- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-11-21
- Bylos Nr.
- e2YT-2079-939/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-00160-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Lubauskienė
- Pareiškėjas
- L. T.
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, L. K., O. J., V. P., Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir valstybės įmonės Turto banko, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonei Turto bankui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
- 3.4.5.2Bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimas
- 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovei A. M.,
nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims L. K., O. J., V. P., suinteresuotų asmenų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir valstybės įmonės Turto banko atstovams,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. T. pareiškimą suinteresuotiems asmenims L. K., O. J., V. P., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonei Turto bankui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja L. T. kreipėsi į Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus, prašydama paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po savo motinos R. P. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti (elektroninės bylos apyrašo b. l. 1 – 4).
Pareiškėja pareiškime nurodė bei teismo posėdyje (2019 m. lapkričio 4 d. teismo posėdžio garso įrašo 6 min. 20 s – 16 min. 12 s) paaiškino, kad ji yra R. P., mirusios (duomenys neskelbtini), dukra. R. P. buvo sodų bendrijos (duomenys neskelbtini) narė. Bendrijos nario sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), plotas – 627 kv. m. Mama žemės sklypą gavo 1988 ar 1989 metais. Ji už šį žemės sklypą sumokėjo investiciniais čekiais. R. P. nebuvo užbaigusi privatizavimo procedūros. Motina 1991 ar 1992 metais, tiksliai nepamena, išvyko į Vokietiją, nuo to laiko sodu rūpinosi ji pati – ji rūpinosi žemės sklypu, sodino daržoves, pjovė žolę, mokėjo nario mokesčius už sodą, už elektrą. Teismui nustačius prašomą juridinę reikšmę turintį faktą, ji užbaigtų žemės sklypo privatizavimo procedūrą. Motina testamento surašiusi nebuvo. Pareiškėja per įstatymo nustatytą terminą nepriėmė palikimo. Ji buvo įsitikinusi, kad mirus motinai ir faktiškai pradėjus valdyti jos turtą, yra nereikalingos papildomos paveldėjimo procedūros. Prienų rajono 2-ojo notaro biuro rašte yra nurodyta, jog po R. P. mirties nėra užvesta paveldėjimo byla. Į minėta notarų biurą buvo kreiptasi pagal turto buvimo vietą, kadangi paskutinius 6 mėnesius pareiškėjos motina gyveno Vokietijoje, kur ir mirė. Be pareiškėjos dar yra įpėdinių, t. y. pareiškėjos brolis V. P. ir seserys L. K. bei O. J., kurie šioje byloje yra įtraukti suinteresuotais asmenimis, jie sodo sklypu nesirūpino, į jį nepretenduoja. Nors ji pati per klaidą ir dėl nežinojimo laiku nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo, tačiau palikimą priėmė faktiškai pradėdama valdyti paveldėtą turtą. Nekilnojamuoju turtu ji naudojosi iki ir po motinos mirties. Tiek prieš motinos mirtį, tiek ir po motinos mirties, ji vienintelė prižiūrėjo ir rūpinosi žemės sklypu (pjovė žolę, genėjo sklype augančius medžius, augino daržoves, mokėjo mokesčius ir t. t.). Taip pat po motinos mirties ji ir toliau naudojosi kitais šiai priklausiusiais daiktais, t. y. namų apyvokos reikmenimis, baldais, knygomis bei kitais buities prietaisais ir įrankiais.
Pareiškėjos L. T. atstovė advokatė M. L. teismo posėdžio metu (2019 m. lapkričio 4 d. teismo posėdžio garso įrašo 16 min. 22 s – 24 min 09 s) prašė tenkinti pareiškėjos pareiškimą, remdamasi pareiškėjos pareiškime nurodytais motyvais ir argumentais. Papildomai paaiškino, kad pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą tikslu paveldėti mirusios motinos palikimą, t. y. sodo sklypą sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini). Nustačius prašomą juridinę reikšmę turintį faktą, pareiškėja užbaigtų privatizavimo procedūrą. Sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) nario biliete Nr. 219 (elektroninės bylos apyrašo b. l. 5-8), išduotame (duomenys neskelbtini), matyti, kad (duomenys neskelbtini) R. P. buvo priimta į sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) narius, sumokėtas stojamasis mokestis. Įkūrus bendriją, įmonės darbuotojai buvo įtraukti į sodininkų bendrijos narius. Sodų bendrijos (duomenys neskelbtini) pirmininkas paaiškino, kad nebuvo atskirų sprendimų suteikti nariui atitinkamą sklypą, buvo tik išduoti nario bilietai. Pagrindas žemės sklypo suteikimui buvo nario bilietas. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad buvo atliekama sodo žemės sklypo privatizavimo procedūra – buvo pateiktas prašymas privatizuoti sodo žemės sklypą, priimtas potvarkis, leidžiantis įgyti R. P. žemės sklypą, R. P. sumokėjo už žemės sklypą investiciniais čekiais, privatizavimo procedūra nebaigta. Pareiškėja, išvykus motinai gyventi į Vokietiją, vienintelė prižiūrėjo sklypą, juo rūpinosi, mokėjo su juo susijusius mokesčius, įsiskolinimo už žemės sklypą nėra.
Suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį proceso dalyvis informuotas tinkamai, prašo bylą nagrinėti nedalyvaujant atstovui (elektroninės bylos apyrašo b. l. 39-40), todėl byla išnagrinėta suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis). Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime (elektroninės bylos apyrašo b. l. 39 – 40) nurodė, kad juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui neprieštaraus, jei pareiškėja teismui pateiks tai patvirtinančius įrodymus, o teismas juos pripažins pagrįstais ir išsamiais.
Suinteresuoto asmens VĮ Turto banko atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį proceso dalyvis informuotas tinkamai, prašo bylą nagrinėti nedalyvaujant VĮ Turto banko atstovui (elektroninės bylos apyrašo b. l. 33-35), todėl byla išnagrinėta suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant (CPK 443 straipsnio 5 dalis). Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateiktame atsiliepime (elektroninės bylos apyrašo b. l. 33-35) nurodė, jog, teismui įsitikinus, kad pareiškėja priėmė palikėjos palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, neprieštaraus, jog būtų nustatytas prašomas juridinis faktas.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos pateiktame atsiliepime (elektroninės bylos apyrašo b. l. 47-50) nurodė, jog su pareiškimu nesutinka, pareiškimas atmestinas. Pareiškėjos L. T. pateikta sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) 2018 m. kovo 1 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad R. P. nuo 1995 m. gegužės mėn. yra sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) narė. Tačiau šioje pažymoje duomenų, patvirtinančių, kada ir kokiu sodininkų bendrijos valdybos sprendimu R. P. suteiktas sodo sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), nėra. Be to, duomenų, patvirtinančių faktą, jog R. P. buvo išreiškusi valią įsigyti sodo sklypą, byloje taip pat nepateikta. Pareiškėjai L. T. nepateikus įrodymų, patvirtinančių, kad jos motinai R. P. teisės aktų nustatyta tvarka buvo suteiktas sodo sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini), bei įrodymų, patvirtinančių, kad R. P. buvo išreiškusi valią įsigyti šį sodo sklypą, juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjai nesukels teisinių pasekmių.
Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovė teismo posėdžio metu (2019 m. lapkričio 4 d. teismo posėdžio garso įrašo 24 min. 30 s – 33 min 38 s) prašė netenkinti pareiškimo. Nurodė, kad, remiantis VĮ Registrų centro išrašu, R. P. neturi ir neturėjo nekilnojamųjų daiktų. Iš pareiškimo ir pareiškėjos paaiškinimų, akivaizdu, kad pareiškėja minėtą žemės sklypą sieks įsigyti. Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepime į pareiškimą nurodė dvi priežastis, dėl kurių pareiškimas negalėtų būti tenkinamas. Viena jų buvo tai, kad byloje nebuvo pateikta duomenų, patvirtinančių faktą, jog R. P. buvo išreiškusi valią įsigyti sodo sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau šio argumento Nacionalinė žemės tarnyba atsisako, nes, rengiantis bylai, archyve pavyko rasti tokius dokumentus, t. y. (duomenys neskelbtini) R. P. prašymą, kuriuo prašoma parduoti jai žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini),, esantį sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini), Prienų rajono valdybos (duomenys neskelbtini), potvarkį, kuriuo R. P. leista įsigyti privatinės nuosavybės teise žemės sklypą už 252 investicinius čekius, (duomenys neskelbtini), mokėjimo pranešimą, iš kurio matyti, kad R. P. už perkamą žemės sklypą buvo sumokėjusi 252 investicinius čekius. Šiuos dokumentus Nacionalinė žemės tarnyba pateikė į bylą. Tačiau byloje nepateikta įrodymų, kad R. P. teisės aktų nustatyta tvarka buvo suteiktas žemės sklypas. Remiantis atsiliepime nurodytais teisės aktais, Lietuvos Respu+blikos 1990 m. spalio 25 d. įstatymu “Dėl kooperatinių garažų ir sodininkų bendrijų” ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gegužės 21 d. nutarimu Nr. 205 “Dėl sodininkų bendrijos laikinųjų pavyzdinių įstatų patvirtinimo“, turėjo būti pateiktas sodininkų bendrijos valdybos sprendimas, tačiau jis nepateiktas, todėl prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas negali būti nustatytas. Jei teismas nustatytų prašomą juridinę reikšmę turintį faktą, pareiškėja įgytų teisę kreiptis į notaro biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Investiciniai čekiai taip pat paveldimi. Paprastai sodininkų bendrijos pateikia pažymas, kad bendrijos valdybos sprendimu buvo suteiktas sklypas.
Suinteresuoti asmenys L. K., O. J., V. P. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį proceso dalyviai informuoti tinkamai (elektroninės bylos apyrašo b. l. 175, 176, 177), prašymų negauta, todėl byla išnagrinėta suinteresuotiems asmenims nedalyvaujant (CPK 443 straipsnio 5 dalis). Suinteresuoti asmenys L. K., O. J. per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimų į pareiškimą, procesiniai dokumentai ir pranešimas dėl atsiliepimų į pareiškimą pateikimo suinteresuotiems asmenims įteikti tinkamai (elektroninės bylos apyrašo b. l. 57, 65-66). Suinteresuotas asmuo V. P. atsiliepime į pareiškimą (elektroninės bylos apyrašo b. l. 54) nurodė, kad pretenzijų neturi.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas.
Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjos L. T. motina R. P. mirė (duomenys neskelbtini), R. P. vaikai: L. K., O. J., V. P., L. T. (elektroninės bylos apyrašo b. l. 9, 21, 23, 24-25, 28). Iš VĮ Registrų centro išrašo (elektroninės bylos apyrašo b. l. 29) matyti, kad R. P. vardu nekilnojamųjų daiktų neregistruota.
Byloje kilo ginčas, ar byloje pakanka įrodymų, kurių pagrindu galima spręsti, jog tuo metu galiojusių įstatymų nustatyta tvarka R. P. sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini) buvo skirtas naudotis žemės sklypas. Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, byloje nepateikta įrodymų, kad R. P. teisės aktų nustatyta tvarka buvo suteiktas žemės sklypas sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini). Remiantis atsiliepime nurodytais teisės aktais, Lietuvos Respublikos 1990 m. spalio 25 d. įstatymu “Dėl kooperatinių garažų ir sodininkų bendrijų” ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gegužės 21 d. nutarimu Nr. 205 “Dėl sodininkų bendrijos laikinųjų pavyzdinių įstatų patvirtinimo“, turėjo būti pateiktas sodininkų bendrijos valdybos sprendimas, tačiau jis nepateiktas. Todėl prašomas nustatyti juridinę reikšmėm turintis faktas negali būti nustatytas. Pareiškėjos atstovės nuomone, tai, jog tuo metu galiojusių įstatymų nustatyta tvarka R. P. sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini) buvo skitas naudotis žemės sklypas, patvirtina sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) pažyma, kurioje nurodoma, kad R. P. yra bendrijos narys nuo (duomenys neskelbtini),, bendrijos nario sklypo numeris – (duomenys neskelbtini),, plotas – 627 kv. m., bei sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) nario bilietas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame užfiksuota, kad 1989 m. vasario mėn. R. P. buvo priimta į sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) narius.
Teismo nuomone, įvertinus byloje esančius įrodymus ir jų visumą, darytina išvada, kad byloje pakanka įrodymų konstatuoti, kad tuo metu galiojusių įstatymų nustatyta tvarka R. P. sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini) 1989 metais buvo skirtas naudotis žemės sklypas. Nors byloje ir nėra pateikto sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) valdybos sprendimo suteikti bendrijos narei R. P. sodo sklypą, tačiau aplinkybės, kad pareiškime nurodytu laikotarpiu R. P. buvo sodų bendrijos (duomenys neskelbtini) narė, jai buvo suteiktas naudotis žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo ji naudojosi, mokėjo bendrijos nustatytus mokesčius, yra patvirtintos objektyviais įrodymais. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) nario biliete Nr. (duomenys neskelbtini), (elektroninės bylos apyrašo b. l. 5-8), išduotame (duomenys neskelbtini), matyti, kad 1989 m. vasario mėn. R. P. buvo priimta į sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) narius, stojamasis mokestis sumokėtas 1989 m. vasario 6 d., laikotarpiu nuo 1989 m. gegužės 22 d. iki 1992 m. gegužės 18 d. mokėtas nario mokestis (keturi mokėjimai) ir nuo 1989 m. vasario 6 d. iki 2003 m. rugpjūčio 16 d. mokėti tiksliniai mokesčiai (trylika mokėjimų). Sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), pažymoje (elektroninės bylos apyrašo b. l. 22) nurodoma, kad R. P. yra bendrijos narys nuo 1995 m. gegužės mėnesio, bendrijos nario sklypo numeris – (duomenys neskelbtini), plotas – 627 kv. m., tiksliniai ir nario mokesčiai sumokėti. Iš žemės sklypo plano (elektroninės bylos apyrašo b. l. 10) matyti, kad sklypo Nr. 219 plotas yra 6,27 arai. SB (duomenys neskelbtini) nebaigtų privatizuoti ir nepradėtų privatizuoti sklypų sąraše (elektroninės bylos apyrašo b. l. 140) užfiksuota, kad sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), yra nebaigtas privatizuoti – sumokėta už žemę investiciniais čekiais. Netikėti minėtais rašytiniais įrodymais teismas neturi pagrindo, jie neprieštarauja vieni kitiems ir kitai bylos medžiagai, priešingų duomenų byloje nėra, todėl teismas juos laiko patikimais.
Be to, suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateiktas (duomenys neskelbtini) R. P. prašymas Prienų rajono miesto valdybai, kuriuo prašoma parduoti jai 0,06 ha žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad R. P. buvo išreiškusi valią įsigyti sodo sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyrašo b. l. 181). Iš Prienų rajono valdybos (duomenys neskelbtini), potvarkio (elektroninės bylos apyrašo b. l. 182-184), 1992 m. žemės sklypo įkainojimo akto (elektroninės bylos apyrašo b. l. 185), matyti, kad, vykdant Prienų rajono valdybos (duomenys neskelbtini), sprendimą, R. P. leista įsigyti privatinės nuosavybės teise 0,0627 ha žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) už 252 investicinius čekius. (duomenys neskelbtini) mokėjimo pranešimas (elektroninės bylos apyrašo b. l. 186) patvirtina, kad už perkamą žemės sklypą sumokėta 252 investiciniai čekiai. Remiantis minėtais dokumentais, teismas daro išvadą, kad buvo pradėta minėto žemės sklypo privatizavimo procedūra, o valstybės įgaliota institucija turėjo oficialius duomenis apie tai, kad R. P. buvo sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) narė ir jai tuo metu galiojusių įstatymų nustatyta tvarka sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini) buvo skirtas naudotis žemės sklypas. Juolab, kad pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 7 dalį, sodininkų bendrijoms, šių bendrijų nariams ir kitiems asmenims valstybinė žemė parduodama Vyriausybės nustatyta tvarka. Fiziniams asmenims mėgėjų sodo teritorijoje ne aukciono būdu parduodami jų naudojami žemės sklypai (straipsnio redakcija, galiojusi nuo 1991 m. rugsėjo 1 d. iki 2004 m. sausio 7 d.).
Paveldėjimas – tai mirusiojo asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba testamentą. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, tačiau palikimo priėmimo teisinės pasekmės atsiranda tik tokiu atveju, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinio (įpėdinių) pagal įstatymą ar įpėdinio (įpėdinių) pagal testamentą atliktų veiksmų, kuriais priimtas palikimas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1, 2, 3 dalys). Taigi, įpėdinio nuosavybės teisės į palikimą atsiradimo pagrindas yra vienašalis įpėdinio sandoris – palikimo priėmimas, o ne paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas ar jo įregistravimas viešajame registre. Įstatymas leidžia įpėdiniui priimti palikimą faktiškai pradedant valdyti paveldimą turtą.
Minėta, pareiškėja prašo paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po savo motinos R. P. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti. Pareiškėja teismo posėdžio metu nurodė, kad R. P. 1991 ar 1992 metais, tiksliai nepamena, išvyko į Vokietiją, nuo to laiko sodu rūpinosi vienintelė pareiškėja – ji naudojosi žemės sklypu, sodino daržoves, pjovė žolę, mokėjo nario mokesčius už sodą, už elektrą. Iš sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pažymos (elektroninės bylos apyrašo b. l. 10) matyti, kad L. T. nuo 2007 metų iki 2018 m. imtinai mokėjo sodininkų bendrijai (duomenys neskelbtini) nario mokesčius už sodo sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini). Sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) 2018 m. kovo 1 d. pažymoje (elektroninės bylos apyrašo b. l. 22) nurodoma, kad tiksliniai ir nario mokesčiai už žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) sumokėti. Pareiškėjos pateiktuose jos banko sąskaitos išrašuose (elektroninės bylos apyrašo b. l. 143-148) užfiksuoti pareiškėjos 2015-2019 metais atlikti mokėjimai AB „Lesto“, AB „Energijos skirstymo operatorius“, UAB „Lietuvos energijos tiekimas“.
Pareiškėja kitokia tvarka, kaip tik kreipiantis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, neturi galimybės gauti paveldėjimo teisę įrodančių dokumentų, todėl jos pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo yra teisėtas (CPK 445 straipsnis).
Ar įpėdinis priėmė palikimą, svarbiausią reikšmę turi įpėdinio valios priimti palikimą išreiškimas, o ne jos įforminimas. Bylos duomenimis nustatyta, kad notaro biure paveldėjimo byla į R. P. palikimą nepradėta, paveldėjimo teisės liudijimai nei pareiškėjai, nei kitiems asmenims neišduoti. Iš pareiškėjos pareiškimo, jos pačios paaiškinimų teismo posėdžio metu ir bylos medžiagos matyti, kad L. T. po motinos R. P. mirties priėmė jos palikimą: pareiškėja tiek iki motinos R. P. mirties (duomenys neskelbtini), tiek ir po šios mirties naudojosi žemės sklypu Nr. (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini), mokėjo už jį mokesčius, pjovė žolę, augino jame daržoves, jai liko mirusiajai R. P. iki šios mirties likę daiktai, kuriais pareiškėja naudojosi. Priešingų duomenų byloje nėra, suinteresuoti asmenys R. P. palikimo priėmimo fakto neginčijo. Taigi, teismas daro išvadą, jog pareiškėja save laikė mirusiajai motinai iki šios mirties priklausiusio turto paveldėtoja ir savininke, minėtu turtu naudojosi kaip savo turtu, ir nors L. T. palikimo priėmimo fakto tinkamai neįformino, yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, kad L. T. faktiškai priėmė R. P. palikimą, pradėdama paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu ir tokiu būdu faktiškai priimdama palikimą.
Byloje nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad L. T. tuoj po savo motinos R. P. mirties priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, sukurs pareiškėjai teisinę reikšmę turinčias pasekmes, tai yra, ji galės paveldėti palikėjos R. P. turtą. Kitokiu būdu gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų pareiškėja negali, todėl L. T. palikimo priėmimo faktas nustatytinas teismine tvarka (Civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Valstybė byloje patyrė 169,00 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo pareiškėjai išlaidų (elektroninės bylos apyrašo b. l. 114) ir 18,72 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios, atsižvelgiant į tai, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus (duomenys neskelbtini) sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjai buvo teikta antrinė teisinė pagalba, atleidžiant ją 100 procentų nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų (elektroninės bylos apyrašo b. l. 14-15), iš pareiškėjos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270, 448 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą paveldėjimo tikslu, kad L. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po R. P., gimusios (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą, pradėjusi jį faktiškai valdyti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.