostą. Konstatuota, kad tuo pažeisti Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 100 straipsnio 1 punkto, 99 straipsnio 12 punkto reikalavimai. Pažymėta, kad Žemės sklypo savininkui surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 264 straipsnio 1 dalį ir 2020 m. vasario 5 d. duotas Privalomasis nurodymas Nr. (15.11) PN15-8 pašalinti segmentinės tvoros dalį ir tvoros stulpus, esančius žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) vandens telkinio pakrantės apsaugos juostoje. Nurodyta, kad Privalomasis nurodymas Nr. (15.11) PN15-8 įvykdytas, tvoros dalis iš vandens telkinio-kanalo pakrantės apsaugos juostos pašalinta.
Ginčų komisijos 2020 m. birželio 26 d. sprendimu Nr. 21R2-106 (AG2-37/13-2020) pareiškėjo skundas dėl Ginčijamo sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atmestas kaip nepagrįstas.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas (toliau – ir SŽNSĮ), Paviršinių vandens telkimų apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 540 (toliau – ir Aprašas).
Pagal SŽNSĮ 1 straipsnį specialiąsias žemės naudojimo sąlygas nustato, teritorijas, kuriose šios sąlygos turi būti taikomos nurodo, šių teritorijų nustatymą reglamentuoja ir šiame procese dalyvaujančių asmenų teises ir pareigas nustato, teisines prielaidas nurodytas teritorijas sudaro centralizuotai registruoti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre. Įstatymo tikslas – užtikrinti visuomenės sveikatos saugą, šiame įstatyme nurodytų objektų ar veiklos apsaugą nuo neigiamų veiksnių ar poveikio, valstybės saugumą, aplinkos ir viešojo intereso apsaugą šiame įstatyme nurodytose teritorijose. Pagal SŽNSĮ 2 straipsnio 41 punktą specialiosios žemės naudojimo sąlygos – šiame įstatyme nustatyti nurodytose teritorijose taikomi ūkinės ir (ar) kitokios veiklos apribojimai, priklausantys nuo geografinės padėties, gretimybių, pagrindinės žemės naudojimo paskirties, žemės sklypo naudojimo būdo, vykdomos konkrečios veiklos, statinių, nekilnojamojo kultūros paveldo ir aplinkos apsaugos, visuomenės sveikatos saugos, valstybės saugumo ir viešojo intereso poreikių. Šios sąlygos be kita ko taikomos paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose bei juostose, kurių nustatymo principus ir metodiką reglamentuoja Aprašas (Aprašo 1 punktas). Rengiant teritorijų planavimo dokumentus, žemės valdos projektus, statinių ar kitos veiklos projektus, vykdant ūkinę ir (ar) kitokią veiklą, turi būti laikomasi visų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, taikomų tose teritorijose, kurioms rengiami šioje dalyje nurodyti dokumentai ir (ar) kuriose vykdoma ūkinė ir (ar) kitokia veikla (SŽNSĮ 4 straipsnio 2 dalis). Atitinkamai šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad įstatyme nurodytos teritorijos nustatomos viename iš šių dokumentų: patvirtintuose teritorijų planavimo dokumentuose ir (ar) žemės valdos projektuose; statinių projektuose, kai išduotas statybą leidžiantis dokumentas; poveikio visuomenės sveikatai vertinimo dokumentuose (atlikus poveikio visuomenės sveikatai vertinimo procedūras, kai poveikio aplinkai vertinimas neatliekamas); atitinkamos srities ministrų pagal jiems pavestas valdymo sritis nustatyta tvarka parengtuose ir suderintuose kilnojamųjų elektros energetikos objektų ir įrenginių, mažo ir vidutinio slėgio dujotiekių įrengimo projektuose, kilnojamųjų elektroninių ryšių tinklų įrengimo projektuose ir (ar) kituose suderintuose projektuose, kuriems įstatymų nustatytais atvejais statybą leidžiantys dokumentai neišduodami; poveikio aplinkai vertinimo dokumentuose; įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka Vyriausybės, įstatymų ar Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintuose planuose, žemėlapiuose ir (ar) schemose nerengiant teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto, kai šiame įstatyme nurodytos teritorijos nustatomos tenkinant viešąjį interesą. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos žemės sklypui (jo daliai) taikomos nuo nustatytų šiame įstatyme nurodytų teritorijų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre dienos (SŽNSĮ 10 straipsnio 1 dalis).
Paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juosta (toliau – ir Apsaugos juosta) – tai prie paviršinio vandens telkinio nustatoma su paviršiniu vandens telkiniu besiribojanti paviršinio vandens telkinio apsaugos zonos dalis, kurioje vykdoma ūkinė veikla gali turėti tiesioginį neigiamą poveikį paviršiniam vandens telkiniui arba riboti jo naudojimo visuomenės poreikiams galimybes, todėl joje draudžiama tam tikra ūkinė veikla. Paviršinio vandens telkinio apsaugos zona (toliau – ir Apsaugos zona) – tai prie paviršinio vandens telkinio nustatomas pakrantės (su paviršiniu vandens telkiniu besiribojančios sausumos) ruožas (teritorija), kuriame ribojama ūkinė veikla, galinti neigiamai paveikti paviršinį vandens telkinį (Aprašo 4 punktas). Prie ilgesnių kaip 10 km upių ir ant tokių upių įrengtų tvenkinių bei prie ežerų ir tvenkinių, kurių plotas didesnis kaip 0,5 ha, dirbtinių nepratekamų paviršinių vandens telkinių, kurių plotas didesnis kaip 2 ha – kai pakrantės žemės paviršiaus vidutinis nuolydžio/polinkio kampas iki 5° nuo pakrantės šlaito, o kai pakrantės šlaito nėra, – nuo kranto linijos (atstumas matuojamas teritorijos projekcijoje) apsaugos juostos išorinė riba turi būti nutolusi 5 m atstumu (Aprašo 5.1.1 papunktis).
Pagal SŽNSĮ 99 straipsnio 12 punktą paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose draudžiama tverti tvoras, kitais statiniais, įrenginiais ir (ar) (veisiamais želdiniais, medžių ir krūmų liekanomis kliudyti pakrante praeiti asmenims (toliau šiame punkte – užtvėrimai) paviršinio vandens telkinio apsaugos zonos dalyje, apimančioje 5 metrus nuo vandens (kranto) linijos (esant vidutiniam vandens lygiui). Jeigu žemė pirmuosius 5 metrus nuo vandens telkinio kranto linijos yra užpelkėjusi arba yra stačiame šlaite (skardyje), nurodytas užtvėrimų draudimas taikomas didesniu atstumu nuo vandens taip, kad bent vieno metro pločio žemės juosta būtų tinkama asmenims praeiti vandens telkinio pakrante. Paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostose draudžiama atlikti darbus ir veiksmus, draudžiamus paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose pagal šio įstatymo 99 straipsnio nuostatas (SŽNSĮ 100 straipsnis).
Pareiškėjas nesutinka su Ginčijamame sprendime nurodytu paviršinio vandens telkinio,- kanalo pakrantės apsaugos juostos pločiu Žemės sklype teigdamas, kad minėtas plotis yra 12,5 m. Pareiškėjo teigimu, Ginčijamame sprendime nurodytas kanalo pakrantės apsaugos juostos plotis nepagrįstas jokiais matavimais, skaičiavimais ar brėžiniais. Pareiškėjas mano, kad teisės aktų pažeidimas padarytas didesne apimtimi, nei konstatuota Ginčijamame sprendime. Pareiškėjui neaišku, kokiais kriterijais vadovaujantis buvo apskaičiuota apsaugos juostos išorinė riba. Pareiškėjo teigimu, Ginčijamame sprendime rašytiniais įrodymais nepagrįstas ginčo teritorijos priskyrimas konkrečiai apsaugos juostai.
Aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę Lietuvos Respublikoje vykdančias institucijas bei pareigūnus, jų teisinį statusą, veiklos teisinius pagrindus bei pagrindinius principus, veiklos organizavimą, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės procesą reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymas (toliau – ir Įstatymas) (ginčui aktuali suvestinė redakcija, galiojanti laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. balandžio 30 d.). Įstatymo 6 straipsnyje numatyta, jog aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę Lietuvos Respublikoje vykdo biudžetinė įstaiga Aplinkos apsaugos departamentas. Pagal Įstatymo 3 straipsnio 2 dalį viena iš Departamento funkcijų, užtikrinant aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo teisėtumą, yra kontroliuoti, ar teisėtai, laikantis įstatymų ir kitų teisės aktų, fiziniai ir juridiniai asmenys naudoja žemės, žemės gelmių, paviršinių ir požeminių vandenų, aplinkos oro, augalijos (įskaitant miškus), gyvūnijos (įskaitant žuvų išteklius) bei kitus gamtos išteklius.
Ginčijamas sprendimas priimtas, remiantis 2020 m. vasario 3 d. patikrinimo aktu Nr. (15.10.)PA26-9. 2020 m. vasario 3 d. patikrinimo akte Nr. (15.10.)PA26-9 nurodyta, kad matavimai atlikti matavimo rulete „Komelon“ Nr. 203, patikros sertifikatas Nr. 1076346. Įvertinus nurodytą aplinkybę, nepagrįstu laikytinas pareiškėjo teiginys, kad Ginčijamame sprendime nurodytas kanalo pakrantės apsaugos juostos plotis nepagrįstas jokiais matavimais, skaičiavimais ar brėžiniais.
Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad Žemės sklypui yra nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos: 0,0258 ha paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos ir 0,1593 ha paviršinių vandens telkinių apsaugos zonos. Žemės sklypas suformuotas ir specialiosios žemės naudojimo sąlygos jame nustatytos, atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus, Žemės sklypas suformuotas padalijimo būdu. Žemės sklypo pakrantė su vandens telkiniu,- kanalu, ribojasi 52,17 m ilgio atkarpoje.
Remiantis nurodytais duomenimis ir vertinant paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juostos, kaip specialiosios žemės naudojimo sąlygos, apimtį Žemės klypo atžvilgiu nustatyta, kad paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juosta yra 5 m (0,0258 ha : 52,17 m = 4,95 m).
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.262 straipsnį įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka. Tokia nuostata taip pat įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje – visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Šio įstatymo 2 straipsnis apibrėžia Nekilnojamojo turto registro paskirtį – jis steigiamas nekilnojamiesiems daiktams, nuosavybės bei kitoms daiktinėms teisėms į šiuos daiktus, šių teisių suvaržymams, įstatymų nustatytiems juridiniams faktams registruoti, oficialiai informacijai apie registre sukauptus duomenis teikti. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalis nustato, kad Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.
Kadangi ginčui aktualūs Nekilnojamojo turto registro duomenys įstatymų nustatyta tvarka nebuvo nuginčyti, pagrįstai Ginčų komisijoje projektuotojo inžinieriaus A. S. parengti dokumentai nevertinti, nes paviršinio vandens telkinio apsaugos juostos nustatymo metodika aktuali, naujai nustatant specialiųjų žemės naudojimo sąlygų apimtį ar keičiant viešajame registre įregistruotą šių sąlygų apimtį, o ne tikrinant jau nustatytą.
Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 4 dalį viešojo administravimo subjektas administracinį sprendimą dėl asmens prašymo ar skundo turi priimti per 20 darbo dienų nuo tokio prašymo ar skundo gavimo dienos.
Pažymėtina, jog procedūriniai terminai sprendimo priėmimui yra skirti užtikrinti, kad administracinis procesas nebūtų pernelyg ilgai užtęsiamas, o viešojo administravimo subjektai įvykdytų jiems pavestą kompetenciją (pvz., Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2013 m. spalio 8 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-602-1189/2013). Vadovaujantis LVAT praktika, viešojo administravimo subjektui nustatytas terminas, per kurį turi būti priimtas administracinis sprendimas, yra instrukcinio pobūdžio, todėl šio termino pasibaigimas nedaro negaliojančiu administracinio sprendimo, priimto pasibaigus šiam terminui. Įstatyme nustatyto termino, per kurį turi būti priimtas administracinis sprendimas, pasibaigimas nepaneigia viešojo administravimo subjekto kompetencijos priimti administracinį sprendimą ar atlikti kitus veiksmus (LVAT praktika, taikant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo normas, biuletenis Nr. 30, 540 psl.).
Nors Ginčijamas sprendimas priimtas, praleidus pareiškėjo prašymo išnagrinėjimo 20 darbo dienų terminą, teismo vertinimu, nurodytas procedūrinis pažeidimas nesudaro pagrindo jam panaikinti.
Likusieji ginčo šalių ir jų atstovų argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo normas (toliau – ir ABTĮ) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
VAĮ 3 straipsnyje yra reglamentuojami principai, kuriais savo veikloje privalo vadovautis viešojo administravimo subjektai. Vienas iš minėtų principų – objektyvumo principas, reiškiantis, jog administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs (VAĮ 3 straipsnio 2 punktas). VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje (akto redakcija, galiojusi laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 30 d.) nustatyta, jog individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos. LVAT savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad pastarosios VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr. pvz. LVAT 2015 m. lapkričio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1132-552/2015; 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-556-15/2010 ir kt.).
Įvertinęs teisinių aplinkybių ir bylos rašytinių įrodymų visumą, teismas konstatuoja, jog nagrinėdamas pareiškėjo 2018 m. gruodžio 28 d. prašymą, atsakovas atliko išsamų, objektyvų ir nešališką tyrimą, Ginčijamas sprendimas atitinka VAĮ 3 straipsnio ir 8 straipsnio 1 dalies reikalavimams, jį priėmė kompetentingas viešojo administravimo subjektas, nurodyta jo apskundimo tvarka.
Nesant pagrindo konstatavimui, kad Departamento Klaipėdos valdybos 2020 m. vasario 13 d. sprendimas Nr. (13.5)-AD5-2352 yra neteisėtas, jis laikytinas teisėtu ir pagrįstu.
Pripažinus, kad Departamento Klaipėdos valdybos 2020 m. vasario 13 d. sprendimas Nr. (13.5)-AD5-2352 yra teisėtas ir pagrįstas, išvestiniu laikytinas reikalavimas įpareigoti atsakovą priimti naują sprendimą dėl pareiškėjo 2018 m. gruodžio 28 d. prašymo netenkintinas.
Kadangi Ginčų komisija išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjo pareiškėjo skundą, Ginčų komisijos 2020 m. birželio 26 d. sprendimas Nr. 21R2-106 (AG2-37/13-2020) laikytinas teisėtu ir pagrįstu, todėl jo panaikinimui pagrindo nėra.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Taigi, nuostata „kurios naudai priimtas sprendimas“ reiškia, kad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kurios atžvilgiu priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai).
Kadangi pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas, pareiškėjas neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimą, todėl pareiškėjo prašymas jam priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo E. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.